- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-124-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17123-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano B, uždarosios akcinės bendrovės Mano
- Atsakovas
- V. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Kaunas ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano B. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo V. B., (toliau – atsakovas) 344,1 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad ji suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, adresu(duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini) ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovo skola per laikotarpį nuo 2022 metų gegužės 1 d. iki 2022 metų spalio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 344,1 Eur. Paaiškino, kad skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017. Pažymėjo, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas, todėl nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Pažymėjo, kad ieškovė negali identifikuoti konkretaus atsakovo, mokėjusio už paslaugas, skolos laikotarpio, kadangi ji iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kas skolą apmoka (atsakovas turėtų pateikti dokumentus), o atsakovui atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama, bei kas ją mokėdavo, nebūdavo pateikiami.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovas, suprasdamas, kad nuo pat 2020 m. kovo 31 d. tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepagrįstos ieškovės PVM sąskaitos MBKG20000045607 išrašymo, visuomet savo pavedimuose nurodydavo konkretų sąskaitos numerį, kurią jis apmoka. Todėl remiantis ieškovės cituojamu CK. 6.55 straipsniu, ir nesant kitokio šalių susitarimo laikytina, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovės sąskaitas už 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius, nes taip atsakovas pareiškė apmokėdamas sąskaitas. Pažymėjo, kad mokėjimą už 2022 m. rugpjūtį, rugsėjį, spalį ir lapkritį atsakovas atliko tik 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, nes tik tada galutinai suprato, kad ieškovė nebevykdys savo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 6.12 val. elektroniniame laiške išdėstyto pažado teisingai ir sąžiningai perskaičiuoti visiems gyventojams tenkančias dalis už nuotekų vamzdyno keitimo darbus. Tai yra, ieškovė neįtraukė į bendrą dviejų namų plotą 202,80 kv. m. UAB „Liūtukas ir Parneriai“ tenkančių patalpų ploto, nors kitas šio juridinio asmens patalpas, sudarančias 84,15 kv. m., apmokestino. Atsakovo žiniomis, šie 202,80 kv. m. sudaro apie 10-12 proc. viso abiejų pastatų ploto, dėl ko atsakovui tenkanti dalis šia procentine išraiška turėtų būti mažesnė. Todėl, gavęs tokį ieškovės vadybininko pažadą, atsakovas laukė prieš tai išrašytų sąskaitų dalinio kreditavimo (ką ieškovė jau buvo atlikusi anksčiau), todėl rugsėjo ir spalio mėnesiais mokėjimų neatlikinėjo. Tačiau, 2022 m. gruodžio 28 d. gavęs ieškovės ieškinį, suprato, kad šis jos pažadas nebus įgyvendintas bei kartu su mokėjimu už 2022 m. lapkritį (kuris turėjo būti atliktas iki 2022 m. gruodžio 31 d.) atliko mokėjimus už 2022 m. rugpjūtį, rugsėjį ir spalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindė iš esmės vieninteliu įrodymu – į bylą pateikta skolų valdymo ataskaita, pažymėdama, kad šis dokumentas yra pakankamas įrodymas skolai pagrįsti ir nurodė apeliacinės instancijos nutartis, kuriomis vadovaujantis tokią išvadą daro. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, jau savo atsiliepime į ieškinį kėlė klausimą dėl skolos ataskaitoje nepagrįstai nurodyto 316,35 Eur skolos likučio bei neteisingai paskaičiuotos 714,53 Eur sumos remonto darbams (nepagrįstai neapmokestintų 202,80 kv. m. UAB „Liūtukas ir Partneriai“ patalpų, dėl ko, atsakovui tenkanti sumokėti už atliktą remontą dalis ženkliai didesnė). Ieškovės atstovei 2023 m. gegužės 16 d. vykusio teismo posėdžio metu negalėjus paaiškinti, kas sudaro skolos ataskaitoje 2022 m. gegužės mėnesį esantį 316,35 Eur likutį bei kaip apskaičiuota 714,53 Eur atsakovui tenkanti remonto išlaidų suma, ieškovė buvo įpareigota šiuos duomenis pateikti teismui, tačiau per beveik tris mėnesius iki sekančio teismo posėdžio ieškovė teismo įpareigojimo neįvykdė.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai jam skaičiavo skolą iki skolos už ginčijamą laikotarpį atsiradimo, pateikė įrodymus, kad ieškovui į ankstesnę ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą buvo nepagrįstai įtrauktos bylinėjimosi išlaidos ir žyminis mokestis, kuriuos atsakovas jau buvo apmokėjęs pagal 2019 m. birželio 6 d. priimtą teismo sprendimą už akių. Ieškovė ne tik nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, bet ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių buvus ankstesnį atsakovo įsiskolinimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė mokėjimus už 2022 metų sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius, ieškovė ieškinį reiškė už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d., kas reiškia, jog įsiskolinimas turėjo atsirasti anksčiau nei 2022 metais, tačiau koks yra į ginčo laikotarpį skaičiuojamas įsiskolinimas, susidaręs iki 2022 m. sausio 1 d., liko neaišku.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės atstovo pripažinimą, kad išlaidos už nuotekų vamzdyno keitimą/remontą namų bendraturčiams paskaičiuotos neteisingai ir jo pažadą, sutikrinus kvadratūras, padaryti kreditavimą (el. susirašinėjimas su ieškovės atstovu L. R. – atsiliepimo priedai). Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog atsakovas tik formaliai nesutinka su ieškiniu, tačiau nenurodė jokių objektyvių motyvų, kodėl ir dėl kokių konkrečių priežasčių nesutinka su remonto išlaidomis, nes kaip nustatyta, atsakovas pagrįstai kėlė klausimą dėl remonto išlaidų netinkamo padalijimo bendraturčiams, o ieškovė ne tik nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti remonto išlaidų paskaičiavimo mechanizmą, bet ir teismo posėdyje jos atstovas negalėjo paaiškinti, kaip buvo padalintos remonto išlaidos tarp bendraturčių.
8. Teismas padarė išvadą, kad ne visi skolų ataskaitoje fiksuoti duomenys yra pagrįsti ir teisingi, kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, jog skolų ataskaita yra tinkama bei leistina įrodinėjimo priemonė. Teismas sprendė, kad ieškovei teismo reikalavimu nepateikus papildomų duomenų apie skolos susidarymą iki 2022 m. sausio 1 d., laikytina, kad atsakovė šio įsiskolinimo neįrodė.
9. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti atsakovo mokėjimo nurodymai bei ieškovės skolų valdymo ataskaita patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas už 2022 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius sumokėjo ieškovei 2022 m. lapkričio 30 d. 325,49 Eur , kas reiškia, jog ieškinio teismui padavimo dienai (2022 m. gruodžio 27 d.) pagal ieškovės paskaičiavimus jis liko skolingas 344,1 Eur ( 669,59-325,49). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė iki nagrinėjamo ginčo laikotarpiu buvusio 316,35 Eur įsiskolinimo. Teismas sprendė, kad ieškinio padavimo dienai atsakovas buvo skolingas ieškovei 27,75 Eur, kuriuos jis mokėjimo pavedimu sumokėjo 2022 m. gruodžio 31 d. ir teismo sprendimo priėmimo dienai įsiskolinimo už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 metų gegužės 1 d. iki 2022 metų spalio 31 d. ieškovei neturi.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo CK 6.55 straipsnyje suteikta galimybe pareikšti, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir tai padarė kiekvieno mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodydamas, kokio mėnesio sąskaitą faktūrą apmoka. Teismas sprendė, jog ieškovės argumentai, kad ji iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kas skolą apmoka (atsakovas turėtų pateikti dokumentus), o atsakovui atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo ji gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir jie nepaneigia fakto, kad atsakovas mokėjimo nurodymuose aiškiai pareiškė, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką. Teismo vertinimu, byloje nustačius, kad atsakovas turėjo teisę, pasinaudodamas CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, nurodyti paskirtį, už ką yra atliekami mokėjimai, ieškovė neturėjo teisės atsakovo mokėjimais dengti, jos nuomone, buvusio 316,35 Eur įsiskolinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Mano B. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė į bylą pateikė buhalterinės apskaitos dokumentą - skolų lentelę, kurioje yra itin aiškiai detalizuoti paslaugos kiekiai ir įkainiai bei mokėjimo terminai. T. y. dokumente yra išskirta, kad ieškinio reikalavimas susideda iš administravimo išlaidų, kaupiamųjų lėšų, techninės priežiūros išlaidų, šilumos ūkio priežiūros išlaidų bei remonto išlaidų. Į bylą pateikti įrodymai yra tinkama bei pakankama įrodinėjimo priemonė, iš kurios galima identifikuoti paslaugas, įkainius ir t.t. Atsakovo formalūs ir deklaratyvūs argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra atmestini, nes atsakovas nenurodo jokių konkrečių argumentų, dėl kurių išlaidų, ir dėl kokių priežasčių su jomis nesutinka. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog ieškinio reikalavimo pagrįstumas buvo įrodytas, todėl nutarė papildomų rašytinių įrodymų neteikti.
