- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-548-594/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Evaldas Gražys, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- E. R.
- Civilinis atsakovas
- „E. I. S.“, Lietuvos filialo
- Nukentėjusysis
- T. U.
- Civilinis ieškovas
- A. U.
- Advokatai
- Julius Sakalauskas, Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovo advokato Juliaus Sakalausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. (toliau – E. R.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant E. R. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.
Nukentėjusiajam T. U. iš E. R. priteista 821,14 (aštuoni šimtai dvidešimt vienas euras 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš civilinio atsakovo „E. I. S.“, Lietuvos filialo – 5000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinės žalos ir 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.
Civiliniam ieškovui A. U., iš civilinio atsakovo „E. I. S.“ Lietuvos filialo priteista 1804,50 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai keturi eurai 50 ct) turtinės žalos atlyginimo, iš E. R. – 181,71 (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai buvo atmesti.
Valstybei iš E. R. priteista 34,55 (trisdešimt keturi eurai 55 ct) už vyr. eksperto V. M. atvykimą į teisiamuosius posėdžius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. E. R. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015 m. balandžio 11 d., apie 01. 25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas jam priklausantį automobilį Mitsubishi Carisma, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“, 14 punkto reikalavimą, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>“, 119 punkto reikalavimą, kad „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, 127 punkto reikalavimą, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio“, 129 punkto reikalavimą, kad „Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu“, nevykdydamas šių reikalavimų, važiuodamas didesniu kaip 89 km/h greičiu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiavusiu automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. U.. Eismo įvykio metu Audi A6 vairuotojui T. U. padarytos muštinės žaizdos kairiame kelyje, kraujo susikaupimas kairio kelio sąnaryje, kairio kelio girnelės bei kairio šlaunikaulio vidinio antkrumplio lūžiai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo „E. I. S.“ atstovas advokatas J. Sakalauskas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio: iš civilinio atsakovo „E. I. S.“ T. U. priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės ir 75 (septyniasdešimt penkis) eurus turtinės žalos, o A. U. – 902,02 (devynis šimtus du eurus, 2 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo analogiško pobūdžio bylose, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. U. planai tarnauti Krašto apsaugos sistemoje bei dirbti policijoje šiuo metu yra neįvykdomi, ar jis yra pripažintas netinkamu karo tarnybai. Šiuo aspektu pažymima, kad pagal įstatymus, ar karo prievolininkas pagal sveikatos būklę yra tinkamas karo tarnybai, gali konstatuoti tik šauktinių medicinos ekspertizės komisija arba centrinė medicinos ekspertizės komisija. Tas pats pasakytina ir apie tarnybą policijoje. Tuo tarpu vertinamu atveju T. U. į Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės karo prievolės ir komplektavimo padalinį nenuvyko, specializuotos medicininės ekspertizės Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje neatliko, todėl įrodymų apie jo netinkamumą atlikti tarnybą, byloje nėra. Šiame kontekste kritiškai vertinamas ir medicininių dokumentų išrašas, esantis byloje (b. 1. 130-131), kadangi jis yra be datos, neįskaitoma gydytojo, kuris akivaizdžiai viršydamas savo įgaliojimus jį pasirašė, pavardė, šis išrašas atsirado tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, nes ekspertizės akte Nr. EDG 30/2016(02) konstatuota, jog paskutiniai T. U. medicininiai duomenys, pateikti ekspertams, yra datuoti 2016 m. sausio 26 d., kas suponuoja išvadą, jog 2 (du) metus iki šio išrašo gavimo į gydymo įstaigas jis nesikreipė.
2.2. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad net ir sutinkant su tuo, jog T. U. iš tiesų netinka karo prievolei ar darbui policijoje, tai nėra pagrindas priteisti didesnę neturtinę žalą. Tokiais atvejais būtina atsižvelgti ir į realias nukentėjusio asmens galimybes užsiimti norima veikla – jo turimą išsilavinimą, išlaikytus egzaminus, kursus, sporto pasiekimus, pastangas, pasiruošimą bei priemones, kurių šis ėmėsi, siekdamas įgyvendinti savo svajonę. Ir vis tik, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, o T. U., apelianto įsitikinimu, praeiti specializuotos medicininės ekspertizės komisijos nesistengė, pasitaikius pirmai progai išvyko dirbti į užsienį.
