Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-04-21 · Civilinė byla Nr. 2SP-12033-151/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
2SP-12033-151/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07610-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas, Rima Gražienė, R. B., J. G. B.
Civilinė byla Nr. 2SP-12033-151/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07610-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1;3.1.18.5;3.2.4.9.3;3.2.4.11; 3.2.7.1;3.2.7.2;3.4.4.11;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo v/b Nr. 0090/16/00191, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, Rima Gražienė (antstolis), R. B., J. G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/00191.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas ypatingąja teisena. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Svarbu tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios savaime jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Ir jeigu pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą teismui, siekiant įvardinto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja, tai skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju (CPK 510 str.) šis klausimas yra sureguliuotas kitaip. Įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, priešingai, tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18 str., 281 str., 584 str. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones - nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą - ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str., Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1372-464/2011 priimta nutartis).

Kita vertus, atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, teismas, spręsdamas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštą reikalavimą, pateiktus įrodymus ir skundo pagrįstumo klausimą. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir pareiškėjui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Tai nėra skundu pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, tai yra preliminarus skundo reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog pareiškėjui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

Sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0090/16/00191 veiksmų sustabdymo, nustatytina tai, kad skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas nurodo, kad dalis skolos - 15745,79 Eur yra sumokėta, todėl negali būti išieškoma 65779,98 Eur skola, nes ji akivaizdžiai per didelė. Nurodo, kad jo advokatas kreipėsi su pranešimu į antstolę Rimą Gražienę, tačiau dėl nežinomų priežasčių antstolė Rima Gražienė teisėtu atstovu nepatvirtino pareiškėjo atstovo vykdomojoje byloje ir jis negali naudotis nei viena iš CPK 643 straipsnyje numatytų skolininko teisių. Negali susipažinti su išieškomos sumos pagrįstumu bei su areštuoto turto apimtimi ir negali naudotis savo kaip skolininko teisėmis, numatytomis CPK 643 str., rizikuoja, kad iš jo žemės sklypo dalies bus nepagrįstai išieškota skola, kurios dydžio pagrįstumo jis negali įvertinti ir todėl su ja nesutinka, nukentės jo nuosavybės teisės ir gali atsirasti sunkios pasekmės, nes tiek jis, tiek jo nepilnametis brolis R. B. gali likti ne tik be nuosavybės, bet ir be gyvenamosios vietos. Dėl to reikia kuo skubiau taikyti laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/00191 sustabdymą.

Kadangi vykdymo veiksmų vykdymo procese sustabdymas teismo taikomas tik išimtiniu atveju, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo elgtis atidžiai, rūpestingai ir protingai, aktyviai veikti, siekdamas apginti savo pažeistus interesus, t.y. dėti maksimalias pastangas įrodinėjant prašymo tenkinimo būtinumą bei skundo pagrįstumą.

Pareiškėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę motyvuoja tuo, kad kyla grėsmė, jog iš jo žemės sklypo dalies bus nepagrįstai išieškota skola, kurios dydžio pagrįstumo jis negali įvertinti ir todėl su ja nesutinka, nukentės jo nuosavybės teisės ir gali atsirasti sunkios pasekmės, nes tiek jis, tiek jo nepilnametis brolis R. B. gali likti ne tik be nuosavybės, bet ir be gyvenamosios vietos.

Nustatyta, kad antstolė 2016-03-09 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2016-03-23 turto arešto aktu areštavo turtą, 2016-03-23 patvarkymu paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dalis skolos sumokėta. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad iš jo žemės sklypo dalies bus nepagrįstai išieškota skola, kurios dydžio pagrįstumo jis negali įvertinti ir todėl su ja nesutinka, kad nukentės jo nuosavybės teisės ir gali atsirasti sunkios pasekmės, nes gali likti ne tik be nuosavybės, bet ir be gyvenamosios vietos, nes šiuo metu turtas dar neparduodamas iš varžytynių, tik turto vertės nustatymui paskirta ekspertizė. Ekspertizės paskyrimas negali sukelti neigiamų pasekmių dėl kurių kiltų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo advokatas kreipėsi į antstolę su prašymu susipažinti su vykdomąją byla ir antstolė Rima Gražienė teisėtu atstovu nepatvirtino pareiškėjo atstovo vykdomojoje byloje ir jis negali naudotis nei viena iš CPK 643 straipsnyje numatytų skolininko teisių. Pažymėtina, kad norint susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, jeigu skolininko interesams atstovauja advokatas reikia pateikti rašytinę sutarties kopiją, su bylos medžiaga susipažįstama atvykus į antstolio kontorą. Antstolis gali paprašyti, kad prašymas susipažinti su byla būtų pateiktas raštu. CPK 643 straipsnis numato ir išimtį, kada skolininkui gali būti neleidžiama susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais. Toks draudimas galioja, jeigu susipažinimas su bylos medžiaga galėtų trukdyti toliau vykdyti išieškojimą.

Pareiškėjas pats nurodo, jog registruotu laišku gavo antstolės patvarkymus ir turto arešto aktus. Gavęs antstolės siunčiamus dokumentus, skolininkas privalėjo atidžiai perskaityti dokumentų pabaigoje išvardijamas proceso šalių teises bei pareigas. Patvarkymuose nurodoma, ką antstolė patvarko ir jų apskundimo tvarka, turto arešto akte nurodomi areštuoti daiktai. Taigi nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jis negali susipažinti su išieškomos sumos pagrįstumu bei su areštuoto turto apimtimi.

Skolininko pareigos yra išdėstytos CPK 644 straipsnyje. Pagal šį straipsnį skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus.

Pareiškėjas skundu neskundžia antstolės patvarkymų, turto arešto akto, tik prašo įpareigoti antstolę pripažinti advokatą teisėtu atstovu vykdomojoje byloje bei įpareigoti antstolę nevaržyti jo kaip skolininko teisių, tačiau jokių skolininko teises varžančių įrodymų nepateikė. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ar nepritaikymas nepakeis vykdomosios bylos situacijos. Šioje bylos stadijoje preliminariai vertinant pareiškėjo nurodomus skundo motyvus ir dalyką (reikalavimą), pateiktus rašytinius įrodymus, kurie nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinumo ir skundo pagrįstumo, spręstina, jog pareiškėjo pateiktas skundas tikėtinai nepagrįstas, todėl pagrindo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra (CPK 144 str. 1 d., 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 147 str., 290 str. – 291 str., 510 str.,

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. B. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0090/16/00191 veiksmų sustabdymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė