Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Tarnyba nesuteikė Bendrovei galimybės pateikti paaiškinimų dėl visų vartotojų prašymų, kurių pagrindu, kaip paaiškėjo tik po Nutarimo priėmimo, vyko tyrimas ir dėl kurių pareiškėjai buvo paskirta bauda. Tarnyba savo išvadų nepagrindė ir nemotyvavo, Nutarime tebuvo perrašytos pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės, tačiau nepateiktas motyvuotas jų vertinimas. Dėl visų šių priežasčių, Bendrovės įsitikinimu, Tarnyba neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl Nutarimas turi būti panaikintas visa apimtimi.

Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. „IKI” tinklo parduotuvėse galiojo speciali akcija, kurios metu pirkėjai turėjo galimybę įsigyti produkciją „Gritė“ su 50 proc. dydžio nuolaida (toliau – akcija „Gritė“). Minėtos akcijos metu pirkėjams aiškiai matomoje vietoje buvo pateikta visa informacija apie tai, kad nuolaida yra taikoma ne daugiau nei 10-čiai tos pačios rūšies prekių vienetų vieno apsipirkimo metu. Prašymą pateikęs vartotojas pirko akcijoje dalyvaujančios prekės 28 pakuotes, taip vienu kvitu įsigydamas didesnį kiekį prekių nei numatytas maksimalus kiekis. Atitinkamai šios prekės jam buvo parduotos įprastine kaina. Nepaisant to, Bendrovė savo iniciatyva sudarė vartotojui galimybę visą norimą prekių kiekį įsigyti keliais atskirais kvitais (tokiu būdu visam perkamam kiekiui pritaikant kainą su nuolaida).

Parduotuvėje „IKI“, esančioje Mindaugo g. 25, Vilnius, sūriams buvo taikoma 30 proc. dydžio nuolaida nuo reguliarios (įprastos) atitinkamos prekės kainos (toliau – ir akcija „Sūriai“). Apie tai, kad sūriams buvo taikoma 30 proc. dydžio nuolaida nuo reguliarios (įprastos) prekės kainos, taip pat informacija, kokia prekės galutinė kaina su nuolaida, buvo nurodyta prie šios prekės padėtame kainolapyje (vartotoja tą pripažįsta). Vis tik ant prekės gabaliuko buvo likęs užklijuotas lipdukas su nurodyta kitokia (t. y. didesne nei akcijos kaina) šios prekės kilogramo kaina, nes ši prekė buvo pasverta ir supakuota jau anksčiau, kai jai buvo taikoma mažesnė 20 proc. dydžio nuolaida. Tačiau vartotojai faktiškai kasoje buvo pritaikyta teisinga prekės kaina, t. y. su 30 proc. nuolaida ir prekė parduota už tokią kainą, kokią lentynoje prie prekės matė vartotoja.

Tam tikrose „IKI“ parduotuvėse galiojo specialus pasiūlymas „240 ml Juoda kava plius vaflinis batonėlis Milka Nussini 37 g už 1 EUR“ (toliau – ir akcija „Milka“). Šios akcijos metu 240 ml juoda kava ir vaflinis batonėlis Milka Nussini 37 g kainavo 1 eurą vietoj 1,53 Eur. Tačiau vietoje akcijoje skelbiamo vaflinio batonėlio Milka Nussini 37 g Palink centrinėje asortimento ir kainų valdymo sistemoje „WWS“ buvo įvesta kita prekė Milka (prekių kodai skiriasi tik vienu paskutiniu skaičiumi). Tai buvo visiškai techninio pobūdžio klaida, kuri buvo ištaisyta dar tą pačią dieną. 10 vartotojų, pasinaudojusių akcija ir sumokėjusių 1,53 Eur dydžio kainą, į lojalumo kortelę grąžintas kainų skirtumas (53 euro centus), o prašymą Tarnybai pateikusiam vartotojui Bendrovė atlygino visus dėl nepatogumų susidariusius nuostolius.