2.3. Nesutinkant su skundžiamo nuosprendžio išvada dėl sunkių pasekmių T. U. sveikatai, apeliaciniu skundu akcentuojama, kad vertinamu atveju jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kojos girnelės traumos stacionare jis buvo gydomas 7 dienas, praėjus 6 mėnesiams po operacijos nusiskundimų neturėjo, jo kelio funkcija buvo gera, neskaudėjo, gydymas buvo baigtas. Po 2016 m. sausio 26 d. operacijos, kuomet T. U. dienai buvo stacionarizuotas pooperacinių svetimkūnių pašalinimui, daugiau duomenų, susijusių su jo gydymu, nėra. Tuo tarpu nuosprendyje minimas liekamasis reiškinys – sumažėjusi kelio judesių amplitudė, pagal Teismo ekspertizės išvadas bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakyme patvirtintas normas, yra labai nežymi, beveik artima normaliai, ji buvo nustatyta 2015 m. liepos 30 d., kai gydymas dar nebuvo baigtas. Šių duomenų visumoje pažymima ir tai, kad pagal ekspertizės akto duomenis, dėl duomenų skirtumo dviejų savaičių bėgyje T. U. funkcinės būklės vertinimo objektyvumas ekspertams kelia abejonių. Šiame kontekste atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad pasibaigus T. U. gydymui, jis pradėjo dirbti statybose, vėliau išvyko dirbti į užsienį, pastaruoju metu dirba sunkų, su nuolatiniu vaikščiojimu, lipimu, darbu aukštyje bei sunkių krovinių kėlimu, susijusį fizinį darbą.
2.4. Be to, apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog įprastiniu atveju už eismo įvykio metu padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai siekia nuo 579,24 eurų iki 2896,2 eurų. Tačiau, apžvelgiant į teismų sprendimus panašių faktinių aplinkybių bylose, matyti, jog apie 3000 eurų siekiančios kompensacijos eismo įvykių bylose, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra priteisiamos už žymiai sunkesnes pasekmes asmens sveikatai. Pagrįsdamas šią savo poziciją apeliantas aptaria ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, kurios vertinimas, pasak advokato, suponuoja pagrįstą išvadą, jog priteisdamas T. U. 5000 eurų neturtinę žalą, nesant galūnių kaulų lūžių, kai gydymas iš esmės buvo sėkmingas, pasekmės sveikatai yra nežymios, T. U. yra visiškai darbingas, o patirta turtinė žala yra labai nedidelė, esant pagrįstų abejonių, ar nukentėjusiojo patirti sužalojimai iš tiesų jam sutrukdė užsiimti norima veikla, pirmosios instancijos teismas pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, todėl yra pagrindas priteistą sumą sumažinti.
2.5. Apeliaciniame skunde akcentuojamas ir nukentėjusiojo T. U. didelis neatsargumas eismo įvykio metu. Apklausiamas teisme E. R. parodė, kad T. U. automobilis nestabdydamas išvažiavo į pagrindinį kelią ir taip užtvėrė jo važiuojamąja kelio dalį. Iki minėto automobilio buvo likę gal 10-15 metrų, todėl jis, bandydamas apvažiuoti T. U., vairą pasuko į kairę kelio pusę. Be to, 2015 m. gruodžio 16 d. ekspertizės akte konstatuota, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole nebuvo užfiksuoti pėdsakai, susidarę automobilių susidūrimo vietoje (ratu šoninio slydimo, ištekėję techniniai skysčiai, asfaltbetonio dangos įbrėžimai), nebuvo pateiktos ir automobilio AUDI A6 dešinio šono priekinės dalies fotografijos, dėl ko, negalima nustatyti automobilių tikslaus išsidėstymo kelyje prieš susidūrimą ir atlikti susidūrimo kompiuterinio modeliavimo. Dėl šios priežasties, ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti abiejų automobilių tikslių judėjimo greičių prieš eismo įvykį. Prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis, automobilio AUDI A6 vairuotojas T. U., prieš įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę iš namo kiemo, privalėjo duoti kelią gatve prie jo artėjusiam automobiliui, vairuojamam E. R.. Tačiau, daroma labai abejotina išvada, jog važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešine puse ir neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, nuteistasis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo (nors pagal Keliu taisyklių reikalavimus, tokioje situacijoje privalu stabdyti, arba apvažiuoti kliūtį), ir tai neva techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tuo tarpu liudytojų, mačiusių eismo įvykį nebuvo, todėl daugiau jokių duomenų apie eismo įvykį nėra. Tokiu būdu, pagal byloje esančius objektyvius duomenis, neabejotinai galima daryti tik vieną išvadą, kad T. U. pažeidė Keliu eismo taisyklių 102 punkto reikalavimą, nes įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, neįsitikino, kad tai bus saugu, ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam E. R. vairuojamam automobiliui, dėl ko, vengdamas susidūrimo, šis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur įvyko susidūrimas. Šiuo aspektu pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir atsižvelgti į tai, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes.
