Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gimusi (duomenys neskelbtini)Plungės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, niekur nedirbanti, turinti neįgalumą, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista 2014-02-21 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. buvo kaltinama tuo, kad veikdama iš anksto susitarusių bendrininkų grupe kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu bei akcininku G. L. ir akcininku D. M., pagal iš anksto aptartą planą, turėdama bendrą tikslą apgaule nemokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) naudai įgyti svetimą turtą, būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktore, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, žinodama, jog S. S. bei R. S. bendroje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB “(duomenys neskelbtini)“ yra 500 000 Lt (144 810 Eur), sudarydama patikimą bankininkės įvaizdį, 2008-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, piktnaudžiaudama nukentėjusių S. S. bei R. S. įgytu pasitikėjimu, realiai žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos negrąžins, klaidindama nukentėjusius dėl patikimos bei pelningos investicijos, melagingai nurodydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paskolos garantą, nedalyvaujant sandorio pasirašyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantui bei akcininkui G. L. bei akcininkui D. M., pateikė iš anksto paruoštą, neturinčių įgaliojimo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skolintis iš fizinių asmenų, konsultanto bei akcininko G. L. ir akcininko D. M. išduotą bei pasirašytą „Paprastąjį neprotestuotiną vekselį“ dėl 500 000 litų (144 810 Eur) paskolos, kuriam surašyti buvo pateikusi nukentėjusių S. ir R. S. asmens duomenis bei įtikino nukentėjusius jį pasirašyti, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, banko patalpose, S. S. pateikė pasirašyti iš anksto paruoštą „Mokėjimo nurodymą Nr. 39115“ dėl 500 000 litų (144 810 Eur) pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios grafoje „Mokėjimo paskirtis“, tyčia nurodė banko darbuotojai įrašyti tik jai žinomus melagingus duomenis – „Avansinis mokėjimas už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga“, taip siekdama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje pervesti pinigai nebūtų apskaityti kaip paskola, UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantui bei akcininkui G. L., tyčia nepateikus „Paprastojo neprotestuotino vekselio“ dėl 500 000 litų (144 810 Eur) paskolos bendrovės buhalterei atsakingai už vertybinių popierių apskaitą (direktoriaus 2008-02-01 įsakymas Nr. 6) bei direktoriui, nuo 2008-11-20 G. L. būnant bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia pateikus bankroto administratoriui bei teismui klaidingą bendrovės kreditorių sąrašą, nuo bankroto administratoriaus bei teismo nuslėpus bendrovės kreditorinius įsipareigojimus S. S. bei R. S., suėjus paskolos grąžinimo terminui – paskolos negrąžino, taip bendrais veiksmais, apgaule, nemokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą S. S. ir R. S. priklausantį turtą 500 000 litų (144 810 Eur).

Kaltinimas buvo grindžiamas: nukentėjusių S. S., R. S. parodymais, liudytojų R. J., J. A., J. P., G. A., J. E., A. S. parodymais, 2016-09-09 specialisto išvada Nr. 5-2/121, specialistės Ž. L. parodymais, nukentėjusių skundu (1 t., b. l. 36-39), 2008-02-15 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu išduotu G. L. bei D. M. 500 000 Lt su 30 proc. palūkanomis, laikotarpiui nuo 2008-02-15 iki 2008-08-15 (1 t., b. l.43), mokėjimo nurodymu Nr. 39115, pagal kurį 2008-02-15 banko Kauno filiale buvo atliktas vietinis mokėjimo pavedimas iš banko sąskaitos į kitą sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini)500 000 litų dydžio sumai, pavedimo paskirtis: avansinis mokėjimas už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga (4 t., b. l. 60-62).

2016-04-27 Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur nukentėjęs S. S. parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kaune, banko pastatą bei jame kabinetą, kuriame jam su žmona R. S. buvo K. M. paduotas ir jų pasirašytas vekselis (1 t., b. l. 56-61).

2016-01-07 akistatos tarp nukentėjusio S. S. ir K. M. protokolu, akistatos metu proceso dalyviai pasiliko prie savo parodymų (4 t., b. l. 124-130).

2016-04-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur nukentėjusi R. S. parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ esantį (duomenys neskelbtini), Kaune bei kabinetą, kuriame jai su vyru S. S. buvo K. M. paduotas ir jų pasirašytas vekselis (1 t., b. l. 72-77).