Nutarime minimi 4 vartotojų prašymai dėl pareiškėjos vykdytų akcijų, dėl kurių Tarnyba nustatė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimą ir atitinkamai skyrė baudą, nors pareiškėja iki Nutarimo priėmimo buvo žinoma apie 3 vartotojų prašymus, t. y. dėl akcijos „Milka“, akcijos „Gritė“, akcijos „Sūriai“. Tuo tarpu dėl ketvirtojo skundo dėl akcijos vynuogėms Bendrovė jokios informacijos neturėjo, atitinkamai negalėjo pateikti paaiškinimų, o Tarnyba tokių paaiškinimų įvertinti. Tokiu būdu buvo pažeistas ne tik Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas Nutarimo turiniui, tačiau buvo pažeista ir pareiškėjos teisė dalyvauti nagrinėjant prašymą (skundą), susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus, kaip numatyta Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėjo, kad keli pavieniai vartotojų prašymai dėl Akcijų (kurie, pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra visiškai nepagrįsti) negali būti vertinami kaip neginčijami įrodymai, jog pareiškėja savo veikloje nesivadovauja profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais. Priešingai, toks nedidelis gautų prašymų skaičius, atsižvelgiant į Bendrovės vykdomos veiklos mastą, kaip tik įrodo, kad vykdoma nuosekli kokybės ir kontrolės politika yra efektyvi ir veiksminga, o atsitiktinių vartotojų prašymų pateikimo Tarnybai faktas nenuneigia pareiškėjos maksimalių pastangų ir aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti vartotojų interesus. Bendrovė savo darbuotojams kelia labai aukštus atidumo reikalavimus ir imasi visų priemonių, kurių objektyviai galima tikėtis iš ūkio subjekto, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Bendrasis protingumo principas suponuoja, kad pavieniai vartotojų prašymai, pavienės įvykusios nereikšmingos klaidos, kurios yra nedelsiant ištaisomas ir dėl kurių vartotojai nepatiria jokios žalos, negali sudaryti pagrindo visą Bendrovės komercinę veiklą vertinti kaip neatitinkančią profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos teiginys, kad faktas, jog dėl pareiškėjos veiksmų buvo gauti vartotojų prašymai reiškia konkretų bei realų suklaidinimą, t. y. ekonominio elgesio iškreipimą, galimai sukuria įspūdį, kad ūkio subjektų kaltė yra preziumuojama, jei gaunamas vartotojo prašymas, ir tokios kaltės įrodinėti nebereikia. Visgi, nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose tokia prezumpcija nėra įtvirtinta, tad Tarnyba, įrodinėdama suklaidinimo galimybę ar faktą, negali remtis vien tik faktu, kad buvo gautas vartotojo prašymas, visiškai nevertinant prašymo turinio, jo pagrįstumo, paties prašymą pateikusio vartotojo veiksmų, atidumo ir apdairumo. Pareiškėja laikosi nuomonės, kad pirkėjams pateikta informacija apie prekių kainą Akcijų metu ir jų taikymo sąlygas buvo aiški, neklaidino vartotojų ir vidutinis vartotojas turėjo visas galimybes prieš priimdamas sprendimą susipažinti su Akcijų taikymo sąlygomis.

Konkrečiu atveju tik akciją „Milka“, kurios metu dėl techninės klaidos „WWS“ sistemoje, kai buvo suvestas ne to produkto kodas ir vartotojas iš tiesų buvo įsigijęs prekę brangiau nei skelbta akcijos „Milka“ sąlygose, būtų galima vertinti kaip mažareikšmį pažeidimą. Tačiau ir akcijos „Milka“ atveju, Tarnyba prieš priimdama sprendimą dėl konkrečios nuobaudos skyrimo (ar jos dydžio) turėjo įvertinti visas paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, vertinti atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, ir laikytis savo ankstesnės suformuotos praktikos parinkdama nuobaudas. Vis tik Tarnyba nevertino, ar egzistuoja pagrindas akcijos „Milka“ atveju pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį, ir nevertino visų lengvinančių aplinkybių, t. y. lengvinančia aplinkybe laikoma bendradarbiavimas su Tarnyba, tačiau Nutarime nebuvo vertintos tokios lengvinančios aplinkybės, kaip kad Palink savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Taigi, konkrečiu atveju įrodžius Įstatymo reikalavimų nesilaikymą akcijos „Milka“ atveju, Tarnyba turėjo skirti ne baudą, bet įspėjimą. Kitos dvi vykdytos akcijos apskritai negali būti vertinamos kaip pažeidimas ir atitinkamai negali būti taikomos jokios sankcijos.