2.6. Apeliaciniu skundu atkreipiamas teismo dėmesys ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ši norma yra bendroji, t. y. taikoma sprendžiant civiliniu deliktu padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas (CK 6.282 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pasak civilinio atsakovo, būtent T. U. veiksmai – netikėtos kliūties sudarymas, dėl ko nuteistasis, vengdamas susidūrimo (ekspertizė nenustatė, kad važiuodamas leistinu greičiu nuteistasis būtų spėjęs sustabdyti), keitė važiavimo kryptį, ir galėjo būti pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nuteistojo viršytas greitis nagrinėjamoje situacijoje savaime nelėmė eismo įvykio kilimo, ir vienareikšmiškai nėra įrodyta, kad nuteistasis suvokė ar turėjo ir galėjo suvokti rizikingą savo veiksmų pobūdį, bei numatė, jog jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Teigiama, kad įvertinus nukentėjusiojo neatsargumą yra pagrindas ieškovams padarytos žalos atlyginimą jeigu ne atmesti, tai bent sumažinti ne mažiau 50 procentų.
3. Civiliniai ieškovai T. U. ir A. U. pateikė atsiliepimus į civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovo advokato J. Sakalausko apeliacinį skundą, kuriais prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą; baudžiamąją bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant; iš „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialą, T. U. ir A. U. naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovas advokatas J. Sakalauskas, nuteistasis E. R. ir jo gynėja advokatė R. B. pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
5. Civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovo advokato J. Sakalausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
6.1. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl E. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant E. R. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
7. Nors civilinio atsakovo „E. I. S.“ atstovo advokato J. Sakalausko apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama tik su nukentėjusiajam T. U. priteistu neturtinės žalos dydžiu – 5000 (penkiais tūkstančiais) eurų, teigiant, jog toks neturtinės žalos dydis yra per didelis, jis neatitinka analogiškose baudžiamosiose bylose nukentėjusiesiems priteisiamo neturtinės žalos dydžio, todėl turi būti mažinamas (apeliaciniu skundu prašoma sumažinti ir T. U. bei A. U. skundžiamu nuosprendžiu priteistus turtinės žalos dydžius, tačiau išsamesni motyvai šioje dalyje nepateikiami), tačiau, sprendžiant iš pateikto apeliacinio skundo motyvų, prašoma įvertinti ir skundžiamu nuosprendžiu atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą dėl nukentėjusiojo veiksmų įtakos eismo įvykio kilimui, kadangi, civilinio atsakovo atstovo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įvertintas galimas nukentėjusiojo T. U. neatsargumas komentuojamo eismo įvykio metu ir tuo pagrindu priteistų žalų dydį sumažinti ne mažiau nei 50 procentų. Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sutikti su tokiais apelianto motyvais, teisėjų kolegija neturi jokio juridinio pagrindo. Jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.