2016-09-09 specialisto išvada Nr. 5-2/121 kurioje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2005-11-14. Registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įm. k. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Įregistruota PVM mokėtoju 2006-02-09, išregistruotas iš PVM mokėtojų 2010-03-05, vėl įregistruotas PVM mokėtoju 2013-04-04, išregistruotas 2014-10-01. Registruota veikla – statyba, kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus. Pagal pateiktus dokumentus veikla – sklypų įsigijimas Palangos mieste, statybos darbai, perkant statybos darbus ir medžiagas iš kitų įmonių. 2009-12-14 Kauno apygardos teismo nutartimi pagal ieškovų AB „(duomenys neskelbtini) ir R. M. ieškinius dėl bendrovės nemokumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2010-01-28). 2010-02-19 VĮ Registrų centro Kauno filiale UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotas bankrutuojančio juridinio asmens teisinis statusas. 2010-02-04 perdavimo – priėmimo aktu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. L. perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui J. A. priede išvardintus įmonės dokumentus (8 priedas), 2010-03-02 turto perdavimo – priėmimo aktu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. L. perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui J. P. nepilnai užbaigtą (nepriduotą) dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje (9 priedas), 2010-03-02 turto perdavimo – priėmimo aktu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. L. perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui J. P. vienuolika žemės sklypų (9 priedas). 2011-01-11 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2011-01-25 VĮ Registrų centro Kauno filiale UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotas bankrutavusio juridinio asmens teisinis statusas. 2013-12-20 Kauno apygardos teismo sprendimu pripažino bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-26 išregistruota. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovais buvo: Direktorius A. B. nuo 2005-11-21 iki 2007-11-12 (2 priedas-darbo sutartis), Direktorius A. S. nuo 2007-11-13 iki 2008-11-10 (3 priedas-darbo sutartis), G. L. laikinai einantis direktoriaus pareigas nuo 2008-11-10 (4 priedas - 2008-10-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr.14), direktorius nuo 2008-11-20 iki 2010-02-26 (5 priedas - darbo sutartis), Nuo 2010-02-04 pagal bankroto administratoriaus UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ įgaliojimus atstovauti: J. A. 2010-02-04, J. P. 2010-02-05, R. J. 2010-10-08 R. S. 2013-07-16. Pagal 2006-06-01 darbo sutartį Nr. 4 G. L. buvo priimtas konsultanto pareigoms. Pagal direktoriaus A. B. 2006-09-22 (galiojo iki 2007-09-22) įgaliojimą G. L. buvo įgaliotas nupirkti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu bet kokį nekilnojamąjį turtą, šiuo tikslu atstovauti bendrovę registruojant turtą esant reikalui pakeisti papildyti ar panaikinti sudarytas sutartis, įkeisti nekilnojamąjį turtą bendrovės vardu gautos paskolos grąžinimo užtikrinimui. Pagal direktoriaus A. S. 2007-12-10 įgaliojimą G. L. buvo įgaliotas bendrovės vardu skolintis pinigus iš bet kurio banko ar kitos kredito įstaigos, įkeisti jiems turtą, atstovauti bendrovę draudimo bendrovėse, remiantis akcininkų sprendimais nupirkti nekilnojamąjį turtą (6 priedas). Už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga: Vyr. buhalterė J. E. nuo 2006-01-23 - 2010-02-26 (2010-02-04 bankroto administratoriaus pranešimas apie atleidimą iš darbo) (7 priedas-darbo sutartis). 2010-02-04 perdavimo – priėmimo aktu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. L. perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui J. A. priede išvardintus įmonės dokumentus (8 spec. išvados priedas).

Mokumo rodikliai paskaičiuoti iš pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo dydis (nuosavas kapitalas - įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus) nuo 2007 metų buvo neigiamas (visi įsipareigojimai viršijo įmonės turtą) ir sudarė: 2007-12-31 – 962902Lt, 2008-12-31 – 797094Lt, 2009-09-30 – 1391801Lt. Bendrovės pajamos sudarė 2007 m. – 24.000,00Lt, 2009 m. – 8.000,00Lt. Einamieji mokėjimai buvo atliekami iš gaunamų paskolų. Bendrovėje stebima nuostolingos veiklos tendencija - grynasis nuostolis sudarė 2007-12-31 – 1153757Lt, 2008-12-31 – 1307094Lt, 2009-09-30 – 594706Lt. Bendrovė buvo nemoki nuo 2007 metų, kai nuosavo kapitalo balansinė vertė tapo neigiama. Bendrojo mokumo koeficientas (Turtas / Įsipareigojimai). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bendrasis mokumo koeficientas sudarė 2007-12-31 – 0,95, 2008-12-31 – 0,97, 2009-09-30 – 0,94. Jei mokumo koeficientas mažesnis už 1, tai liudija bendrovės nemokumą. Tuo būdu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jau pagal balanso 2007-12-31 duomenis buvo nemoki. Bendrasis skolos koeficientas sudarė: 2007-12-31 – 1,1, 2008-12-31 – 1,0, 2009-09-30 – 1,1. Jei minėtas rodiklis didesnis už 0,7, tai rodo nepatenkinamą bendrovės padėtį dėl skolinimosi. 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymo IX-216 2 str. 8 d. nurodyta, kad „įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“ Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo numatyta 2008-12-31 preliminarioje sutartyje, nepabaigė statybos darbų už kuriuos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-05-14 buvo gavusi avansu 1.368.690,12Lt; savo turtą – statomą pastatą ir žemės sklypus užstatė bankams; išmokėjo V. R. 940.000,00Lt, priimdami vekselį, kurio grąžinimo terminas nenustatytas; paskolas bankams grąžino dalimis, arba refinansuodama kitų bankų paskolomis; nuo 2008 m. rugsėjo mėn. nemokėjo (duomenys neskelbtini)palūkanų. 2009-12-14 Kauno apygardos teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)" pradelsti įsipareigojimai (12.139.686,28 Lt) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (11.633.537Lt), todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" yra nemoki. Kauno apygardos teismas 2009-12-14 pagal ieškovų AB (duomenys neskelbtini) (2009-10-05) ir R. M. (2009-11-03) pareiškimus iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini). Teismo nutartis įsiteisėjo 2010-01-28 po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Bankroto administratoriumi paskyrė UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisės ir buhalterijos paslaugos“. Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nevykdė aktyvios veiklos. Iš vienuolikos įsigytų sklypų, buvo statomas tik dviejų butų pastatas su poilsio zona.

Nustatytos bylos aplinkybės.