Esant pavienėms techninėms klaidoms (akcija „Milka“ atveju), Bendrovė geranoriškai jas pripažįsta, deda maksimalias pastangas ne tik jas kaip įmanoma greičiau ištaisyti, kad kiti vartotojai nepatirtų jokių nepatogumų, bet ir nedelsdama imasi reikiamų veiksmų (pvz., atlygina vartotojams dėl tokių nedidelių techninių klaidų atsiradusius kainų skirtumus). Pavienės įvykusios nereikšmingos klaidos, kurios yra nedelsiant ištaisomas ir dėl kurių vartotojai nepatiria jokios žalos, negali būti laikomos esminėmis ir lemiančiomis Bendrovės komercinės veiklos vertinimą, kaip neatitinkantį profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimų.

Tarnybos 2017 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 4-7761, kuriuo neva buvo pateikta išsami rekomendacija dėl tinkamo kainų pateikimo prekybos centruose ir galimo vartotojų klaidinimo, vertino kaip bendros informacijos raštą apie teisinį reguliavimą, teisinių reikalavimų apibendrinimą, kuris visuomet pateikiamas visuose Tarnybos priimamuose ir viešai skelbiamuose nutarimuose dėl Įstatymo pažeidimo (įskaitant ir Nutarimą). Tikrovės neatitinkančiu teiginiu laikė tai, kad neva vartotojams nebuvo pritaikytos nuolaidos. Visiems prašymus pateikusiems vartotojams buvo suteiktos nuolaidos prekėms. Akcijos „Sūriai“ atveju vartotojai buvo suteikta 30 proc. nuolaida jos pasirinktai prekei. Akcijos „Gritė“ atveju, nors vartotojas pats būdamas neatidus ir neapdairus bei nesusipažinęs su akcijos sąlygomis (kurios buvo skelbiamos aiškiai matomoje vietoje šalia akcijos prekių), įsigijo daugiau prekių vienetų nei buvo galima pagal akcijos sąlygas, jam buvo leista prekes grąžinti ir jas įsigyti atskirais pirkimo kvitais. Akcijos „Milka“ atveju, kai vartotojas įsigijo akcijos prekes ne už 1 eurą dėl kelias valandas trukusios techninės klaidos, Palink nedelsdama grąžino kainų skirtumą, susidariusį dėl netikslios kainodaros (0,53 euro ct), taip faktiškai suteikdama akcijos nuolaidą prekėms.

Nesutiko su Tarnybos nurodytais argumentais, kad sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, Tarnybai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo Bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą, kad paties vartotojų prašymų gavimo fakto pakanka padaryti išvadai, neva įvyko konkretus bei realus suklaidinimas, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo faktas. Pabrėžė, kad Nutarimo teiginius Tarnyba galėtų grįsti LVAT praktika, pagal kurią veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimų, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę tik tuomet jei būtų įrodyta, kad Palink veiksmai neatitiko profesinio atidumo reikalavimų, tačiau to Tarnyba neįrodė.

Pažymėjo, jog suprantama, kad pareiškėja veikdama rinkoje turi būti protinga ir atidi, taip pat vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau teigė, kad šie principai turi galioti abiem pusėms. Be to, ir Įstatyme ne veltui yra įvesta „vidutinio vartotojo“ samprata. Taigi, vartotojams taip pat yra keliami protingo atidumo ir apdairumo reikalavimai. Atitinkamai Bendrovė negali prisiimti atsakomybės už neatidžių ir neapdairių vartotojų veiksmus, pavyzdžiui, negali atsakyti už vartotojų, kurie nesusipažįsta su jiems viešai pateikiamomis akcijų sąlygomis, veiksmus ir dėl to jiems tariamai kylančius neigiamus padarinius. Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamais atvejais Tarnyba privalėjo įvertinti ne tik tai, kaip pareiškėja laikėsi bendrųjų teisės principų, bet ir tai, kaip jais vadovavosi patys pirkėjai.