8. Konstatuojant šią išvadą, jos plotmėje analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, tuo pačiu sprendžiant ir nukentėjusiojo T. U. galimo neatsargumo klausimą, visų pirma aptartinos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gruodžio 16 d. ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės. Remiantis paminėto ekspertizės akto duomenimis, pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo Mitsubishi Carisma vairuotojo E. R. veiksmai, kuriais šis, važiuodamas didesniu kaip 89 km/h greičiu viršijo leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, vengdamas susidūrimo su iš dešinėje esančio namo kiemo išvažiavusiu automobiliu Audi A6, vairuojamu T. U., nesaugiai manevravo į kairę, kur susidūrė su automobiliu Audi A6. Šiame ekspertizės akte techniniu požiūriu buvo vertinami ir automobilio Audi A6 vairuotojo T. U. veiksmai, nurodant, kad prieš įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę iš namo kiemo jis privalėjo duoti kelią gatve prie jo artėjusiam automobiliui Mitsubishi Carisma, vairuojamam E. R., čia pat pažymint, kad iškilus grėsmei eismo saugumui – automobiliui Audi A6, vairuojamam T. U., įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę – gatve prie jo artėjusio automobilio Mitsubishi Carisma vairuotojas E. R. privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę (1 t., b. l. 42-47).
8.1. Iš esmės analogiškas aplinkybes ekspertas patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodęs, jog vertinamas eismo įvykis nebūtų kilęs, jei automobilis Mitsubishi Carisma būtų judėjęs savo eismo juosta ir neviršijęs leistino greičio. Įvykio vietoje neužfiksuoti visi pėdsakai, eismo įvykio nuotraukos neinformatyvios, todėl atlikti eismo įvykio kompiuterinio modeliavimo galimybės nėra. Automobilių susidūrimas, pasak eksperto, įvyko kairėje kelio pusėje, kai Audi A6 jau buvo atlikęs savo manevrą, t. y. atlaisvinęs kelio juostą automobiliui Mitsubishi Carisma (ką pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir T. U., nurodęs, jog išsukęs į pagrindinį kelią jis apie 3 metrus judėjo link (duomenys neskelbtini) g., kai staiga pamatė jam iš priekio atvažiuojantį, keistai manevruojantį automobilį). Kadangi E. R. viršijo leistiną greitį, įvertinti, per kiek laiko priartės E. R. vairuojamas automobilis, T. U. neturėjo galimybės.
9. Abejonių šiuo techniniu komentuojamo eismo įvykio vertinimu, remiantis kuriuo, būtent E. R. veiksmai – leistino važiavimo greičio viršijimas, nesaugus manevravimas atsiradus kliūčiai kelyje, buvo pagrindinė sąlyga komentuojamo eismo įvykio kilimui, teisėjų kolegijai nekyla. Vertinamą ekspertizės aktą pateikė tinkamą kompetenciją ir pakankamą darbo patirtį turintis asmuo – V. M. (V. M.) yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, transporto inžinerijos mokslų magistras, turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas bei 18 metų ekspertinio darbo stažą, – jo išvadoje nurodytą eismo įvykio mechanizmą, kilimo sąlygas bei priežastis, betarpiškai patvirtino ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu įvertinti įrodymai – nukentėjusiojo T. U., bei iš dalies paties nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, automobilių padėtis po komentuojamo eismo įvykio, jų pažeidimai bei nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdis, todėl atmesti aukščiau aptartas tinkamą kvalifikaciją turinčio eksperto nustatytas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
10. Darant šią išvadą, tuo pačiu atmetant civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl galimai netinkamo eismo įvykio vertinimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš kaltinamo asmens kaltės įrodymų šaltinių, kurio patikimumas, objektyvumas bei pagrįstumas vertinamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių formaliųjų įrodymų vertinimo kriterijų, jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendrąja tvarka, kas neabejotinai suponuoja būtinybę ir ekspertizės aktą vertinti ta pačia tvarka, kaip ir informaciją, gautą iš bet kurių kitų įrodymų šaltinių. Sprendžiant ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą. Šiuo atveju neabejojant eksperto V. M. kompetencija bei jo išvadas pagrindžiančių metodų moksliniu tinkamumu, abejoti jo pateiktų išvadų patikimumu ir teisėtumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Nors apeliaciniu skundu kritikuojant aukščiau aptarto ekspertizės akto išvadas, tuo pačiu ir T. U. veiksmų vertinimą, iš esmės remiamasi E. R. parodymais, kad T. U. vairuojamas automobilis nestabdydamas išvažiavo į pagrindinį kelią ir taip užtvėrė jo važiuojamąją kelio dalį; iki automobilio buvo likę vos 10-15 metrų, todėl, bandydamas jį apvažiuoti, jis vairą pasuko į kairę kelio pusę, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad komentuojamo eismo įvykio metu, be nustatyto greičio viršijimo ir nesaugaus manevravimo atsiradus kliūčiai kelyje, E. R., priešingai nei T. U., buvo neblaivus – 2015 m. balandžio 11 d., 5.00 val. (nagrinėjamo eismo įvykio laikas – 01.25 val.) paimtame jo kraujyje buvo nustatytas net 1,67 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 36), kas neabejotinai turėjo įtakos tiek jo situacijos vertinimui, tiek ir jo nelogiškų veiksmų (remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, T. U. jau kirtus E. R. važiuojamąją kelio dalį, nuteistasis pasuko savo automobilio vairą tiesiai į nukentėjusiojo vairuotą automobilį, nors E. R. judėjimo eismo juosta jau buvo laisva) atlikimui, todėl šioje situacijoje vadovautis vien tik E. R. parodymais, sprendžiant, ar T. U. veiksmai – išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį, tariamai neįsitikinus, kad tai daryti saugu, susiję priežastiniu ryšiu su komentuojamo eismo įvykio kilimu, priešingai nei tai iš esmės sprendžiama apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11.1. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Be to, sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad komentuojamo eismo įvykio matę liudytojai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyti, o E. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės nesutapo su nukentėjusiojo T. U. išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, pagal kurias, išsukęs į pagrindinį kelią, T. U. apie 3 metrus jau judėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kai staiga pamatė jam iš priekio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantį automobilį (E. R. vairuojamą Mitsubishi Carisma), todėl užspaudė stabdžių pedalą, tačiau automobilis savo priekine dešine dalimi trenkėsi į jo (T. U.) vairuojamo automobilio priekinę dešinę dalį, kas iš esmės atitinka automobilių susidūrimo vietą priepriešinėje E. R. važiavimo krypčiai eismo juostoje bei automobiliams nustatytus sugadinimus, todėl spręsti, jog komentuojamo eismo įvykį sąlygojo ir T. U. neatsargumas remiantis vien tik E. R. parodymais, nesant jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, nėra jokio teisinio pagrindo.
12. Įvertinus tai, kad komentuojamo eismo įvykio metu E. R. beveik du kartus viršijo leistiną važiavimo greitį kelyje, kas neabejotinai sąlygojo T. U. galimybių pastebėti pagrindiniu keliu atvažiuojantį E. R. automobilį nebuvimą, atsižvelgiant į tai, kad minėtus veiksmus E. R. atliko būdamas neblaivus, kai praėjus beveik 4 val. po įvykio jam buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas, kas neabejotinai turėjo įtakos jo gebėjimui laiku pastebėti T. U. automobilį, išvažiuojantį iš šalutinio kelio, ir tinkamam bei savalaikiam situacijos vertinimui siekiant išvengti eismo įvykio, sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog komentuojamą eismo įvykį sąlygojo ir didelis nukentėjusiojo T. U. neatsargumas ir šiuo pagrindu mažinti T. U. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Analogiškais motyvais atmestinas ir apeliacinio skundo prašymas sumažinti T. U. ir A. U. skundžiamu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad jokie motyvai dėl skundžiamu nuosprendžiu T. U. ir A. U. priteistos turtinės žalos apeliaciniame skunde nepateikiami, tačiau, įvertinus tai, kad prašoma turtinę žalą sumažinti perpus, pagrįstai manytina, jog turtinę žalą prašoma sumažinti tik dėl galimo T. U. didelio neatsargumo, kuris aukščiau išdėstytų duomenų visuma nenustatytas.
13. Ir vis tik, įvertinus T. U. nustatytus sužalojimus, jų visumoje įvertinus pateikto apeliacinio skundo argumentus, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu T. U. priteistas 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.
14. CK 6.250 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyręs T. U. patyrė neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala.
15. Bylos duomenimis, T. U. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį dėl 15000 (penkiolikos tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad tokio dydžio neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, jį tenkino tik iš dalies, priteisdamas 5000 (penkis tūkstančių) eurų iš civilinio atsakovo „E. I. S.“. Sprendžiant tokio apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011ir kt.).
