- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- eI3-785-596/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02115-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- UAB „RASVIKA“
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasvika“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Rasvika“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-29723 (toliau – ir Sprendimas) neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
Paaiškina, kad 2021 m. gegužės 11 d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką iki 2023 m. gegužės 31 d. dėl nenumatytų transporto priemonių remonto darbų, kurių aptarnaujančios įmonės negalėjo laiku atlikti. Dėl sutrikusių atsiskaitymų Bendrovė negalėjo laiku atsiskaityti su transporto priemonių servisais, dėl ko ne visos transporto priemonės galėjo būti naudojamos, kas galiausiai sutrikdė pajamų srautus. VMI, atsižvelgdama į Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2021 m. birželio 2 d. išvadą Nr. (23.31-08) 326-2403 (toliau – ir Išvada), priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2022 m. gegužės 26 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose informavo apie tai, jog 2022 m. sausio 21 d. atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB ,,Rasvika“ iškėlimo, tačiau Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) atsisakė ją iškelti.
Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjos vadovas kreipėsi į išieškojimą vykdančią antstolę R. D. su prašymu antstolio reikalavimą įvykdyti sprendimą geruoju leisti įvykdyti per 8 mėnesius, mokant po 13 383,18 Eur dydžio įmokas ir ji nutarė prašymą tenkinti. Taip pat, kad nors UAB ,,Rasvika“ ir turi finansinių sunkumų, surinkti duomenys rodo, jog ji yra gyvybinga, imasi priemonių generuoti pajamas ir stengiasi vykdyti prievoles turimiems kreditoriams. Pažymėjo, kad moka įsiskolinimą dalimis, reguliariai perveda nustatyto dydžio sumą. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos nutraukimo, pareiškėja 2022 m. balandžio 27 d. suderino naują įmokų mokėjimo grafiką su antstoliu ir jį vykdo, imasi priemonių generuoti pajamas, stengiasi atsiskaityti su darbuotojais.
Atkreipė dėmesį, kad dėl atsakovės veiksmų akcininkas buvo priverstas steigti naują įmonę, kuri ir vykdo mokestines prievoles už pareiškėją ir šiuo metu jau yra sumokėjusi beveik pusę mokestinės nepriemokos. Pareiškėjai nėra suprantama, dėl kokių priežasčių jai nebuvo suteikta galimybė išdėstyti mokestinę nepriemoką, atsižvelgiant į skaudžius smūgius verslui dėl COVID-19 pandemijos. Teigia, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, jog Bendrovės vadovas (kuris yra ir vienintelis akcininkas) yra sąžiningas ir stengiasi net ir sunkiomis sąlygomis vykdyti prievoles valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo su juo nesutinkanti ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Cituoja ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei pažymi, jog įvertinus pareiškėjos finansinę būklę buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. UAB ,,Rasvika“ įplaukos bankų sąskaitose sudarė 234 080,18 Eur, šiuo laikotarpiu pareiškėja į valstybės biudžetą sumokėjo 2,30 Eur. Mokėjimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra vieninteliai mokėjimai, atlikti turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, ką patvirtina ir pareiškėjos pateikti bankų sąskaitos išrašai ir kiti dokumentai.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenimis ilgalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 10 930 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai - 228 345 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 239 275 Eur, t. y. viršijo viso turto vertę. Išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad didžioji dalis pareiškėjos turto sudaryta iš 107 819 Eur trumpalaikio turto, iš jo - 73 748 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Įvertinus skolas tiekėjams ir kitiems kreditoriams (pagal pareiškėjos pateiktą kreditorių sąrašą, be VMI įsiskolinimo) matyti, kad pareiškėja 2021 m. kovo 31 d. kitiems kreditoriams buvo skolinga 98 885,73 Eur, iš jų 34 185,79 Eur buvo vėluojama apmokėti daugiau kaip 1 metus. Atsižvelgdama į tai, mano, kad pareiškėja atitinka nemokios įmonės būseną Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatų prasme.
Pažymi, kad pareiškėjos nuosavas kapitalas ne tik mažesnis už ½ įstatinio kapitalo, bet ir yra ženkliai neigiamas, t. y. 2021 m. kovo 31 d. duomenimis - minus 89 292 Eur, preliminaraus balanso 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis - minus 91 795 Eur. Teikdama Prašymą pareiškėja nurodė, kad įsiskolinimo susidarymui įtakos turi nenumatyti transporto priemonių remonto darbai, kurių aptarnaujančios įmonės negalėjo laiku atlikti, dėl sutrikusių atsiskaitymų Bendrovė negalėjo laiku atsiskaityti su transporto priemonių servisais, dėl ko ne visos transporto priemonės galėjo būti naudojamos, o tai sutrikdė pajamų srautus, tačiau nenurodė išsamaus paaiškinimo dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių vykdymo.
