Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo advokato M. R. prašymą dėl nutarimo taikyti turto areštą panaikinimo išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-643/1998.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 19 d. buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros persiųstas advokato M. R. prašymas dėl nutarimo taikyti turto areštą panaikinimo M. P. (M. P.) priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Prašyme nurodyta, kad VĮ Registrų centras išdavė dokumentus, kokiu pagrindu buvo taikomas turto areštas, tačiau dėl anksčiau naudotų policijos dokumentų blankų rekvizitų neaišku kokiame ikiteisminiame tyrime (parengtiniame tyrime) šis areštas buvo uždėtas. Turimų dokumentų turinys leidžia suprasti, kad turto areštas turėjo būti panaikintas jau seniai užbaigus ar nutraukus tyrimą, nes niekas iš M. P. šeimos vaikų teismo nebuvo pripažintas kaltu ir ieškinių vykdymas nebuvo nukreiptas į minėtą butą, bet dėl techninių priežasčių ar pareigūnų aplaidumo tai nebuvo atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-643/1998 duomenų matyti, kad šioje byloje kaltinamoji T. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. nusikalstamų veikų padarymo metu (1996 m.) ji buvo nepilnametė.

Iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato tardymo skyriaus tardytojos B. B. 1996 m. spalio 21 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti civilinį ieškinį buvo areštuotas įtariamosios T. P. tėvui M. P. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Iš pateikto VĮ „Registrų centras“ Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad įrašas dėl turto arešto galioja nuo 1996 m. spalio 21 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Teismų praktikoje tokios įstatymo nuostatos aiškinamos taip, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padaręs žalą atsako tiesiogiai, o tokio nepilnamečio tėvų atsakomybė yra papildoma dalinė. Todėl pirmiausia žala priteisiama iš tiesiogiai civiline tvarka atsakančio nepilnamečio, o po to išdėstoma nepilnamečio tėvų dalinė atsakomybė (kasacinės bylos Nr. 3K-3-951/2001, Nr. 3K-3-394/2006, 2K-540/2009). Taip pat paminėtina, kad nepilnamečio tėvų subsidiari atsakomybė yra laikina, iki nepilnametis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Iš anksčiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog T. P. sulaukus pilnametystės, nebėra teisinio pagrindo toliau taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą (turto areštą) jos tėvo M. P. turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato tardytojos B. B. 1996 m. spalio 21 d. nutarimu paskirtas šio turto areštas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato tardytojos B. B. 1996 m. spalio 21 d. nutarimu paskirtą areštą M. P. turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.