Specialus liudytojas G. L. (Kauno apylinkės teismo 2018-03-16 nutartimi baudžiamasis procesas nutrauktas BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, iki 201-06-29 galiojusi red.) parodė, kad ir S. S., ir K. M. pažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu vykdė didelius projektus Palangoje. Visą laiką vyksta statybos darbai, yra ir buvo apyvartinių lėšų trūkumas. Su S. S. juos banke supažindino K. M. sakydama, kad yra galimybė pasiskolinti pinigų. Toliau jie buvo atskirame pokalbių kabinete ir pasakojo apie įmonės veiklą. Taip ir sutarė. Vekselį atrodo jie pasirašė tame pačiame kabinete. Vekselio formą galima iš interneto pasiimti. Pasirašant vekselį dalyvavo jis, S. S. ir atrodo, D. M.. Dokumentų pasirašymas buvo kitą dieną po susipažinimo. Vekselį gal ir jis parengė. Vekselis surašytas ne jo, ir ne D. M. ranka, procentai ant vekselio kitos pusės parašyti jo ranka. Savo duomenys nukentėję patys pateikė. Sklypas, surašant vekselį, buvo kaip papildomas garantas, kadangi sklypas buvo vientisas, 3 ha. Jie jau buvo pardėję daryti detalų planą, sklypą skaidyti į mažesnius. Realiai jie galėjo parduoti sklypą kaip vieną gabalą ir padengti visą skolą, bet buvo pasirinktas šis projektas. Pinigai buvo gauti įmonėje, jau tai yra garantas, nes įmonėje šioje vietoje atsiranda debitorius ir kreditorius. S. S. tapo kreditorius. Įmonė buvo vienodai skolinga kaip jam, taip ir bankams. Už vekselį buvo skolingi, žemės sklypas kaip garantas ir apmokėjimas vyko kaip avansas už žemės sklypą. Iki tol vekselių nereikėjo tvirtint pas notarus. Liudytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, akcininkai įnešę daugiau nei tris milijonus litų, tai pardavę ir sumokėję pelną, gali nusiimti savo dividendus. Iš dividendų ir būtų atidavę S. S. procentus už suteiktą paskolą. Skola būtų grąžinta pavedimu, o procentai – iš dividendų. Iki šios dienos skolos negrąžino, nes bankrutavo ir patys viską prarado. Tuo metu K. M. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus vadove. Su šiuo banku turėjo sandorių nuo 1996 metų. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., Palangoje buvo įkeistas. S. S. visą situaciją žinojo nuo pradžių. 2007-2008 metų visą jų turtą ir sklypus vertino „Oberhaus“ kompanija, bendra vertė buvo 40 milijonų litų. Paskolų suma buvo apie 12-13 milijonų tai tikrai santykis buvo pakankamai saugus daryti ir vystyti tuos projektus. K. M. juos supažindino ir paliko derėtis, nesikišo. Tikrai K. M. nesiūlė į mokestinį įrašyti tą sklypą, taip sutarė su S. S., kad avansinis mokėjimas gali paskolą „uždengti“. Planavo išskaidyti didžiulį sklypą (duomenys neskelbtini)g., Palangoje. Po paskolos gavimo jis 3 ar 4 kartus asmeniškai važiavo pas S. S. parodyti kas yra daroma, kaip yra investuojama. Po paskolos gavimo jie dar vieną paskolą iš banko gavo. Planavo užbaigti vieną projektą (duomenys neskelbtini)ir gruodžio mėnesį jie turėjo gauti iš Danijos kompanijos beveik 11 milijonų litų. Deja prasidėjo Europoje krizė ir atvažiavę danai pasakė, kad jau už tokią kainą nepirks. Ir viskas pradėjo griūti. Su S. S. tarėsi, kad pinigus grąžins po parduodamo projekto. Procentų nesumokėjo, bet buvo sutarta, kad sumokės po projekto pardavimo. Kai jiems „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, atvažiavo jų atstovas, grupė žmonių, paėmė iš jų buhalterinius dokumentus sakydami, kad toliau jie patys viską tvarkys. Bankroto administratoriaus darbas įrašyti visus į kreditorių sąrašą. Į buhalteriją viskas įrašyta, yra pavedimai, kad iš S. S. gauti pinigai panaudoti apyvartinėms lėšoms. Pinigų pats nepasiėmė. Bankrotas yra bankrotas, visi rizikuoja, jie taip pat prarado viską. Yra bendravę su S. S. ne vieną kartą ir dėl pinigų, ieškojo visokių variantų kažkaip susitvarkyti. Nežinojo, kad S. S. nėra kreditorių sąraše. K. M. nukentėjusių neįkalbinėjo skolinti pinigų, ji tik supažindino. Kiek atsimena ji nedalyvavo pasirašant vekselį. R. ir S. S. turėjo galimybę apmąstyti sudaromą sandorį, nes viskas vyko ne per vieną dieną. K. M. neturėjo jokios naudos iš to. Nebuvo jokio susitarimo apgauti R ir S. S.. Jie planavo išvystyti kuo greičiau projektus ir iš pirmo parduoto projekto planavo grąžinti pinigus. R. ir S. S. nebuvo jokių kliūčių pateikti vekselį vykdymui. Liudytojas vekselio neturėjo, vekselį turėjo S. S.. Iš R ir S. S. gauti pinigai buvo panaudoti tą pačią dieną. Visus dokumentus pridavė į buhalteriją. Tokio dokumento, kad jis pridavė būtent šį vekselį, nėra.

