Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Juditai Vadeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M., dėl savavališkos statybos aktų ir privalomų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. sausio 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, ją pavesta atlikti ekspertui Dariui Kalibatui, nurodant klausimus, į kuriuos ekspertas turi atsakyti. 2021 m. birželio 1 d. teismui pateiktas Teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad: 1. Apžiūrėjus pastatą ir patalpas, nustatyti šlaitinio stogo kampą nuo vertikalės, nebuvo galimybės. Išorinės sienos aukštis tenkina pastogės apibrėžimo sąlygą numatytą taisyklėse bei aukštas atitinka mansardos sąvokos apibrėžimą, numatytą statybos techniniame reglamente, dėl to, įvertinus faktinę situaciją, galima teigti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstruojamame gyvenamajame name yra įrengta mansarda (pastogė); 2. Išsimatavus stogo konstrukcijos nuolydį tarp ašių A-B Ir B-C, buvo nustatyta, kad šlaitinio stogo gegnių nuolydis nuo horizontalės yra 9,50-9,60° ir 76,80-78,85°; 3. Išsimatavus gyvenamo namo karnizų aukščius, ašyje A-A, nustatyta, kad aukštis nuo nuogrindos iki apatinio karnizo yra 5,96 m, o ašyje C-C, aukštis nuo nuogrindos iki apatinio karnizo yra 5,99 m; 4. Išanalizavus parengtą, gyvenamosios paskirties vieno buto pastato, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą, keičiant naudojimo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį pastatą, Techninio darbo projekto - 1 laidą, nustatyta, kad projekte numatyti sprendiniai, pašalina pažeidimus nustatytus savavališkos statybos akte Nr. SSA-30- 191122-00045; 5. Remiantis savavališkos statybos aktu, buvo neišlaikytas pastato karnizo aukštis, pakeisti konstrukciniai sprendiniai bei stogo konstrukcijų išdėstymas, dėl to galima teigti, kad buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, kurie numatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, 2 straipsnio, 11 punkte.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, prieštaravimų dėl patikslinto ieškinio reikalavimų nepareiškė. 2021 m. lapkričio 17 d. teisme gautas trečiojo asmens V. M. prašymas civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad su ieškovės ieškiniu pilnai sutinka ir prašo jį tenkinti.

2022 m. vasario 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė teismui pranešimą dėl statybą leidžiančio dokumento, kuriame nurodė, kad Techninio darbo projekto - 1 laidos sprendiniai dėl karnizų aukščio neatitinka Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, pagal kurį pastato aukštis iki karnizo (ne iki fasado karkaso) turi būti iki 6 metrų; taip pat bendrųjų statinio rodiklių lentelėje klaidingai teigiama, kad padidinus pastato ilgį, padidinus pastato plotį ir padidinus pastato naudingąjį plotą esą sklypo tankumas ir intensyvumas visiškai nesikeis; be to, pažeidimų šalinimas imituojamas pastato langus užpilant gruntu, todėl Techninio darbo projekto - 1 laida nėra pašalinami savavališkos statybos padariniai.

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Judita Vadeikienė teismo posėdžio metu su patikslinto ieškinio reikalavimais kategoriškai nesutiko, prašė daliai patikslinto ieškinio reikalavimų taikyti ieškinio senatį, o likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apie tai, jog tai yra trečias pastato aukštas, sprendžia iš išmatavimų, t. y. stogo konstrukcija palėpei turi būti nuolaidi, o šiuo atveju išmatavimai tokie, kad žmogus mansardoje gali vaikščioti net nesusilenkęs. Tokia statyba negalima be statybą leidžiančio dokumento. Nurodo, jog tai yra techniniai klausimai, kuriuos gali paaiškinti tik statybos specialistas. Palėpėje negalima prieiti prie kiekvienos sienos visu ūgiu. 2020 m. spalio 16 d. naujų matavimų nedarė, nes jie buvo analogiški. Jei viskas buvo padaryta taip, kaip teigia ieškovė, vadinasi, statytojas galėjo patraukti vidines konstrukcijas, kad statybos specialistas galėtų atlikti matavimus.