15.1. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.
15.2. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. R., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas jaunas vyras. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus - nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis (atsižvelgiant į tai, kad E. R. automobilį vairavo neblaivus, žalos dydis priteisiamas nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo „E. I. S.“ regreso tvarka gali būti išieškomas iš nuteistojo) būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.
17. Bylos duomenimis, po komentuojamo eismo įvykio T. U. buvo nustatytos muštinės žaizdos kairiame kelyje, kraujo susikaupimas kairio kelio sąnaryje, kairio kelio girnelės bei kairio šlaunikaulio vidinio antkrumplio lūžiai. Kaip nustatyta 2016 m. vasario 3 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pateikta informacija, 2015 m. balandžio 11 d. eismo įvykio metu T. U. patyrė traumą. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje jam buvo diagnozuotas kairės girnelės lūžis. 2015 m. balandžio 27 d. jis buvo operuotas – atlikta kairės girnelės lūžio osteosintezė vielomis. 2016 m. sausio 25 d. T. U. buvo vėl operuotas, pašalinant lanksčią vielą iš girnelės; planuojama, kad nedarbingumas bus tęsiamas dar 1 (vieną) mėnesį (2 t., b. l. 37). Remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Ortopedijos – traumatologijos skyriaus 2015 m. gegužės 4 d. išrašu iš medicininių dokumentų, T. U. dėl jam diagnozuoto kairės girnelės lūžio buvo hospitalizuotas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., nurodyta prognozė – palanki (2 t., b. l. 39). Po pakartotinės operacijos 2016 m. sausio 25 d., iš kairės girnelės pašalinant vielą, T. U. buvo hospitalizuotas vos vienai dienai, t. y. nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. sausio 26 d., nustatyta prognozė – palanki (2 t., b. l. 40). Remiantis T. U. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, dėl patirto sužalojimo jis negalėjo normaliai vaikščioti, judėti, sportuoti, negali sportuoti ir dabar, juto fizinį skausmą. Nustatyta, kad po sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam liko liekamųjų reiškinių – kojos kelio sąnario judesių amplitudė sumažėjusi, yra nedidelė kontraktūra (2 t., b. l. 94-98). Neabejotina, jog šie faktoriai sukėlė T. U. dvasinius išgyvenimus, tam tikram laikotarpiui apribojo jo normalią gyvenimo eigą, tačiau sutikti su T. U. teiginiais, jog dėl patirtų sužalojimų buvo sužlugdytas jo siekis tarnauti Krašto apsaugos sistemoje ar dirbti policijoje, ką itin akcentavo pirmosios instancijos teismas už nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargaus nusikaltimo padarymo metu T. U. priteisdamas net 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinę žalą, nėra jokio teisinio pagrindo. Jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.
17.1. Pagal 2015 m. birželio 3 d. siuntimą 2015 m. rugpjūčio 6 d., 15.40 val. atvykti į Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės karo prievolės ir komplektavimo padalinį T. U., bylos duomenimis, nenuvyko (2 t., b. l. 31). Pagal 2015 m. balandžio 8 d. siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro centrinę medicinos ekspertizės komisiją– taip pat (2 t., b. l. 32). Ir nors šių veiksmų T. U. akivaizdžiai neatliko dėl to, kad vertinamo eismo įvykio metu jo patirti sužalojimai ir jų pasekmės vis dar nebuvo praėjusios, tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, pakartotinai atlikti šiuos veiksmus jau po baigto gydymo, nukentėjusysis nebandė. Nors skundžiamu nuosprendžiu konstatuodamas, jog T. U. nėra tinkamas karo tarnybai, apylinkės teismas rėmėsi T. U. pateiktu medicinos dokumentų išrašu/siuntimu (2 t., b. l. 130-131), tačiau, jo išdavimo data nėra aiški (nesimato), šią pažymą išdavusio gydytojo kompetencija spręsti, jog T. U. nėra tinkamas krašto tarnybai, nenustatyta, iš kokių T. U. medicininių duomenų buvo padaryta tokia išvada, taip pat neaišku, todėl remtis vien tik šiuo įrodymu, sprendžiant, jog T. U. nėra tinkamas karo tarnybai, šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai yra nustatyti 2008 m. lapkričio 24 d. Krašto apsaugos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-1142/V-1139, pagal kuriuos aptartame medicinos išraše nurodytas 187.2 straipsnis taikomas traumų ar operacijų padarinių atvejais, kai stambaus sąnario judesiai nežymiai riboti. Jis taikomas po stambaus sąnario endoprotezavimo (jei sąnario funkcija normali ar nežymiai ribota), po ilgųjų kaulų lūžių. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimą „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1125, nustatančio karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar <...> sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką, nuostatas, minėtų asmenų sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijoje.
