- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-145-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01124-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- K. Ž., S. P., ir S
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
- 1.1.4.4.4Kurstytojas (BK 24 str. 5 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 1.2.24.12Neteisėtas disponavimas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 276-1 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo K. Ž. apeliacinius skundus dėl 2020 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. K. Ž. taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. Ž. paskirta subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista ir S. P., tačiau apeliacinių skundų dėl jos negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. Ž. nuteistas už tai, kad sukurstė kitą asmenį neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti, siųsti narkotinę bei psichotropinę medžiagas ir Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytą medžiagą, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o S. P. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir siuntė narkotinę bei psichotropinę medžiagas ir Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytą medžiagą, turėdama tikslą jas platinti: K. Ž. iki 2019 m. sausio 5 d., tikslus laikas nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti, parduoti ar kitaip platinti narkotines bei psichotropines medžiagas ir Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalintiems asmenims, telefoninių pokalbių su savo sugyventine S. P. metu šią įkalbėjo iš jo, K. Ž., nurodytų asmenų, kurie su ja jo, K. Ž., nurodymu susisieks, neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir išsiųsti šias medžiagas jo, K. Ž., nurodytiems asmenis, kad jos vėliau šių asmenų būtų perduotos į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių jam ar kitiems ten kalintiems asmenims. O S. P. iki 2019 m. sausio 5 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje telefoninių pokalbių su savo sugyventiniu K. Ž. metu, jo įkalbėta ir sukurstyta, sutiko iš K. Ž. nurodytų asmenų, kurie su ja jo, K. Ž., nurodymu susisieks, neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir siųsti narkotinę bei psichotropinę medžiagas ir Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytą medžiagą K. Ž. nurodytiems asmenis, kad jos vėliau būtų perduotos į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių jam ar kitiems ten kalintiems asmenims. Tuoj po to K. Ž. per nenustatytus asmenis ir tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis suorganizavo draudžiamų dopingo medžiagų perdavimą S. P., kuri, vykdydama K. Ž. telefoninių pokalbių metu duodamus nurodymus, 2019 m. sausio 6 d., apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, iš nenustatyto K. Ž. nurodyto asmens už 50 eurų įgijo 217 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo medžiagos – metandienono, kuri priskiriama anabolinių ir androgeninių steroidų grupei ir patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d., Nr. 1329) sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai ir androgeniniai steroidai“, tabletes neteisėtai prie savęs laikė, gabeno ir tą pačią dieną atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur toliau jas neteisėtai laikė. Po to K. Ž. per nenustatytus asmenis ir tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis suorganizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą S. P. ir 2019 m. sausio 7 d. 11.02 val. telefoninio pokalbio metu nurodė jai iš nenustatyto asmens įgyti šias medžiagas, supakuoti ir išsiųsti jas kaip siuntinį, ant siuntinio užrašant gavėją „L. G., telefono Nr. (duomenys neskelbtini)“. Tuoj po to S. P., vykdydama K. Ž. nurodymą, 2019 m. sausio 7 d., apie 18.00 val., prie (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto K. Ž. nurodyto asmens neteisėtai įgijo vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo 2,742 g narkotinės medžiagos – kanapių ir tris folijos lankstinukus, kuriuose buvo 3,061 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,320 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir psichotropinės medžiagos – 4-fluorometamfetamino, kurio masės nustatyti nėra galimybės, šias narkotines medžiagas ji neteisėtai prie savęs laikė, gabeno ir tą pačią dieną atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur toliau jas neteisėtai laikė. Tuoj po to, toliau vykdydama K. Ž. nurodymą ir tęsdama pradėtus nusikaltimus, S. P. 2019 m. sausio 7 d. visas anksčiau paminėtas medžiagas prie savęs laikė ir su nenustatyto asmens vairuojamu automobiliu atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 4-is folijos lankstinukus su narkotine ir psichotropine medžiagomis ir dalį – 99 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo dopingo medžiagos – metandienono, supakavo į dvi dėžutes ir tą pačią dieną automobiliu „BMW Serie 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. K., nesuprantančio S. P. atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, šias medžiagas toliau neteisėtai prie savęs laikė ir atgabeno į (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), kur apie 19.30 val., supakavusi abi dėžutes su paminėtomis medžiagomis į vieną siuntą, perdavė siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti minėto terminalo darbuotojai, tačiau S. P. siuntinys nebuvo išsiųstas, nes šį siuntinį su paminėtomis narkotine, psichotropine medžiagomis ir dopingo medžiaga – metandienonu tą pačią dieną 19.55 val. paėmė policijos pareigūnai. Likusius 108 vnt. tablečių, kuriose buvo dopingo medžiagos – metandienono, S. P., toliau vykdydama K. Ž. nurodymą, toliau prie savęs neteisėtai laikė ir gabeno, turėdama tikslą tabletes vėliau išsiųsti K. Ž., iki tol, kol tą pačią dieną 23.20 val. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Kauno g. 6, Klaipėdoje, šias tabletes jos asmens kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti: K. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies subendrinti ir paskirti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, iš dalies subendrinti su K. Ž. 2019 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę – 13 (trylikos) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad priimtas nuosprendis iš dalies nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikaltimų faktinėmis aplinkybėmis ir veikų kvalifikacija ir jų neskundžia, tačiau mano, kad teismas netinkamai individualizavo bausmę K. Ž. ir tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir neteisingų bausmių už atskiras veikas bei subendrintos bausmės paskyrimą K. Ž.. Kaip matyti iš teismo motyvų dėl bausmės paskyrimo, teismas nuosprendžiu nesutiko su prokuroro siūlomomis bausmėmis ir paskyrė K. Ž. švelnesnes bausmes už visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, nei prašė prokuroras. Teismas neatsižvelgė į visas šioje byloje esančias nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, taip pat netinkamai įvertino kaltinamojo K. Ž. asmenybę ir tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir neteisingą bausmės paskyrimą šiam kaltinamajam. Teismas nuosprendyje K. Ž. konstatavo vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog kaltinamais K. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė K. Ž. šią aplinkybę kaip jo atsakomybę lengvinančią, nes iš tikrųjų, kaip matyti iš bylos medžiagos, surinktos ikiteisminio tyrimo metu, ir kaltinamojo akto turinio, dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo jis savo kaltę pripažino iš dalies, proceso metu parodymus keitė, vėliau tyrimo metu išvis atsisakė išsakyti savo poziciją dėl pateiktų įtarimų ir parodymus duoti atsisakė. Savo kaltę dėl pateiktų kaltinimų pripažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir tik priremtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų, todėl toks jo prisipažinimas negali būti vertinamas kaip savanoriškas, o gailėjimasis – nuoširdus. Prokuroras, remdamasis suformuota teismų praktika, teigia, kad tokio pobūdžio kaltinamojo K. Ž. prisipažinimas ir gailėjimasis negalėjo ir negali būti pripažįstamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes, kaip matyti iš tyrimo medžiagos, jis dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ne savanoriškai, o dėl surinktų byloje įrodymų. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas kaltinamojo K. Ž. prisipažinimą ne tik nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bet ir realiai į ją atsižvelgė, skirdamas kaltinamajam švelnesnes bausmes negu jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijų vidurkiai, nors privalėjo vadovaujantis BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, atsižvelgti į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, o yra tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
2.2. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas turėjo tinkamai įvertinti K. Ž. asmenybę, kurią galima apibūdinti tik neigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Kaip matyti iš duomenų, apibūdinančių K. Ž. asmenybę, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis anksčiau buvo 6 (šešis) kartus teistas už įvairius nusikaltimus, teistumas už jų padarymą jam nebuvo išnykęs. Taip pat buvo keletą kartų baustas administracine tvarka. Šioje byloje inkriminuotus nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas suimtas kitoje byloje už analogiško labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tai rodo, kad jokių išvadų iš ankstesnių teistumų K. Ž. nedarė, o net ir būdamas suimtas darė naujus nusikaltimus, kurstė kitus asmenis juos daryti. Kaip matyti iš K. Ž. asmenybės ir elgesio, po anksčiau jam paskirtų ir jo atliktų bausmių, net ir būdamas suimtas, jis sugebėjo daryti naujus nusikaltimus, nesiekė taisytis ir kritiškai vertinti savo nusikalstamų veiksmų, dėl kurių buvo suimtas, o ir toliau darė naujus nusikaltimus, įtraukdamas net ir savo sugyventinę S. P.. Tai rodo, kad kaltinimų inkriminavimas kitoje analogiškoje byloje jo nuo analogiško nusikaltimo – nuo kurstymo kitą artimą asmenį – sugyventinę S. P. įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, nesustabdė. Visi šie bylos duomenys patvirtina, kad K. Ž. nusikalto neatsitiktinai ir kad šių nusikaltimų padarymas yra jo jau susiformavusio ankstesnio nusikalstamo elgesio padarinys. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes nuteistajam K. Ž. turėtų būti paskirtos griežtesnės bausmės, kurių dydis turi būti didesnis už jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytų bausmių vidurkius.