Liudytojas R. J. parodė, kad nei kaltinamosios, nei nukentėjusių nepažįsta. Jis buvo paskirtas jau trečiu bankroto administratoriumi. G. L. yra matęs. Bankroto byla buvo viena iš didesnių. Visas turtas buvo įkeistas „(duomenys neskelbtini)“ už kreditus. Visas nekilnojamas turtas buvo Palangoje – žemės sklypai, daugiabutis namas, viskas buvo parduodama iš varžytinių. Tokių kreditorių kaip R. ir S. S. neprisimena. Byloje dalyvavo du bankai – (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), tai buvo pagal kreditorinių balsų skaičių viską sprendžiantys. Bankroto byloje nėra tokių, kad reikštų pretenzijas atskirai. Yra kreditorių sąrašas. Kiek pamena, iš dalies buvo atsiskaityta tik su bankais. Fiziniams asmenims turto atsiskaityti tikrai neužtektų. Pamena, kad buvo byla su G. L. dėl surašytų apsimestinių vekselių. Kreditorių sąrašą pateikia bendrovės vadovas. Šioje įmonėje bendrovės vadovu buvo G. L.. Bankroto metu paskutiniai vadovo įgaliojimai nutrūksta, kai yra paskiriamas bankroto administratorius. Kreditorių sąrašas taip pat būna buhalterijoje. Administratorius viešai paskelbia apie bankrotą ir laukiama visų kreditorių atsiliepimų arba pretenzijų. Liudytojas nebuvo pirmas administratorius ir negali pasakyti kreditorių sąrašo. Kai atėjo dirbti, tai jau vyko varžytinės, visas bendras kreditorių sąrašas jau buvo patvirtintas teismo. Tuo metu bendravo su G. L., bet dėl kitų dalykų, dėl negrąžintų lėšų. Kai iškelta bankroto byla, tai administratorius pirma turi pranešti įgaliotai valstybės institucijai, ši paskelbia internete, o administratorius tada siunčia visiems kreditoriams pranešimus. Negali dabar pasakyti ar R ir S. S. buvo išsiųstas pranešimas. Prašoma pateikti skolos susidarymo patvirtinančius dokumentus ir kopijas. Turi sutapti kreditoriaus pateikti dokumentai su pačios įmonės vidaus apskaita. Deklaruojant turtą iš dalies gali atsispindėti ir VMI. Visi epizodai ir sandoriai yra patikrinami. Kiek jis administravo tą bylą tokių klausimų neiškilo, kad kas nors būtų neįtrauktas į kreditorių sąrašą. Daugiabutis Palangoje praktiškai jau buvo baigtas statyti, nes jau ir šildymas buvo padarytas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g, Palangoje ir dar pora sklypų Palangoje, buvo pardavinėjami bankroto byloje. Dėl varžytinių jokių skundų nebuvo. Kad parduodamas turtas buvo skelbiama „Verslo žiniose“. Jeigu žmogus sumokėjęs avansą už parduodamą žemės sklypą, įrašomas į kreditorių sąrašą. Tokia sutartis turi matytis įmonės buhalterinėje apskaitoje. Jokios sutarties su R ir S. S. dėl šio sklypo neteko matyti. Po bankroto iškėlimo bet kokie atsiskaitymai draudžiami. Tas pats įmokėtas avansas gali grįžti pas žmogų, bet tik per bendrą skirstymą su kitais kreditoriais. Yra nustatytas mokėjimo eiliškumas. Mano, jog atsiskaityta buvo tik su bankais, iki trečios eilės nepriėjo jokie pinigai. Gal būt tai buvo krizės pasekmė, kad nepasidengė visos kreditorių eilės. Nėra ekspertas, negali konstatuoti. Varžytinės vyko keletą kartų ir kaina buvo mažinama. Buhalterijoje yra skirtingos eilutės – paskolos ir avansinio mokėjimo.

Liudytoja J. A. parodė, kad nei kaltinamosios, nei nukentėjusių nepažįsta. Tuo metu dirbo administravimo ir buhalterinėje įmonėje direktore. Teismo sprendimu jų įmonė buvo paskirta bankroto administratoriumi. Gruodžio 14 d. buvo paskirtas bankroto administratorius, o sausio mėnesį jau įmonę perdavė administruoti J. P.. Per tą laiką tik spėjo nuvykti į įmonę ir perimti dokumentus, kuriuos paėmė iš buhalterės ir atsivežė į Vilnių. Kovo 4 d. išėjo iš darbo ir daugiau nieko nežino apie tolimesnį šios įmonės bankrotą. Su Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bendrauti neteko, bendravo tik su buhaltere. Kiek pamena buvo kažkokie žemės sklypai Palangoje. Bankroto bylą iškėlė įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Su kreditorių sąrašu nebuvo susipažinusi, nes viską perdavė kitam bankroto administratoriui. Buvo paskirta tik dviem savaitėm ir nespėjo susipažinti. Administratorius, vadovaudamasis įstatymu, turi išsiųsti visiems kreditoriams pranešimus. Kada yra iškelta bankroto byla, buhalteris pateikia kreditorių sąrašus. Negali pasakyti iš kur dar galima gauti informacijos apie kreditorius. Belieka laukti kol patys kreditoriai atsilieps. Tokio vekselio, dėl skolinamų pinigų iš R. ir S. S., ji nemačiusi. Paprastai vekselis turėtų atsispindėti įmonės buhalteriniame balanse.

