- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-1372-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03290-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- I. Z., V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank Plc Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. Z. ir V. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. Z. ir V. Z. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo Nordea Bank Plc Lietuvos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai I. Z. ir V. Z. 2011-03-03 su skundu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydami panaikinti 2011-01-04 antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei išvadų; pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus - 2011-01-24 varžytinių pranešimą, kuriuo buvo nustatyta iš varžytinių parduodamo turto pradinė kaina – 360 000 Lt ir nustatyta varžytinių data - 2011-03-15, 9.30 val. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą antstolio veiksmams apskųsti. Nurodė, kad dėl savo sunkios materialinės padėties jie neturėjo lėšų teisinei pagalbai apmokėti, todėl praleido 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, tačiau naikinamojo 90 dienų termino nepraleido. Prašydami atnaujinti terminą pareiškėjai pažymėjo, kad iš varžytinių parduodamas šeimos nekilnojamasis turtas, kuriame kartu gyvena ir mažamečiai pareiškėjų vaikai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-03-07 nutartimi (b.l. 5) atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai praleido CPK 512 str. nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, o jų prašymas atnaujinti terminą skundo padavimui, grindžiant šį prašymą sunkia materialine padėtimi, nepagrįstas. Pareiškėjai apie 2011-01-04 priimtą antstolio patvarkymą teigia sužinoję 2011-01-26, nuo tos dienos iki paduodant skundą dėl antstolio veiksmų jų materialinė padėtis nepakito. Neturėdami lėšų teisinei pagalbai apmokėti, pareiškėjai galėjo jau tuomet kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau tai nebuvo padaryta, priešingai, 2011-03-02 jei sudarė teisinės pagalbos sutartį Vilniaus m. 6-ojoje advokatų kontoroje, kurioje teisinės paslaugos paprastai yra mokamos.
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. Z. ir V. Z. atskiruoju skundu (b.l. 8-11) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-07 nutartį ir skundo priėmimo klusimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0008/10/015321. Tvirtina apie varžytines ir nustatytą kainą sužinoję 2011-01-28, kada buvo įteiktas pranešimas apie varžytines. Pareiškėjai ataskaitą apie atliktą turto vertės nustatymą gavo tik 2011-02-22, o skundas buvo parengtas ir pateiktas teismui per 8 dienas. Pareiškėjai yra mažas pajamas gaunantys ir du mažamečius vaikus auginantys asmenys. Net ir kreipimasis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo reikalauja laiko, kadangi reikia deklaruoti turtą, surinkti pažymas, o sprendimas dėl teisinės pagalbos suteikimo priimamas ne tą pačią dieną. Be to, nors pareiškėjų visas turtas yra areštuotas, tačiau jie vis tiek laikomi asmenimis, turinčiais turto, todėl galėtų pretenduoti tik į ½ teisinės pagalbos apmokėjimą. Todėl pareiškėjai naudojosi pažįstamo teisininko, kuris sutiko palaukti savo honoraro, pagalba, o visas savo lėšas skyrė ekspertizei apmokėti. Terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti pareiškėjai praleido nežymiai – 13 dienų. Be to, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybės vertino formaliai, neatsižvelgė į pareiškėjų teisių pažeidimo mastą, todėl pažeidė proporcingumo principą. Pareiškėjai skundžia patvarkymą, kadangi buvo nustatyta per maža parduodamo turto rinkos vertės kaina. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą motyvavo tuo, kad buto pardavimo iš varžytinių atveju net ir pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, tokio teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-03-17 nutartimi (b.l. 30) pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė ir jo netenkino, kadangi 2011-03-03 skundą dėl antstolio veiksmų 2011-03-07 nutartimi buvo atsisakyta priimti. I. Z. ir V. Z. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2011-03-07 nutartį ir skubiai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0008/10/1531, teisme buvo gautas tik 2011-03-15 8.43 val. Turto pardavimas iš varžytinių buvo numatytas 2011-03-15 9.30 val. Tuo tarpu atskirasis skundas perduotas teisėjui tik 2011-03-17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad vykdomoji byla (jos nuorašas) teismui nėra pateikta, o jos nesant, nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstas pareiškėjų prašymas sustabdyti vykdomąją bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. 2011-03-29 atskiruoju skundu (b.l. 36-37) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjų atskirąjį skundą, nepagrįstai atsisakė tenkinti jame pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl to, jog šio prašymo pagrįstumo negalima įvertinti neturint vykdomosios bylos. Šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus ir padėti socialiai pažeidžiamoms šalims įgyvendinti savo teises. Nagrinėjamoje byloje taip pat yra aktualus ir viešojo intereso gynimas, todėl teismas neturėjo nusišalinti nuo įrodymų rinkimo, juolab, kad teismui buvo pateiktas prašymas dėl vykdomosios bylos išreikalavimo.
