- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- eI-2564-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01171-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palink“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Palink“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 12NKV-23 „Dėl UAB „Palink“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodė, kad Tarnyba priėmė neteisėtą Nutarimą, kadangi atliko neišsamų, nenuoseklų ir formalų pateiktų aplinkybių ir įrodymų vertinimą. Tarnyba nepagrįstai neįvertino jai pateiktos informacijos, susijusios su vartotojams pateiktos informacijos apie Bendrovės 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 5 d. ir 2017 m. spalio 30 d. vykdytas akcijas (toliau – ir Akcijos), pažeidimo mažareikšmiškumu ir lengvinančiomis aplinkybėmis.
Tarnyba nesuteikė Bendrovei galimybės pateikti paaiškinimų dėl visų vartotojų prašymų, kurių pagrindu, kaip paaiškėjo tik po Nutarimo priėmimo, vyko tyrimas ir dėl kurių pareiškėjai buvo paskirta bauda. Tarnyba savo išvadų nepagrindė ir nemotyvavo, Nutarime tebuvo perrašytos pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės, tačiau nepateiktas motyvuotas jų vertinimas. Dėl visų šių priežasčių, Bendrovės įsitikinimu, Tarnyba neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl Nutarimas turi būti panaikintas visa apimtimi.
Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. „IKI” tinklo parduotuvėse galiojo speciali akcija, kurios metu pirkėjai turėjo galimybę įsigyti produkciją „Gritė“ su 50 proc. dydžio nuolaida (toliau – akcija „Gritė“). Minėtos akcijos metu pirkėjams aiškiai matomoje vietoje buvo pateikta visa informacija apie tai, kad nuolaida yra taikoma ne daugiau nei 10-čiai tos pačios rūšies prekių vienetų vieno apsipirkimo metu. Prašymą pateikęs vartotojas pirko akcijoje dalyvaujančios prekės 28 pakuotes, taip vienu kvitu įsigydamas didesnį kiekį prekių nei numatytas maksimalus kiekis. Atitinkamai šios prekės jam buvo parduotos įprastine kaina. Nepaisant to, Bendrovė savo iniciatyva sudarė vartotojui galimybę visą norimą prekių kiekį įsigyti keliais atskirais kvitais (tokiu būdu visam perkamam kiekiui pritaikant kainą su nuolaida).
Parduotuvėje „IKI“, esančioje Mindaugo g. 25, Vilnius, sūriams buvo taikoma 30 proc. dydžio nuolaida nuo reguliarios (įprastos) atitinkamos prekės kainos (toliau – ir akcija „Sūriai“). Apie tai, kad sūriams buvo taikoma 30 proc. dydžio nuolaida nuo reguliarios (įprastos) prekės kainos, taip pat informacija, kokia prekės galutinė kaina su nuolaida, buvo nurodyta prie šios prekės padėtame kainolapyje (vartotoja tą pripažįsta). Vis tik ant prekės gabaliuko buvo likęs užklijuotas lipdukas su nurodyta kitokia (t. y. didesne nei akcijos kaina) šios prekės kilogramo kaina, nes ši prekė buvo pasverta ir supakuota jau anksčiau, kai jai buvo taikoma mažesnė 20 proc. dydžio nuolaida. Tačiau vartotojai faktiškai kasoje buvo pritaikyta teisinga prekės kaina, t. y. su 30 proc. nuolaida ir prekė parduota už tokią kainą, kokią lentynoje prie prekės matė vartotoja.
Tam tikrose „IKI“ parduotuvėse galiojo specialus pasiūlymas „240 ml Juoda kava plius vaflinis batonėlis Milka Nussini 37 g už 1 EUR“ (toliau – ir akcija „Milka“). Šios akcijos metu 240 ml juoda kava ir vaflinis batonėlis Milka Nussini 37 g kainavo 1 eurą vietoj 1,53 Eur. Tačiau vietoje akcijoje skelbiamo vaflinio batonėlio Milka Nussini 37 g Palink centrinėje asortimento ir kainų valdymo sistemoje „WWS“ buvo įvesta kita prekė Milka (prekių kodai skiriasi tik vienu paskutiniu skaičiumi). Tai buvo visiškai techninio pobūdžio klaida, kuri buvo ištaisyta dar tą pačią dieną. 10 vartotojų, pasinaudojusių akcija ir sumokėjusių 1,53 Eur dydžio kainą, į lojalumo kortelę grąžintas kainų skirtumas (53 euro centus), o prašymą Tarnybai pateikusiam vartotojui Bendrovė atlygino visus dėl nepatogumų susidariusius nuostolius.
Nutarime minimi 4 vartotojų prašymai dėl pareiškėjos vykdytų akcijų, dėl kurių Tarnyba nustatė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimą ir atitinkamai skyrė baudą, nors pareiškėja iki Nutarimo priėmimo buvo žinoma apie 3 vartotojų prašymus, t. y. dėl akcijos „Milka“, akcijos „Gritė“, akcijos „Sūriai“. Tuo tarpu dėl ketvirtojo skundo dėl akcijos vynuogėms Bendrovė jokios informacijos neturėjo, atitinkamai negalėjo pateikti paaiškinimų, o Tarnyba tokių paaiškinimų įvertinti. Tokiu būdu buvo pažeistas ne tik Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas Nutarimo turiniui, tačiau buvo pažeista ir pareiškėjos teisė dalyvauti nagrinėjant prašymą (skundą), susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus, kaip numatyta Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje.
