Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-71-502/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00762-2022-4) pareiškėjo Š. Š. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Generalinės prokuratūros 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. BV-11 ir įpareigojo Generalinę prokuratūrą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gruodžio 9 d., 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. sausio 10 d. pranešimuose pateiktos informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – ir PAĮ) nuostatas.

2.2. Atsakovas 2024 m. balandžio 9 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. Šį Sprendimą priėmusi prokurorė, vertindama pareiškėjo veiksmus kontroliuojant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ikiteisminis tyrimas), išreiškė sutikimą su pareiškėjo tiesioginio vadovo (duomenys neskelbtini) nutarime išdėstytais argumentais, kad „<...> nesant jokių oficialių išaiškinimų iš kompetentingų institucijų dėl 2021 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) prejudicinio sprendimo baudžiamojoje byloje prieš H. K. (byla C-746/18) taikymo, prokuroras neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti ikiteisminio tyrimo įstaigos prašymo, pateikto vykdant LR BPK 154 str. nuostatas <...>“. Su tokia atsakovo nuomone pareiškėjas nesutinka.

2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsniu, atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) prejudicinis sprendimas yra privalomas bet kuriam nacionaliniam teismui tos valstybės, kuri yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) narė. Jeigu ESTT prejudicinis sprendimas yra privalomas Lietuvos Respublikos teismui, jis (sprendimas) yra privalomas ir prokurorui, kuris turi pareigą (o ne teisę) padėti teismui vykdyti teisingumą. Prokuroras, vykdydamas jam pavestas tarnybines pareigas (užduotis) turi teisę vadovautis bei savo procesinius sprendimus grįsti ir ESTT prejudiciniu sprendimu, nepaisant to, ar dėl to sprendimo yra ar nėra duotas oficialus kompetentingos institucijos išaiškinimas.

2.4. Tarp pareiškėjo ir atsakovo tebesitęsiančio teisinio ginčo kontekste atsakovo užimta pozicija suformuluota taip, jog atsakovo darbuotojas (prokuroras) negali savo iniciatyva savus procesinius sprendimus grįsti ESTT prejudiciniu sprendimu, jeigu dėl to sprendimo nėra davusi oficialaus išaiškinimo kompetentinga institucija. Atsakovas turėtų nurodyti, kuo remdamasis jis grindžia tokią savo poziciją, nurodyti, kokiame teisės akte numatyta atsakovo teisė riboti jam pavaldaus darbuotojo (prokuroro) pareigą padėti teismui vykdyti teisingumą, kiek laiko atsakovas gali naudotis tokia (tariama) savo teise.

2.5. Jam (pareiškėjui) kontroliuojant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos (duomenys neskelbtini) ir remiantis ESTT 2021 m. kovo 2 d. prejudiciniu sprendimu byloje Nr. C-746/18 (toliau – ir ESTT 2021 m. kovo 2 d. sprendimas, ESTT sprendimas), nesikreipiant į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl policijos prašomų duomenų gavimo, galiojo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 65 straipsnio 2 dalies redakcija. Jau vien dėl to skundžiamas kompetentingos institucijos sprendimas yra nepagrįstas, nes jame pasiremta pareiškėjo tiesioginio vadovo E. P. klaidinančiu argumentavimu ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir BPD) prokuroro D. A. klaidinančia išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

2.6. Pareiškėjo tiesioginis vadovas E. P. 2021 m. gruodžio mėn. ir BPD prokuroras D. A. 2022 m. sausio mėn. pažymėjo, jog nėra oficialaus išaiškinimo dėl ESTT 2021 m. kovo 2 d. sprendimo. Skundžiamą Sprendimą priėmusi prokurorė taip pat nemini kokio nors oficialaus išaiškinimo dėl minėto prejudicinio sprendimo. Sprendime tik pakartota, kad du kartus kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, bet atsakymas negautas. Pareiškėjui apie kokį nors oficialų išaiškinimą aktualiu klausimu nežinoma.