Šalies argumentai
2.3. Prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas K. Ž., nes šio straipsnio nuostatas taikė dėl kiekvienos K. Ž. padarytos nusikalstamos veikos. Sistemiškai ir logiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, šio straipsnio nuostatą yra pagrindas taikyti tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o ne dėl kiekvienos iš jų atskirai, nes, jei kaltininkas nepripažintų savo kaltės nors dėl vienos iš dviejų ar kelių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nebūtų nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatas. Todėl mano, kad ši teismo klaida turėtų būti aukštesnės instancijos teismo ištaisyta, tai yra, teismui paskyrus bausmes už kiekvieną nusikaltimą bausmės turėtų būti subendrintos pagal BK 63 straipsnio bendrinimo taisykles ir tik po to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatą, bausmė turi būti sumažinta vienu trečdaliu.
3. Nuteistasis K. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis šį kartą neplatino ir nebandė platinti narkotinių medžiagų, o tik norėjo atšvęsti gimtadienį, t. y. sau asmeniškai norėjo gauti narkotinių medžiagų. Mano, kad baudžiamojoje byloje nėra konkrečių ir neginčytinų įrodymų, kad jis būtų užsiėmęs narkotinių medžiagų prekyba, juo labiau nėra įrodymų, kad jis pardavė narkotines medžiagas. Tačiau, nuteistojo teigimu, jeigu teismas mano, kad jis yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jam bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, t. y. taikant jam BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.
4. Teismo posėdyje nuteistasis K. Ž. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, o prokuroro skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniai skundai atmestini.
6. Prokuroro ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl K. Ž. kaltės nepasisako.
7. Prokuroras skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir dėl jos gailisi.
7.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
7.2. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.
7.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus: 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 27 d. apklausų metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų K. Ž. pripažino iš dalies ir davė parodymus apie tas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias jis pripažįsta (2 t., b. l. 181–182, 188–189), o 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklausos metu parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų duoti atsisakė (3 t., b. l. 4). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, nurodė, kad gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų (3 t., b. l. 166–167).
7.4. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltės pripažinimas reiškia, jog kaltinamasis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija. Taip yra palengvinama teismo užduotis procese pagrindžiant veikos padarymą. Aplinkybė, kad K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies, o vieną kartą atsisakė duoti parodymus, nepaneigia jo teismo proceso metu pareikšto kaltės pripažinimo fakto reikšmės. Tokios praktikos laikosi ir teismai, įtvirtindami, kad nenukrypstama nuo įprastos teismų praktikos, kai teismai esant kitoms sąlygoms pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Nagrinėjamu atveju nuteistojo K. Ž. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, vertintini kaip padedantys nustatyti objektyvią tiesą ir prisidedantys prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad jis savo kaltę teisme pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad K. Ž. sutiko su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčijo, dėl tokio K. Ž. prisipažinimo ir nuteistosios S. P. prisipažinimo byloje buvo nuspręsta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, prokuroras taip pat sutiko su sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymu teisme, taigi sutiko ir su aplinkybe, kad nuteistasis K. Ž. savo kaltę pripažįsta.