17.2. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir T. U. teiginiai, jog dėl komentuojamo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis negali dirbti ir policijoje. Jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neįžvelgia, jų apeliacinės instancijos teismui pateikdamas atsiliepimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą, nepateikė ir pats T. U.. Šios išvados plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis negalėjo dirbti pusę metų, vėliau buvo priimtas atgal į darbą, jo darbas susijęs su fiziniu judėjimu, jis dirba statybose. Nuo 2017 m. gegužės 11 d. T. U. pradėjo dirbti UAB „B.“, vykdančios statybos ir remonto darbus užsienyje, statybininko apdailininko pareigose (2 t., b. l. 132). Neabejotina, jog darbas statybose reikalauja fizinės jėgos, tačiau šiam darbui vertinamo eismo įvykio metu T. U. patirti sužalojimai, jam nebuvo kliūtis. Juo labiau, jog minėtoje įmonėje 2018 m. vasario 5 d. nukentėjusysis vis dar dirbo. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kokias pasekmes T. U. eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams ir jų liekamiesiems reiškiniams galėjo turėti sunkus T. U. fizinis darbas užsienyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į 2016 m. liepos 26 d. ekspertizės akte nurodytus duomenis, remiantis kuriais, 2015 m. liepos 1 d. T. U. būdamas namuose paslydo ir patempė kairį kelio sąnarį, jam buvo diagnozuotas kairio kelio sumušimas, ir sąnario patempimas, kas neabejotinai turėjo įtakos ir eismo įvykio metu patirtos traumos gydymui bei pasekmėms. Šiame akte užfiksuota ir tai, kad medicininiuose įrašuose yra 2015 m. spalio 22 d. įrašas, kad ligonis nusiskundimų neturi, kairio kelio funkcija gera, neskauda (t. 2, b. l. 94-98).
18. Esant aukščiau aptartų duomenų visumai, įvertinus tai, kad T. U. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų galimybės dirbti darbą, kurį dirbo anksčiau (statybose) neprarado, dirba sunkų fizinį darbą, duomenų, patvirtinančių, jog būtų kreipęsis į gydymo įstaigą dėl kokių nors liekamųjų reiškinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu T. U. priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, dėl ko, išdėstytų faktinių bei teisinių aplinkybių plotmėje atsižvelgiantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą asmenims paprastai priteisiama iki 3000 (trijų tūkstančių) eurų neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111/2009, 2K-352/2010) T. U. priteista 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinė žala mažintina iki 3000 (trijų tūkstančių) eurų.
19. Nukentėjusieji pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose prašė jų patirtas proceso išlaidas priteisti iš civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialą (b. l. 100-105, 106-108, t. 3). Pridėtas pinigų priėmimo kvitas bei sąskaita-faktūra patvirtinantys 242 eurų išlaidas, advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurias apmokėjo T. U. (b. l. 97, 98, t. 3). Atsižvelgiant į tai, jog sutinkamai su BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis proceso išlaidos gali būti išieškomos iš nuteistojo, BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog išlaidos turėtos nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti gali būti išieškotos iš kaltinamojo, o nagrinėjamu atveju nuteistasis E. R. nuosprendžio neskundė, skundą pateikė civilinis atsakovas, be to, skundas iš dalies buvo tenkintas, prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovo advokato Juliaus Sakalausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam T. U. priteistos neturtinės žalos: T. U. iš civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialą, priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 3000 (trijų tūkstančių) eurų.
Nukentėjusiųjų T. U. ir A. U. prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.