Teismo posėdžio metu statybos ekspertu apklaustas liudytojas A. D. paaiškino, jog statinys neatitinka projekto, stogas nėra perdirbtas nei iš lauko, nei iš vidaus. Viduje sukurta imitacija, kad tai mansarda, o pagal faktą tai yra trijų aukštų namas. Statytojas turėjo statybos leidimą dviejų aukštų namui su mansarda ir stogas turėjo dengti antrą aukštą, iki parapeto turėjo būti aukštis iki 6 metrų. Visi aukščiai buvo fiksuoti statybos darbų žurnale, tačiau nepakeisti pagal A laidą. Savavališkos statybos padariniai buvo neįvykdyti, t. y. nepakeistos laikančios konstrukcijos, jos buvo tikrintos, matosi konstrukcijos vizualiai. Projekto laidai turėjo būti gautas statybos leidimas, jo nėra. Konstrukcijos turėjo būti padarytos pagal pirminį projektą, bet vizualiai matėsi, kad niekas nepakeista. Jeigu būtų statybos leidimas, tada būtų ir tikrinama iš esmės. Net vizualiai pažiūrėjus į projektą ir į pastatą, koks jis pastatytas, matyti, kad jis neatitinka projekto, niekas nepakeista. Pažeidimas esminis, nes tai yra stogą laikančios konstrukcijos. Pirmai laidai buvo reikalingas naujas leidimas, nes keičiami esminiai statybos sprendiniai.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Darius Kalibatas paaiškino, kad apžiūrėjo objektą, esantį (duomenys neskelbtini), surašė aktą, atsakė į pateiktus klausimus dėl pastato, kokie statybos darbai atlikti, ar atitinka projektą ir kt. Jo vertinimu, pastatas atitinka projektą. Išvadą dėl to, kad įrengta mansarda, padarė įvertindamas stogo nuolydį, kuris prasideda nuo pat grindų. Jeigu tai būtų pastato trečias aukštas, tai visos sienos būtų tokios kaip antro aukšto. Šiuo atveju, stogo konstrukcija prasideda su nuolydžiu nuo pat grindų. Mansarda turi langus, langai yra stačiakampiai, viduriniai panašūs kaip antro aukšto, o tolimesni yra mažesni. Trečias aukštas turėtų būti kaip antro aukšto patalpų aukštis. Tai yra, jei visi patalpų aukštai būtų vienodi, tai būtų trečias aukštas, o ne mansarda. Vertina, kad naujas statybos dokumentas nereikalingas, laikančiosios konstrukcijos įrengtos neblogesnės. Pirminiame projekte buvo laikančios sienos, gegnės sutrumpėja ir atsiranda medinės gegnės. Nėra pabloginamas konstruktyvas. Yra architektūra, stogo konstrukcija ir fasado konstrukcija. Architektūrinė konstrukcija atitinka projekto pirmai laidai. Murlotas yra kaip konstruktyvas, nes jis yra virš langų. Murlotas laiko paskutinę gegnę, kuri yra išlindusi, t. y. pačiame gale reikalinga gegnė ir murlotas, kad laikytų pastato stogą. Techninio projekto pirmoje laidoje yra parodyti du pjūviai. Kur lauke išsikiša murlotas, ant jo yra pakabinta gegnė. Priešingu atveju, nebus ant ko laikytis stogo skardai. Karnizo aukštis matuotas iki stogo skardos apačios, iki karnizo apačios. Mansardinis, palėpinis aukštas skaitomas stogo dalimi. Architektūrine prasme tai yra stogo dalis. Trečias aukštas traktuojama kaip pastogė, o išorinė dalis yra stogo konstrukcija. Karnizo aukštis yra matuojamas toje vietoje, kuri nurodyta ir nurodyta vieta projekte patikrinta, ji atitiko. Karnizas yra žemiausia stogo dalis. Apžiūros metu pažeidimų rasta nebuvo. Kadangi klausimo padidintų langų ir balkonų nebuvo, todėl tokių pažeidimų nefiksavo. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu stogo kampas nuo vertikalės yra 10 laipsnių, tai yra mansarda. Pagal architektūrinę dalį traktuojamas kaip pastogė. Pagal Techninio darbo projekto - 1 laidą statinys atitinka. Brėžinyje parodyta, kokiame taške yra konstrukcinis aukštis. Projektą lygino su faktu. OSB plokštė yra atskirianti medžiaga. Patvirtino, kad nematė, kas yra už plokštės, statybų žurnalo netikrino.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2022 m. kovo 29 d. teisme gautas trečiojo asmens V. M. prašymas civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Bylos duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise L. Š. ir V. M.. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00045, kuriuo nustatė, kad statytojas S. Š., turėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 22 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-190522-0001, žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstruodamas gyvenamąjį namą pažeidė esminius parengto rekonstrukcijos projekto sprendinius, paaukštino statinio laikančias konstrukcijas, pakeitė laikančių konstrukcijų išdėstymą, pažeidė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir pasaugos reikalavimus, t. y. padidino dalies išilginių laikančių sienų aukštį 1,32 m ašyse A ir C, praretino laikančias konstrukcijas – stogo gegnes, pakeitė dalies gegnių nuolydį tarp ašių A-B ir B-C, vietoje numatyto 20 laipsnių gegnių nuolydžio, įrengė 7 laipsnių nuolydį, padidino pastato karnizo aukštį 2,7 m ašyse A-A ir C-C ir įrengė 3 pastato aukštą, pažeidė Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano reikalavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. surašė privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191125-00047, kuriuo nurodė išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalies ir jei būtina sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai rekonstruojamo neypatingo gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini): sumažinti paaukštintas išilgines laikančias sienas ašyse A ir C 1,32 m, išardyti dalį genių tarp ašių A-B ir B-C kurių nuolydis yra pakeistas vietoje numatyto 20 laipsnių įrengtas 7 laipsnių: sumažinant paaukštintą pastato karnizą ašyse A-A ir C-C 2,7 m; išardant trečią pastato aukštą taip, kad statinys atitiktų rekonstrukcijos projekto sprendinius ir detaliojo plano reikalavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. surašė privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-191125-00048, kuriuo nurodė nevykdyti jokių savavališkai rekonstruojamo neypatingo gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai. S. Š. prašymu (registruotas 2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1D-13573) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė UAB „Pievų takas“ parengtą gyvenamosios paskirties vieno buto pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto, keičiant naudojimo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį pastatą, Techninio darbo projektą – 1 laidą, ir informavo, kad pašalinti aukščiau privalomu nurodymu nustatyti pažeidimai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2020 m. spalio 28 d. raštu pateikė 2020 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-201016-00097, kuriuo padarė išvadą, kad 2019 m. lapkričio 25 d. privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191125-00047 neįvykdytas. Palangos miesto savivaldybės administracija pranešimu informavo, kad dėl statybų, vykdomų galimai iš esmės nukrypstant nuo projektinių pasiūlymų ir projekto, adresu (duomenys neskelbtini), kaimyninių namų gyventojų kreipėsi tiek žodiniais, tiek ir raštiškais skundais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str. 1 d.). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškinį tikslina reikalavimu panaikinti Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. 2D-15618, atsižvelgiant į Inspekcijos atsiliepime pateiktus argumentus, kad rašte išdėstytas Inspekcijos sprendimas, o ne 2020 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-201016-00097, neskundžiamas tarpinis dokumentas faktinių aplinkybių nustatymui skirtas dokumentas, sukelia Ieškovei materialinius teisinius padarinius. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieškovė yra praleidusi terminą kreiptis į teismą ir ginčyti individualų administracinį aktą, prašo atnaujinti praleistą terminą. Nurodė, kad ieškovė veikė aktyviai, iš karto ginčijo administracinį aktą.