Pažymėjo, kad keli pavieniai vartotojų prašymai dėl Akcijų (kurie, pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra visiškai nepagrįsti) negali būti vertinami kaip neginčijami įrodymai, jog pareiškėja savo veikloje nesivadovauja profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais. Priešingai, toks nedidelis gautų prašymų skaičius, atsižvelgiant į Bendrovės vykdomos veiklos mastą, kaip tik įrodo, kad vykdoma nuosekli kokybės ir kontrolės politika yra efektyvi ir veiksminga, o atsitiktinių vartotojų prašymų pateikimo Tarnybai faktas nenuneigia pareiškėjos maksimalių pastangų ir aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti vartotojų interesus. Bendrovė savo darbuotojams kelia labai aukštus atidumo reikalavimus ir imasi visų priemonių, kurių objektyviai galima tikėtis iš ūkio subjekto, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Bendrasis protingumo principas suponuoja, kad pavieniai vartotojų prašymai, pavienės įvykusios nereikšmingos klaidos, kurios yra nedelsiant ištaisomas ir dėl kurių vartotojai nepatiria jokios žalos, negali sudaryti pagrindo visą Bendrovės komercinę veiklą vertinti kaip neatitinkančią profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimų.
Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos teiginys, kad faktas, jog dėl pareiškėjos veiksmų buvo gauti vartotojų prašymai reiškia konkretų bei realų suklaidinimą, t. y. ekonominio elgesio iškreipimą, galimai sukuria įspūdį, kad ūkio subjektų kaltė yra preziumuojama, jei gaunamas vartotojo prašymas, ir tokios kaltės įrodinėti nebereikia. Visgi, nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose tokia prezumpcija nėra įtvirtinta, tad Tarnyba, įrodinėdama suklaidinimo galimybę ar faktą, negali remtis vien tik faktu, kad buvo gautas vartotojo prašymas, visiškai nevertinant prašymo turinio, jo pagrįstumo, paties prašymą pateikusio vartotojo veiksmų, atidumo ir apdairumo. Pareiškėja laikosi nuomonės, kad pirkėjams pateikta informacija apie prekių kainą Akcijų metu ir jų taikymo sąlygas buvo aiški, neklaidino vartotojų ir vidutinis vartotojas turėjo visas galimybes prieš priimdamas sprendimą susipažinti su Akcijų taikymo sąlygomis.
Konkrečiu atveju tik akciją „Milka“, kurios metu dėl techninės klaidos „WWS“ sistemoje, kai buvo suvestas ne to produkto kodas ir vartotojas iš tiesų buvo įsigijęs prekę brangiau nei skelbta akcijos „Milka“ sąlygose, būtų galima vertinti kaip mažareikšmį pažeidimą. Tačiau ir akcijos „Milka“ atveju, Tarnyba prieš priimdama sprendimą dėl konkrečios nuobaudos skyrimo (ar jos dydžio) turėjo įvertinti visas paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, vertinti atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, ir laikytis savo ankstesnės suformuotos praktikos parinkdama nuobaudas. Vis tik Tarnyba nevertino, ar egzistuoja pagrindas akcijos „Milka“ atveju pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį, ir nevertino visų lengvinančių aplinkybių, t. y. lengvinančia aplinkybe laikoma bendradarbiavimas su Tarnyba, tačiau Nutarime nebuvo vertintos tokios lengvinančios aplinkybės, kaip kad Palink savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Taigi, konkrečiu atveju įrodžius Įstatymo reikalavimų nesilaikymą akcijos „Milka“ atveju, Tarnyba turėjo skirti ne baudą, bet įspėjimą. Kitos dvi vykdytos akcijos apskritai negali būti vertinamos kaip pažeidimas ir atitinkamai negali būti taikomos jokios sankcijos.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą nesąžininga komercinė veikla gali būti konstatuota tik tuo atveju, kai nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) komercinė veikla turi neatitikti profesinio atidumo reikalavimų, ir 2) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, tačiau Tarnyba to neįrodė.
Dėl profesinio atidumo reikalavimų nurodė, kad Tarnyba nei savo ankstesnėje praktikoje, nei Nutarime nenurodė, kokie profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai yra keliami visiems ūkio subjektams bei kokie reikalavimai yra laikomi didesniais ir turi būti taikomi tik tam tikriems ūkio subjektams, pvz., mažmeninės prekybos tinklo operatoriams. Taip pat nepagrindė, kokiais objektyviais kriterijais remiantis buvo daroma išvada, kad pareiškėjai yra keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai nei kitiems ūkio subjektams.
Pažymėjo, kad pareiškėja, vykdydama savo komercinę veiklą, vienu iš prioritetų laiko būtent klientų aptarnavimo kokybės užtikrinimą. Tuo tikslu Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymais yra tvirtinamos įvairios vidinės procedūros ir reikalavimai bei numatytos procedūros, kaip kontroliuoti ir stebėti šių reikalavimų laikymąsi, t. y. Klientų aptarnavimo tvarkoje, parduotuvės vadovo pareiginiuose nuostatose, vyresniojo kasininko pareiginiuose nuostatose, pareiškėjos vartotojų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkoje.