Liudytojas J. P. parodė, kad nei kaltinamosios, nei nukentėjusių nepažįsta. Vykdė „Trimatės erdvės“ bankroto administravimą Per tą laiką sudarė kreditorių sąrašą. Buvo nustatęs, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus yra permoka VMI. Gavo atsakymą, kad įmonė skolinga VMI. Mano, kad iki bankroto buvo prieita dėl to, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo 510 000 Lt ir įmonė neturėjo apyvartinių lėšų. Buvo gautos paskolos iš „(duomenys neskelbtini)“, „Nordea“ banko, už kurias reikėjo mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą. Įmonė lėšų neturėjo, įsigytas turtas buvo žemės sklypai, pastatas ir pasikeitus ekonominei situacijai, turtas prarado vertę. Bankroto iškėlimo dienai įmonė turėjo 12 523 8978 Lt įsiskolinimą kreditoriams ir negalėjo grąžinti skolų. Daugiausiai bendravo su įmonės direktoriumi G. L.. Su R. ir S. S. jam neteko bendrauti. Įmonė prie bankroto priėjo pasikeitus ekonominei padėčiai. Tikrai nieko blogo daugiau nepastebėjo. Įmonė pastoviai investavo. Pirko nekilnojamą turtą Palangoje. Bet kainos tai kyla, tai nukrenta. Pagrindinis įmonės įsiskolinimas buvo bankams už palūkanas. Visada kai iškeliamas bankrotas, skelbiama spaudoje. Jeigu fizinis asmuo paskolina pinigus, tai kreiptųsi, kad būtų įrašytas į kreditorių sąrašą. Iš įmonės pateiktų dokumentų nematė, kad R. ir S. S. būtų paskolinę įmonei pinigų. Jeigu įmonė neišregistruota, į kreditorių sąrašą galima įrašyti bet kada. Ir vekselio tokio nematęs.

Liudytoja J. E. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere antraeilėse pareigose. Praktiškai įmonėje nedirbo, norėjo išeiti, nes nemokėjo atlyginimo. Įmonė turėjo paskolų, tai ko gero neturėjo lėšų, kad nemokėjo atlyginimo. Paruošusi visus dokumentus bankroto administratoriui R., išėjo iš darbo. Nežino dėl ko įvyko bankrotas, bet ko gero dėl negrąžintų skolų. Jos darbas buvo pagal apskaitos dokumentus parengti balansą. Vekselio jai neteko matyti. Jeigu jai nepadavė vekselio, tai niekur tai neatsispindės. Apskaitoje toks S. S. mokėjimas yra įtrauktas. Tai reiškia, kad įmonė pinigus gavo. R. ir S. S. buvo įrašyti 44 sąskaitoje. Jeigu balanse yra 44 sąskaita, tai sąrašas yra ir jis turi būti įrašytas į kreditorių sąrašą. Ar paskola, ar avansinis mokėjimas vis tiek yra buhalterijoje 4 klasė ir įsipareigojamas. Tik paskoloje gali būti palūkanos, o avansiniame mokėjime ne. Skirtumas tik dėl palūkanų. Iš buhalterinės pusės mano, kad R. ir S. S. atžvilgiu apgavystė neįvyko, nes ji tikrai R. ir S. S. įrašė. Kreditorių sąrašą ji parengė ir R. ir S. S. buvo avansinis mokėjimas kreditorių sąraše. Toks įrašas, kad avansinis mokėjimas už sklypą, vadinasi įmonė arba perduos sklypą, arba turės grąžinti pinigus. Su vadovu niekados apie R. ir S. S. nekalbėjusi. Kokia 2008 m. buvo įmonės finansinė būklė, pasakyti negali. Tada buvo dar nebaigta statyba, buvo paskolos. Tai statybinė organizacija, stato, rašo aktus, vėl stato. Kol turto neparduosi taip ir bus. Įmonė gaudavo paskolas ir ji negali pasakyti ar įmonėje buvo labai gerai, ar labai blogai. Bet kai pradėjo nemokėti atlyginimo, pasakė ,kad už dyką nedirbs. Įmonė turėjo savo buhalterinę programą. Kada įmonė stato, o neparduoda, tai turte kaupiasi nebaigta statyba ir sąnaudos. O sąnaudos – tai nuostolis. Įmonėje tokiu atveju būna kaštai ir paskolos. Pelno niekados nebus, kol įmonė neparduos turto. Taip įmonė 2-3 metus gali dirbti nuostolingai. Bet kada pastačiusi namą parduoda, gauna pelną, atsiranda pinigai, nuostolis mažėja. Per 5 metus išsilygina ir eina į aukštus pelnus. Kitaip statybinės įmonės nedirba. Žino tik tiek, kad įmonė turėjo daug žemių Palangoje ir turėjo būti statomi statybiniai objektai. Pastato vertė Palangoje buvo maždaug apie 10 mln. Nedirba finansiniu analitiku ir negali pasakyti koks buvo tos įmonės valdymas. Kol nepardavei, negali matyti. Trūksta lėšų – imi paskolą, gauni pinigų vėl statai. Parduodi – atiduodi paskolas. Pati bendrovė nekalbėjo, kad pati sau inicijuotų bankrotą. Tikrai darbai įmonėje vyko ir jie statė. Jeigu „(duomenys neskelbtini)“ būtų nesikreipęs dėl bankroto, mano, kad įmonė butų atsitiesusi.

