Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje;

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės

E. P. 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 17.20 val., Vilniuje, Pupinės g. 11, prie mokyklos, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš R. R. už 20 EUR įgijo 1,561 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžėminių dalių), kurią neteisėtai gabeno automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė ir iki 2021 m. rugsėjo 16 d. 17.40 val., kol policijos pareigūnai jį sulaikė prie degalinės „Circle K“, esančios Prūsų g. 26A, Vilniuje ir jis šiems savanoriškai atidavė šią narkotinę medžiagą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

R. R. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdmas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliai nenustatytu lauku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 16 d., laikė 2,242 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol tą pačią dieną, apie 17.20 val. Vilniuje, Pupinės g. 11, prie mokyklos, dalį šios narkotinės medžiagos – 1,561 g. už 20 EUR pardavė E. P., o kitą dalį – 0,681 g. laikė savo kišenėje iki tos pačios dienos, 18.50 val., kai policijos pareigūnai sulaikius jį Eišiškių pl. 25B, Vilniuje, jo asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

R. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iki 2021 m. rugsėjo 16 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo kambario šiukšlių dėžėje laikė 0,944 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra nedidelis - 0,023 g narkotinės medžiagos – kokaino kiekis, kol tą pačią dieną, 22.30 val. kratos metu namuose ši narkotinė medžiaga buvo rasta. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokuroras ir kaltinamojo R. R. su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamuosius ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo teisme, jų padarytas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kurie ištirti teisiamajame posėdyje:

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad vyriausiasis patrulis V. G. vyresniajam tyrėjui perdavė cigarečių pakelį „Winston“, į kurį įdėta žalios spalvos galimai narkotinė medžiaga (t. 2, b. l. 88-89).

Asmens kratos protokole užfiksuota, kad R. R. savanoriškai iš drabužių kišenės pateikė permatomą maišelį su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga (t. 2, b. l. 147-150).

Šiame teismo nuosprendyje aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Dėl E. P. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo apklausų metu, kaltinamasis E. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir patvirtino, kad jis buvo iniciatorius narkotinei medžiagai sau įgyti, todėl kaltinamajam R. R. parašė per programėlę, o šis jam parašė, kad atvažiuotų prie Salininkų gimnazijos. Atvažiavo su „Audi A6“. Atidarė keleivio pusės langą, o jis priėjo. Jis įmetė per keleivio langą „žolę“, o jis davė 20 eurų. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes teisme ir ikiteisminiame tyrime patvirtino ir kaltinamasis R. R.. Iš pastarojo įgytą narkotinę medžiagą E. P. savanoriškai atidavė policijos patruliams.Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2313887-21 konstatuota, kad kaltinamojo E. P. atiduota medžiaga, buvusi cigarečių „Winston“ dėžutėje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,561 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 8,8 %. (t. 2, b. l. 93-96).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinės medžiagos.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, E. P. įgyta ir laikyta narkotinė medžiaga – kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršijo nedidelio kiekio ribos (ne daugiau kaip 5 g), nustatyti 1,561 g, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl R. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

R. R., turėdamas du tikslus – parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tokio tikslo, neteisėtai laikė 2,242 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios dalį – 1,561 g kanapių (antžeminių dalių) už 20 EUR neteisėtai pardavė E. P., o kitą dalį narkotinių medžiagų – 0,681 g kanapių (antžeminių dalių) laikė savo kišenėje. Be to, savo kambaryje, šiukšlių dėžėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,944 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis - 0,023 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo faktą, t. y., kad pardavė E. P. „žolės“, t. y. kanapių antžeminių dalių. <...> E. P. paprašė narkotinių medžiagų. Su juo susitiko prie Salininkų gimnazijos, o šiam atvažiavus pro langą įmetė narkotines medžiagas bei iš jo paėmė 20 eurų. Analogikas iš esmės aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis E. P..