Nurodo, kad įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, surinktą informaciją, jos finansinę būklę, nustatė, kad pareiškėja atitinka Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų, patvirtintų VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „D. M. mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau — ir Rekomendacijos), 2 priede nurodytus kriterijus, kuriems esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką gali būti netenkinamas, t. y. atitinka kriterijų Nr. 13, nes vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pat kriterijų Nr. 15, nes UAB ,,Rasvika“ nuosavas kapitalas yra lygus nuliui arba mažesnis už nulį bei pateiktame Prašyme nenurodė išsamaus paaiškinimo dėl ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių vykdymo (kai mokesčių mokėtojo nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio), ir kriterijų Nr. 17, kadangi pagal JANĮ nuostatas yra nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog pareiškėja atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytą kriterijų Nr. 13, kuriam esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas. Pažymi, kad mokėjo tik būtinąsias išlaidas, t. y. apmokėjo tik tas išlaidas, kurių neapmokėjus veikla būtų sustojusi, nebūtų gaunamos pajamos.
VMI Išvadoje dėl pareiškėjos Prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuria remiantis ir priimtas ginčijamas atsakovės Sprendimas, nustatyta, kad pareiškėjos išlaidos laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. sudarė 36 139,77 Eur. Pareiškėja vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kuriai išmokėta 5 260 Eur, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai išmokėta 4 000 Eur, A. Ž., kaip atskaitingam asmeniui, išmokėta 10 000 Eur, todėl priėjo išvados, kad pareiškėja nesilaikė CK 6.931¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumo reikalavimų t. y. žinodama, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas VMI, kaip kreditorės, teises.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėtų Išvadoje nurodytų aplinkybių, pirmiausiai pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Įvertinus VMI pateiktą UAB ,,Rasvika“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., pareiškėjos paaiškinimus ir jos pateiktas sąskaitas faktūras, kuriose atsispindi mokėjimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Paminėtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjos įplaukos bankų sąskaitose sudarė 234 080,18 Eur. Minėtu laikotarpiu pareiškėja į valstybės biudžetą sumokėjo 2,30 Eur. Nagrinėjamu atveju suprantama, jog pareiškėjai siekiant išsaugoti verslą ir toliau vykdyti veiklą atsirado būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, tačiau byloje pateikti UAB ,,Rasvika“ bankų sąskaitos išrašai patvirtina, jog pareiškėja atliko mokėjimus ne tik UAB,,(duomenys neskelbtini)“ ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet ir vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai tuo tarpu į valstybės biudžetą sumokėjo vos 2,30 Eur.
Pareiškėja taip pat nesutinka su VMI išvada, kad atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytą kriterijų Nr. 15, t. y. kad jos nuosavas kapitalas yra lygus nuliui arba mažesnis už nulį ir ji Prašyme nenurodė išsamaus paaiškinimo dėl ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių vykdymo (kai mokesčių mokėtojo nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip ¹/₂ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio).
Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš Išvadoje nustatytų pareiškėjos finansinių duomenų, 2021 m. kovo 31 d. duomenimis pareiškėjos nuosavas kapitalas sudarė 89 292 Eur, preliminaraus balanso 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis nuosavas kapitalas sudarė 91 795 Eur, t. y. buvo ne tik mažesnis už ¹/₂ įstatinio kapitalo, bet ir ženkliai neigiamas. Nors pareiškėja teikdama Prašymą paaiškino, kad iš esmės nuosavo kapitalo deficitą sudaro VMI reikalavimai, taip pat pažymėjo, kad, kaip ir dauguma įmonių dėl COVID-19, patyrė sunkumų, tačiau nenurodė išsamaus paaiškinimo dėl ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų priemonių vykdymo, taigi sutiktina su atsakovės pozicija, kad atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytą kriterijų Nr. 15, kuriam esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas.
Atsakovė ginčijamą Sprendimą grindė, be kita ko, ir aplinkybe, kad pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytą kriterijų Nr. 17, t. y. pareiškėja galimai atitinka nemokios įmonės būseną JANĮ nuostatų prasme.
JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas - tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1322-881/2020).
