Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J. (E. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį – 13 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant E. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. J. pasiųstas atlikti 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis E. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jam nukentėjusiojo dukra pasiguodė, kad tėvas T. G. ir brolis R. G. (R. G.) su ja netinkamai elgiasi, prieš ją smurtauja. Jis iki konflikto likus gal 1, gal 1,5 savaitės T. G. skambino telefonu dėl šios situacijos. Jis nusprendė ją apginti, todėl tą vakarą nuėjo į T. G. namus ir išsiaiškinti, kodėl jie taip elgiasi su jo pažįstama ir savo artimąja. Tik jam įėjus į T. G. verandą, pastarasis stojosi, todėl jis, žinodamas, kad T. G. yra konfliktiškas, pagalvojo, kad šis jį puls, tad, nieko nelaukęs, gindamasis šiam sudavė smūgius. Jis pirmasis smogė nukentėjusiajam. Kadangi viskas įvyko labai greitai, nepamena, kiek tiksliai smūgių ir į kurias vietas sudavė, tačiau galėjo būti ir 10, ir 15 smūgių rankomis, galėjo ir kojomis spirti. Trenkė visur, į galvą, į kūną. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiojo. Nors tą vakarą jis buvo vartojęs alkoholio, tačiau alkoholio vartojimas jokios įtakos jo veiksmams neturėjo. Šiuo metu pagalvoja, kad jam nereikėjo kištis į jų šeimos konfliktą, jie patys galėjo išsiaiškinti, tačiau laiko atsukti negali. Jis buvo vienas, kai atėjo į nukentėjusiojo namus, kitų asmenų nematė. Kas yra I., kurio vardą nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nežino. Tačiau niekam nesakė, kad muštų nukentėjusįjį. Jam pačiam taip pat buvo suduoti smūgiai. Juos galėjo suduoti tiek pats nukentėjusysis, tiek jo sūnus R. G. Be to, galėjo būti ir senelis. Kažkuris iš šių asmenų jam smogė kirviu, tačiau jis negali pasakyti kuris, nes viskas vyko labai greitai, per sumaištį nesuprato, kuris smogė kirviu, tik matė kirvį, kuriuo jam buvo smogta.

3. Nukentėjusysis T. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atleidžia kaltinamajam, nenori turėti jokių problemų. Nepamena tiksliai kada, bet kaltinamasis atėjo į jo namus. Jis verandoje žiūrėjo televizorių, kaltinamasis, nieko nesakęs, įėjęs į verandą iškart pradėjo jį mušti. Jis bandė dengtis, todėl negali pasakyti tiksliai, kiek smūgių buvo suduota. Labai daug smūgių, smūgiavo kumščiais į galvą ir į įvairias kūno vietas, taip pat spardė kojomis. Matė, kad su kaltinamuoju atėjęs jam nepažįstamas vyras taip pat jam trenkė. Jis pradėjo šauktis pagalbos, tuomet iš namo atbėgo jo sūnus. Kaltinamasis konflikto metu tikrai buvo neblaivus, galbūt vartojęs ir kokių nors kitų medžiagų. Kai jam į pagalbą atbėgo jo sūnus, tuomet kaltinamasis kartu su tuo nepažįstamu asmeniu pasišalino iš jų kiemo. Tačiau, atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis grįžo, tuomet buvo policijos pareigūnų pasodintas į tarnybinį automobilį. Vėliau atvykusi greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Lūžių nebuvo, buvo įvairūs sumušimai, mėlynės, nubrozdinimai. Jis neigia, kad su dukra yra turėjęs konfliktų, nuo kurių ją turėjo pagrindą ginti kaltinamasis. Su žmona (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) metus, dukra augo su jo buvusia žmona, sūnus – su juo. Su šiuo metu (duomenys neskelbtini) dukra bendrauja retai, tačiau nesipyksta, nėra prieš ją naudojęs smurto. Kaltinamasis jam neskambino iki konflikto ir nesiaiškino situacijos dėl jo konflikto su dukra. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis sakė tiesą, mano, kad kaltinamasis tą vakarą galėjo jį sumušti dėl jo kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame šiuo metu jie abu yra kaltinamieji, duotų parodymų. Civilinio ieškinio kaltinamajam nereikš.