Atsakovė prašo ieškovės L. Š. patikslinto ieškinio reikalavimui panaikinti Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. 2D-15618 taikyti ieškinio pateikimo senatį ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad ieškovė yra praleidusi terminą kreiptis į teismą ir ginčyti individualų administracinį aktą, nes patikslintą ieškinį teismui pateikė tik 2021 m. spalio 1 d., t. y. praėjus beveik metams nuo minėto rašto gavimo dienos.

Ieškinio senaties terminas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 str. 1 d. nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016.). Kadangi Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštas Nr. 2D-15618 yra individualus administracinis aktas, todėl byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatos.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi 2016m. birželio 16 d. – 2016 m. birželio 30 d.) (dabar galiojančios redakcijos 29 straipsnio 1 dalis) nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14 punktas). Vadovaujantis jau minėta ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz., 2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014).

Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštas Nr. 2D-15618 Ieškovei buvo įteiktas per jos atstovą advokatą Sigitą Čepą, dokumentą išsiunčiant jo užregistravimo dieną elektroniniu paštu sigitas.cepas@teise.info. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsto dokumento įteikimo asmeniui diena laikoma po dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, tad pripažintina, kad Ieškovei Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštas Nr. 2D-15618 buvo įteiktas 2020 m. spalio 29 d., o tai reiškia, kad ieškinys teismui, ginčijant šį raštą, turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 30 d. (2020 m. lapkričio 29 d. buvo nedarbo diena, tad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena). Tačiau Ieškovė, reikalaudama panaikinti Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. 2D-15618, patikslintą ieškinį teismui pateikė tik 2021 m. spalio 1 d., t. y. praėjus beveik metams nuo minėto rašto gavimo dienos.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą, į tai, kad ieškovė visada veikė aktyviai, jos sutuoktinis į teismą su ieškiniu kreipėsi dar 2019 m. gruodžio 27 d., iš karto ginčijo administracinį aktą, tik ne iš karto tinkamai suformulavo savo reikalavimus, į tai, kad terminas kreiptis į teismą ir ginčyti nurodytą individualų administracinį aktą yra praleistas, tačiau ieškovės atstovas prašo šį terminą atnaujinti ir teismui tokia teisė yra suteikta, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, ieškovei atnaujintinas terminas kreiptis į teismą ir ginčyti individualų administracinį aktą (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injura jus non oritus), taip pat priešingas teise tikslas – užtikrinti veiksmingą ekonominių santykių reglamentavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007 (S), 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007).

Dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto ir

Ieškovė nurodė, kad statybos (rekonstrukcijos) darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdė pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 22 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-190522-00011. Mano, kad Inspekcijos 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045 neteisingai nurodyta, jog pastate įrengtas trečias pastato aukštas, kadangi faktiškai yra dviejų aukštų su mansarda. Nurodė, kad Inspekcija neteisingai išmatavo, jog gegnių nuolydis 7 laipsniai. Ieškovė iš esmės remiasi ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, jog išmatavus stogo konstrukcijos nuolydį tarp ašių A-B ir B-C, buvo nustatyta, kad šlaitinio stogo gegnių nuolydis nuo horizontalės yra 9,50-9,60o ir 76,80-78,85o, tad stogas atitinka reikalavimus pastogei. Nurodė, kad nesutinka su Inspekcijos 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191122-00045, kad rekonstravimo darbai galimi tik gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi keičiami esminiai statinio Projekto sprendiniai.

Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad surašant 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00045 buvo vertintas „Gyvenamosios paskirties vieno buto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, keičiant naudojimo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį pastatą“ Nr. 18-08-TDP (toliau – Projektas) pagal, kurį Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 22 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-190522-00011 (toliau - Statybą leidžiantis dokumentas). 2020 m. UAB „Pievų takas“ parengė „Gyvenamosios paskirties vieno buto pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, keičiant naudojimosi paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį pastatą“ Nr. 18-08-TDP 1 laida (toliau – Projekto 1 laida). Nors Ieškovė nurodo, kad statyba vykdyta pagal Statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažymėtina tai, jog šiuo leidimu buvo leista įgyvendinti Projekto, o ne Projekto 1 laidos sprendinius.