Nesutiko, kad veikla, vykdant Akcijas, atitiko Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus klaidinančius veiksmus. Vykdant akciją „Gritė“ tiek reklaminėje medžiagoje, tiek prekybos vietose (specialiame A4 formato reklaminiame plakate, patalpintame prie atitinkamos prekės prekybos vietoje (parduotuvėje)) pirkėjams buvo pateikta informacija apie tai, kad nurodyto dydžio nuolaida yra taikoma ne daugiau nei 10-čiai tos pačios rūšies prekių vienetų vieno apsipirkimo metu. Pirkėjas, prieš priimdamas sprendimą dėl to, kokį prekių kiekį įsigyti, turėjo visas galimybes susipažinti su šios prekės akcijos taikymo sąlygomis ir išlyga dėl maksimalaus galimo prekių kiekio. Vykdant akciją „Sūriai“ visiems sūriams buvo taikoma 30 proc. nuolaida. Informacija apie tai, kokia yra prekės reguliari kaina, kokio dydžio nuolaida šiai prekei buvo taikoma ir kokia prekės galutinė kaina su nuolaida, buvo nurodyta prie šios prekės padėtame kainolapyje. Prašymą Tarnybai pateikusi vartotoja pripažįsta, kad šią informaciją ji matė. Tai, kad ant pačios prekės buvo likęs užklijuotas lipdukas su didesne šios prekės kilogramo kaina nei realiai tą dieną prekė kainavo, nekeičia fakto, kad vartotojai faktiškai kasoje buvo pritaikyta teisinga prekės kaina, t. y. su 30 proc. nuolaida nuo reguliarios šios prekės kainos ir prekė parduota už tokią kainą, kokią lentynoje prie prekės matė vartotojai. Vykdant akciją „Milka“, juoda kava ir vaflinis batonėlis Milka Nussini 37 g. kainavo tik 1 eurą. Informacija apie tai buvo pateikta parduotuvėse prie kavos aparatų esančiuose reklaminiuose stenduose. Palink centrinėje asortimento ir kainų valdymo sistemoje „WWS“ buvo įvesta kita labai panaši prekė – Milka pieninis šokoladas su vanilės skonio pieniniu įdaru ir kakavų sausainių gabaliukais. Klaida, suvedant akcijoje dalyvaujančių prekių kodus į pareiškėjos sistemą, buvo visiškai techninio pobūdžio (dviejų prekių kodai yra praktiškai identiški), neturint tikslo klaidinti vartotojo jam siūlant įsigyti kitas nei akcijoje nurodytas prekes. Bendrovė pati identifikavo šią klaidą ir nedelsdama ėmėsi veiksmų ją ištaisyti. Tą pačią dieną akcija vyko jomis nurodytomis sąlygomis, nes 2 vartotojai, pasinaudoję akcija „Milka“, tą pačią dieną sumokėjo 1 euro dydžio kainą.

Tarnyba Nutarime neanalizavo, nenurodė ir nepagrindė, kuri informacija buvo apgaulinga, kokiu būdu ir kuriais veiksmais Palink savo veiksmais apgavo ar galėjo apgauti vidutinį vartotoją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba neįrodė, kad informacija buvo apgaulinga arba kad nors ir faktiškai tiksli, tačiau apgavo arba galėjo apgauti vidutinį vartotoją.

Akcijos „Gritė“ atveju prašymą Tarnybai pateikęs vartotojas pats deramai nesusipažino su aiškiai ir neklaidinančiai pateiktomis akcijos sąlygomis bei įsigijo didesnį kiekį prekių nei akcijos sąlygose numatytas maksimalus kiekis. Visgi, vėliau vartotojui sugrįžus į parduotuvę, Palink savo iniciatyva sudarė vartotojui galimybę visą norimą prekių kiekį (28 pakuotes tualetinio popieriaus) įsigyti keliais atskirais kvitais (tokiu būdu visam perkamam kiekiui pritaikant kainą su nuolaida). Taigi, prašymą pateikęs vartotojas nepatyrė jokios žalos.

