- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- ATP-187-200/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171 str. 1 d. 5000 Lt bauda su naftos produktų – 1500 l dyzelinio kuro bei kuro pilstymo įrangos su skaitliuku, dviejų plastmasinių kuro talpyklų po 1000 litrų konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-09-28 apie 14:00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Metalo g. 4, Vilniuje, neturėdamas leidimo realizavo (pardavė) 6 litrus dyzelinio kuro V. K., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-02-02 įsakymo Nr. 1-19 „Leidimų verstis prekybos naftos produktais veiklą išdavimo taisyklių“ 4 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. apeliaciniu skundu prašo remiantis ATPK 30¹ str. pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir skirti švelnesnę nuobaudą – 1000 Lt baudą, baudos mokėjimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant baudą dalimis, nekonfiskuojant iš jo kuro pilstymo įrangos su skaitliuku, dviejų plastmasinių kuro talpyklų po 1000 litrų. Nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, jo pajamas kas mėnesį sudaro tik gaunama 350 Lt socialinė pašalpa, kitų pajamų neturi. Apeliantas gyvena su motina, kuri yra senatvės pensininkė, jos pajamas sudaro gaunama senatvės pensija, apeliantas jai padeda ir prižiūri, kitų pragyvenimo šaltinių jų šeima neturi. Pasak apelianto, akcizą už degalus – 1565 Lt deklaravo. Vilniaus apskrities VMI apeliantas pateikė prašymą dėl akcizo mokėjimo išdėstymo dalimis. Vilniaus apskrities VMI leido apeliantui akcizą sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį. Apeliantas taip pat nurodo, kad administracine tvarka už ATPK 171 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą anksčiau baustas nebuvo. Pasak apelianto, 5000 Lt baudos per 40 dienų sumokėti nėra galimybės, nes kas mėnesį turi mokėti akcizą 260,83 Lt. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliantas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 171 str. 1 d. Be to, apeliantas nurodo, kad ATPK 171 str. 1 d. numatyta nuobauda – bauda su naftos produktų konfiskavimu, o ne pilstymo įrangos ir talpyklų, todėl apeliantas prašo nekonfiskuoti kuro pilstymo įrangos su skaitliuku, dviejų plastmasinių kuro talpyklų po 1000 l, nes dyzeliną jis perka savo reikmėms, o ne pardavimui.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau institucija) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucija nurodo, kad, pagal ATPK 26 str., iš apelianto paimtos dvi talpos ir kuro pilstymo įranga laikomos administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiais, todėl apelianto teiginys, jog teismas neteisėtai priėmė nutarimą konfiskuoti dvi talpas bei pilstymo įrangą, yra nepagrįstas. Teismas skundžiamame nutarime motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pagrindo A. G. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir skirti pažeidėjui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Pasak institucijos, teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutarimą, teisingai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 171 str. 1 d. numatyta, kad naftos produktų pardavimas neturint licencijos užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su naftos produktų bei gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuris nedirba, neteistas, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra, į A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus, gailisi dėl jų padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jo materialinė padėtis sunki, A. G. paskyrė minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą baudą – 5000 Lt baudą su naftos produktų – 1500 l dyzelinio kuro bei kuro pilstymo įrangos su skaitliuku, dviejų plastmasinių kuro talpyklų po 1000 litrų konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apelianto nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Apelianto nurodomos aplinkybės (yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, pajamas kas mėnesį sudaro tik gaunama 350 Lt socialinė pašalpa, jokių kitų pajamų neturi, prižiūri motiną, administracine tvarka už ATPK 171 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą anksčiau baustas nebuvo) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iš A. G. padarytų investicijų įrengiant kuro saugyklą, pravažiuotų kilometrų kiekio per mėnesį, kurį nurodęs pats pažeidėjas, galimybės vienu metu sumokėti už toną kuro 3000 Lt, nėra pagrindo pripažinti, kad jo materialinė padėtis sunki. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju A. G. savavališkai įrengė patalpą (įrengta signalizacija ir pan.), kurioje laikė labai didelį kiekį (1500 l) dyzelinio kuro, už kurį nebuvo sumokėtas akcizo mokestis, jis buvo įsigijęs kuro perpylimui reikalingą įrangą, kas rodo, kad pažeidimas (prekyba dyzeliniu kuru be atitinkamo leidimo) nebuvo spontaniškas, jam buvo kruopščiai ruoštasi, kuro pirkėjų buvo ieškoma prie degalinių. Šios aplinkybės didina veikos pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliantas taip pat ginčija pilstymo įrangos ir talpyklų konfiskavimą. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. pripažino, kad pilstymo įranga ir talpyklos priklauso jam. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pilstymo įrangą ir talpyklas pripažino pažeidimo padarymo įrankiais, kadangi jie buvo tiesiogiai naudojami pažeidimui daryti, t. y. dyzeliniui kurui laikyti ir jį perpilti į atitinkamas talpas. Teismų praktikoje konstatuota, kad pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-622-533/2011). Pažymėtina, kad nekonfiskavus minėtų daiktų, kiltų grėsmė, kad A. G. galėtų pakartotinai daryti teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 26 str. 1 d., pagrįstai konfiskavo pilstymo įrangą ir talpyklas kaip pažeidimo padarymo įrankius.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant baudą dalimis. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., atsižvelgiant į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. A. G. dėl baudos išdėstymo, vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., turi teisę kreiptis į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą paskirti nuobaudą, t. y. šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris ir turi spręsti baudos išdėstymo klausimą. Apylinkės teismas šio klausimo nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako šiuo klausimu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.