4. Liudytoja A. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą jie su savo vaikinu, nukentėjusiojo T. G. sūnumi R. G., ruošėsi vakarieniauti ir ilsėtis. Ji per langą pamatė, kaip į kiemą įėjo kaltinamasis ir jai nepažįstamas vyras. Nepažįstamasis sustojo kieme prie vartelių, o kaltinamasis iškart nuėjo į verandą. Jie su R. G. momentaliai išgirdo triukšmą, šauksmus, išgirdo, kaip T. G. šaukiasi pagalbos. Ji labai išsigando. R. G. išbėgo tėvui į pagalbą, o ji tuo tarpu skambino bendruoju pagalbos telefonu. Ji girdėjo, kaip kaltinamasis nepažįstamajam sakė „padėk, ko stovi“. Kaltinamasis buvo padauginęs, todėl buvo toks agresyvus. Anksčiau jo tokio agresyvaus ji nėra mačiusi. R. G. iš namų išbėgo momentaliai, jis iš namų pasiėmė kirvuką, kad apgintų tęvą, gal to kirvuko mediniu galu kaltinamajam ir sudavė, bet ji to nematė. Ji pačių muštynių nematė, per langą jai nesimatė, tačiau vėliau matė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Kaltinamasis su tuo nepažįstamu vyru pasišalino iš kiemo, kai R. G. nuskubėjo tėvui į pagalbą, bet kaltinamasis vėliau, atvykus policijos pareigūnams, grįžo. Atvykę medikai nukentėjusįjį išvežė į gydymo įstaigą.

5. Liudytojas R. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su savo drauge buvo namuose, ruošėsi vakarieniauti ir ilsėtis. Tėvas tuo metu verandoje žiūrėjo televizorių. Jis, būdamas namuose, išgirdo triukšmą ir tėvo pagalbos šauksmą, todėl iškart išbėgo į verandą. Nubėgęs pamatė, kaip kaltinamasis muša ir spardo jo tėvą. Jis bandė kaltinamąjį nuo tėvo atitraukti, juos išskirti, tačiau kaltinamasis užsimojo smogti jam pačiam, jis tuo metu pabėgo toliau. Tada pagriebė netoliese buvusį kirvį ir juo kaltinamajam smogė. Kol jis buvo apačioje, nematė, kad kartu su kaltinamuoju atėjęs jam nepažįstamas vyras būtų atlikęs kokius nors veiksmus prieš jo tėvą. Jis tuo kirviu mosuodamas kaltinamąjį ir nepažįstamąjį išvijo iš kiemo. Jie galbūt išsigandę kirvio sparčiu žingsniu kartu pasišalino iš kiemo. Tačiau kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis vėl grįžo į jų kiemą. Tada policijos pareigūnų buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, pareigūnai po atliktų apklausų jį išsivežė. O atvykęs greitosios pagalbos automobilis jo tėvą išvežė į ligoninę. Jam kaltinamasis prieš kokią 1,5 savaitės iki konflikto buvo skambinęs ir kvietęs pasikalbėti. Jis nuvažiavo prie parduotuvės, ten pamatė neblaivius kaltinamąjį ir savo seserį, iškart grįžo namo. Jis su seserimi nekonfliktuoja. Bendrauja retai. Neblaivi ji būna neadekvati. Prisimena vieną atvejį, kai jis už rankų ją neblaivią papurtė, tačiau mušęs jos nėra. Neatmeta, kad sesuo galėjo kaltinamajam guostis, ji visiems skundžiasi dėl visko.