Atsakovė nesutiko nei su Ieškove, nei su eksperto ekspertizėje pateiktomis išvadomis. Nurodė, kad Ieškovė keičia esminius statinio sprendinius. Statinio Projekte buvo numatytos mūrinės laikančios sienos 0,24 cm ir 1,7 m ant kurių sumontuoti murlotai, o ant jų sumontuojamos gegnės 20 laipsnių nuolydžiu ir virš švieslangių 7 laipsnių nuolydžių ir numatyti karnizai (taip buvo nurodyta Projekte, kuris vertintas surašant 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00045). Stogas buvo suprojektuotas trijų skirtingų šlaitų. Projekto 1 laidoje keičiamos stogą laikančios konstrukcijos, naikinamas laikantis mūras ir suprojektuojama nauja medinė stogo konstrukcija pakeičiant stogo nuolydį su 12 laipsnių gegnių nuolydžiu ir karnizu. Projekto 1 laidoje stogas suprojektuotas dviejų skirtingų šlaitų ir medine laikančia konstrukcija. Pirminio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra išmūrytos padidinto aukščio mūrinės sienos, apšiltintos, sudėti murlotai, ant kurių sumontuotos gegnės (padidintas dalies išilginių lakančių sienų aukštis 1,32 m ašyse A ir C (statybos darbų žurnalo 29 puslapyje nurodyti mansardinio aukšto mūro darbai ašyse A-A ir C-C atlikti iki altitudės +7.46 m, projekte numatytos altitudės yra +6.14). Projekto 1 laidoje keičiamos statinio stogą laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas – keičiamas išilginis stogą laikantis mūras su gegnėmis į medines stogą laikančias konstrukcijas su spyriais, pakeičiamas stogo nuolydis. didinamas lauko sienų aukštis ašyse 1 ir 4, didinamas karnizo aukštis ašyse A ir C, tai yra keičiami ir panašūs statinio išorės matmenys, kurie yra esminiai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – Reglamentas STR 1.05.01:2017) 48 punkte nurodyta, kad „pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; 48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; 48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys; 48.5. mažinami statinio išorės matmenys.“

Reglamento STR 1.05.01:2017 48.1 papunktyje numatyta išimtis, kad gauti naują statybą leidžiantį dokumentą neprivaloma, jei laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ir nepažeidžiami teritorijų planavimo dokumentai, statybą leidžiantys dokumentai, specialieji architektūros reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, esminiai statinio reikalavimai ir kiti teisės aktai. Tai yra Reglamento 48.1 papunktyje nurodyta išimtis apima visas statinio laikančiąsias konstrukcijas, su sąlyga, kad jos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas, tačiau, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, esminiais statinio projekto sprendiniais laikytinos ne vien tik statinio laikančiosios konstrukcijos, bet taip pat ir jų išdėstymas (esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai).

Nagrinėjamoje byloje STR 1.05.01:2017 48 punkte nustatytos išimtys netaikytinos, kadangi keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai keičiamas statinio išorės laikančių sienų aukštis daugiau kaip 1 m, keičiamas stogo nuolydis, karnizas įrengtas daugiau nei 1 m aukščiau nei numatyta Projekte, pakeičiama visa stogą laikanti konstrukcija bei jos išdėstymas, todėl ieškovei, norint įgyvendinti Projekto 1 laidos sprendinius, kurie yra kitokie nei numatyti Projekte, privalu gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

Atkreiptinas Ieškovės dėmesys į tai, kad 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-191122-00045 surašytas vertinant Projektą, o ne Projekto 1 laidą, kuri prieš pradedant statybos darbus Palangos miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikta ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas. Atsakovei įvertinus faktiškai atliktus darbus, buvo nustatyta, kad yra įrengta ne mansarda (pastogė), bet trečias pastato aukštas. Ieškovei priklausančio pastato sienos yra išmūrytos 1,84 m aukščio nuo antro aukšto perdangos iki murloto (fiksuota statybos darbų žurnale), sudėtos gegnės neatitinka Projekte numatyto 20 laipsnių nuolydžio, pakabintos medinės dėžės, kad atrodytų kaip karnizai, o viduje su nuolydžiu prikaltos OSB plokštės, kad imituotų mansardą, tokiu maskuojamu būdu bandant paslėpti esamą trečią aukštą.

Teismas sutinka su atsakovės pastabomis dėl byloje esančio ekspertizės akto prieštaringų išvadų. Viena vertus ekspertas nurodo, kad Projekto 1 laidoje numatyti sprendiniai pašalina pažeidimus, kurie nustatyti savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045 bei naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas (ekspertizės 20 psl.), tačiau, tuo pačiu sau prieštaraudamas. Ekspertizės išvadoje Nr. 5 tas pats ekspertas patvirtina, jog dėl to, kadangi buvo neišlaikytas pastato karnizo aukštis, pakeisti konstrukciniai sprendimai bei stogo konstrukcijų išdėstymas, kurie numatyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai (ekspertizės 23 psl.). Be to, ekspertas, analizuodamas ketvirtąjį klausimą tiriamojoje dalyje užsimena, kad Projekto 1 laida pašalina nustatytos savavališkos statybos pažeidimus ir naujas statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, tačiau ekspertizės išvadoje Nr. 4 tai, kad nėra privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas, jau nebenurodoma. Taigi, ekspertas teismui pateiktoje ekspertinėje išvadoje pripažįsta, kad nukrypimai nuo Projekto laidos buvo esminiai, taigi statyba savavališka, o tai reiškia, kad, norint pažeidimus ištaisyti, yra reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

Įvertinus byloje pateiktą ekspertizės aktą bei teismo posėdžio metu apklausto eksperto paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ekspertizės išvados paremtos tik prielaida, kad statinys pastatytas pagal Projekto 1 laidą. Projekto 1 laidos įgyvendinimas būtų galimas tik iš esmės perstačius stogo laikančiąsias konstrukcijas, kurios iki tol buvo pilnai užbaigtos. Ekspertas skaičiavimus atliko ir pateikė savo vertinimą taip tarsi laikančiųjų konstrukcijų perstatymas buvo atliktas pagal Projekto 1 laidą, remdamasis tik išorinių fasado apdailos elementų (šoninių dėžių) ir viduje padarytų plokščių pertvarų atsiradimo faktu. Byloje esančio Statybos darbų žurnalo įrašai patvirtina, kad jokie laikančiųjų konstrukcijų perstatymo statybos darbai nebuvo atlikti. Pastato vaizdas iš išorės taip pat nepasikeitęs, išskyrus išorėje primontuotas dėžes. Aplinkybė, kad ekspertas teismui pateiktas ekspertizės išvadas grindė atlikdamas matavimus, nevertindamas statytojo atliktų imitacijų, neleidžia šių išvadų vertinti kaip pagrindžiančių ieškovės reikalavimus. Tai yra ekspertas, išmatavo statinio aukštį iki išorėje pakabintos medinės dėžės, kuri, neva, yra karnizas, kaip stogo dalis, nors akivaizdžiai su stogo konstrukcija niekaip nėra sujungta ir realiai nėra stogo dalis. Taip pat duomenys fiksuoti nuo viduje su nuolydžiu prikaltos OSB plokštės, kuri prisukta tam, kad imituotų esant ne trečią aukštą, o atitiktų mansardos apibrėžimą. Ekspertas atliko matavimus ir juos fiksavo kaip teisingus, neatsukęs imitacijoms skirtų plokščių ir neįsitikinęs, kokia iš tiesų yra stogo konstrukcija bei pateikė išvadą, nepagrįstą tikraisiais faktiniais duomenimis, kuri nagrinėjamoje byloje vertintina kritiškai. Taip pat neatitinkanti faktinės situacijos eksperto atkliktoje ekspertizėje pateikiama Nr. 1 išvada, kurioje nurodoma, kad apžiūrėjus pastatą ir patalpas, nustatyti šlaitinio stogo kampą nuo vertikalės, nebuvo galimybės, tačiau teigiama, kad išorinės sienos aukštis tenkina pastogės apibrėžimo sąlygą, numatytą taisyklėse, bei aukštas atitinka mansardos sąvokos apibrėžimą, numatytą statybos techniniame reglamente ir dėl to galima teigti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstruojamame gyvenamajame name yra įrengta mansarda (pastogė).

Įvertinus tai, kad, vadovaujantis Projekto 1 laida, jokių statybos darbų pagal faktą, susijusių su esminių sprendinių įgyvendinimu atlikta nebuvo, išskyrus tai, kad statinio išorėje pridėtos kelios imitacinės dėžės, viduje prisuktos plokštes, tai reiškia, kad parengtos Projekto 1 laidos sprendiniai neatitinka atliktų statybos darbų, o išlieka ta pati esminių projekto sprendinių pažeidimo situacija, kuri buvo fiksuota 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045.

2019 m. spalio 10 d. atsakovės atliktoje fotofiksacijoje užfiksuota, kad nurodytas rekonstruojamas pastatas yra su uždengtu stogu, kuris aiškiai neatitinka Projekto sprendinių (atvaizduota Nr. 18-08-TDP-S.B-7, puslapis pažymėtas 82), taip pat matyti išmūrytos pastogės (kaip jos vadinamos Ieškovės patikslintame ieškinyje) sienos bei įstatyti šiame aukšte esantys langai. Projekto sprendiniuose matyti atvaizduotas suprojektuoto statinio pjūvis, kuriame aiškia punktyro linija pažymėtas stogo konstrukcijos gegnių nuolydis (Nr. 18-08-TDP-S.B-4, puslapis pažymėtas 76), atvaizduotame stogo plane pažymėti skirtingi stogo nuolydžiai 7 ir 20 laipsnių, nurodant numatytas vietas kur ir kokie turi būti įrengti (Nr. 18-08-TDP-S.B-11, puslapis pažymėtas 83), tačiau aktualu tai, kad Projekto sprendinys išpildytas tik iš dalies, t. y. tose vietose, kur numatytas 20 laipsnių gegnių nuolydis, Projekto sprendiniai neįgyvendinti, o vietoje jų pažeidžiant Projekto sprendinius įrengtas 7 laipsnių gegnių nuolydis (fiksuotas 7 laipsnių nuolydis pagal Projekto sprendinius, kuris, kaip nurodo pati Ieškovė, yra 12 laipsnių). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastatyto pastato stogo konstrukcija, kuri apžiūrėta ir įvertinta Inspekcijos atlikto pirminio patikrinimo metu, buvo pilnai sumontuota ir užbaigta 2019 m., ką patvirtina paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 1 (darbų pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 15 d.), be to, iš Statybos darbų žurnalo nustatyta, kad stogo konstrukcijos darbai buvo pradėti 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir užbaigti uždengiant stogo dangą 2019 m. rugsėjo 12 d. (statybos darbų žurnalo 32-36 puslapiai). Pagal 2019 m. liepos 23 d. – 2019 m. rugpjūčio 1 d. žurnalo įrašus ant antro aukšto perdangos yra išmūrytos išilgai laikančios sienos ašyse A ir C iš 20 cm storio silikatinių blokelių, armuojant armatūros tinklais altitudė. +7,46 - 8,12 m, ant jų 2019 m. rugpjūčio 12 d. – 2019 m. rugpjūčio 19 d. sumontuotos gegnės altitudė +8,025 m. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. įrengta stogo difuzinė plėvelė ir apšiltinimo sluoksnis tarp gegnių. Pagal Projekto 1 laidą, kuri buvo parengta po Inspekcijos pirminio patikrinimo, ant antro aukšto perdangos turėtų būti sumontuotos laikančios gegnės su spyriais, sujungtais su fasado karkasu, ir įrengtas naujas karnizas su lietaus nuvedimo sistema. Tam, kad atlikti Projekto 1 laidoje numatytus darbus, buvo reikalinga išardyti stogo gegnes, stogo apšiltinimo sluoksnį, išardyti silikatinių blokelių armuotą laikančią sieną ir pastatyti lakančias gegnes su spyriais. Kaip jau minėta, Statybos darbų žurnalo įrašai patvirtina, kad po Projekto 1 laidos parengimo jokie pertvarkymo darbai nebuvo atlikti.

Nors Ieškovė teigia, kad Projekto 1 šalina neesminius statinio projekto sprendinių pakeitimus, tačiau faktiškai 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045 konstatuoti esminiai pažeidimai išliko tie patys ir parengus Projekto 1 laidą, todėl savavališkos statybos padariniai negali būti laikomi pašalinti.

Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane nurodyta, kad kvartale (į kurį patenka Ieškovei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) rekonstruojant esamus pastatus siūlomi šlaitiniai stogai, o sklypų naudojimui taikomi reglamentai nurodyti Detaliojo plano sprendinių 3.4 skyriaus 6.1 pastaboje ir 3.4 skyriaus 7 pastaboje. Pateikiamose pastabose, kurių privalu laikytis rengiant Projektą ir taip pat jį įgyvendinant statybos procese, nurodyta, kad kvartale (kur yra Ieškovei priklausantis žemės sklypas ir kur atlikti nurodyti savavališkos statybos darbai) naujų ar rekonstruojamų pastatų aukštingumas: < 2 – aukštų skaičius; < 6 (karn.) – maksimalus aukštis metrais iki karnizo; < 10 (kraig.) – maksimalus aukštis iki kraigo (7 punktas).