Esant pavienėms techninėms klaidoms (akcija „Milka“ atveju), Bendrovė geranoriškai jas pripažįsta, deda maksimalias pastangas ne tik jas kaip įmanoma greičiau ištaisyti, kad kiti vartotojai nepatirtų jokių nepatogumų, bet ir nedelsdama imasi reikiamų veiksmų (pvz., atlygina vartotojams dėl tokių nedidelių techninių klaidų atsiradusius kainų skirtumus). Pavienės įvykusios nereikšmingos klaidos, kurios yra nedelsiant ištaisomas ir dėl kurių vartotojai nepatiria jokios žalos, negali būti laikomos esminėmis ir lemiančiomis Bendrovės komercinės veiklos vertinimą, kaip neatitinkantį profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimų.
Tarnybos 2017 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 4-7761, kuriuo neva buvo pateikta išsami rekomendacija dėl tinkamo kainų pateikimo prekybos centruose ir galimo vartotojų klaidinimo, vertino kaip bendros informacijos raštą apie teisinį reguliavimą, teisinių reikalavimų apibendrinimą, kuris visuomet pateikiamas visuose Tarnybos priimamuose ir viešai skelbiamuose nutarimuose dėl Įstatymo pažeidimo (įskaitant ir Nutarimą). Tikrovės neatitinkančiu teiginiu laikė tai, kad neva vartotojams nebuvo pritaikytos nuolaidos. Visiems prašymus pateikusiems vartotojams buvo suteiktos nuolaidos prekėms. Akcijos „Sūriai“ atveju vartotojai buvo suteikta 30 proc. nuolaida jos pasirinktai prekei. Akcijos „Gritė“ atveju, nors vartotojas pats būdamas neatidus ir neapdairus bei nesusipažinęs su akcijos sąlygomis (kurios buvo skelbiamos aiškiai matomoje vietoje šalia akcijos prekių), įsigijo daugiau prekių vienetų nei buvo galima pagal akcijos sąlygas, jam buvo leista prekes grąžinti ir jas įsigyti atskirais pirkimo kvitais. Akcijos „Milka“ atveju, kai vartotojas įsigijo akcijos prekes ne už 1 eurą dėl kelias valandas trukusios techninės klaidos, Palink nedelsdama grąžino kainų skirtumą, susidariusį dėl netikslios kainodaros (0,53 euro ct), taip faktiškai suteikdama akcijos nuolaidą prekėms.
Nesutiko su Tarnybos nurodytais argumentais, kad sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, Tarnybai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo Bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą, kad paties vartotojų prašymų gavimo fakto pakanka padaryti išvadai, neva įvyko konkretus bei realus suklaidinimas, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo faktas. Pabrėžė, kad Nutarimo teiginius Tarnyba galėtų grįsti LVAT praktika, pagal kurią veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimų, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę tik tuomet jei būtų įrodyta, kad Palink veiksmai neatitiko profesinio atidumo reikalavimų, tačiau to Tarnyba neįrodė.
Pažymėjo, jog suprantama, kad pareiškėja veikdama rinkoje turi būti protinga ir atidi, taip pat vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau teigė, kad šie principai turi galioti abiem pusėms. Be to, ir Įstatyme ne veltui yra įvesta „vidutinio vartotojo“ samprata. Taigi, vartotojams taip pat yra keliami protingo atidumo ir apdairumo reikalavimai. Atitinkamai Bendrovė negali prisiimti atsakomybės už neatidžių ir neapdairių vartotojų veiksmus, pavyzdžiui, negali atsakyti už vartotojų, kurie nesusipažįsta su jiems viešai pateikiamomis akcijų sąlygomis, veiksmus ir dėl to jiems tariamai kylančius neigiamus padarinius. Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamais atvejais Tarnyba privalėjo įvertinti ne tik tai, kaip pareiškėja laikėsi bendrųjų teisės principų, bet ir tai, kaip jais vadovavosi patys pirkėjai.
Nesutiko, kad veikla, vykdant Akcijas, atitiko Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus klaidinančius veiksmus. Vykdant akciją „Gritė“ tiek reklaminėje medžiagoje, tiek prekybos vietose (specialiame A4 formato reklaminiame plakate, patalpintame prie atitinkamos prekės prekybos vietoje (parduotuvėje)) pirkėjams buvo pateikta informacija apie tai, kad nurodyto dydžio nuolaida yra taikoma ne daugiau nei 10-čiai tos pačios rūšies prekių vienetų vieno apsipirkimo metu. Pirkėjas, prieš priimdamas sprendimą dėl to, kokį prekių kiekį įsigyti, turėjo visas galimybes susipažinti su šios prekės akcijos taikymo sąlygomis ir išlyga dėl maksimalaus galimo prekių kiekio. Vykdant akciją „Sūriai“ visiems sūriams buvo taikoma 30 proc. nuolaida. Informacija apie tai, kokia yra prekės reguliari kaina, kokio dydžio nuolaida šiai prekei buvo taikoma ir kokia prekės galutinė kaina su nuolaida, buvo nurodyta prie šios prekės padėtame kainolapyje. Prašymą Tarnybai pateikusi vartotoja pripažįsta, kad šią informaciją ji matė. Tai, kad ant pačios prekės buvo likęs užklijuotas lipdukas su didesne šios prekės kilogramo kaina nei realiai tą dieną prekė kainavo, nekeičia fakto, kad vartotojai faktiškai kasoje buvo pritaikyta teisinga prekės kaina, t. y. su 30 proc. nuolaida nuo reguliarios šios prekės kainos ir prekė parduota už tokią kainą, kokią lentynoje prie prekės matė vartotojai. Vykdant akciją „Milka“, juoda kava ir vaflinis batonėlis Milka Nussini 37 g. kainavo tik 1 eurą. Informacija apie tai buvo pateikta parduotuvėse prie kavos aparatų esančiuose reklaminiuose stenduose. Palink centrinėje asortimento ir kainų valdymo sistemoje „WWS“ buvo įvesta kita labai panaši prekė – Milka pieninis šokoladas su vanilės skonio pieniniu įdaru ir kakavų sausainių gabaliukais. Klaida, suvedant akcijoje dalyvaujančių prekių kodus į pareiškėjos sistemą, buvo visiškai techninio pobūdžio (dviejų prekių kodai yra praktiškai identiški), neturint tikslo klaidinti vartotojo jam siūlant įsigyti kitas nei akcijoje nurodytas prekes. Bendrovė pati identifikavo šią klaidą ir nedelsdama ėmėsi veiksmų ją ištaisyti. Tą pačią dieną akcija vyko jomis nurodytomis sąlygomis, nes 2 vartotojai, pasinaudoję akcija „Milka“, tą pačią dieną sumokėjo 1 euro dydžio kainą.
