Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-03-03 · Administracinė byla Nr. I-910-243/2015

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-03-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. T-62/2015Nutartis · 2015-05-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
I-910-243/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00113-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. I-910-243/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00113-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 55.2; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, susipažinusi su pareiškėjos A. J. skundu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2015-01-27 sprendimo Nr. (31.1)-RS2-93, kuriuo atsisakyta sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ir kitų reikalavimų ir rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., kuris buvo išnuomotas jos motinai S. J. iki jos mirties. Nurodo, kad po motinos mirties nepraleisdama Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje numatyto dviejų mėnesių termino, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl nuomos sutarties pakeitimo, prašydama sudaryti nuomos sutartį su ja. Pareiškėjos teigimu, atsakovė ginčijamu sprendimu atsisakė sudaryti nuomos sutartį, nes ji nepateikė faktinių duomenų ir neįrodė, jog gyvena bute, kurį prašo išnuomoti po motinos mirties.

Pareiškėja teisę į gyvenamosios patalpos nuomą grindžia Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos ir ginčo santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XXXI skyriaus nuostatos. Ginčijamas byloje atsakovės sprendimas yra savivaldybės institucijos sprendimas atsisakyti išnuomoti savivaldybės valdomo buto fondo gyvenamąsias patalpas ir jis sukelia civilines teisines pasekmes. Teismo vertinimu, savivaldybės institucija priimdama tokio pobūdžio sprendimą veikia savivaldybės vardu ir iš esmės įgyvendina jos, kaip civilinių teisinių santykių subjekto – gyvenamųjų patalpų savininko, teises, todėl ginčas dėl savivaldybės institucijos sprendimo išnuomoti/neišnuomoti asmeniui savivaldybės valdomą gyvenamąją patalpą teisėtumo yra civilinis teisinis ginčas ir tokio pobūdžio ginčai priskirtini nagrinėti ne administraciniams, o bendrosios kompetencijos teismams (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2003 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą byloje A.P v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą byloje S.O. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2011 m. kovo 28 d. nutartį priimtą byloje B.M. v. Plungės rajono savivaldybės administracija).