Be to, kaltinamasis R. R. patvirtino ir tai, kad po to, kai pardavė narkotinės medžiagos E. P., grįžo namo (duomenys neskelbtini), kur kratos metu šiukšlių dėžėje jo kambaryje buvo rastos baltos spalvos milteliai, kuriuos buvo išmetęs.

Dėl nustatyto, nėra abejonių, kad R. R. neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), turėdamas du tikslus, t. y. tikslą dalį šios medžiagos parduoti ar kitaip platinti bei savo asmeniniam naudojimui.

Gi kaltinamojo namuose kambario šiukšledėžėje rasta narkotinė medžiaga – kokainas, buvo laikoma neturint tikslo jos platinti. Kaip pats kaltinamasis nurodė, ši narkotinė medžiaga buvo įsigyta savo naudojimui, tačiau ją išmetė. Tokie kaltinamojo parodymai galėtų būti vertinami iš dalies ir savo atsisakymą vartoti narkotines medžiagas, visgi, tos pačios dienos įvykiai, kai jis dalį kitos narkotinės medžiagos parduoda kaltinamajam E. P., o kitą dalį pasilieka sau ir ją laiko, nesudaro pagrindo konstatuoti fakto, kad kaltinamasis R. R. savanoriškai atsisakė vartoti narkotinę medžiagą, rastą namuose. Pažymėtina ir tai, kad galimai dėl jos nedidelio kiekio pastarasios tiesiog galėjop apsirikti dėl jos vartojimo tikslingumo. Kitą vertus, vien tai, kad narkotinė medžiaga - 0,023 g. kokaino buvo rasta šiukšledėžėje nešalina neteisėto šios medžiagos laikymo faktą savo namuose. Todėl šioje situacijoje sutikti, kad buvo atsisakyta daryti (tęsti daromą) nusikalstamą veiką, nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, nedideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g, o dideliu jų kiekiu – daugiau kaip 500 g (buvo rasta kanapių (antžeminės dalys), kurių masė 2,242 g). Tuo tarpu nedideliu kokaino kiekiu laikoma ne daugiau kaip 0,2 g, o dideliu jų kiekiu – daugiau kaip 25 g, bet ne daugiau kaip 125 g (minėta, kad buvo rasta narkotinės medžiagos – kokaino, kurios masė yra 0,023 g).

Taigi byloje įrodyta, kad R. R. turėdamas du tikslus, tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdmas tokio tikslo, tiksliai nenustatytu lauku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 16 d., laikė 2,242 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol tą pačią dieną, apie 17.20 val. Vilniuje, Pupinės g. 11, prie mokyklos, dalį šios narkotinės medžiagos – 1,561 g. už 20 EUR pardavė E. P., o kitą dalį – 0,681 g. laikė savo kišenėje iki tos pačios dienos, 18.50 val., kai policijos pareigūnai sulaikius jį Eišiškių pl. 25B, Vilniuje, jo asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iki 2021 m. rugsėjo 16 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo kambario šiukšlių dėžėje laikė 0,944 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra nedidelis - 0,023 g. narkotinės medžiagos – kokaino kiekis, kol tą pačią dieną, 22.30 val. kratos metu namuose ši narkotinė medžiaga buvo rasta. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje todėl veikos kvalifikuotos teisingai.

III. Bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą, motyvai

Dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

Kaltinamasis E. P. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Laiduotoju prašo paskirti mamą R. P.. Pažymėjo, kad su mama yra labai artimi. Klauso jos patarimų ir rekomendacijų. Su mama daug kalbėjosi apie jo padarytą nusikalstamą veiką, pažadėjo mamai daugiau nenusikalsti ir keisti savo blogą elgesį (t. 3, b. l. 21-23).