1.2. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos dalyką sudarė skolos už suteiktas paslaugas CK 4.82 straipsnio pagrindu priteisimas, todėl kilusiam ginčui teisiškai reikšmingos aplinkybės buvo susijusios su suteiktų paslaugų tinkamumu, kaina, jos kokybės reikalavimais. Todėl atsakovas, jeigu ir keltų abejones dėl įmokų paskirstymo eiliškumo iki skolos susidarymo laikotarpio, dėl kurių nebuvo pareikšti savarankiški reikalavimai, nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Atsakovas nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl įmokų paskirstymo teisėtumo nuginčijimo. Todėl CPK 265 straipsnio 2 dalies prasme, netgi teoriškai nebūtų pagrindų analizuoti tokio reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo per įmokų paskirstymo (ne) teisėtumo prizmę. Ieškovei taikant gautų įmokų dengimo eiliškumą CK 6.55 straipsnio pagrindu, atsakovui pasibaigė ir išnyko turima pareiga sumokėti skolą už konkretų skolos laikotarpį. Tuo tarpu, ieškovei išnyksta teisė reikalauti skolos sumokėjimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų - advokato ir advokatų padėjėjų, nors ir buvo įpareigota ir paraginta teismo, nei teikė papildomus įrodymus, iš ko susideda jos prašoma priteisti 344,10 Eur skola, nei tikslino savo ieškinio reikalavimą, padidindama laikotarpį, už kurį prašo skolos priteisimo. Vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas, kuriuo ji grindė skolos buvimo faktą „Mokesčių suvestinė“, nes jokių PVM sąskaitų už suteiktas paslaugas civilinėje byloje nebuvo pateikta. Teismas siekė surinkti papildomus įrodymus bei įpareigojo ir suteikė teisę ieškovei papildyti civilinės bylos medžiagą jam naudingais įrodymais.
2.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas įvykdė tiek CK 6.55 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytą pareigą ir taisykles informuoti kreditorių apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti, kadangi jis savo mokėjimo nurodymuose (pavedimuose) eksplicitiškai nurodė konkrečių įmokų paskirtį (t. y. kokias skolas yra siekiama padengti, pažymint paslaugų suteikimo mėnesį ir PVM sąskaitos faktūros numerį, be to, sutapo mokėjimo suma ir PVM sąskaitų faktūrų suma). Teismas visiškai pagrįstai ir teisingai atmetė ieškovės argumentus, jog ji iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kas skolą apmoka bei kad atsakovui atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo ji gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Atsakovas mokėjimus atlikdavo ne per kokį nors mokėjimų tarpininką, o tiesiogiai į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, todėl ieškovė neabejotinai iš savo banko sąskaitos išrašo galėjo ir privalėjo matyti bei nustatyti atsakovo pareiškimą dėl konkrečios prievolės padengimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl skolininko įmokų paskirstymo eiliškumo (CK 6.55 straipsnis), ir dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuodama, kad atsakovas turėjo pareikšti savarankišką reikalavimą dėl įmokų paskirstymo teisėtumo nuginčijimo. Todėl CPK 265 straipsnio 2 dalies prasme netgi teoriškai esą nebuvo pagrindo analizuoti tokio reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo per įmokų paskirstymo (ne)teisėtumo prizmę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais negali sutikti. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojama įmokų, kai yra kelios skolos, paskirstymo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Sąvoka „mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą grąžina“ reiškia, kad skolininkas mokėjimo metu kreditoriui nurodo, kurią skolą jis apmoka. Kreditoriui toks skolininko nurodymas yra privalomas, jeigu nėra kitų aplinkybių, kurios tokiam mokėjimo eiliškumui prieštarautų (pvz., yra kreditoriaus ir skolininko susitarimas dėl kitokio skolų dengimo eiliškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-327-407/2022). Vadinasi, atsakovas turėjo teisę, pasinaudodamas LR CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, nurodyti paskirtį, už ką yra atliekami mokėjimai, o ieškovas, gavęs tokį nurodymą, neturėjo teisės įskaityti mokėjimų kitoms skoloms dengti.
16. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas, 2022 m. mokėdamas į ieškovės sąskaitą mokesčius už būstą, mokėjimo nurodyme konkrečiai nurodydavo, už kokią konkrečią sąskaitą faktūrą jis apmoka. Ieškovės atsikirtimai, kad ji negalėjo matyti šių skolininko nurodymų, nes iš paslaugos teikėjo gavo tik įmokėtas sumas ir mokėtojo kodą, yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesuprantami, nes mokėjimai pirmiausia buvo atlikti į ieškovės sąskaitą, todėl jokių kliūčių matyti skolininko nurodymus negalėjo būti. Kitaip tariant, ieškovė neturėjo teisės atsakovo mokėjimais dengti kitų įsiskolinimų, net jeigu jie, ieškovės nuomone, ir buvo anksčiau atsiradę. Atsakovas savo ruožtu neprivalėjo reikšti byloje priešieškinio ir ginčyti ieškovo atliktų įskaitymų, nes jau pateikdamas atsikirtimus į ieškinį ( atsiliepimą) jis aiškiai ir konkrečiai išdėstė bei įrodė, kad mokėdamas skolas nurodė, kokias konkrečias skolas apmoka.
17. Aplinkybė, kad atsakovas apmokėjo jam pateiktas sąskaitas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2022 metų gegužės 1 d. iki 2022 metų spalio 31 d., iš viso 415,79 Eur, matyti iš atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų ( 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d.). Jau gavus atsakovo atsiliepimą į ieškinį buvo akivaizdu, kad ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl administravimo, techninės priežiūros, šilumos ūkio priežiūros išlaidų, kaupiamųjų lėšų apmokėjimo, o dėl remonto išlaidų (714,53 Eur) paskirstymo ir dėl pradinės skolos (316,35 Eur) susidarymo pagrindo. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovei 2023 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, iš ko susideda pradinė skolos lentelėje nurodoma suma (316,35 Eur) ir kaip buvo paskirstyta remonto išlaidų suma, kad atsakovui teko 714,53 Eur mokėjimo prievolė. Tačiau ieškovė iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio (per tris mėnesius) nepateikė prašomų įrodymų, nors jie turėjo būti surinkti ir teikiami jau kartu su pradiniu ieškiniu. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike, tiek apeliaciniame skunde, apeidama esminį šalių ginčą dėl mokėjimo prievolių prigimties, kartojo teiginius, kad prašo apmokėti už būsto administravimo, sistemų priežiūros ir kaupiamųjų lėšų kaupimo paslaugas. Todėl apeliantės argumentai atmetami kaip neatsakantys į esminius byloje kilusius klausimus.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovo pateiktus el. susirašinėjimo laiškus, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. namo (duomenys neskelbtini)gyventojas A. rašė ieškovės darbuotojui L. R., kad nuotekų vamzdžio remonto išlaidos paskirstytos neteisingai, nes neįtraukta UAB „Liūtukas ir Ko“ patalpoms proporcingai tenkanti dalis, į ką darbuotojas L. R. atsakė, kad patikrins paskaičiavimą ir išrašys kreditines sąskaitas. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kaip šis remonto kainos padalinimo klausimas buvo išspręstas. Ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde atkakliai bando nukreipti teismo dėmesį nuo esminio šioje byloje keliamo klausimo- netinkamai paskirstytų tarp namo patalpų bendraturčių remonto išlaidų, nurodydama, kad esą atsakovas ginčijo atliktų remonto darbų reikalingumą ar kokybę. Atsakovas šioje byloje neginčijo nei remonto darbų reikalingumo, nei kokybės, jis nesutiko su remonto kainos paskirstymu tarp bendraturčių. Kaip lėšos buvo paskirstytos, ieškovė nenurodė, nors tokį pasiūlymą teismas, kaip minėta, vykdydamas įrodinėjimo paskirstymo pareigą, ieškovei išdėstė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese bylos nagrinėjamos vadovaujantis rungtyniškumo principu, šalys pačios sprendžia, kokius įrodymus teikti, kokius reikalavimus reikšti, teismas paprastai nėra įpareigotas savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl įrodymų pateikimas/nepateikimas šiuo atveju yra pačios ieškovės rizika.
19. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolų mokėjimo eiliškumą (CK 6.55 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
20. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (900 Eur) ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Mano B. K.“, j. a. k. 305174520, 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.