6. E. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmė jam aiški ir suprantama, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta visiškai. Yra psichiškai sveikas, nėra registruotas psichiatro įskaitoje. Priklausomybių lygų centre nesigydo, priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Jis T. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus, o jo sūnų R. jis pažįsta nuo (duomenys neskelbtini), labai gerai sutardavo ir bendraudavo. Jam paskambino R. sesė I., norėjo su juo pasikalbėti ir išsipasakoti, kad jos brolis ją mušė maždaug prieš savaitę laiko. Jie su I. susitiko savaitę prieš šį įvykį ir ji jam papasakojo, kad R. prieš ją naudoja fizinį smurtą, ją griebė už plaukų ir trenkė į durų staktą, nes ji buvo išgėrusi. Tėvas ir R. draudžia jai vartoti alkoholį, nes, pasak jų, ji išgėrusi savęs nekontroliuoja. Bet jis nekartą yra su ja kartu vartojęs alkoholinius gėrimus ir su ja viskas gerai. Taip pat I. jam papasakojo, kad jau kokį penktą kartą brolis prieš ją smurtauja. O R. pastoviai kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, taip pat ir marihuaną. Kadangi jis norėjo užstoti R. sesę I., jam nepatiko, kad ji yra mušama ir prieš ją smurtaujama, jam jis paskambino iš tel. Nr. su paskutiniais trimis skaičiais „(duomenys neskelbtini)“ į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), šeštadienį apie 2–3 kartus, t. y. 2022 m. rugpjūčio 6 d., po pietų, bet jis jam telefono ragelio nekėlė. Tuomet jis jam pradėjo rašyti žinutes, kad jo ieško „rimti žmonės“. Jis jam iškart po žinutės paskambino ir jis pradėjo jam akivaizdžiai grasinti, kad „aš lendu ne ten kur reikia, kad viskas taip nepasibaigs, kad mano dėdė grįžo po (duomenys neskelbtini) metų, tave pagaus rytoj arba poryt, pamatysi“ ir t. t. Jie po šio pokalbio susitiko tik vakar. Jis nusprendė pas jį nueiti ir pasikalbėti, kas vyksta, kodėl jis turi už kažką atsakyti, kai jie patys „prisivirė košės“ ir dabar ieško kaltų. Vakar vakare, tikslaus laiko neprisimena, nuvyko kartu su savo pažįstamu I. (pavardės neprisimena), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso taip pat nežino, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo išgėręs šiek tiek alaus. Jis nuėjo pasikalbėti su R. tėvu, bet jiems pasikalbėti nepavyko, ar jis girtas buvo, ar jis klausytis jo nenorėjo, jis nežino, bet minėtu adresu buvo tamsu, ir jam įeinant pro įėjimo duris jis sako čia, bet buvo tamsu, jis jam iš verandos atsakė ir jis tuomet užėjo į verandą. Jo pažįstamas I. stovėjo kokių 3–5 metrų atstumu nuo verandos. Jis viską matė, bet tikrai nieko nedarė, nes „ne jo charakteriui“, jis tik stovėjo ir nieko nedarė. Pačioje pradžioje jis nematė visko gerai. Jis pasilenkė pasižiūrėti ir jis jam iš savo delno trenkė į veidą, į nosį, nes lūpa šiuo metu yra patinusi. Jie susigrūmė ir jis jį pradėjo smaugti. Tuomet jis pradėjo rėkti „R.“ gan garsiai. Po to pribėgo R. senelis Č. ir jam jis iš nugaros trenkė su kirviu, tikrai ne vieną kartą, matosi akivaizdžiai, pataikė į kairės pusės mentę, petį, yra padaryti sužalojimai. Jautė stiprų skausmą, tuo metu buvo šoko būsenoje, bandė pabėgti nuo visų, nes matė, kad čia geruoju nesibaigs. Taip pat pribėgo R., bet jis jau buvo iššokęs iš verandos ir jis bandė ant jo dar užšokti, bet greit atsitraukė ir jis iškart išėjo iš teritorijos. Visais šiais veiksmais jis patyrė labai didelius ir stiprius sužalojimus. Jis išvyko ir pamatė, kad atvažiuoja pareigūnų ekipažas. Jis apsisuko ir grįžo į jų namus aiškintis, kad jie neprikalbėtų nesąmonių. O jo pažįstamas I. išėjo namo ir pasakė, kad jis netoleruoja to, kas ten vyko. Jis grįžo ir bandė viską aiškintis, bet T. pradėjo rėkauti. Jis policijos pareigūnams nesipriešino, sakė, vežkite jį, jeigu yra už ką, bet jis jiems pasakė, kad nieko nepadarė. Jis T. tikrai nemušė, prieš jį nesmurtavo, jis tik gynėsi, grumtynių metu galėjo būti, kad jis T. ir sudavė, bet tikrai neprisimena, kad jis jam būtų trenkęs. Buvo tamsu ir viskas taip greitai, spontaniškai gavosi, jis tikrai nesitikėjo, kad bus užpultas. Nuvykęs norėjo gražiai pasikalbėti, bet buvo užpultas. Jeigu būtų trenkęs 15 kartų jam į galvą, įdomu, kaip jo veidas atrodytų, ir dar po spyrių kojomis, mano, kad tikrai ne kaip. Jam atvykus antrą kartą, kai kieme jau buvo įjungta šviesa ir atvykę policijos pareigūnai, jo veidas neatrodė sudaužytas. Taip pat grumtynių metu buvo nutraukta jo grandinėlė ant kaklo su kryželiu, tai buvo jo motinos dovana ir ji kažkur pas juos teritorijoje liko. Jis prisimena, kad, atvykus policijos pareigūnams, R. jiems pasakė, kad I. nieko nedarė, tik stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta, o ant jo pasakė, kad jį mušė. Teritorijoje yra vaizdo stebėjimo kameros, 4 vnt., įrašus jie gali pateikti ir juose bus viskas užfiksuota. Taip pat jo mobiliajame telefone yra kelios žinutės su R., kurias galės pateikti ikiteisminio tyrimo eigoje. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), pas mamą name, kurį mama nuomojasi (b. l. 83–86). E. J. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad teisės ir pareigos jam išaiškintos. Teisės dėl gynėjo jam taip pat išaiškintos. Gynėjo dalyvavimui neprieštarauja. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, yra jam suprantamas ir aiškus. Kaltės dėl šios nusikalstamos veikos visiškai nepripažįsta. Pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų. Įvykio metu kartu su juo buvo atsitiktinis žmogus, kurio nepažįsta (b. l. 105–106). E. J. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo pozicijos dėl kaltės neišreiškė ir parodė, kad įtarimo esmė jam aiški bei suprantama, pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, juos tvirtina ir šiuo metu nieko papildyti neturi, detaliau papasakos teisme (b. l. 148–150).