Liudytoja G. A. parodė, kad K. M. buvo jos direktorė. Ji dirbo banke nuo 2006 metų. Tos situacijos nepamena, praėjo daug laiko. Pavedimas yra jos darytas paskyroje, užrašo taip kaip klientas pageidauja. Niekas kitas negali nurodyti pavedimo paskirties išskyrus klientą. Jeigu direktorė būtų prašiusi, būtų padariusi, nes yra tokia tikimybė, kad direktorė pasako atvyks klientas, reikia paruošti mokėjimo nurodymą, reiškia, tik atspausdinti, bet neįvykdyti. Tai tik kliento patogumui. Galėjo taip būti, kad atnešė paruoštą mokėjimo nurodymą į antrą aukštą. Bet tai labai reti atvejai. Jokio pažeidimo čia nemato, jeigu vadovo nurodymu užpildys ir atneš klientui pasirašyti. Klientas turi paskaityti prieš pasirašydamas. Nemano, kad specialiai buvo surašyta, kad vietoje paskolos avansinis mokėjimas. Daugiau klientų buvo, ne tik R. ir S. S., kurie bendravo su direktore. R. ir S. S. pažįsta kaip klientus. Arba klientas ateidavo pas ją pasirašyti užpildytą mokėjimą, arba ji atnešdavo. Taip, kad viena direktorė ateitų be R. ir S. S. ir sakytų daryti mokėjimą, negali būti. Asmuo turi pateikti asmens dokumentą. Be liudytojos parašo pervesti pinigų negalima, ji turi pasirašyti. Techniškai tai padaryti galima, paspaudi mygtuką ir pinigai pervedami, bet kaip banko darbuotojai, jie privalo pasirašinėti. Taip negali būti, kad mokėjimo paskirtis mokėjime atsiranda vėliau, jau pravedus pinigus. Ji suveda pavedimus, dar antra darbuotoja dar kartą turi suvesti. Pavedimo nurodyme tuščių vietų negali būti. Nemačius žmogaus pavedimo negalima daryti.