Kaip matyti iš Išvadoje pateikiamų duomenų apie pareiškėjos finansinius rodiklius: 2020 m. pareiškėja patyrė nuostolį; 2021 m. I ketvirtį dirbo pelningai (preliminarių pelno nuostolio ataskaitų duomenimis 2020 m. nuostolis – 47 038 Eur, 2021 I ketvirtį pelnas sudarė 2503 Eur); 2021m. I ketvirčio preliminaraus balanso duomenimis, ilgalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 10 930 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 228 345 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 239 275 Eur t. y. viršijo viso turto vertę (viso turto vertė 149 983 Eur); didžioji dalis pareiškėjos turto yra sudaryta iš trumpalaikio turto, kurio vertė 107 819 Eur, o iš jo per vienerius gautinos sumos sudaro 73 748 Eur; pardavimai preliminarių pelno (nuostolio) ataskaitų duomenimis 2021 m. I ketvirtį lyginant su 2020 m. padidėjo 29 proc. (2021 m. I ketvirčio vidutinės mėnesio pardavimo pajamos 57 050 Eur, 2020 m. vidutinės mėnesio pardavimo pajamos 44 080 Eur); pareiškėjos bankų sąskaitose, pas atskaitingą asmenį ir kasoje pinigų likutis 2021 m. gegužės 12 d. buvo 51 661,23 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. įplaukos bankų sąskaitose sudarė 234 080,18 Eur; skolos tiekėjams ir kitiems kreditoriams (pagal pareiškėjos pateiktą kreditorių sąrašą, be įsiskolinimo VMI) 2021 m. kovo 31 d. sudarė 98 885,73 Eur, iš jų 34 185,79 Eur buvo vėluojama apmokėti daugiau kaip 1 metus.
Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Rasvika” netenkino. Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu surinktais ir proceso šalių pateiktais duomenimis apie UAB ,,Rasvika“ finansinę padėtį, konstatavo, kad nors minėti duomenys suponuoja išvadą, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, o jos įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, tačiau byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad įmonėje dirba 6 darbuotojai ir įmonė vykdo jos įstatuose numatytą ūkinę-komercinę veiklą, antstolei tenkinus skolininko prašymą leisti skolą mokėti dalimis, išieškojimo procese įmonės vardu periodinėmis įmokomis dengia įsiskolinimą VMI, balanso duomenimis mažina savo finansinius įsipareigojimus, leidžia spręsti apie tai, kad pareiškėja yra gyvybinga, imasi priemonių vykdyti prievoles. Taigi, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi konstatuota faktinė aplinkybė, jog yra tikslinga sudaryti sąlygas išsaugoti UAB ,,Rasvika“ kaip veikiantį rinkos dalyvį, o iškėlus bankroto bylą to padaryti nebūtų galima.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VMI, nagrinėdama pareiškėjos Prašymą, įvertino jos finansinius rodiklius, turimo turto vertę, turimų ilgalaikių ir trumpalaikių kreditorinių įsipareigojimų dydį, skolas tiekėjams ir kreditoriams ir padarė išvadą, kad pareiškėjos turimi įsipareigojimai viršija jos turto vertę, nes 2021 m. I ketvirčio preliminaraus balanso duomenimis ilgalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 10 930 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 228 345 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 239 275 Eur t. y. viršijo viso turto vertę (viso turto vertė 149 983 Eur).
Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į išieškojimą vykdančią antstolę R. D. su prašymu leisti įvykdyti VMI reikalavimą per 8 mėnesius, mokant po 13 383,18 Eur įmokas per mėnesį. Byloje pateiktas antstolės R. D. 2021 m. spalio 7 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-167-19273 patvirtina, kad pareiškėjai buvo leista įsiskolinimą mokėti dalimis, kiekvieną mėnesį atliekant reguliarias įmokas. Byloje pateikti lėšų pervedimo nurodymai apie laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. sausio 5 d. atliktus piniginių lėšų pervedimus leidžia spręsti, kad pareiškėja įmokas moka reguliariai. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje atsakovė taip pat nurodė, jog pareiškėja atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja atitinka nemokios įmonės būseną JANĮ nuostatų prasme.
Rekomendacijų 16 punkte nustatyta, kad galimi juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai pateikti 2 priede „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytus kriterijus Nr. 13 ir Nr. 15, kuriems esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VMI, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja moki, niekaip nepaneigia aplinkybės, jog ji atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytus kriterijus Nr. 13 ir Nr. 15, kuriems esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas.
Priimdama pareiškėjos skundžiamą Sprendimą, MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, Sprendimą priėmė jai suteiktų kompetencijų ribose, nurodė faktines aplinkybes, pateikė tinkamą šių aplinkybių teisinį vertinimą, ištyrė visas pareiškėjos Prašymui reikšmingas aplinkybes, Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, įvertino visą pareiškėjos pateiktą informaciją, todėl tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovės VMI 2021 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. (23.24-08) 327-29723 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasvika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.