7.5. Pažymėtina, kad įvertinus aplinkybę, kad K. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta, ir tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistajam buvo pritaikytas BK 64¹ straipsnis, kurio viena iš taikymo sąlygų būtent ir yra tai, kad kaltininkas turi pripažinti savo kaltę dėl nusikalstamos veikos apdarymo. Šiuo atveju prokuroras skunde neprašo panaikinti BK 64¹ straipsnio taikymo nuteistajam K. Ž..
7.6. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. Ž. pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę skirdamas bausmę nuteistajam K. Ž..
8. Prokuroras skunde taip pat akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino K. Ž. asmenybę, todėl paskyrė jam per švelnias bausmes. Tačiau su tokiu prokuroro argumentu nėra pagrindo sutikti.
8.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę K. Ž., pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad K. Ž. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, atlikdamas bausmę už kitą nusikaltimą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu jis nuteistas už disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 10 metų laisvės atėmimo bausme). Vertindamas K. Ž. asmenybę pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir dėl to gailisi, turi mažametį sūnų, kurį augina S. P..
8.2. Taigi, įvertinęs tiek neigiamai, tiek teigiamai K. Ž. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei 24 straipsnio 5 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant laisvės atėmimo bausmes, nustatant mažesnius už sankcijos vidurkius jų dydžius. Tokiai išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tik šiek tiek mažesnes negu BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei 24 straipsnio 5 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių vidurkiai bausmes. Todėl įvertinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis K. Ž. buvo šių nusikalstamų veikų kurstytojas, konstatuotina, kad už nusikalstamas veikas nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių bausmė nėra per švelni, atitinka nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.
9. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę ir nepagrįstai netaikė jam bausmių apėmimo, t. y., nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo skundžiamu nuosprendžiu jam skirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su nuteistajam Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.
9.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę.
9.2. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam K. Ž. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
9.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas K. Ž. už nusikalstamos veikos padarymą bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, apelianto kaltės formą ir rūšį, į nustatytas K. Ž. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir K. Ž. asmenybę ir padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam K. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.
10. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs K. Ž. bausmę už BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei 24 straipsnio 5 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, galutinę subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino su K. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausme turėjo būti bendrinama apėmimo būdu, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo argumentais.
10.1. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad išsamus vientisą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra ideali tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieną sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vienas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).
10.2. Iš skundžiamo nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžio matyti, kad nusikalstamos veikos yra padarytos skirtingu laiku, jas skiria nemažas laiko tarpas, nėra vieno sumanymo padaryti šias nusikalstamas veikas. Be to, nusikalstamos veikos, už kurias K. Ž. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir nusikalstama veika, už kurią K. Ž. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, niekaip nėra susijusios, todėl nėra pagrindo K. Ž. taikyti bausmių apėmimą.
11. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas K. Ž., nes šio straipsnio nuostatas taikė dėl kiekvienos K. Ž. padarytos nusikalstamos veikos.
11.1. BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Iš šios nuostatos matyti, kad vadovaujantis BK 64¹ straipsniu vienu trečdaliu turi būti sumažinama nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė už visas nusikalstamas veikas.
11.2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BK 64¹ straipsniu, vienu trečdaliu sumažino atskirai K. Ž. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei 24 straipsnio 5 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, skiriamas bausmes, o ne galutinę už šias nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę. Toks BK 64¹ straipsnio taikymas yra ydingas, tačiau įvertinus nuteistajam nustatytą galutinę subendrintą bausmę konstatuotina, kad šiuo atveju BK 64¹ straipsnio taikymo pakeitimas ir pritaikymas ne atskiroms nusikalstamoms veikoms, o galutinei už nusikalstamas veikas paskirtai subendrintai bausmei nepakeistų K. Ž. skirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Vitalijaus Gulenkovo ir nuteistojo K. Ž. apeliacinius skundus atmesti.