Tarnyba Nutarime neanalizavo, nenurodė ir nepagrindė, kuri informacija buvo apgaulinga, kokiu būdu ir kuriais veiksmais Palink savo veiksmais apgavo ar galėjo apgauti vidutinį vartotoją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba neįrodė, kad informacija buvo apgaulinga arba kad nors ir faktiškai tiksli, tačiau apgavo arba galėjo apgauti vidutinį vartotoją.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, priimant Nutarimą taip pat buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, nes priimtas Nutarimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo įsitikinimu, net jei teismas ir konstatuos Bendrovės veiksmus kaip pažeidžiančius Įstatymo reikalavimus, tai turėtų būti vertinama kaip mažareikšmiai pažeidimai, todėl bauda neturėtų būti skiriama.
Akcijos „Gritė“ atveju prašymą Tarnybai pateikęs vartotojas pats deramai nesusipažino su aiškiai ir neklaidinančiai pateiktomis akcijos sąlygomis bei įsigijo didesnį kiekį prekių nei akcijos sąlygose numatytas maksimalus kiekis. Visgi, vėliau vartotojui sugrįžus į parduotuvę, Palink savo iniciatyva sudarė vartotojui galimybę visą norimą prekių kiekį (28 pakuotes tualetinio popieriaus) įsigyti keliais atskirais kvitais (tokiu būdu visam perkamam kiekiui pritaikant kainą su nuolaida). Taigi, prašymą pateikęs vartotojas nepatyrė jokios žalos.
Akcijos „Sūriai“ atveju nei prašymą pateikusi vartotoja, nei kiti vartotojai nepatyrė jokių žalingų pasekmių ar žalos. Prašymą pateikusiai vartotojai buvo pritaikyta tokia nuolaida, kokia buvo skelbiama akcijos sąlygose bei didesnė nuolaida nei nurodyta ant pačios prekės pakuotės.
Akcijos „Milka“ atveju pareiškėja atlygino nuostolius prašymą Tarnybai pateikusiam vartotojui, o likusiems vartotojams, įsigijusiems akcijos prekes ne už 1 eurą, į lojalumo kortelę buvo grąžintas kainų skirtumas, susidaręs dėl netikslios kainodaros „WWS“ sistemoje. Taigi, pareiškėja savo iniciatyva ėmėsi reikiamų priemonių, kad būtų nedelsiant ištaisyti vartotojo patirti nepatogumai. Pabrėžė, kad Tarnyba Nutarime įvertino tik vieną lengvinančią aplinkybę, tačiau kitų, t. y. kad aktyviai ėmėsi reikiamų priemonių, kad netikslumas būtų nedelsiant pašalintas ir būtų nedelsiant ištaisyti vartotojo patirti nepatogumai, neįvertino.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad Įstatymu bei 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (toliau – ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva), kurią šis įstatymas perkelia, nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Taigi, sprendžiant, ar buvo padarytas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimas, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Pabrėžė, kad iš esmės tos pačios pozicijos laikosi ir LVAT (LVAT 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010).
Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos komisija Nutarime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos veiksmų buvo gauti vartotojų A. T., A. D., D. S. ir G. A. prašymai, taigi, nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Pažymėtina ir tai, jog dėl pareiškėjos veiksmų galėjo būti iškreiptas ir kitų, nepateikusių prašymų Tarnybai asmenų, ekonominis elgesys.
Pažymėjo, kad keturių vartotojų prašymuose nurodytos aplinkybės, kai vartotojams nebuvo pritaikytos nuolaidos, tačiau jokios informacijos apie tai prie prekės ar pačiame kainolapyje nurodyta nebuvo. Pareiškėja Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose dėl galimų kainų klaidinimo net keletą kartų nurodė, jog vartotojų prašymuose nurodytos situacijos susidarė dėl žmogiškosios (arba techninės) klaidos, kai parduotuvės darbuotojai nespėjo laiku pakeisti kainų prekių lentynose. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas yra atsakingas už bendrovės atstovų-darbuotojų veiksmus.
