Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2014-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-397-416/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
T-397-416/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
I. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-397-416/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1.; 2.5.14.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 30 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės PN nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. G. patvirtinimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-06 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) priimtu nutarimu Nr.1403 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. G. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia nuteistojo priežiūra.

Nutarime nurodyta, jog nuteistasis I. G. teistas 2009-07-15 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1 d., 8 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str., prie paskirtos bausmės pridėta dalis pagal 2005-06-30 paskirtos ir neatliktos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia 2008-04-15, bausmės pabaiga 2016-10-15. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 9 dienos.

Nutarime nurodoma, jog nuteistas vidurinį išsilavinimą, statybininko profesiją. Drausmine tvarka bausmės atlikimo metu baustas 2 kartus (nuobaudos negalioja), skatintas 4kartus. Aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Pataisos namuose dirba, darbinė motyvacija teigiama. Paleistas į laisvę planuoja įsidarbinti vairuotoju UAB „Melonas“, gauti tai patvirtinantys dokumentai. Nuteistasis palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais bendraudamas telefoninių pokalbių metu, susirašinėja laiškais. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, t.y. 46 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Visa tai įvertinus Komisija, 3 Komisijos nariams balsavus „už“ lygtinio paleidimo taikymą nuteistojo atžvilgiu ir 2 Komisijos nariams „prieš“ padarė išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. atsiliepime „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo“ nepritaria lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Mano, kad Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis gali taisytis neizoliavus jo nuo visuomenės. Nurodė, jog paleidus nuteistąjį lygtinai, nebus pasiekti LR Probacijos įstatyme bei LR BK 41 str. 2 d., numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorė pažymi, jog teismas jau buvo jo atžvilgiu parodęs pasitikėjimą ir taikęs lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl nusikalto.

LR BVK 8 str., 1 d., numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą. LR BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie nuteistieji, kurių elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, šis teistumas 4-tas. Šiuo metu atlieka bausmę už tyčinio labais sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, ne kartą parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė ir neblaivus vėl nusikalto padarydamas dar sunkesnį nusikaltimą, sukėlusį nepataisomus padarinius. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. I. G. padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Šios aplinkybės, įvertinus šiuo metu nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai teismui leidžia abejoti, lygtinio paleidimo instituto veiksmingumo nuteistojo atžvilgiu.

Nors nuteistojo elgesyje matyti teigiamų korekcijos požymių, paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau jos buvo paskirtos už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą-alkoholio vartojimą, kas yra vienas iš pagrindinių kriminogeninių veiksnių, didinantis tikimybę I. G. pakartotinai nusikalsti. Be to, nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, t.y. 46 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą, kurios nėra identiškos. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta nuteistajam nusikalstamo elgesio rizika, nagrinėjamu atveju, negalima teigti.

Taip pat pažymima, jog atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra pakankamai didelė. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įsta­tymų.

Be to, LR teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 dalyje nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Šio Įsakymo 22 dalyje be kita ko nurodyta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Įsakymo 34 dalyje nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme 2012-06-29 Nr.V-230 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose sudarymo“ nurodyta, kad komisijos sudėtį šioje pataisos įstaigoje sudaro aštuoni komisijos nariai.

Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. G., posėdžiavo komisija, susidedanti iš pirmininko ir 4 narių, t.y., viso 5 narių. Komisija galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip pusė iš visų 8 komisijos narių. Tačiau „už“ nusprendė tik 3 komisijos nariai, o tai jau ne visos komisijos narių dauguma. Todėl tesimas sprendžia, jog komisijos, kuri svarstė nuteistojo I. G. lygtinio paleidimo klausimą, nutarimas priimtas nesant komisijos narių balsų daugumai, t.y. komisijos nutarimas priimtas pasisakius už lygtinio paleidimo taikymą tik trims komisijos nariams iš aštuonių, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (2012-09-26 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-1611-508/2012).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2014-10-06 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų nutarimas Nr.1403 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo I. G. priimtas nesant komisijos narių balsų daugumai, o ir surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas palaiko prokurorės nuomonę ir sprendžia, kad aukščiau išdėstyta, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, kad I. G. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 4 d., 5 d. ir BPK 360 str. 5 d. 2 p., teismas,

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti 2014 m. spalio 6 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.1403 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam I. G..

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą siųsti I. G., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai.

Teisėjas Laimondas Noreika