Atsiliepimas
Antstolis I. G. atsiliepimu (b.l. 41-42) prašo atskiruosius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartis aplikti nepakeistas. Sutinka su teismo išvada, kad terminas skųsti antstolio veiksmus praleistas nesant svarbių priežasčių. Pareiškėjų materialinė padėtis nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie skundžiamą patvarkymą, nepakito. Be to, pareiškėjai sudarė teisinės pagalbos sutartį su kontora, kurioje teisinės paslaugos yra mokamos. Atkreipia dėmesį, kad atnaujinus praleistą terminą nepagrįstai užsitęstų viso ginčo nagrinėjimas, kadangi kitoje civilinėje byloje yra sprendžiamas turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo klausimas. Teismas, vertindamas ar nėra kliūčių aktui patvirtinti, tuo pačiu pasisakys dėl turto kainos. Nėra pagrindo teigti, kad antstolio paskirtas ekspertas kainą nustatė netinkamai ar yra būtinybė skirti pakartotinę ekspertizę.
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Plc Lietuvos skyrius atsiliepimu (b.l. 43-46, 51-52) prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-17 nutartį palikti nepakeistą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodo, kad pareiškėjų argumentai, susiję su aplinkybėmis, kad turto rinkos vertės kaina buvo neteisingai nustatyta, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi savo iniciatyva rinkti įrodymų, tokius įrodymus privalėjo pateikti pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties
Konstitucijos 30 str. 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas. Teisė kreiptis į teismą ypatingos teisenos tvarka, skundžiant antstolio atliekamus vykdomojoje byloje veiksmus, gali būti realizuojama esant įstatymų leidėjo apibrėžtoms sąlygoms. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.).
Suinteresuotas asmuo, norintis skųsti sprendimo vykdymo procese antstolio atliktų veiksmų ar antstolio neveikimo teisėtumą, įgyvendindamas šią savo teisę privalo laikytis CPK XXXI skyriuje nustatytų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminų ir sąlygų. Šio CPK skyriaus 512 str. nustatytas 20 dienų skundų dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismui privalu nustatyti pareiškėjo reikalavimų pobūdį (skundo dalyką), ir ar pareiškėjas procesinį veiksmą – kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų teisėtumo apskundimo atliko nepraėjus įstatyme nustatytam terminui nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti (CPK 512 str.). Minėtas terminas nėra naikinamasis, todėl asmeniui, praleidusiam šį terminą jis gali būti atnaujintas (CPK 78 str.). Tačiau CPK 78 str. suteikia teismui teisę atnaujinti praleistą procesinį terminą tik tuo atveju, jeigu jo praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011-03-07 nutartimi atsisakė priimti skundą dėl antstolio veiksmų motyvuodamas tuo, kad apeliantų (pareiškėjų V. Z. ir I. Z.) kaip skundo padavimo termino praleidimo priežastimi įvardinta aplinkybė - jų turtinė padėtis - neužkirto jiems kelio tinkamai ginti savo procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantų nurodytos aplinkybės susiklosčiusioje situacijoje nesudaro prielaidų pateisinti jų procesinio pasyvumo ir nepagrindžia būtinybės termino praleidimo priežasčių vertinti kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas. Kitaip tariant, apeliantai neįrodė, jog tinkamai įgyvendinti procesines teises jiems sukliudė nepriklausančios nuo jų valios aplinkybės, t.y. būtinumo praleistą terminą atnaujinti nepagrindė.
