- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-141-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09419-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teisės atkūrimo klausimą nagrinėjančiai institucijai papildomus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teisės atkūrimo klausimą nagrinėjančiai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai – papildomus pareiškėjo nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus. Pareiškime nurodoma, kad 1991 m. pareiškėjas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvui S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos priklausiusią žemę. Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) yra užvesta Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. X21. Iki šio prašymo pateikimo dienos, pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį jo tėvui S. R. iki nacionalizacijos priklausiusios žemės. Kadangi pareiškėjas prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę pateikė 1991 m., kuomet negalėjo būti prieinami visi archyviniai dokumentai, kurie leistų neginčijamai spręsti, kiek žemės iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjo tėvas, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos valstybės centrinį archyvą, kur buvo rasta ir į valstybinę kalbą išversta Vilniaus apygardos Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio technikos departamento Vyriausybinio parceliavimo byla. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas S. R. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini)) turėjo 2,5 dešimtines (2,73 ha) žemės. Nuosavybės teisės į pareiškėjo tėvo S. R. turėtą žemę pareiškėjui nėra atkurtos. Pareiškėjo įsitikinimu, šie naujai atrasti duomenys yra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo S. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę, todėl juos pirmiausia turi įvertinti nuosavybės teisės atkūrimo klausimą nagrinėjanti intstitucija, o būtent – Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau tam, kad pareiškėjas galėtų juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, turi būti atnaujintas terminas dokumentams pateikti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas detaliai nepagrindžia bei nenurodo svarių priežasčių dėl termino praleidimo daugiau nei 17 metų. Pažymėjo, jog kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą buvo galima žymiai anksčiau, o vien tas argumentas, jog pareiškėjas savarankiškai renka reikšmingą informaciją, iš esmės nepagrindžia, kodėl terminas pateikti papildomus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai buvo praleistas daugiau nei 17 metų. Papildomai nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 29 d. raštu Nr. 49SF-1607-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ išnagrinėjo G. R. 2018 m. birželio 7 d. prašymą dėl buvusių savininkų R. R. ir S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėto žemės ploto. Šiuo administraciniu aktu buvo pažymėta, kad Vilniaus miesto skyriuje buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į kitos buvusios savininkės R. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, kuri giminystės ryšiais su pareiškėju nesusijusi. Taigi, minėtu aktu buvo nuspręsta, kad nuosavybės teisių atkūrimas į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės mokesčio mokėtojų 1924 m. sąraše įrašytą S. R. turėtą 3 dešimtinių žemės plotą ir (duomenys neskelbtini) valsčiaus 1925 m. sąraše įrašytą R. R. turėtą 3,5 dešimtinių žemės plotą, Skyriuje vykdomas nebus. Pažymėjo, jog pareiškėjas, siekdamas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą tėvo S. R. vardu, pirmiausia, turėtų prašyti atnaujinti minėto akto apskundimo terminą, kurį atnaujinus, turėtų būti prašoma šį administracinį aktą panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjui G. R. praleistą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybai papildomus pareiškėjo nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus.
4. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog naujus duomenis pareiškėjas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo tik 2020 m. kovo 2 d., o būtent – Vilniaus apygardos Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio technikos departamento Vyriausybinio parceliavimo bylą, kurioje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas S. R. (duomenys neskelbtini) kaime (Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje) turėjo 2,5 dešimtines (2,73 ha) žemės. Teismo vertinimu pareiškėjo asmeniškai vykdyta archyvinių dokumentų paieška, surinktos informacijos analizė, sisteminimas, duomenų sąsajumo nustatymas ir vertimas į valstybinę kalbą užtruko ilgą laiko tarpą. Aplinkybė, jog pareiškėjas nuo pat dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai dienos, nuolat bei intensyviai ieškojo kitų reikšmingų duomenų, patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teises, elgėsi rūpestingai ir sąžiningai. Nustačius, kad nurodytos įstatyme numatyto termino praleidimo priežastys yra objektyvaus pobūdžio, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios, bei tai, jog, neatnaujinus termino papildomiems dokumentams pateikti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-14560-807/2020 panaikinti bei priimti naują sprendimą - pareiškėjo G. R. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai iki 2003 m. gruodžio 31 d. Asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti. Tačiau tai gali būti padaryta tik dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu.
5.2. Pareiškime buvo nurodoma, kad „pareiškėjas G. R. yra priverstas savarankiškai rinkti archyvinius duomenis, patvirtinančius faktą apie jo tėvo S. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę, kurie, kaip žinia, nėra susisteminti ir lengvai randami, todėl rasti ir iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino pateikti NŽT visus dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjui būtų atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, objektyviai yra neįmanoma. Pareiškėjas nuo pat dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo NŽT dienos nuolat bei intensyviai ieško ir teikia NŽT archyvuose surastus dokumentus, o tai patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teises, elgiasi rūpestingai ir sąžiningai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas terminą pateikti NŽT nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių“.
5.3. Pareiškėjas G. R. detaliai nepagrindė (nenurodė svarių argumentų) kodėl minėtas terminas yra praleistas daugiau nei 17 metų. Akivaizdu, kad kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą (toliau – archyvas) buvo galima žymiai anksčiau. Pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog asmuo pats renka minėtą informaciją ir ji yra sunkiai „surandama“ iš esmės nieko nepasako ir neturi jokios teisinės reikšmės. Visais atvejais suinteresuoti nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimu asmenys patys renka (arba samdo atstovą) tokią informaciją.