Nurodė, kad atsižvelgiant į LVAT išaiškinimus, Tarnybos komisija Nutarime konstatavo, kad pareiškėjai turi būti taikomi didesni profesinio atidumu, rūpestingumo reikalavimai. Todėl pareiškėja, būdama viena didžiausių profesionalų rinkoje, privalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip verslo subjekto, pareigą tinkamai pateikti vartotojams informaciją apie realias prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas.
Pabrėžė, kad Tarnyba 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 4-7761 pareiškėjai pateikė išsamią rekomendaciją dėl tinkamo kainų pateikimo prekybos centruose ir galimo vartotojų klaidinimo ir kad LVAT, vertindamas analogišką situaciją, kai bendrovei pirmiausia buvo pateiktos rekomendacijos dėl galimo įstatymo pažeidimo, 2011 m. gegužės 27 d. administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011 pažymėjo, kad „bendrovė, nesivadovaudama Tarnybos išvadomis, visuomenei vis tiek pateikė teisės aktų reikalavimams prieštaraujančią reklamą, o tai reiškia, kad elgėsi socialiai neatsakingai, nepaisė rekomendacijų <...>“.
Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 12NKV-84 pareiškėjai buvo skirta ekonominė sankcija už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tai suponuoja, kad pareiškėja turėjo būti susipažinusi su minėto įstatymo nuostatomis ir žinoti, kaip tinkamai informuoti vartotojus apie prekes ir joms taikomas nuolaidas ir tokio neinformavimo galimas pasekmes.
Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad Tarnyba priėmė neteisėtą Nutarimą, kadangi atliko neišsamų, nenuoseklų ir formalų pateiktų aplinkybių ir įrodymų vertinimą, savo išvadų nepagrindė ir nemotyvavo, atkreipė dėmesį, jog Tarnybos komisijos Nutarime detaliai ir išsamiai pateikiamas pateiktų aplinkybių ir įrodymų vertinimas, Tarnybos komisijos išvados pagrįstos ir motyvuotos. Dėl Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo atkreipė dėmesį, kad vartotojai, įsigydami prekės, visuomet atkreipia dėmesį į jų kainas, todėl produkto kaina turi vieną iš svariausių arba net lemiamą įtaką tam tikram vartotojo apsisprendimui dėl sandorio. Taigi, vartotojų ekonominiam elgesiui, tam tikram sprendimo dėl sandorio priėmimui didelę įtaką daro pateikiama informacija apie produktų kainas, kadangi vartotojai, pamatę mažesnę prekės kainą, gali susidaryti įspūdį, kad jie sutaupys tam tikrą dalį pinigų, prekę įsigys pigiau.
Vartotojas A. T. nurodė, kad parduotuvėje „IKI“ pastebėjo, jog taikoma 50 % akcija tualetiniam popieriui. Vartotojas taip pat nurodė, jog nusipirko 28 pakuotes, tačiau tik grįžęs namo pastebėjo, jog nebuvo pritaikyta nuolaida. Vartotojas A. D. nurodė, kad parduotuvėje „IKI“ pirko juodą kavą su vafliniu batonėliu „Milka Nussini“, pagal specialų pasiūlymą – „Juoda kava + vaflinis batonėlis „Milka Nussini“ už 1 EUR”. Vartotojas pažymėjo, jog akcija nebuvo pritaikyta ir jis sumokėjo 1,53 EUR. Vartotoja D. S. nurodė, kad parduotuvėje „IKI“, esančioje Mindaugo g. 25, Vilnius, sūrių skyriuje išsirinko sūrį „Germanto Gouda“, kurio kaina buvo nurodyta 6,69 EUR/1 kg, o su akcija 4,69 EUR/1 kg. Vartotoja prašyme nurodė, jog ant sūrio pakuotės nurodyta dar kita kaina – 5,35 EUR/1 kg. Vartotoja G. A. nurodė, jog „IKI“ parduotuvėje, esančioje Ukmergės g. 18, Panevėžys, pastebėjo, jog reklaminiame plakate nurodyta, jog taikoma 33 % akcija raudonoms vynuogėms. Prašyme vartotoja nurodė, jog norėjo įsigyti vynuoges, tačiau nuolaida nebuvo pritaikyta. Pažymėjo, kad, aukščiau nurodytais atvejais, pareiškėja iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, kadangi pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas ir prekėms taikomas nuolaidas/akcijas, tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjos komercinė veikla atitinka 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimą.
Dėl paskirtos baudos dydžio nurodė, kad Tarnybos komisija, skirdama baudą pareiškėjai už Įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, t. y. be kitų aplinkybių atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja tyrimo metu bendradarbiavo, pripažino padariusi pažeidimus dėl kainų nurodymo, tačiau, Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjos vykdyta veikla turi Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymių, o pareiškėjos veiksmai suklaidino vartotojus bei paveikė jų ekonominį elgesį. Šį faktą patvirtina gauti vartotojų prašymai bei juose išdėstytos aplinkybės.
Vertindama pažeidimo trukmę, Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, kad vartotojų prašymuose nurodyta informacija apie klaidinančias prekių kainas buvo skleidžiama trumpalaikį periodą. Vertindama pažeidimo mastą, Tarnybos komisija atkreipė dėmesį, jog dėl pareiškėjos veiksmų Tarnyba gavo 4 vartotojų prašymus dėl suklaidinimo atvejų, o kainų klaidinimas buvo nustatytas įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose pareiškėjos parduotuvėse. Tarnybos komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja Įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai per vienus metus.
Nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad įvykdytas Įstatymo pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, kadangi sprendžiant iš gautų vartotojų, gyvenančių skirtinguose Lietuvos miestuose bei nesusijusių tarpusavyje, pareiškėjos vykdoma veikla laikytina pasikartojančia, vykdoma skirtingose tinklo parduotuvėse, todėl vertintina kaip sisteminė bei neatitinkanti profesinio atidumo standarto, vykdoma net ir pritaikius ekonomines sankcijas bei pateikus rekomendacijas. Nagrinėjamu atveju, būtent dėl pareiškėjos vartotojams pateiktos klaidinančios informacijos įvyko realus vartotojų suklaidinimas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnyba, gavusi trijų asmenų prašymus, 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2017 m. spalio 12 d. raštais kreipėsi į Bendrovę su įpareigojimais pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl trijų vartotojų prašymuose nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos vykdytomis akcijomis.
Bendrovė 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 5 d. ir 2017 m. spalio 30 d. raštais pateikė paaiškinimus į Tarnybos paklausimus dėl vykdytų akcijų, kuriuose pateikė argumentus ir motyvuotus paaiškinimus, kodėl vartotojų pateikti prašymai yra nepagrįsti.
Tarnyba 2018 m. vasario 7 d. priimto pranešimo Nr. 3-367 „Dėl UAB „Palink“ galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ išvadoje, išanalizavusi tyrimo medžiagą, susijusią su galimu Įstatymo pažeidimu, padarė išvadą, kad buvo pažeista Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi Bendrovės veikla laikytina nesąžininga pagal 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tarnyba taip pat paprašė Bendrovės pateikti informaciją apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais ir papildomus įrodymus, būtinus nagrinėjant bylą, bei nuomonę dėl pranešimo išvados.
2018 m. vasario 20 d. pareiškėja pateikė prašomą informaciją ir paaiškinimus, nurodė, kad nesutinka su Tarnybos vertinimu, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, pateikė argumentus bei paprašė atsižvelgti į visus konkrečioje situacijoje vykdomos komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes, kaip tai numato Įstatymo 3 straipsnio 5 dalis. Kartu Bendrovė prašė Tarnybos atsisakyti skirti baudą, kadangi nėra Įstatymo nustatyto pagrindo.
2018 m. vasario 22 d. Tarnybos komisija priėmė nutarimą Nr. 12NKV-23 „Dėl UAB „Palink“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“. Nutarimu Komisija nustatė, kad Bendrovė pateikė vartotojams klaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas bei joms taikomas akcijas/nuolaidas, tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie nebūtų priėmę, ir taip pažeisdama Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Tarnyba nustatė, kad Bendrovės komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas bei už tai paskyrė 11 000 eurų baudą.
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesąžininga komercinė veikla draudžiama. Komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir: iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu (3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę (3 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį reiškia vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Siekiant nustatyti, ar Bendrovė pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, būtina įvertinti, ar Tarnybos nagrinėti pareiškėjos veiksmai neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, ir jei tokių reikalavimų neatitinka, iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, taip pat ir tuomet, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę.
LVAT, aiškindamas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Kitaip tariant, nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs (2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010).
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis apibrėžia klaidinančius veiksmus kaip apgaulingos informacijos arba informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas, kai dėl to vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Šios normos parodo, kad Įstatymo pažeidimas gali būti dar nesukėlęs konkrečių pasekmių, o tik galimybę joms atsirasti.
Pažymėtina, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad dėl Bendrovės veiksmų buvo gauti keturių asmenų prašymai, taigi, nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimas, t. y. ekonominio iškreipimo faktas.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad akcijos „Gritė“ atveju prašymą Tarnybai pateikęs vartotojas pats deramai nesusipažino su aiškiai ir neklaidinančiai pateiktomis akcijos sąlygomis bei įsigijo didesnį kiekį prekių nei akcijos sąlygose numatytas maksimalus kiekis. Kartu su skundu pareiškėja pateikė teismui fotonuotrauką, kurioje matyti, jog informacija, kad siūloma nuolaida galioja su išimtimis („nuolaida galioja perkant ne daugiau nei 10 tos pačios rūšies prekės vienetų apsipirkimo metu“), tačiau teismas pažymi, jog fotonuotrauka yra „iki savaitėlės“ reklaminio leidinio. Kaip savo prašyme vartotojas Tarnybai nurodė, jog ne visuomet toks reklaminis leidinys yra skaitomas, asmenys atėję į parduotuvę stebi siūlomas nuolaidas ir įsigyja prekę. Tarnybos pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad pačioje parduotuvėje, skelbiant akciją, jos išimtys nebuvo nurodytos. Taigi, teismas konstatuoja, jog Tarnyba pagrįstai konstatavo Įstatymo pažeidimą.
Dėl kitų dviejų vartotojų prašymų, t. y. akcija „Sūriai“ ir akcija „Milka“ pareiškėja nurodė, kad buvo pateikta netiksli informacija, tačiau pabrėžė, kad akcijos „Sūriai“ metu, nepaisant to, kad ant sūrio pakuotės buvo nurodyta ne ta kaina, pirkėjai kasoje buvo pritaikyta nuolaida sūriui nuo teisingos kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neneigia, jog akcijos „Sūriai“ metu buvo nurodyta ne ta kaina, tačiau paaiškina, jog tokia situacija susidarė dėl žmogiškosios klaidos. Pareiškėja taip pat neneigia, kad akcijos „Milka“ metu buvo įsivėlusi klaida duomenų bazėje, todėl keliems pirkėjams siūloma nuolaida nebuvo suteikta.
Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nei savo ankstesnėje praktikoje, nei Nutarime nenurodė, kokie profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai yra keliami visiems ūkio subjektams bei kokie reikalavimai yra laikomi didesniais ir turi būti taikomi tik tam tikriems ūkio subjektams, pvz., mažmeninės prekybos tinklo operatoriams. Taip pat nepagrindė, kokiais objektyviais kriterijais remiantis buvo daroma išvada, kad pareiškėjai yra keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai nei kitiems ūkio subjektams.
Šie pareiškėjos argumentai laikytini nepagrįstais. Pastebėtina, jog Nutarime nėra konstatuota, jog tik pareiškėjai keliami didesni atsakingumo, rūpestingumo ir profesinio atidumo reikalavimai. Teismas pažymi, kad pareiškėja yra verslo subjektas, parduodantis prekes vartotojams, todėl jai, ir ne tik jai, keliami didesni atsakingumo, rūpestingumo ir profesinio atidumo reikalavimai. Profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2 straipsnio b punkto teksto matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas „prekybininko“ sąvoką apibrėžė ypač plačiai, ji reiškia „bet kurį fizinį arba juridinį asmenį“, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą, o iš jos taikymo srities nepašalinami nei bendrojo intereso užduotį vykdantys subjektai, nei viešosios teisės suteikiamą statusą turintys subjektai (ESTT 2013 m. spalio 3 d. sprendimas byloje C-59/12, BKK Mobil Oil, 32 p.).
Teismo vertinimu, nepateikdama aiškios ir nedviprasmiškos informacijos apie prekes, Bendrovė nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, todėl jos komercinė veikla negali būti laikoma sąžininga. Būtent pareiškėja turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad parduotuvės darbuotojai atliktų visus veiksmus, susijusius su kainolapių pakeitimu, ir vartotojai gautų teisingą ir neklaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas ir joms taikomas nuolaida.
Aiškios informacijos, kokiam kiekiui parduodamos produkcijos taikoma nuolaida, produkto tiksli kaina ir jai taikoma nuolaida, skelbiant nuolaidą, tačiau jos netaikant, laikytina akivaizdžiai klaidinančia vidutinį vartotoją. Teismo vertinimu, nepateikdama aiškios ir nedviprasmiškos informacijos apie prekes, kurioms taikytina nuolaida, Bendrovė nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, todėl jos komercinė veikla negali būti laikoma sąžininga.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad ir pirkėjų elgesys turėjo būti įvertintas kaip vidutinio vartotojo, o vidutinis vartotojas taip pat turi būti atidus ir susipažinti su vykdomų akcijų išimtimis.
Teismų praktikoje vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375,31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 punktas; kt.). Įstatymo, kuriuo įgyvendinama 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, 2 straipsnio 13 dalyje vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010).
Pažymėtina, jog vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Todėl Tarnyba priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, prekybos vietoje nepateikdama aiškios ir nedviprasmiškos informacijos apie prekes, kurioms yra taikoma nuolaida, sudarė situaciją, kurioje vidutinis vartotojas galėjo suvokti, kad akcijos „Gritė“ metu gali įsigyti prekių tiek, kiek nori. Tarnyba teisingai įvertino, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos veikla neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, dėl ko jo veiksmuose pagrįstai konstatuotas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad Nutarime minimi 4 vartotojų prašymai dėl pareiškėjos vykdytų akcijų, dėl kurių Tarnyba nustatė Įstatymo pažeidimą ir atitinkamai skyrė baudą, nors pareiškėjai iki Nutarimo priėmimo buvo žinoma apie 3 vartotojų prašymus, t. y. dėl akcijos „Milka“, akcijos „Gritė“, akcijos „Sūriai“. Tuo tarpu dėl ketvirtojo skundo dėl akcijos vynuogėms Bendrovė jokios informacijos neturėjo, atitinkamai negalėjo pateikti paaiškinimų, o Tarnyba tokių paaiškinimų įvertinti. Tokiu būdu buvo pažeistas ne tik Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas Nutarimo turiniui, tačiau buvo pažeista ir pareiškėjos teisė dalyvauti nagrinėjant prašymą (skundą), susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus, kaip numatyta Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje.
Kaip jau buvo minėta, Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos ir Įstatymo nuostatos nesąžiningą komercinę veiklą bei klaidinančius veiksmus apibrėžia ne tik kaip veiksmus, turinčius konkretų poveikį, bet ir galinčius pakenkti vartotojams. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis apibrėžia klaidinančius veiksmus kaip apgaulingos informacijos arba informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas, kai dėl to vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Šios normos parodo, kad Įstatymo pažeidimas gali būti dar nesukėlęs konkrečių pasekmių, o tik galimybę joms atsirasti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjant Įstatymo pažeidimus Tarnyba neturi pareigos vadovautis tik konkrečiomis vartotojo skunde išdėstytomis pasekmėmis. Pažymėtina, kad LVAT, vertindamas Tarnybos nutarimo priėmimo procedūros teisėtumą (2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-284/2012), vėliau prijungtų vartotojų skundų prie jau pradėto tyrimo nelaikė procedūros pažeidimu. Teismas daro išvadą, jog Tarnyba, nagrinėdama nesąžiningos komercinės veiklos atvejus, gali vertinti ne tik konkrečius vartotojų skundus, bet ir atsižvelgti į kitas aplinkybes. Atsižvelgus į tai, kad pagal Įstatymo 9 straipsnį Tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi Įstatymo nuostatų, 14 straipsnis numato, kad Tarnyba nagrinėja jos kompetencijai priskirtus nesąžiningos komercinės veiklos atvejus ir skiria numatytas baudas arba įspėjimą bei tai, kad pagal Įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalis Tarnyba gali nagrinėti Įstatymo pažeidimus savo iniciatyva, darytina išvada, jog Tarnybos pareiga prižiūrėti Įstatymo laikymąsi nėra besąlygiškai siejama su vartotojų prašymų (skundų) pateikimu ar šių prašymų turiniu. Ta aplinkybė, kad skundžiamame Nutarime yra aprašyta ir iš dalies vertinta ne tik trijų akcijų, bet kitame prašyme (vynuogių akcija), dėl kurios atskira nagrinėjimo procedūra nebuvo pradėta, nurodyti Bendrovės Įstatymo pažeidimai, nesudaro pagrindo laikyti ginčijamo nutarimo neteisėtu.
Bendrovė skunde nurodė, kad priimtas Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali.
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336-11 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad skundžiamame Nutarime aiškiai įvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos, nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu Bendrovei skirta bauda. Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi, skundžiamas Tarnybos Nutarimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.
Bendrovė skunde teismui nurodė, kad Tarnyba, prieš priimdama Nutarimą dėl konkrečios nuobaudos skyrimo (ar jos dydžio), turėjo įvertinti visas pareiškėjos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, vertinti atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, ir laikytis savo ankstesnės suformuotos praktikos parinkdama nuobaudas, t. y. konkrečiu atveju įrodžius Įstatymo reikalavimų nesilaikymą, Tarnyba turėjo skirti ne baudą, bet įspėjimą. Pabrėžė, kad buvo neįvertintos visos lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime.
Iš Nutarimo turinio matyti, jog skirdama baudą Tarnyba atsižvelgė, kad pareiškėja tyrimo metu bendradarbiavo, pripažino padariusi pažeidimus dėl kainų nurodymo, kad pareiškėjos vykdyta veikla Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymių, o pareiškėjos veiksmai suklaidino vartotojus bei paveikė jų ekonominį elgesį, kad teikė išsamią rekomendaciją dėl tinkamumo kainų pateikimo prekybos tinkluose, vertino, kad informacija apie klaidinančias prekių kainas buvo skleidžiama trumpalaikį periodą, kad buvo gauti 4 vartotojų prašymai dėl suklaidinimo atvejų, kad kainų klaidinimas buvo nustatytas įvairiuose Lietuvos miestuose Bendrovės parduotuvėse. Lengvinančiomis aplinkybėmis laikė –bendradarbiavimą, pripažinimą padarius pažeidimus. Atsižvelgė, kad Bendrovė Įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai per vienus metus (2017 m. gegužės 11 d. Tarnybos nutarimu Nr. 12NKV-84 jau buvo skirta sankcija). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Teismas, įvertinęs Bendrovės ir Tarnybos argumentus sprendžia, kad Tarnyba, skirdama baudą Bendrovei, iš esmės jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė, tačiau pritaria pareiškėjai, kad visų pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
Įstatymo 13 straipsnio 4 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą arba kai Tarnyba gavo iš už elgesio kodeksą atsakingo subjekto pagrįstą pranešimą, kad padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai nutraukė nesąžiningą komercinę veiklą. Pareiškėja teismui nurodė, kad prašymą pateikęs vartotojas pirko akcijoje dalyvaujančios prekės 28 pakuotes, taip vienu kvitu įsigydamas didesnį kiekį prekių nei numatytas maksimalus kiekis. Atitinkamai šios prekės jam buvo parduotos įprastine kaina. Nepaisant to, Bendrovė savo iniciatyva sudarė vartotojui galimybę visą norimą prekių kiekį įsigyti keliais atskirais kvitais (tokiu būdu visam perkamam kiekiui pritaikant kainą su nuolaida); Akcijos „Milka“ metu buvo padaryta techninio pobūdžio klaida, kuri buvo ištaisyta dar tą pačią dieną. 10 vartotojų, pasinaudojusių akcija ir sumokėjusių 1,53 Eur dydžio kainą, į lojalumo kortelę grąžintas kainų skirtumas (53 euro centus), o prašymą Tarnybai pateikusiam vartotojui Bendrovė atlygino visus dėl nepatogumų susidariusius nuostolius.
Taigi, pareiškėja savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą, todėl, teismo įsitikinimu, šios aplinkybės turi būti įvertintos kaip lengvinančios ir skiriant pareiškėjai baudą nepagrįstai į jas nebuvo atsižvelgta.
Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad Bendrovei skirta 11 000 Eur bauda mažintina iki 9 000 Eur.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 12NKV-23 „Dėl UAB „Palink“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ paskirtą 11 000 (vienuolikos tūkstančių) Eur baudą sumažinti iki 9 000 (devynių tūkstančių eurų) Eur.
Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.