R. P. pateikė prašymą dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą. Nurodė, kad E. P. yra jos sūnus, kuriam yra labai artimas žmogus. Nurodė, jog dirba, pabrėžė savo asmenines savybes. Su sūnumi palaiko artimus ryšius. Kai sužinojo apie sūnaus elgesį, dažnai su juo apie tai kalba, aiškina apie narkotinių medžiagų vartojimą, to pasekmes, o sūnus pritaria jos mintims. Ji yra sūnui autoritetas ir jos nuomonė sūnui svarbi (t. 3, b. l. 24-25).

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), už kurią įtvirtinta griežčiausia bausmė – areštas. Be to, E. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti E. P. apibūdinančių duomenų visumą. Jis jauno amžiaus, dirba, nurodė, turintis sužadėtinę. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. E. P. kaip jau minėta neteistas (asm. b. 1. 41-42), baustas administracine tvarka paskutinį kartą 2018 metais, paskirta bauda sumokėta (asm. b. 1. 37). Teismas taip pat atsižvelgia į E. P. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio proceso metu bei jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo mama R. P.. Asmuo, prašomas būti laiduotoju, R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo E. P. motina. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Sūnus su ja negyvena. Ją pasirinko, nes yra artimiausias šeimos narys. Sūnus su drauge gyvena. Bendravimas su sūnumi vyksta. Apie įvykį susižinojo, kai jos paprašė laiduoti, mano, kad sūnus nenorėjo jos nervuoti. Kalbasi telefonu ir jie atvažiuoja į svečius. Sūnus beveik 7 metus atskirai gyveno. Jis gailisi. Mano, kad sūnus ją išgirsta. Jei teismas nuspręstų skirti užstatą, sutiktų jį sumokėti.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. P. neteista (t. 3, b. l. 26), nebausta administracine tvarka (t. 3, b. l. 27), ne vienerius metus dirba pastovioje darbovietėje, kurios pateiktoje charakteristikoje apibūdinama itin teigiamai (t. 3, b. l. 29). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra viena iš artimiausių E. P. žmonių, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką E. P., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. P. padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad R. P. yra E. P. mama, su kuriuo juos sieja artimas ir glaudus ryšys. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja pažymėjo, kad ne iškart sužinojo apie sūnaus padarytą baudžiamąjį nusižengimą, tačiau tik dėlto, kad sūnus nenorėjo jos nervuoti. Be to, tiek savo prašymuose, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi apie narkotinių medžiagų poveikį ir pasekmes kalbėjosi, sūnus jos klausosi ir pasižadėjo daugiau nenusikalsti. Kaltinamasis E. P. nurodė, kad daugiau narkotinių medžiagų nevartoja, pasižadėjo mamai, jog pakeis savo elgesį (t. 3, b. l. 23), todėl manytina, kad nėra pagrindo skirti užstato.

Bausmės skyrimo kaltinamajam R. R. motyvai.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126693/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126693/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

R. R. padarė tiesiogine tyčia vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), bei vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, taip pat, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Būtina įvertinti ir kaltinamojo asmenybę – R. R. anksčiau nėra teistas (asm. b. l. 26-27; LITEKO), po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo dėl jo nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Per 5 metus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos (asm. b. l. 20-25). Iš LITEKO duomenų nustatyta ir tai, kad pastarasis buvo baustas 2015 m. ir pagal ATPK 44 straipsno 1 ir 2 dalis už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nors kaltinamasis nebelaikomas baustu, visgi, tai patvirtino ir jo pačio teisme pripažintą aplinkybę, kad jis ngal ilgą laiko tarpą buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Visą tai patvirtina, kad kaltinamasis, pripažinęs svarbiausia ir pačiam sau turimą problemą su priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nelaikytinas itin akivaizdžiai neigiamai charakterizuojanči asmeniu. Tai patvirtina ir jo domėjimasis ir dalyvavimas sportinėje veikloje - žaidžia futbolą, priklauso vienam iš futbolo klubų, pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas itin teigiamai. Vertinamas ir kaltinamojo jaunas amžius. Jo užimtumas darbo rinkoje - dirba (asm. b. l. 18). Taigi, visu savo elgesiu ir veikla po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis siekia įsilieti į visuomenę ir laikytis nustatytų bendrų gyvenimo tasyklių, galiojančių įstatymų.