7. Nukentėjusysis T. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.50 val., jis, būdamas verandoje, adresu (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių. Bežiūrėdamas televizorių, pastebėjo, kad link įėjimo į namus eina E. J. Jam sušukus, kad jis yra verandoje, jis iš karto pakeitė kryptį ir užėjęs į verandą, nieko nesakęs, be jokios pateisinamos priežasties, abiem rankomis sugriebė jį už rūbų ir numetė ant grindų. Jam gulinčiam ant grindų sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių kumščiais į veidą ir pradėjo spardyti kojomis bei smaugti. Kiek kartų jam spyrė iš kojos, jis nepamena. Spardė į įvairias kūno vietas. Tuo metu jis išgirdo kaip E. sušuko savo draugui „ko tu stovi, mušk jį irgi“. Tuo metu jis gulėjo ant žemės užsidengęs veidą, bet tikrai matė, kaip jo draugas, kuris buvo apsirengęs mėlynos spalvos megztiniu, buvo užsimojęs ir irgi jį mušė. Kiek jis smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas, pasakyti negali. Jam pradėjus šauktis pagalbos, iš namo išbėgo jo sūnus R. G. Vėliau prisimena, kad sugriebė žarsteklį, su kuriuo gindamasis kelis kartus sudavė E. per kojas. Išbėgęs jo sūnus pradėjo jį ginti nuo šių vaikinų, todėl jie išsigando ir pabėgo. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė jo sūnaus draugė. Jam bendraujant su pareigūnais, į namo kiemą ir vėl atėjo E., tikėtina, kad norėjo ir vėl jį sumušti. Mano, kad jis supainiojo pareigūnų mašiną su jo, kadangi vairuoja tokią pačią, baltos spalvos. Tuomet pareigūnai vaikiną sulaikė. Po E. ir jo draugo jam suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą ir buvo nuvežtas į viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) ligoninę (toliau – ir (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini)), kurioje jam diagnozavo galvos ir kūno sumušimus, kaulų lūžių nenustatė. Kodėl E. jį sumušė, nežino, galbūt dėl to, kad šiandien savo apklausoje kaip įtariamojo kitame ikiteisminiame tyrime liudijo prieš E. Jis greičiausiai taip norėjo jį pamokyti ir kad jis (T. G.) pakeistų savo parodymus. Jis jam nėra skolingas ir ankščiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Civilinį ieškinį pageidaus pareikšti tyrimo eigoje. Dėl jam sukelto fizinio skausmo pretenzijų turi E. ir jo draugui (b. l. 51–53).

8. Liudytojas R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo savo kambaryje, išgirdo kaip šaukė jo tėvas T. G., prašė pagalbos. Išbėgo į kiemą ir pastebėjo, kaip du vaikinai spardė kojomis ir mušė rankomis jo tėvą. Spardė į visas kūno vietas. Vienas mušeika jam yra pažįstamas, tai buvo E. J. Pribėgo, iš pradžių norėjo apginti tėvą, bet E. J. buvo labai agresyvus, norėjo užpulti jį. Pradėjo bėgti link namų, bet grįžo ir vėl stebėjo, galvojo kaip apginti tėvą, nes E. J. tėvą mušė be perstojimo. Kito vaikino jis nepažįsta, jis stovėjo, o, kad muštų jo tėvą, nematė. Vyrai staigiai pradėjo šalintis iš jų kiemo, eidami dar keikėsi, šūkavo. Kur nuėjo, pasakyti negali. Namo teritorija yra stebima vaizdo kameromis, prireikus galės pateikti (b. l. 56–57).

