- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-45-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11585-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,
sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Audronei Tulauskienei, Linai Kemežienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant lankytis bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta galutinė sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant lankytis bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. V. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. kovo 24 d. apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius D. G. ir L. G., sukėlė jiems fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, tai yra nukentėjusiajam D. G. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nemažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, padarydamas D. G. žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokų–skruosto srityje, kaktos srityje, dešiniame žaste, kairio smilkinio sumušimą, taip nežymiai sutrikdė D. G. sveikatą, po to nukentėjusiajai L. G. tyčia dešinės rankos delnu sudavė nemažiau vieną kartą į veido sritį, padarydamas L. G. poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė L. G. sveikatą.
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nuosprendyje konstatavo, jog R. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės prisipažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, o būtent – nukentėjusiųjų parodymais, 2024 m. kovo 27 d. tarnybiniu pranešimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvadomis, 2024 m. birželio 26 d. akistatos protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti. Skirdamas bausmę R. V. teismas atsižvelgė į tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, todėl pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. R. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka per paskutinius vienerius metus baustas tris kartus, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 110–112), Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė (1 t., b. l. 120–121). Atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, Kauno apylinkės teismas R. V. skyrė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. V. prisipažino esantis kaltas, todėl jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis nuteistajam R. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros papildomai paskirti įpareigojimai ir draudimai.
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir paskirti jam galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant lankytis bute, adresu (duomenys neskelbtini).
4.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę neteisingai įvertino materialinės baudžiamosios teisės normas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o taip pat nustatydamas laisvės apribojimo bausmės vidurkį – vienerius metus. R. V. teigimu, paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydis neatitinka bausmės paskirties ir tikslų numatytų BK 41 straipsnyje, o taip pat prieštarauja bausmės skyrimo taisyklėms, numatytoms BK. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, o taip pat kitas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys), skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.
4.2. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konkrečiai nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018, kurioje išaiškinta, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Apeliantas skunde taip pat nukreipia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosios bylose Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-334-699/2017.
4.3. Nuteistasis R. V. aukštesniajam teismui pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu dėl nusikalstamų veikų kaltę pripažino pilnai, savo elgesį pasmerkė ir gailisi dėl kilusių pasekmių, padarė išvadas ir tai jam bus gyvenimo pamoka. Apeliantas šiuo metu mokosi, yra jauno amžiaus, nors ir buvo teistas praeityje, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl pagal BK laikytina, jog yra neteistas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo galutinės bausmės (laisvės apribojimo) terminą, paskirdamas 1 (vienerius) metus, todėl aukštesniojo teismo prašo paskirtą terminą sumažinti iki 9 (devynių) mėnesių, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nuteistojo vertinimu, jo prašomas bausmės terminas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų byloje negauta.
6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėjas advokatas V. M. prašė nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti viešųjų darbų bausme, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nuosprendį nepakeistą.
III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai
7. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi teisėjų kolegija atnaujino įrodymų tyrimą ir nutarė apklausti nuteistąjį R. V.. Nuteistasis parodė, jog turi gyvenimo draugę, su kuria gyvena kartu ir augina jos vienuolikos metų vaiką. Draugė dirba nepilnu etatu, uždirba apie 300 Eur per mėnesį, o nuteistasis gavo darbo pasiūlymą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), laivų statybos įmonėje, uždirbtų 2 500 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistasis prašė jam skirti viešųjų darbų bausmę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas, tačiau nesutinkama su nuteistajam R. V. paskirta bausme. Apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateiktas alternatyvus prašymas – skirti nuteistajam viešųjų darbų bausmę.
10. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu padaręs smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
11. Kaip minėta anksčiau, apeliaciniu skundu nuteistasis prašė jam paskirti trumpesnį paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdyje pareikštas alternatyvus prašymas – skirti nuteistajam viešųjų darbų bausmę.
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. V. ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į nuteistojo R. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį apibūdinančias aplinkybes. Apelianto padaryta veika yra tyčinė, įžūli, smurtinė ir baigta. Nukentėjusiesiems L. G. ir D. G. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į nuteistojo asmenybę - R. V. praeityje teistas (paskutinį kartą 2019 m.), tačiau teistumas išnykęs, jis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis), administracine tvarka per paskutinius vienerius metus baustas, baudos sumokėtos. Apeliantas šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai ir pagrįstai nustatė vieną R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, nuteistajam paskyrė teisingą, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje antrą pagal švelnumą numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, jos trukmę nustatydamas artimą vidurkiui – 1 (vienerius) metus, o taip pat paskyrė tikslingus įpareigojimus bei draudimus. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla R. V. pripažinus savo kaltę, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei nuteistasis teigia apeliaciniame skunde, jam paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui. Dėl nurodytų aplinkybių sušvelninti R. V. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
13. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdyje apelianto gynėjas advokatas V. M. prašė jo ginamajam skirti viešųjų darbų bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje galimybė R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti viešųjų darbų bausmę svarstyta nebuvo, tačiau bylos nagrinėjimo Kauno apylinkės teisme metu, nuteistasis sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę išreiškęs nebuvo. Vis dėlto, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu atsiradus prašymui viešųjų darbų bausmės paskyrimui, o taip pat ir R. V. sutikimui atlikti tokią bausmės rūšį, teisėjų kolegija sprendžia, jog vis dėlto, atsižvelgiant į šios nutarties 12 punkte nurodytas aplinkybes, apeliantui paskyrus bausmės rūšį – viešuosius darbus, nebus pasiekti bausmės tikslai. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą nuteistojo duoti paaiškinimai, kad jis turi rūpintis gyvenimo drauge bei jos vaiku ir yra gavęs darbo pasiūlymą užsienyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau šioje nutartyje paminėtos aplinkybės, vertinant jas visumoje su kitomis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo nuteistajam R. V. parinkti švelniausią bausmės rūšį už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tam pagrindo nesudaro nei nuteistojo asmenybės pavojingumo vertinimas, nei jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikšmė.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nuteistajam R. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas D. K.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. V. yra 156,25 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kaip matyti, 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant galimybę nuteistajam R. V. į kitą teismo posėdį atsivesti savo pasirinktą gynėją. Teismo posėdis, vykęs 2024 m. gruodžio 5 d., buvo atidėtas gavus gynėjo advokato V. M. prašymą dėl užimtumo kitoje byloje, su kuriuo nuteistasis R. V. buvo sudaręs susitarimą. Minėto teismo posėdžio metu advokatas D. K. buvo atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo byloje. Taigi, kaip matyti, nuteistasis buvo sudaręs susitarimą su advokatu V. M.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.