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, (galiojanti redakcija nuo 2018 m. vasario 8 d.) 7.1. papunktį mansarda – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų gali būti nuožulnios ir kurį (kurią) paprastai riboja pastato viršutinio aukšto perdanga, šlaitinis stogas ir išorės sienos. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186, 7.45. papunktį šlaitinis stogas – stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis kaip 7 laipsniai. „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) (toliau – Taisyklės), 66 punkte nurodyta, kad pastogė – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių. Šių Taisyklių 77 punkte pažymima, kad pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).

Šiuo atveju pripažintina, kad statybos darbai atlikti pažeidžiant esminius parengto Projekto, pagal kurį 2019 m. gegužės 22 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-33-190522-00011, sprendinius, t. y. paaukštintos statinio laikančias konstrukcijos – išilginės sienos, pakeistas laikančių konstrukcijų - stogo gegnių išdėstymas, nuolydis ir skaičius, statybos darbai atlikti pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, numatytus Detaliojo plano sprendiniuose, padidintas stogo karnizo aukštis iki 8,02 m ašyse A-A ir C-C bei įrengta ne mansarda (pastogė), o pilnavertis 3 pastato aukštas, kuris šiuo metu yra pridengtas OSB plokštėmis, siekiant sudaryti įspūdį, jog tai mansarda (pastogė). Inspekcija nustačiusi tai, kad statyba vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio Projekto sprendinius, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. lapkričio 25 d. privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-191125-00048 sustabdė buvusio ieškovo S. Š. vykdytą statybą bei 2019 m. lapkričio 25 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-191125-00047 įpareigojo iki 2020 m. gegužės 25 d. šiuos savavališkos statybos padarinius pašalinti (Priežiūros įstatymo 14 straipsnis).

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą, 2019 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-191122-00045, 2019 m. lapkričio 25 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191125-00047 ir 2019 m. lapkričio 25 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-191125-00048 surašyti pagrįstai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) priskiriami prie esminių statinio projekto sprendinių. Kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, vykdant statybos darbus, keičiami statinio projekte nurodyti pastato laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys, norint tęsti statybos darbus, Reglamento nustatyta tvarka turi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi šie pakeitimai yra esminiai ir nepatenka į Reglamento 48 punkte nurodytus išimtinius atvejus.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti ne tik 2020 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-201016-00097, bet ir Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. 2D-15618. Ieškovės ginčijamame Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. rašte Nr. 2D-15618 nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191125-00047 yra neįvykdytas, kadangi neišardytos rekonstruojamo neypatingojo gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtos dalys: nesumažintos paaukštintos išilgines laikančias sienos ašyse A ir C 1,32 m; neišardyta dalis gegnių tarp ašių A-B ir B-C kurių nuolydis yra pakeistas vietoje numatytų 20 laipsnių įrengtas 7 laipsnių; nesumažintas paaukštintas pastato stogo karnizas ašyse A-A ir C-C 2,7 m; neišardytas trečias pastato aukštas taip, kad statinys atitiktų rekonstrukcijos projekto „Gyvenamosios paskirties vieno buto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, keičiant naudojimo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį pastatą“ Nr. 18-08-TDP sprendinius ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano reikalavimus, pagal kuriuos buvo išduotas statybos leidimas Nr. LRS-33-190522-00011. Kaip minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nepakanka vien tik parengti naują projekto laidą, ieškovei būtina gauti ir naują statybą leidžiantį dokumentą. Juo labiau, kad faktiškai pastatytas statinys neatitinka nei Projekto, nei Projekto 1 laidos sprendinių, t. y. savavališka statyba nepašalinta, todėl Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. rašte Nr. 2D-15618 pagrįstai nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191125-00047 yra neįvykdytas.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžio metu išsakytus bylos šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažįstama, kad Ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys nepagrįstas, dėl to netenkintinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje nustatyta, kad buvęs ieškovas S. Š., kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį. 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovė L. Š., pateikdama teismui papildomą ieškinį, sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Taip pat sumokėjo 600,00 Eur už ekspertizę civilinėje byloje ir 150,00 Eur už eksperto apklausą teismo posėdyje. Patikslintą ieškinį atmetus, Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio, todėl iš Ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 263, 265, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.