Apeliantai pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apie skundžiamą 2011-01-04 antstolio patvarkymą jie sužinojo 2011-01-26 dieną, atvykę į antstolio kontorą. Atskirajame skunde apeliantai šią aplinkybę patikslino ir teigia, kad apie skundžiamą patvarkymą jie sužinojo 2011-01-28, kuomet jiems buvo įteiktas pranešimas apie varžytines. Tačiau vykdomosios bylos medžiagoje esantys duomenys paneigia tokius jų teiginius. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis I. G. vykdomojoje byloje Nr. 08/10/01531 2011-01-04 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų (v.b.l. 48). Šis patvarkymas I. Z. buvo įteiktas asmeniškai 2011-01-11 (v.b.l. 49). Procesinių terminų skaičiavimą, jų pradžią ir pabaigą reglamentuoja CPK 73 str., 74 str. nuostatos. Dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną, procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. (CPK 73 str. 3 d., 74 str. 6 d.). Kadangi 2011-01-04 patvarkymas apeliantams buvo įteiktas 2011-01-11, 20 dienų procesinio termino eiga skundui dėl šio antstolio procesinio veiksmo paduoti prasidėjo 2011-01-12 ir baigėsi 2011-01-31. Tuo tarpu apeliantai skundą pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2011-03-04, t.y. ženkliai praleidę tam skirtą procesinį terminą. Esant nurodytai aplinkybei bei atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos trukmės terminai, skirti įvairiems procesiniams veiksmams atlikti, nustatomi siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslų, nėra pagrindo daryti išvados, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas neženkliai.
Kaip minėta, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, pareiškėjo amžių, išsilavinimą, profesinę veiklą, kitas jo asmenines savybes, materialinę padėtį, sveikatos būklę bei kitas faktines aplinkybes, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d., 7 d.). Pažymėtina ir tai, kad sąvoka „svarbios priežastys“ reikia suprasti kaip nuorodą į ekstraordinarines aplinkybes. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti laikomos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per visą įstatymo nustatytą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantai termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti praleidimo priežastis iš esmės siejo su sunkia savo finansine padėtimi, kas, pasak jų, lėmė tai, jog jie negalėjo naudotis advokato teisine pagalba, rengiant procesinį dokumentą – skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši apeliantų nurodoma procesinio termino praleidimo priežastis nesudaro prielaidų atnaujinti parleistą įstatymo nustatytą 20 dienų terminą. Kaip matyti iš informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje esančios informacijos (b.l. 63-70), Lietuvos Respublikos teismuose yra iškeltos civilinės bylos, kuriose apeliantai dalyvauja kaip pareiškėjai ar ieškovai, atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo. Tai reiškia, kad deklaruodami sunkią savo turtinę padėtį, apeliantai tiek šioje, tiek kitose civilinėse bylose naudojasi mokamomis teisininko paslaugomis, nors įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio turtinė padėtis yra bloga, pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Kadangi apeliantai nesiėmė jokių veiksmų tokios rūšies teisinei pagalbai gauti, atskirojo skundo argumentai, kad sprendimo dėl teisinės pagalbos priėmimas užtruktų, ar kad apeliantai galėtų pretenduoti tik į dalį tokios teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidų, atmestini kaip nepagrįsti.
Kita vertus, skundžiamo patvarkymo pobūdis – juo nustatyta įkeisto bankui turto būsimo pardavimo iš varžytinių pradinė kaina – jau pats savaime turėjo apspręsti kuo operatyvesnį apeliantų procesinį elgesį, ir šią kainą (ekspertizės išvadas) ginčyti teisme nelaukiant, kol bus paskelbtos šio turto varžytinės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo institutą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti arba panaikinti įstatyminių pagrindų nėra.
Dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties
Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 7 d.), taigi atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01, tačiau skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas vadovaujantis nutarties priėmimo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinas laikinąsias apsisaugos priemones teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje parenka iš CPK 145 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kuriame yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Vienas iš šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kuomet paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria vykdymo veiksmus sustabdyti (CPK 510 str. 3 d.).
Skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas ypatingąja teisena. Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Svarbu tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios savaime jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Ir jeigu pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą teismui, siekiant įvardinto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja, tai skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju (CPK 510 str.) šis klausimas yra sureguliuotas kitaip. Įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, priešingai, tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18 str., 281 str., 584 str. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones - nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą - ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.).
Nagrinėjamojoje byloje apeliantai kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, atliktų įkainojant įkeistą turtą, prašydami stabdyti vykdomąją bylą, kad turtas nebūtų parduotas iš varžytinių už šią kainą. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundo nepriėmė, procesas civilinėje byloje iš esmės neprasidėjom taigi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo įstatyminio pagrindo. Kvestionuodami tokios teismo nutarties pagrįstumą, apeliantai šį savo prašymą pakartojo ir atskirajame skunde, kurį pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo kita šioje byloje skundžiama, t.y. 2011-03-17 nutartimi, ir jo netenkino.
Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo elgtis atidžiai, rūpestingai ir protingai, aktyviai veikti, siekdamas apginti savo pažeistus interesus bei įvertinti tokio prašymo išnagrinėjimą bei nutarties įteikimo kitiems asmenims svarbą laiko aspektu. Kitaip tariant, šiuo atveju apeliantai, kaip protingi, atidūs ir rūpestingi asmenys esantis tokioje pačioje situacijoje, privalėjo suvokti, kad tik 2011-03-15, t.y. likus nepilnai valandai iki 2011-03-15 9.30 val. numatytų varžytinių pirmosios instancijos teismui pateikus procesinį dokumentą (atskirąjį skundą) su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 8), aplinkybės, kurioms esant teismas taikytų laikinąją apsaugos priemonę - vykdymo veiksmų sustabdymą, siekiant, kad įkainotas turtas nebūtų parduotas iš varžytinių, jau galėjo būti išnykusios tokioms varžytinėms įvykus, juolab, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas paprastai išsprendžia per 3 dienas nuo jo gavimo (CPK 148 str.). Kaip nurodyta, procesinis dokumentas, kuriame išdėstytas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2011-03-15, 2011-03-17 rezoliucija (b.l. 8) buvo priimtas ir 2011-03-17 nutartimi išnagrinėtas (b.l. 30). Taigi visos teisinės procedūros šiuo atveju buvo atliktos tinkamai ir laiku. Aplinkybę, kad 2011-03-15 varžytinės įvyko ir turtas buvo parduotas, patvirtina informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (b.l. 71-75). Tai reiškia, kad jau atskirojo skundo padavimo metu nebuvo aplinkybių, kurios leistų apeliacinės instancijos teismui vertinti, kad apelianto siektų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas dar neišnyko ir tokia priemonė dar yra aktuali. Jau vien dėl šios priežasties apelianto V. Z. atskirasis skundas negali būti tenkinamas. Be to, LITEKO duomenų pagrindu nustatyta ir tai, jog Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-05-30 nutartimi patvirtino turto pardavimo iš varžytinių aktą, nors tokia nutartis dar neįsiteisėjusi, apeliantams pasinaudojus teise į apeliaciją. Pastebėtina, kad teisme vertinant įvykusių varžytinių procedūrų teisėtumą, yra procesinė galimybė vertinti ir pardavimo kainos pagrįstumą.
Išdėstytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje prielaidų neegzistavimu, tinkamai įvertino tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kaip išimties, taikymo šiuo konkrečiu atveju netikslingumą.
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Plc Lietuvos skyrius prašo priteisti iš abiejų apeliantų 1739,38 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Sprendžiant dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo pastebėtina, kad nors CPK 56 str. numato juridiniams asmenims teisę naudotis advokato teisine pagalba, nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo Nordea Bank Plc Lietuvos skyrius yra juridinis asmuo, galimai turintis atskirus struktūrinius padalinius teisiniams klausimams spręsti. Šiuo konkrečiu atveju teisės požiūriu ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymo nebuvo sudėtingas, ką patvirtina suinteresuoto asmens pateiktas nedidelės apimties procesinis dokumentas – atsiliepimas į atskirąjį skundą. Tokia aplinkybė, kaip juridinio asmens gebėjimas atlikti teisinius veiksmus nebūtinai naudojantis apmokamų advokatų paslaugomis, gali būti priimama domėn, sprendžiant dėl tokių išlaidų kompensavimo juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-328/2011). Todėl atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, į protingumo ir teisingumo kriterijus, suinteresuotam asmeniui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b.l. 53-55) iš apelianto V. Z. priteistina 200 Lt (CPK 98 str., 443 str. 6 d.). I. Z. atskirojo skundo dėl 2011-03-17 nutarties nėra padavusi, o atsiliepimas susijęs tik su šios nutarties apskundimu.
Pripažinus abu atskiruosius skundus nepagrįstais, iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 9,75 Lt (b.l. 57a) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. Z. 200 (du šimtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų Nordea Bank Plc Lietuvos skyriaus naudai.
Priteisti iš apeliantų I. Z. ir V. Z. po 4 (keturis) litus 88 centus iš kiekvieno dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.