9. Liudytoja A. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra buvusi R. G. draugė, draugavo apie (duomenys neskelbtini) metus, jie išsiskyrė maždaug prieš (duomenys neskelbtini). E. J. pažįsta galbūt apie (duomenys neskelbtini) metus. Jos draugas su juo bendraudavo. Jie pažįstami seniai, jeigu gerai prisimena, tai jie pažįstami nuo (duomenys neskelbtini) laikų. Jie ryšį mažai palaikydavo. Yra kartą atvedęs parodyti savo sūnų, kažkur apie porą kartų išeidavo pažvejoti. E. J. pradėjo labai gerti, šlaistytis po (duomenys neskelbtini) rajoną, baruose gerdavo, turėdavo konfliktų su kitais žmonėmis. Jo charakterio bruožai labai pasikeitė, jis tapo labai nekontroliuojamas. R. jai sakė, kad jis labai pasikeitė, pasidarė negeras. Pradėjo gerti, bendrauti su alkoholikais, šlaistytis, labai suagresyvėjo. Bet iki šio įvykio, kiek jai žinoma, jokių panašių konfliktų su E. J. nėra buvę. Įvykio dieną, galbūt 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 16 val. (tiksliai neprisimena), ji (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini) aukšte kartu su R. ruošėsi eiti valgyti. O R. tėvas T. G. tuo tarpu buvo lauko pavėsinėje ir žiūrėjo televizorių. Daugiau namuose visiškai nieko nebuvo. T. sugyventinė buvo darbe. Ir staiga jie su R. išgirdo, kaip tėvas rusiškai kvietė savo sūnų R., kad ateitų. Ji R. iš karto pasakė, kad kažkas vyksta apačioje ir jie nubėgo pažiūrėti. Jis greit išbėgo, o ji maždaug po poros minučių išbėgo paskui jį, bet nespėjo išbėgti ir R. parbėgo į namus ir prisidegė cigaretę, sakė, kad užpuolė, pasiėmė kirvį, bėgdamas greitai pasakė, kad eis ginti. O ji jam pasakė, kad tik niekam nieko nedarytų, ji buvo labai išsigandusi. Tuomet ji basomis kojomis išbėgo į lauką patikrinti, kas vyksta, ir pamatė, kad E. J. rankomis ir kojomis trankė jos vaikino tėvą T. G., jeigu gerai prisimena, parvertęs ant žemės buvo ir rankomis smaugė. R. bandė apginti tėvą, bandė išvyti E. iš namų. E. kartu buvo atėjęs su dar kažkokiu vyru, jo vardo ir pavardės nežino, ji jį matė pirmą kartą. Jis iš pradžių tiesiog stovėjo kieme, ar jis kažkam trenkė, ji nematė. Bet E. rusiškai savo draugui pasakė, „ko stovi, padėk“. Ir jis tuomet kažką nedrąsiai, su baime kažką bandė daryti, jeigu gerai prisimena, galbūt susigrūmė su R. E., kaip supranta, atėjo išsiaiškinti santykių, kažkas kažko nepasidalino, ji iš tikrųjų nesuprato nieko, kodėl čia viskas taip įvyko, kodėl E. iš karto pradėjo pulti prie stalo sėdintį tėvą. Jai prasidėjo labai didelė panika, ji greitai parbėgo į namo vidų ir paskambino bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad jiems reikalinga pagalba ir iškvietė policiją. Tuomet ji vėl išbėgo į lauką ir pamatė, kad tėvas jau yra išsilaisvinęs ir pradėjo E. draugui per kojas trankyti su „kačiarga“ ir vyti juos lauk, kad išeitų iš namų. E. atidarė vartelius ir išėjo rusiškai grasindamas ir rėkdamas, kad jis visus juos užmuš. Gal jis buvo pavartojęs kažko, kas jam buvo, ji nežino, bet labai baisiai atrodė, ji jį tokį matė pirmą kartą ir jie kartu trenkdami varteliais išėjo, pasišalino iš kiemo. Maždaug 20 minučių bėgyje atvažiavo policijos pareigūnai. Taip pat atvyko greitoji pagalba, kuri apžiūrėjo T. G. ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai. Policijos pareigūnams apklausinėjant R. atėjo E. Jis įėjo pro atidarytus vartus. Policijos pareigūnai paklausė, ar jis yra E. J., jis pasakė, kad taip, dar kažką pradėjo šmaikštauti, kad neturi su savimi paso, tik kažkokį laikiną dokumentą. Tuomet policijos pareigūnai pasodino jį į policijos automobilį. Nežino, kodėl jis grįžo antrą kartą pas juos, galbūt jis norėjo dar kažką padaryti, o gal norėjo taikytis, negali atsakyti. Kieme yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kiek jai žinoma, T. G. pateikė filmuotą medžiagą policijos pareigūnams (b. l. 60–62).

10. Iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 2022 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė nukentėjusysis T. G. Vaizdo stebėjimo kameros įrašo pavadinimu „2022-08-09_123217.mp4“ trukmė yra 18.15 min., vaizdas yra spalvotas. Bendrame įrašo vaizde matomas baltos spalvos automobilis, taip pat matoma namo dalis. 0.15 min. matyti, kaip pro kairės pusės automobilio šoną praeina kaltinamasis, apsirengęs juodos spalvos marškiniais ir juodos spalvos šortais. Vyriškis prieina prie namo esančių rudos spalvos durų, jų neatidaro, pasuka kairiau, atidaro šalia esančias lauko terasos stiklines duris ir pro jas užeina. Netrukus matyti, kaip kaltinamasis užsimoja dešine ranka ir trenkia (kam, nematyti). Matyti, kaip tarp asmenų įvyksta grumtynės, vaizdas labai neaiškus ir sunkiai matomas. 0.57 min. pro baltos spalvos automobilio kairiąją pusę praeina vyriškis, apsirengęs mėlynos spalvos megztiniu, pilkos spalvos šortais ir ant kairiojo peties užsidėjęs juodos spalvos krepšį. Asmuo užeina į lauko terasą pro stiklines duris. Taip pat matyti, kaip asmuo nenustatytam asmeniui trenkia savo dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą (kiek kartų, nematyti). Visi asmenys išeina iš terasos, kaltinamasis laikydamas nukentėjusįjį. Tuomet kaltinamasis, savo dešine ranka laikydamas nukentėjusiajam už kaklo, pargriauna jį ant žemės ir vieną kartą trenkia jam savo dešinės rankos kumščiu. Prieina kitas vyriškis iš dešinės pusės laukinės terasos šono ir stengiasi sustabdyti konfliktą. Tuomet kaltinamasis spiria vieną kartą savo dešine koja ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam (į kurią vietą, nenustatyta). Netrukus spiria dar vieną kartą savo dešine koja nukentėjusiajam (į kurią vietą, nenustatyta). Tuomet savo kaire ranka paliečia vyriškį, atėjusį iš už terasos, vilkintį juodos spalvos marškinėlius, bandydamas jam užsimoti, bet vyriškis spėja atsitraukti toliau. Vyriškis mėlynos spalvos megztiniu stovi šalia ir stebi, nieko nedaro. Kaltinamasis prieina vėl prie nukentėjusiojo (kuris tuo metu jau buvo atsistojęs nuo žemės) ir bando jam vėl užsimoti, bet nukentėjusysis atsitraukia. Visi keturi asmenys stovi ir kažką aiškinasi (neaišku ką, vaizdo įraše nėra garso). Tuo tarpu matyti, kaip vyriškis, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius, laiko kažkokį daiktą. Nukentėjusysis užeina į lauko terasą, o kiti trys asmenys nueina į kairę pusę už automobilio ir jų nebesimato. 4.10 min. kaltinamasis grįžta ir vėl užeina į lauko terasą (kurioje yra nukentėjęs asmuo). Kas toliau vyksta viduje, nematyti. Netrukus sugrįžta vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos megztinį, asmuo taip pat užeina į lauko terasą, jis užėjęs iškart išeina iš terasos. 5.35 min. iš automobilio dešinės pusės praeina vyriškis, vilkintis juodos spalvos kelnes, mėlynos spalvos megztinį ir rudos spalvos kepurę, šviesių plaukų. Asmuo užeina į lauko terasą. Kas vyksta viduje, nematyti. Iš kairės pusės ateina moteris, trumpų iki pečių rudos spalvos plaukų ir rožinės spalvos suknele. Už jos ateina vyras, vilkintis juodos spalvos drabužius, kuris užeina į terasą ir, laikydamas dešinėje rankoje kirvį, užsimojęs, nenustatytam asmeniui trenkia nenustatytą kiekį kartų ir išeina iš terasos. Netrukus nukentėjusysis, laikydamas abiem rankomis kaltinamajam už kaklo, išsiveda jį pro duris iš lauko terasos. Netrukus kaltinamasis išsivaduoja, nukentėjusysis trenkia „žarstekliu“ iš kairės rankos kaltinamajam vieną kartą į dešinę koją, vieną kartą į krūtinę. Vyriškis su pilkos spalvos kepure juos atskiria ir kaltinamąjį, kuris bando pabėgti, laiko už rankų. Tuomet vyriškis su rudos spalvos kepure iš dešinės pusės kepure paima ant stalo esančias statybines žirkles ir visi asmenys nueina už automobilio, vaizdo, kas vyksta, nematyti. 9.26 min. vaizdas kartojasi, tik iš arčiau (b. l. 39–40).

11. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), į T. G. kiemą atėjo neblaivus (nustatytas 1,54 promilių girtumas) E. J., kuris be jokios pateisinamos priežasties pradėjo jį mušti kumščiais, spardyti ir smaugti. Taip pat į kiemą užėjo E. J. draugas, kuris sudavė kelis smūgius T. G. į galvą ir jį spardė. Šiais savo veiksmais E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sukėlė T. G. fizinį skausmą bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (b. l. 4).

12. Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. T. G. pareiškimo matyti, kad jis (T. G.), būdamas savo kieme, terasoje, žiūrėjo televizorių, staiga į kiemą pro vartus atėjo jam pažįstamas E. J. ir pradėjo jį pulti, mušti kumščiais, spardyti kojomis bei smaugti. Tuomet iš už vartelių atėjo jo draugas, apsirengęs mėlynu džemperiu ir šortais, kurio jis nepažįsta ir kuris taip pat smūgiavo kelis kartus jam į galvą, spardė. Jėga ištraukė jį iš terasos į lauką, pargriovė ant žemės, spardė. Patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Jų teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Vėliau galės pateikti vaizdo įrašus. Ant jo kūno yra matomi kūno sumušimai (b. l. 5).

13. Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. Z. (A. Z.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. patruliuojant kartu su (duomenys neskelbtini) E. J., apie 22.09 val., iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos kieme mušasi du kaimynai. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) atsisakė. Visi vietoje laukia. Atvykusius juos pasitiko pranešėjas T. G., kuris paaiškino, kad į jo kiemą atėjo du vaikinai, kurie mušė jį rankomis ir spardė kojomis į visas kūno vietas. Kiek kartų buvo suduota, T. G. tiksliai pasakyti negali, nes buvo suduota labai daug kartų. Iki atvykimo mušeikos pasišalino. T. G. patyrė fizinį skausmą, pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat T. G. paaiškino, kad vienas iš mušeikų yra iš matymo pažįstamas, tai buvo E. J. Į vietą buvo iškviesta GMP (duomenys neskelbtini), nes T. G. skundėsi galvos skausmais. GMP apžiūrėjo ir nusprendė vežti T. G. į (duomenys neskelbtini). T. G. parašė pareiškimą. Vietoje buvo apklaustas liudytojas, sūnus R. G., kuris matė dalį muštynių, bandė apginti tėvą. Teritorija yra stebima vaizdo kameromis, kuriomis yra užfiksuotas įvykis. Aiškinantis aplinkybes, staigiai į kiemą atėjo vaikinas, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Kaip vėliau paaiškėjo, jis yra vienas iš mušeikų – E. J. Vaikinas elgėsi neadekvačiai, buvo agresyviai nusiteikęs. E. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS. Faktinis sulaikymo laikas 22.30 val. „Body“ 1740, 1741 (b. l. 12).

14. Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kuris yra aptvertas metaline tvora. Nuo įėjimo yra vartai, nakties metu rakinami raktu. Prie vartų yra metaliniai varteliai. Užėjus per vartus, iš kairės pusės yra (duomenys neskelbtini) aukštų nuosavas garažas. (duomenys neskelbtini) aukšte yra įrengtas gyvenamasis kambarys, (duomenys neskelbtini) aukšte yra garažas, tiesiai yra automobilio pastogė. Praėjus pastogę, tiesiai yra (duomenys neskelbtini) aukštų gyvenamasis namas. Kairiau prie namo yra stiklinta pavėsinė. Aplinka tvarkinga. Teritorijoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į įvažiavimą ir pavėsinę (b. l. 16–23).

15. Iš 2023 m. vasario 13 d. specialisto išvados Nr. G 466/2023 (01) matyti, kad T. G. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje ir viršugalvyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 8 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveiktos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms (b. l. 33–35).

16. Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 rodmenų kvito matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. 23.26 val. E. J. nustatytas 1,54 promilių girtumo laipsnis (b. l. 72).

17. Iš alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 patikros sertifikato Nr. 1679363 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 tinkamas naudoti iki 2022 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 71).

18. Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad E. J. apžiūros metu rasta ir paimta vyriška rankinė, žiedas balto metalo, išorinė baterija, piniginė, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ (sudaužytas ekranas ir korpusas), IMEI: (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės kopija (b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

20. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

22. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė, kad įvykio dieną jis buvo kartu su kitu asmeniu, kuris taip pat prieš nukentėjusįjį smurtavo kartu su kaltinamuoju, tačiau ši aplinkybė yra įrodyta baudžiamojoje byloje esančiu duomenų visetu. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „vakar vakare, tikslaus laiko neprisimena, nuvyko kartu su savo pažįstamu I. (pavardės neprisimena), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso taip pat nežino, adresu (duomenys neskelbtini). <...>. Jo pažįstamas I. stovėjo kokių 3–5 metrų atstumu nuo verandos. Jis viską matė, bet tikrai nieko nedarė, nes „ne jo charakteriui“, jis tik stovėjo ir nieko nedarė. <...>. Jo pažįstamas I. išėjo namo ir pasakė, kad jis netoleruoja to, kas ten vyko“. Kad vis dėl to kaltinamasis į nukentėjusiojo namus atėjo ne vienas teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis ir kaip liudytojai apklausti R. G. ir A. K. Teismas neturi pagrindo netikėti viso proceso metu nuosekliais šių asmenų parodymais. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis nukentėjusiojo T. G. pateiktas vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ne tik atėjo bei išėjo iš nukentėjusiojo namų kartu su kaltinamuoju, tačiau, pastarajam davus nurodymą, kartu su kaltinamuoju smurtavo prieš nukentėjusįjį.

23. Nors kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nes, gynėjos nuomone, teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti kito nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusio asmens amžiaus ir pakaltinamumo, nėra pagrindo inkriminuoti ir bendrininkavimo. Tačiau teismas su tokia gynėjos pozicija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net ir nenustačius asmens, su kuriuo bendrininkaudamas kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, tapatybės, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad jis bendrininkavo su nenustatytu asmeniu. Pripažinus, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-693/2017).

24. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog E. J. mušdamas nežymiai sužalojo kitą žmogų, jis, veikdamas tiesiogine tyčia kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.50 val., atėjęs į namo, adresu (duomenys neskelbtini), verandą abiem rankomis sugriebęs už rūbų numetė nukentėjusįjį T. G. ant grindų ir sudavė jam ne mažiau kaip 15 smūgių kumščiais į veidą, kojomis į įvairias kūno vietas ir smaugė, o į verandą atėjus bendrininkui, E. J. jam sušuko: „ko tu stovi, mušk jį irgi“, po to šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė nukentėjusiajam T. G. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. G. poodines kraujosruvas pakaušio kairėje ir viršugalvyje – sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

25. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo E. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

26. Teismas, skirdamas bausmę E. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

27. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir baigtas, juo sukeltos pasekmės – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui.

28. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam E. J. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis E. J. iki BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra 2 kartus teistas, be kita ko ir už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą (b. l. 113–115), ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 110–112). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir E. J. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Nors teisiamojo posėdžio metu E. J. nukentėjusiojo atsiprašė, pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, išreiškė gailėjimąsi, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo šių kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išreikštų pareiškimų vertinti kaip atitinkančių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį.

29. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška.

30. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312-697/2016, 2K-39-719/2019 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus.

31. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančią aplinkybės buvimą. Teismo nuomone, E. J. prisipažinimas yra formalus ir nenuoširdus, nes duodamas parodymus, nors savo kaltę pripažino, tačiau tai padarė tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. surinkus pakankamą jo kaltę įrodančių duomenų kiekį. Be to, jis, duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus dėl gana svarbių detalių (nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atėjo su savo pažįstamu I., vėliau ikiteisminio tyrimo metu šiuos savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad atėjo su nepažįstamu vyru, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis atėjo vienas, tačiau matė esant ir nepažįstamą vyrą). Tokie E. J. teiginiai yra svarbūs sprendžiant, ar buvo savanoriškas ir nuoširdus prisipažinimas, nes jais neigiamos svarbios padaryto nusikaltimo aplinkybės.

32. Papildomai pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertinęs, jog kaltinamasis nenurodė jam žinomos aplinkybės apie kartu nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusį asmenį, nutarė neatlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo.

33. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti E. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią minėto straipsnio sankcijoje numatą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, nustatant artimą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies maksimaliam dydžiui, terminą – 9 mėn. laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, įvertinus E. J. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

35. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad E. J. yra nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant E. J. įpareigojimus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. J. pasiųstas atlikti 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. 2023 m. birželio 9 d. pagal minėtą procesinį sprendimą neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 9 mėnesiai 15 dienų.

36. BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, todėl subendrintinos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu E. J. paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio priėmimo, bausmės, skirtos šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsniu, taikant minėto straipsnio 3 dalyje numatytą dalinio bausmių sudėjimo būdą. Prie griežtesnės – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies 9 mėnesių 15 dienų – pridedant dalį – 6 mėnesius – šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nustatant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę – 1 metus 3 mėnesius 15 dienų.

37. Kaltinamasis E. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. 16.14 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. J. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Dėl kitų klausimų

38. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikinta, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

39. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – DVD–R laikmena su vaizdo įrašais (prisegta prie bylos galinio viršelio) – paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. (E. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. J. bausmes, skirtas šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos 9 (devynių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti dalį – 6 (šešis) mėnesius – šiuo nuosprendžiu paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius 15 (penkiolika) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, E. J. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. 16.14 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus DVD–R laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.