Specialistė Ž. L. parodė, kad tikrino įmonės buhalterinius dokumentus kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškeltas bankrotas „(duomenys neskelbtini)“ prašymu. Bendrovės išregistravimo data 2014-02-26. Po išregistravimo negali priimti kreditorių. Niekas nepastebėjo, kad ne visi dokumentai yra. Specialistei buvo perduotas toks aktas, kad G. L. perduoda visus dokumentus bankroto administratorei J. A.. Tikrinant archyve nerado 9 bylų, kurias G. L. buvo perdavęs. Kaip tik nebuvo 2008 metų sąskaitų apyvartos žiniaraščių, kur matytųsi visi likučiai. Reiškia, kad tos bylos į archyvą nebuvo priduotos. Kad G. L. perdavė dokumentus, toks įrašas yra. Dokumentai galėjo būti pas bankroto administratorių. Specialistė nepateikė jokio užklausimo dėl tų dokumentų ir jų neieškojo. Be registrų negali pasakyti ar R. ir S. S. pavedimas buvo apskaitytas, ar ne. Tam reikalingi įsiskolinimo sąskaitų registrai. Pačiame balanse to pamatyti negali, nes ten yra tik bendros sumos. Pinigai į sąskaitą įplaukė, tik be registro negali pasakyti įsiskolinimo. Kai keliama bankroto byla, pirmą kreditorių sąrašą pateikia įmonės vadovas. Bankroto administratorius sutikrina stambesnes sumas už trejus metus. Nežino ar tai reiškia aplaidumą, ar suinteresuotumą ir kodėl R. ir S. S. nebuvo įrašyti į kreditorių sąrašą. Kai dokumentai perduodami bankroto administratoriui, tada įmonę valdo bankroto administratorius. Vykdant tyrimą buvo pateiktas direktoriaus A. S. 2007-12-10 įgaliojimas G. L. bendrovės vardu skolintis pinigus iš bet kurio banko ir bet kurios kredito įstaigos. Tas įgaliojimas neapėmė vekselio pasirašymo nei paskolų ėmimo iš fizinių asmenų. Jeigu žmogus pasirašo vekselyje, jis prisiima atsakomybę. Dokumentus, kuriuos tikrino, vekselio nebuvo. Išrašyti vekseliai matytųsi registrų žurnaluose, bet tokių žurnalų nėra, kaip patikino buhalterė, jie nebuvo vedami. Nepamena kas perdavė paskutinius dokumentus į archyvą. Paskutinis bankroto administratorius buvo R. S.. Balansinių sąskaitų registrus tai yra avansinius mokėjimus priduoda G. L., bet archyve jų nerado. Sąskaitų apyvartos žiniaraštis 2008 metų už pirmą ir antrą pusmetį, kur buvo įplaukos ir įsiskolinimai, šių visų registrų archyve nėra. Buhalterė patvirtino, kad ji sudarė tuos registrus, kaip perdavė G. L. nematė , bet pagal apyrašą, tai pasirašė J. A. priimant dalyvavo ir J. P.. Tai kuris iš tikrųjų priėmė taip ir neaišku. Nerado svarbiausių dokumentų: 2008 metų registrų, 500 000 Lt vekselio ir „(duomenys neskelbtini)“ kredito, kuris įmonei davė mažai naudos. Visi dokumentai susiję su šiomis operacijomis, nebuvo priduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus dokumentus, kurie reikšmingi šiam įvykiui ir paskolai, viską pridavė bankroto administratoriui, o bankroto administratorius dėl kokių priežasčių neįrašė R. ir S. S. į kreditorių sąrašus, neaišku. Kad R. ir S. S. pinigai įplaukė į įmonės sąskaitą, tas matosi. Už vertybinių popierių, tokių kaip vekselis, apskaitą, paskirta buvo buhalterė, bet, kadangi ji jų nevedė, tai ir tokio žurnalo nėra. Nuo 2008-02-01 buhalterė J. E. buvo atsakinga už vertybinių popierių apskaitą. Vekselis su R. ir S. S. buvo pasirašytas 2008-02-15. Direktorius, pasirašęs vekselį, turėjo informuoti buhalterę. Visu tiriamuoju laikotarpiu įmonė buvo nemoki atsižvelgiant į įmonės veiklą, kad kol nepastatomi ir neparduodami objektai. Bendrovė vykdė veiklą iš paskolų, įstatinis kapitalas buvo 501 000 Lt, paskaičiavus skolos koeficientą , tai visus trejus nuo 2007 iki 2009 metus, rodiklis sudarė 1,1 arba 1, o rodiklis turi neviršyti 0,7, tai rodo nepatenkinamą bendrovės padėtį dėl skolinimosi, kadangi pasiėmė per brangias paskolas. Žiūrint į pačią bendrovės veiklą, tai ji už paskolas pirko žemės sklypus, statė su rangovo pagalba. Po to finansuodavo paskolas ir nespėdavo atsiskaityti su statybininkais ir bankais. Įmonės pajamas sudarė išnuomoti 7 bendrovės sklypai, kuriuose buvo kempingas. 2007m. pajamos sudarė 24 000 Lt, 2009 m. – 8000 Lt. Šių pinigų neužteko sumokėti atlyginimams, grąžinti paskolas. 2007 metų pabaigai bendrovės įsiskolinimas buvo beveik 20 mln. Lt. Pajamų nebuvo, išlaidos bankams, sudarytos sutartys dėl pastatų su elektros tinklais, vandentiekiu, statybinės išlaidos ir tam buvo reikalingos apyvartinės lėšos kaip skolinimasis. Iš R. ir S. S. gautas pusę milijono litų buvo panaudotas išmokėti atlyginimams, išmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 000 Lt avanso grąžinimas, sumokėtas avansinis mokestis už žemės sklypų detalų planą ir projektą, už banko paslaugas, už komunalines paslaugas, už prekes, „Sodrai“. Po iš R. ir S. S. gautų pinigų, bendrovė dar gavo paskolą iš „(duomenys neskelbtini)“ 8 mln. 133 tūkstančius litų. Pasižiūrėjus kokia buvo grąža, tai bankai nebuvo savęs nuskriaudę. Nuostolį bendrovė patyrė dėl valiutų keitimosi, nes iš „(duomenys neskelbtini)“ paskola buvo paimta doleriais. Vekselis išrašytas R. ir S. S. buvo terminuotas ir įmonė turėjo pinigų paskolai grąžinti. Įmonės likutis tuo metu sudarė daugiau nei milijonas. Negali pasakyti kodėl pinigai nebuvo grąžinti, bet pinigų kasoje buvo. Vekselio turėtojas turi reikalavimo teisę. „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuotumas galėjo būti iškeliant bankroto bylą, kad mažiau būtų kreditorių. Jeigu vekselyje numatytos palūkanos, tai avansiniame mokėjime palūkanų nebūna. Gali taip būti, kad mokėjimo pavedime nurodyta ne paskola, o avansinis mokėjimas, paprastesnė apskaita, mažesnis nuostolis ir apyvartinių lėšų išsaugojimas, negu įmonė mokės palūkanas. Mokėjimo avansu būdu dingsta 30 procentų palūkanų, kadangi avansas rodo įsiskolinimą. Jeigu bendrovė įsiskolinimą apskaitė be palūkanų, tai palūkanas reikia atiduoti iš taip vadinamų „juodų pinigų“. Tuo metu įsipareigojimą apskaičius kaip paskolą, bendrovė galėjo grąžinti, tik palūkanų negalėjo. „(duomenys neskelbtini)“ taip lengvai pinigų neskolintų, jeigu įmonė būtų nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktus įrodymus teismas nustatė, kad kaltinamoji K. M., dirbdama „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama apie nukentėjusių turimus pinigus, tarpininkavo, kad nukentėję R. ir S. S. paskolintų 500 000 litų pinigų sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pati nurodo, abiems pusėms geromis sąlygomis – bendrovei apyvartinių lėšų suteikimas R. ir S. S. pinigų paleidimas į apyvartą su numatytomis 30 procentų palūkanomis.

2008-02-15 mokėjimu nurodymu Nr. 39115 (4 t., b. l. 60-62) pinigai į UAB “(duomenys neskelbtini)“ įplaukė su nuoroda „avansinis mokėjimas už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga“. Kaip garantas tuo pačiu metu 2008-02-15 buvo išduotas paprastas neprotestuotinas vekselis G. L. bei D. M. pusės metų laikotarpiui iki 2008-08-15 su 30 procentų palūkanomis. Kaltinamosios K. M. tarpininkavimas abiems pusėms buvo naudingas, pretenzijų niekas nereiškė. Įrašas pavedime „Avansinis mokėjimas“ – ne tik, kad neįrodo sukčiavimo fakto, bet tai tik garantija nukentėjusiems už jų pinigų įplauką. Nustatyta, kad žemės sklypas, nors įkeistas bankui, bet buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ir dalinamas į mažesnius sklypus ir daromi detalūs planai. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo reikalingi atlikti detaliems planams, tai ir įrodo, kad iš gautos paskolos buvo sumokėta už detalius planus.

Tokių įrodymų, kad kaltinamoji K. M. toliau būtų susijusi su gautų pinigų realizavimu ar panaudojimu, nepateikta. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad K. M. turėjusi kokios naudos sau tarpininkaudama. Kaip tvirtina specialistė Ž. L., iš skolintų pinigų buvo išmokėti atlyginimai, avanso grąžinimui, avansinis mokėjimas už žemės sklypų projektą ir detalų planą, už banko paslaugas, už prekes, komunalines paslaugas, Sodrai. Tokių įrodymų, kad dalis pinigų būtų atlyginta K. M. už tarpininkavimą, nėra.

Teismas pažymi, kad patys nukentėję neatsakingai elgėsi dėl savo skolintų pinigų. Turėdami vekselį, kur paskolos terminas numatytas pusės metų laikotarpiui, neatgavę pinigų, nesiėmė jokių priemonių jiems atgauti. Specialistė Ž. L. nurodė, jog tuo metu pinigų bendrovėje buvo.

Kaltinimas K. M. pareikštas, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, iš anksto susitarusi su nemokios įmonės vadovais, sudarydama patikimą bankininkės įvaizdį, turėdama bendrą tikslą apgaule, nemokios įmonės naudai įgyti svetimą turtą. Byloje nesurinkta tokių duomenų, jog kaltinamoji K. M. žinojusi, kad įmonė nemoki. Kaip teigia liudytoja J. E., J. P., statybinės įmonės visos taip egzistuoja, pirma skaičiuoja sąnaudas, paskui, pardavus objektą, sumoka paskolas. Nustatyta, kad 2007 metų pabaigai, nors bendrovės įsiskolinimas sudarė beveik 20 mln. litų, pajamos tik iš nuomojamų patalpų, bet statybos vyko, buvo sudarytos sutartys su elektros tinklais ir vandentiekiu į statomus pastatus, daromi žemės sklypų projektai, detalūs planai, tam reikėjo apyvartinių lėšų. Liudytojas R. J. parodė, kad pastatas Palangoje jau buvo baigtas statyti, buvo įvestas šildymas ir akivaizdu, kad įmonė pasatą tikėjosi parduoti rugpjūčio mėnesį. Kad įmonė buvo moki įrodo ir 2008 m. balandžio mėn. „(duomenys neskelbtini)“ išduota 8 mln. 133 tūkstančių litų paskola. Kaip parodė specialistė Ž. L., pažiūrėjus į paskolų grąžinimą, bankai nebuvo savęs nuskriaudę. Nuostolį bendrovė patyrė dėl valiutų keitimosi, prasidėjus ekonominei krizei, kritus kainomis, nepasisekus parduoti pastato sutartomis kainomis, pablogėjo ir įmonės finansinė padėtis. Nustatyta, kad bankui buvo mokamos palūkanos ir tik nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokant palūkanų, 2009-12-14 pagal ieškovų AB „(duomenys neskelbtini) (2009-10-05) ir R. M. (2009-11-03) pareiškimus iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas sprendžia, kad K. M. negalėjusi numatyti tokios baigties, todėl neturėjusi išankstinės tyčios apgauti nukentėjusius. Nustatyta, kad nuo 1994 m. ji dirba banke, pats nukentėjęs S. S. tvirtina, kad jis daug metų bendrauja su K. M. ir manė, kad ji patikimas žmogus, todėl kaltinamajai K. M. sudaryti patikimo bankininko įvaizdžio nebuvo reikalo. Paskelbus bankrotą, buvo paskirtas bankroto administratorius ir įmonė veikos nevykdė. Iš varžytinių buvo parduodamas įmonės turtas. Nustatyta, kad turto – pastatų, žemės sklypų, įmonė turėjusi. Įmonės buhalterė liudytoja J. E. patvirtino, kad ji tvarkiusi UAB “(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir nukentėję R. ir S. S. buvo įrašyti į kreditorių sąrašą. Specialistė Ž. L. parodė, kad archyve svarbiausių dokumentų – registrų dėl vekselio 500 000 litų sumai ir dėl „(duomenys neskelbtini)“ kredito nerasta. Visi šie dokumentai archyvui neperduoti, nors nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pridavė bankroto administratoriui. Dėl kokių priežasčių Rima ir S. S. neįrašyti į kreditorių sąrašą, neaišku.

Teismas pažymi, kad ir čia nukentėję neatsakingai elgėsi su savo neatgautais pinigais, nesikreipė, nesidomėjo ar jie yra kreditorių sąrašuose. K. M. kaltės šiuo atveju teismas taip pat neįžvelgia.

BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, jog baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai neduoda teismui pagrindo prieiti prie išvados, kad kaltinamosios veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje sudėtis

Pagal BK 182 straipsnio 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Nagrinėjamu atveju specialistės išvadose nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą, vyko statybos darbai, buvo sudaromos elektros energijos pirkimo pardavimo sutartys, sudaromos rangos sutartys, apsaugos sutartys, susirašinėjama su savivaldybe dėl detaliųjų planų ruošimo turimiems žemės sklypams (2 t., b. l. 22-43), tai tik patvirtina kaltinamosios versiją, jog ji tarpininkavo abiems pusėms norėdama gero, vienai reikėjo apyvartinių lėšų, kitai – palūkanų. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo teigti, kad kaltinamosios veiksmuose yra jai inkriminuojamo BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtis.

Teismui pripažinus, kad kaltinamosios veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių (ir pirmiausiai tai pasakytina apie būtiną šios nusikaltimo sudėties požymį – tiesioginę tyčią), K. M. išteisintina.

Pažymėtina, kad išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltės turinį ir jo atitikimą inkriminuojamo BK straipsnio dispoziciją. Šiuo atveju įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamosios veiksmuose yra jai inkriminuojamo BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtis, nėra.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamoji savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamosios naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad K. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl ji yra išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Byloje nukentėjusių Rimos ir S. S. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusių R. ir S. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.