5.4. Byloje nėra tokių rašytinių dokumentų, kurie įrodytų, kad pareiškėjas nuolat (visus 17 metų) ieškojo tokių dokumentų. Taip pat byloje nėra valstybinių institucijų oficialių atsakymų, kad joms nepavyko rasti prašomų dokumentų. Dar svarbu paminėti, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje saugomų atkūrimų bylų archyvinių dokumentų kiekis dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų po 2003 m. gruodžio 31 d. gali kisti tik Teismui atnaujinus terminą, t. y. nuo 2003 m. gruodžio 31 d. tiesiog ieškoti ir pateikti dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai nebebuvo galima.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas G. R. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjas daugelį metų savarankiškai ieškojo dokumentų patvirtinančių faktą dėl tėvo turėtos žemės. Kadangi tėvas buvo pavienininkas ir pareiškėjo žiniomis turėjo daugiau žemės nei buvo pripažinta NŽT, todėl pareiškėjas tęsė dokumentų paieškas ir įdėjęs dideles pastangas, nepaisant pablogėjusios sveikatos, skirdamas daug laiko paieškoms rado dokumentus, kurie buvo pateikti NŽT. Jeigu ieškomi dokumentai būtų rasti anksčiau, jie būtų pateikti iš karto juos suradus.
6.2. Tai, kad pareiškėjo tėvas S. R. valdė 3,76 ha žemės ploto nacionalizacijos metu nuosavybės teise priklausančiame ūkyje patvirtina Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma apie S. R. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrityje. Pažymoje, kuri atitinka 1993 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 407 nuostatas dėl pateikiamų dokumentų, nurodyta, kad S. R. nuosavybės teise priklausančiam ūkiui priklausė gyvenamasis namas pastatytas 1939 metais. Minėtas žemės sklypas sudaro 3,76 ha, iš jų 1,03 ha žemės buvo paimta iš tėvo S. R. turėtos 3 deš. žemės iki žemės sklypo Nr. 50 sujungimo.
6.3. NŽT teiginys, kad pareiškėjas sutiko (neskundė) su Vilniaus miesto skyriaus pozicija išdėstyta 2018-06-29 rašte Nr. 49SF-1607-(14.49.104.) dėl atsisakymo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės mokesčio mokėtojų 1924 m. sąraše įrašytą S. R. turėtą 3 dešimtinių žemės plotą ir (duomenys neskelbtini) valsčiaus 1925 m. sąraše įrašytą R. R. turėtą 3,5 dešimtinių žemės plotą neturi prasmės, kadangi kalba eina apie kitą žemės sklypą kurio plotas 2,5 deš. (2,73 ha) ir nėra susijęs su NŽT minėtais 3 deš. žemės, kuri pareiškėjo tėvui priklausė nacionalizacijos metu.
6.4. Dėl pareiškėjo ligos (smegenų infarkto) dokumentų paieška buvo ypač apsunkinta. Didelies apimties archyvinės bylos reikalavo ypatingų pareiškėjo fizinių ir protinių pastangų. Dokumentų kopijos (ligos istorijos Nr. 2559, Nr. 595) įrodančios pareiškėjo silpną sveikatos būklę buvo pateiktos apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas G. R. praleistas terminas pateikti Nacionalinės žemės tarnybai papildomus pareiškėjo nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dar 1991 m. pareiškėjas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvui S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos priklausiusią žemę. Nacionalinėje žemės tarnyboje yra užvesta Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. X21. Tiek 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybė teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas), tiek šiuo metu galiojantis Atkūrimo įstatymas apibrėžia asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-912/2008).
10. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškimą nurodė tinkamą teismų praktiką, t. y., kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas turi vertinti pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodęs tinkamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, įdingai vertino faktines bylos aplinkybes.
11. Iš pareiškėjo į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas po 2003 m. gruodžio 31 d., kuomet baigėsi paskutinis įstatymu nustatytas terminas pateikti institucijoms nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, dėl jo pareiškimą įrodančių dokumentų gavimo į Lietuvos centrinį valstybės archyvą kreipėsi tik 2017 metais ir vėliau, o tai reiškia, jog jis nepateikė jokių įrodymų, kad per keliolikos metų laikotarpį būtų atlikęs bet kokius veiksmus siekdamas pagrįsti savo reikalavimą dėl žemės grąžinimo. Pareiškėjas nurodo, kad atlikti reikiamų dokumentų paiešką jam sutrikdė liga. Tačiau pareiškėjas pateikė tik dokumentus liudijančius apie jo ligą 1998 - 1999 metais. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių sutrukdžiusių jam surinkti reikiamus dokumentus nepasibaigus terminui, kurį jis prašo atnaujinti. Kaip minėta, termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Kadangi pareiškėjas tokių priežasčių nenurodė, jo pareiškimas negalėjo būti patenkintas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesant pagrindo tenkino prašymą, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas sprendžiamas iš esmės, prašymą atmetant.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės.
G. R. prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybai papildomus pareiškėjo nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus, atmesti.