Pažymėtina ir tai, kad nenustatyta, jog po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis platintų narkotines ar psichotropines medžiagas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pažymėjo, kad dvi paras buvo sulaikytas areštinėje, tai greičiausiai jį paveikė, nors iš pradžių buvo sunku psichologiškai, tačiau jis nustojo vartoti narkotines medžiagas.

Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant, R. R. galimas bausmės švelninimas pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis.

Kaip minėta, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įstatymų leidėjas, įvertinęs šios nusikalstamos veikos pavojingumą, daromą žalą visuomenės narių sveikatai, įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę (tik realią laisvės atėmimo bausmę). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą už tokios rūšies sunkų nusikaltimą negalimas nei bausmės vykdymo atidėjimas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnio 2–3 dalys).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, R. R. už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje nustatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, aiškiai būtų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, nepaneigiant paties nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, tačiau atsižvelgiant į jos padarymo aplinkybes, anksčiau visapusiškai įvertinta R. R. asmenybė nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą izoliuoti jį nuo visuomenės. Kartu nebus pažeistas visuomenės interesas paskyrus kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismo vertinimu, tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, tiek už BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus R. R. už jo padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, byloje nustatytą R. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas 2 metų laisvės apribojimo bausmės terminas su vienu draudimu ir trimis įpareigojimais, išvardytais nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Tuo tarpu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinas 1 metų laisvės apribojimo bausmės terminas su vienu draudimu ir trimis įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 2 metų laisvės apribojimo – bausme apimant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti R. R. 2 metų laisvės apribojimo bausmę su vienu draudimu ir trimis įpareigojimais.

R. R. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. 18.50 val. iki 2021 m. rugsėjo 18 d. 15.15 val. (dvi dienos). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam E. P. buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamajam R. R. buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

1. Pakuotes po tyrimo, perduotos saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, kvitas BBB Nr, LS006379;

2. Pakuotės po tyrimo, perduotos saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, kvitas BBB Nr. LS006323;

3. Pakuotės po tyrimo, perduotos saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, kvitas BBB Nr. LS006324;

4. Likę milteliai (0,615 g) po tyrimo supakuoti į plastikinį uždaromą maišelį, perduotos į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius;

5. Likusios kanapės (antžeminės dalys) (1,388 g) po tyrimo supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, perduotos į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius;

6. Likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,566 g) po tyrimo supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, perduotos į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su vienu draudimu ir trimis įpareigojimais:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su gydymusi ar darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigoti per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su vienu draudimu ir trimis įpareigojimais:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas;

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su gydymusi ar darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigoti per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 2 metų laisvės apribojimo – bausme apimant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti R. R. 2 metų laisvės apribojimo bausmę su vienu draudimu ir trimis įpareigojimais:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas;

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su gydymusi ar darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigoti per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. R. į paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. 18.50 val. iki 2021 m. rugsėjo 18 d. 15.15 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

E. P. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti 1 metų (vienerių metų) 6 mėnesių (šešių mėnesių) laidavimo terminą be užstato, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Pakuotes po tyrimo, perduotos saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, kvitas BBB Nr, LS006379;

2. Pakuotės po tyrimo, perduotos saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, kvitas BBB Nr. LS006323;

3. Pakuotės po tyrimo, perduotos saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, kvitas BBB Nr. LS006324;

4. Likę milteliai (0,615 g) po tyrimo supakuoti į plastikinį uždaromą maišelį, perduotos į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius;

5. Likusios kanapės (antžeminės dalys) (1,388 g) po tyrimo supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, perduotos į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius;

6. Likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,566 g) po tyrimo supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, perduotos į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.