Akcijos „Sūriai“ atveju nei prašymą pateikusi vartotoja, nei kiti vartotojai nepatyrė jokių žalingų pasekmių ar žalos. Prašymą pateikusiai vartotojai buvo pritaikyta tokia nuolaida, kokia buvo skelbiama akcijos sąlygose bei didesnė nuolaida nei nurodyta ant pačios prekės pakuotės.

Akcijos „Milka“ atveju pareiškėja atlygino nuostolius prašymą Tarnybai pateikusiam vartotojui, o likusiems vartotojams, įsigijusiems akcijos prekes ne už 1 eurą, į lojalumo kortelę buvo grąžintas kainų skirtumas, susidaręs dėl netikslios kainodaros „WWS“ sistemoje. Taigi, pareiškėja savo iniciatyva ėmėsi reikiamų priemonių, kad būtų nedelsiant ištaisyti vartotojo patirti nepatogumai. Pabrėžė, kad Tarnyba Nutarime įvertino tik vieną lengvinančią aplinkybę, tačiau kitų, t. y. kad aktyviai ėmėsi reikiamų priemonių, kad netikslumas būtų nedelsiant pašalintas ir būtų nedelsiant ištaisyti vartotojo patirti nepatogumai, neįvertino.

Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos komisija Nutarime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos veiksmų buvo gauti vartotojų A. T., A. D., D. S. ir G. A. prašymai, taigi, nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Pažymėtina ir tai, jog dėl pareiškėjos veiksmų galėjo būti iškreiptas ir kitų, nepateikusių prašymų Tarnybai asmenų, ekonominis elgesys.

Pažymėjo, kad keturių vartotojų prašymuose nurodytos aplinkybės, kai vartotojams nebuvo pritaikytos nuolaidos, tačiau jokios informacijos apie tai prie prekės ar pačiame kainolapyje nurodyta nebuvo. Pareiškėja Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose dėl galimų kainų klaidinimo net keletą kartų nurodė, jog vartotojų prašymuose nurodytos situacijos susidarė dėl žmogiškosios (arba techninės) klaidos, kai parduotuvės darbuotojai nespėjo laiku pakeisti kainų prekių lentynose. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas yra atsakingas už bendrovės atstovų-darbuotojų veiksmus.

Nurodė, kad atsižvelgiant į LVAT išaiškinimus, Tarnybos komisija Nutarime konstatavo, kad pareiškėjai turi būti taikomi didesni profesinio atidumu, rūpestingumo reikalavimai. Todėl pareiškėja, būdama viena didžiausių profesionalų rinkoje, privalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip verslo subjekto, pareigą tinkamai pateikti vartotojams informaciją apie realias prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas.

Pabrėžė, kad Tarnyba 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 4-7761 pareiškėjai pateikė išsamią rekomendaciją dėl tinkamo kainų pateikimo prekybos centruose ir galimo vartotojų klaidinimo ir kad LVAT, vertindamas analogišką situaciją, kai bendrovei pirmiausia buvo pateiktos rekomendacijos dėl galimo įstatymo pažeidimo, 2011 m. gegužės 27 d. administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011 pažymėjo, kad „bendrovė, nesivadovaudama Tarnybos išvadomis, visuomenei vis tiek pateikė teisės aktų reikalavimams prieštaraujančią reklamą, o tai reiškia, kad elgėsi socialiai neatsakingai, nepaisė rekomendacijų <...>“.

Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 12NKV-84 pareiškėjai buvo skirta ekonominė sankcija už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tai suponuoja, kad pareiškėja turėjo būti susipažinusi su minėto įstatymo nuostatomis ir žinoti, kaip tinkamai informuoti vartotojus apie prekes ir joms taikomas nuolaidas ir tokio neinformavimo galimas pasekmes.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad Tarnyba priėmė neteisėtą Nutarimą, kadangi atliko neišsamų, nenuoseklų ir formalų pateiktų aplinkybių ir įrodymų vertinimą, savo išvadų nepagrindė ir nemotyvavo, atkreipė dėmesį, jog Tarnybos komisijos Nutarime detaliai ir išsamiai pateikiamas pateiktų aplinkybių ir įrodymų vertinimas, Tarnybos komisijos išvados pagrįstos ir motyvuotos. Dėl Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo atkreipė dėmesį, kad vartotojai, įsigydami prekės, visuomet atkreipia dėmesį į jų kainas, todėl produkto kaina turi vieną iš svariausių arba net lemiamą įtaką tam tikram vartotojo apsisprendimui dėl sandorio. Taigi, vartotojų ekonominiam elgesiui, tam tikram sprendimo dėl sandorio priėmimui didelę įtaką daro pateikiama informacija apie produktų kainas, kadangi vartotojai, pamatę mažesnę prekės kainą, gali susidaryti įspūdį, kad jie sutaupys tam tikrą dalį pinigų, prekę įsigys pigiau.

Vartotojas A. T. nurodė, kad parduotuvėje „IKI“ pastebėjo, jog taikoma 50 % akcija tualetiniam popieriui. Vartotojas taip pat nurodė, jog nusipirko 28 pakuotes, tačiau tik grįžęs namo pastebėjo, jog nebuvo pritaikyta nuolaida. Vartotojas A. D. nurodė, kad parduotuvėje „IKI“ pirko juodą kavą su vafliniu batonėliu „Milka Nussini“, pagal specialų pasiūlymą – „Juoda kava + vaflinis batonėlis „Milka Nussini“ už 1 EUR”. Vartotojas pažymėjo, jog akcija nebuvo pritaikyta ir jis sumokėjo 1,53 EUR. Vartotoja D. S. nurodė, kad parduotuvėje „IKI“, esančioje Mindaugo g. 25, Vilnius, sūrių skyriuje išsirinko sūrį „Germanto Gouda“, kurio kaina buvo nurodyta 6,69 EUR/1 kg, o su akcija 4,69 EUR/1 kg. Vartotoja prašyme nurodė, jog ant sūrio pakuotės nurodyta dar kita kaina – 5,35 EUR/1 kg. Vartotoja G. A. nurodė, jog „IKI“ parduotuvėje, esančioje Ukmergės g. 18, Panevėžys, pastebėjo, jog reklaminiame plakate nurodyta, jog taikoma 33 % akcija raudonoms vynuogėms. Prašyme vartotoja nurodė, jog norėjo įsigyti vynuoges, tačiau nuolaida nebuvo pritaikyta. Pažymėjo, kad, aukščiau nurodytais atvejais, pareiškėja iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, kadangi pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas ir prekėms taikomas nuolaidas/akcijas, tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjos komercinė veikla atitinka 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimą.

Dėl paskirtos baudos dydžio nurodė, kad Tarnybos komisija, skirdama baudą pareiškėjai už Įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, t. y. be kitų aplinkybių atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja tyrimo metu bendradarbiavo, pripažino padariusi pažeidimus dėl kainų nurodymo, tačiau, Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjos vykdyta veikla turi Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymių, o pareiškėjos veiksmai suklaidino vartotojus bei paveikė jų ekonominį elgesį. Šį faktą patvirtina gauti vartotojų prašymai bei juose išdėstytos aplinkybės.

Vertindama pažeidimo trukmę, Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, kad vartotojų prašymuose nurodyta informacija apie klaidinančias prekių kainas buvo skleidžiama trumpalaikį periodą. Vertindama pažeidimo mastą, Tarnybos komisija atkreipė dėmesį, jog dėl pareiškėjos veiksmų Tarnyba gavo 4 vartotojų prašymus dėl suklaidinimo atvejų, o kainų klaidinimas buvo nustatytas įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose pareiškėjos parduotuvėse. Tarnybos komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja Įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai per vienus metus.

Nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad įvykdytas Įstatymo pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, kadangi sprendžiant iš gautų vartotojų, gyvenančių skirtinguose Lietuvos miestuose bei nesusijusių tarpusavyje, pareiškėjos vykdoma veikla laikytina pasikartojančia, vykdoma skirtingose tinklo parduotuvėse, todėl vertintina kaip sisteminė bei neatitinkanti profesinio atidumo standarto, vykdoma net ir pritaikius ekonomines sankcijas bei pateikus rekomendacijas. Nagrinėjamu atveju, būtent dėl pareiškėjos vartotojams pateiktos klaidinančios informacijos įvyko realus vartotojų suklaidinimas.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad akcijos „Gritė“ atveju prašymą Tarnybai pateikęs vartotojas pats deramai nesusipažino su aiškiai ir neklaidinančiai pateiktomis akcijos sąlygomis bei įsigijo didesnį kiekį prekių nei akcijos sąlygose numatytas maksimalus kiekis. Kartu su skundu pareiškėja pateikė teismui fotonuotrauką, kurioje matyti, jog informacija, kad siūloma nuolaida galioja su išimtimis („nuolaida galioja perkant ne daugiau nei 10 tos pačios rūšies prekės vienetų apsipirkimo metu“), tačiau teismas pažymi, jog fotonuotrauka yra „iki savaitėlės“ reklaminio leidinio. Kaip savo prašyme vartotojas Tarnybai nurodė, jog ne visuomet toks reklaminis leidinys yra skaitomas, asmenys atėję į parduotuvę stebi siūlomas nuolaidas ir įsigyja prekę. Tarnybos pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad pačioje parduotuvėje, skelbiant akciją, jos išimtys nebuvo nurodytos. Taigi, teismas konstatuoja, jog Tarnyba pagrįstai konstatavo Įstatymo pažeidimą.

Dėl kitų dviejų vartotojų prašymų, t. y. akcija „Sūriai“ ir akcija „Milka“ pareiškėja nurodė, kad buvo pateikta netiksli informacija, tačiau pabrėžė, kad akcijos „Sūriai“ metu, nepaisant to, kad ant sūrio pakuotės buvo nurodyta ne ta kaina, pirkėjai kasoje buvo pritaikyta nuolaida sūriui nuo teisingos kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neneigia, jog akcijos „Sūriai“ metu buvo nurodyta ne ta kaina, tačiau paaiškina, jog tokia situacija susidarė dėl žmogiškosios klaidos. Pareiškėja taip pat neneigia, kad akcijos „Milka“ metu buvo įsivėlusi klaida duomenų bazėje, todėl keliems pirkėjams siūloma nuolaida nebuvo suteikta.

Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nei savo ankstesnėje praktikoje, nei Nutarime nenurodė, kokie profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai yra keliami visiems ūkio subjektams bei kokie reikalavimai yra laikomi didesniais ir turi būti taikomi tik tam tikriems ūkio subjektams, pvz., mažmeninės prekybos tinklo operatoriams. Taip pat nepagrindė, kokiais objektyviais kriterijais remiantis buvo daroma išvada, kad pareiškėjai yra keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai nei kitiems ūkio subjektams.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad ir pirkėjų elgesys turėjo būti įvertintas kaip vidutinio vartotojo, o vidutinis vartotojas taip pat turi būti atidus ir susipažinti su vykdomų akcijų išimtimis.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad Nutarime minimi 4 vartotojų prašymai dėl pareiškėjos vykdytų akcijų, dėl kurių Tarnyba nustatė Įstatymo pažeidimą ir atitinkamai skyrė baudą, nors pareiškėjai iki Nutarimo priėmimo buvo žinoma apie 3 vartotojų prašymus, t. y. dėl akcijos „Milka“, akcijos „Gritė“, akcijos „Sūriai“. Tuo tarpu dėl ketvirtojo skundo dėl akcijos vynuogėms Bendrovė jokios informacijos neturėjo, atitinkamai negalėjo pateikti paaiškinimų, o Tarnyba tokių paaiškinimų įvertinti. Tokiu būdu buvo pažeistas ne tik Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas Nutarimo turiniui, tačiau buvo pažeista ir pareiškėjos teisė dalyvauti nagrinėjant prašymą (skundą), susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus, kaip numatyta Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje.