Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo, suinteresuoti asmenys N. Š., A. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo N. Š. teismui pateikė prašymą nuspręsti įpareigoti A. Š. skubiai vykdyti antstolės privalomąjį nurodymą Nr. S-24-4-53924 grąžinti R. Š. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašytinės išvados į bylą neteikė.

2024 m. spalio 22 d. pareiškėja į bylą pateikė išieškotojos elektroninį laišką, kurio duomenimis, išieškotoja informuoja antstolę, jog dukra R. Š. buvo sugrąžinta mamai penktadienį (2024 m. spalio 18 d.).

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. Š. atstovė nurodė, jog A. Š. niekada neturėjo ketinimų išvežti dukrą į Vilnių siekiant pakeisti jos gyvenamąją vietą. Po pasimatymo su vaikais spalio 11-12 dienomis, grąžino vaikus mamai, tačiau pati dukra pabėgo iš mamos rankų ir prašėsi būti su tėčiu. Turėjo ketinimą pabūti kartu savaitgalį, būtų parvežęs dukrą sekmadienį, tačiau N. Š. jautriai sureagavo, pasitelkė policiją, vaikų teisių atstovus, jam nepagrįstai buvo pritaikytas arešto orderis nesiartinti prie vaikų, todėl neliko progos pabendrauti su dukra. Pažymėjo, jog dukra spalio 18 d. grąžinta mamai, taip pat šią dieną teismas panaikino nepagrįstai jam pritaikytą arešto orderį. A. Š. nemano, jog yra pažeidęs teismo sprendimą. Pagal jį su vaikais abu tėvai bendrauja bendru sutikimu, todėl turėjo teisę bendrauti su dukra ir sekmadienį.

Pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė, suinteresuotas asmuo N. Š. ir institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta. Byla išnagrinėta pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui N. Š. ir institucijos atstovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/24/01774 pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą e2YT-4702-323/2024 dėl sūnaus L. Š. ir dukros R. Š., gyvenamosios vietos nustatymo su motina N. Š. jos gyvenamojoje vietoje, išieškotojas – N. Š., skolininkas – A. Š.. Iš vykdomojo rašto išduoto civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 matyti, kad vykdomasis raštas išduotas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkto.

Antstolė 2024 m. spalio 17 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-54097, kuriuo nustatė, kad 2024 m. spalio 16 d. vykdomojo dokumento pateikimo momentu išieškotoja N. Š. informavo, jog skolininkas A. Š. nesilaikydamas teismo sprendimo, be jokio išieškotojos sutikimo, išsivežė nepilnametę R. Š. į Vilnių. Po šio neteisėto skolininko veiksmo išieškotoja kreipėsi į policiją su pareiškimu, ko pasėkoje skolininkui buvo pritaikytas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, apribojant skolininko teisę artintis prie išieškotojos bei nepilnamečių vaikų L. Š. ir dukros R. Š.. Policijos pareigūnai reaguodami į pareiškimą nustatė skolininko buvimo vietą, tyrimo metu išsiaiškinta, kad skolininkui paaiškinus, jog jis neturi teisės artintis ir juo labiau laikyti nepilnametę R. Š. su savimi, šis nurodė, kad dukrą perduos savo mamai t. y. I. G.. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai/Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnyba/Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad dabartinė R. Š. buvimo vieta yra su A. Š. mama I. G.. Nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nustatė nepilnametės dukros R. Š. gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, N. Š., jos gyvenamojoje vietoje, nustačius, kad po tėvo A. Š. dukros išsivežimo į Vilnių tiksli nepilnametės R. Š. buvimo vieta apskritai nėra žinoma, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nėra vykdomas.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 1–8 dalys).

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojęs skolininką atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Tačiau baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai.

Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad suinteresuotas asmuo A. Š. nevykdė teismo sprendimo. Liteko sistemos duomenimis civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 teismui patenkinus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtintoje pareiškėjų N. Š. ir A. Š. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.1 punktu šalys nusistatė vaikų gyvenamąją vietą su mama. Taip pat 4 punktu susitarė, jog gyvendami skyrium, Pareiškėjai, turi visas lygias teises ir pareigas, bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti juos auklėjant. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tarpusavio sutarimu. Jeigu nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su vaikais, dalyvaudami jų auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, įsipareigoja nenuteikinėti jų kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaikams interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant j jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Pareiškėjas pagal galimybes papildomai finansiškai prisideda prie papildomų išlaidų vaikų ugdymui sporto / meno raiškos srityje. 4.1 punktu susitarė, kad pareiškėja įsipareigoja netrukdyti A. Š. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų, jei tai neprieštaraus vaikų interesams. Į bylą pateikti garso įrašai, A. Š. rašytiniai paaiškinimai, A. Š. atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui konstatuoti, jog A. Š. siekė pakeisti dukters gyvenamąją vietą. Duomenys patvirtina, jog dukrą suinteresuotas asmuo išsivežė atliepdamas dukters norą, veikdamas jos interesais, turėdamas ketinimą ilgiau pabendrauti, ko nedraudžia suinteresuotų asmenų nustatyta lygiateisė bendravimo tvarka. Sutiktina, jog ilgesnis bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu turi būti suderintas su vaiko mama, vaikas neturi būti atitraukiamas nuo jam įprastos veiklos, tačiau šie klausimai gali būti sprendžiami šalims derinant detalesnę bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad teismas nenustatė, kad skolininkas sąmoningai ir piktybiškai būtų vengęs įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), į tai, kad nepilnametė dukra nuo 2024 m. spalio 18 d. yra savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje su mama, darytina išvada, kad nėra pagrindo skirti A. Š. baudą, todėl antstolės pareiškimas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos šioje byloje nesusidarė, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.