Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (A. D.) gynėjo advokato E. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo nuteistas:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant buvo subendrinta su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

- Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 27 d. iki 2021 m. birželio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), per 3 kartus pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 375,53 Eur;

- Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. liepos 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), per 10 kartų pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 479,69 Eur;

- Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), per 6 kartus pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 233,69 Eur;

- Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. liepos 28 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), per 2 kartus pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 164,98 Eur;

- Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), per 4 kartus pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 309,29 Eur;

- Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), per 6 kartus pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 421,83 Eur;

- Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), per 4 kartus pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 260,85 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis iš dalies tenkinamas.

7. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Tęstinė veika suprantama kaip tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-650/2010, 2K-P-267/2011). Tokiai vieningai (bendrai) tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, 2K-7-109/2013). Kalbant apie vagystes, svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, ne vienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2009, 2K-122-693/2015).

8. Šioje byloje nustatyta, kad A. D. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. per maždaug 2 mėnesius, per 35 kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių (duomenys neskelbtini) iš viso pagrobė prekių už 2245,86 Eur. Esminės faktinės aplinkybės yra nustatytos paties nuteistojo A. D., liudytojų parodymais, byloje esančiais vaizdo įrašais, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimais bei kitais byloje surinktais įrodymais, jos nėra ginčijamos, su jomis iš esmės sutinka visi proceso dalyviai, todėl kolegija dėl jų išsamiau nepasisako ir nebeanalizuoja.

9. Kaip teisingai nurodo apeliantas, kiekvienos vagystės atveju nuteistojo pagrobto turto vertė neviršijo 150 Eur dydžio, nuo kurio pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktus turto vertės dydžius kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį. Tai, pasak apelianto, esminis argumentas vertinti nuteistojo veiksmus ne kaip nusikalstamus, o kaip užtraukiančius tik administracinę atsakomybę pagal ANK 108 str. Pirmosios instancijos teismas šias 35 A. D. veikas kvalifikavo kaip 7 savarankiškas grupes tęstinių nusikalstamų veikų, t. y. nuteisė jį pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, taip kvalifikuodamas nuteistojo veikas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) A. D., siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir narkotinių medžiagų įsigijimui, į parduotuves ėjo jau turėdamas tikslą iš jų ką nors pavogti; 2) visais atvejais jis elgdavosi vienodai – užeidavo į parduotuves, greitai paimdavo jam reikalingas ir paklausias prekes, kurias po to lengviau iškeisti į pinigus, bei greitai iš ten pasišalindavo, jis visada pavogtas prekes slėpdavo arba po savo drabužiais, arba savo kuprinėje, arba išsinešdavo prekių krepšelyje; 3) iš atitinkamų parduotuvių jis vogė reguliariai, laikotarpiai tarp jo vagysčių nedideli; 5) tokie A. D. veiksmai rodo jo iš anksto apgalvotą, motyvuotą ir kryptingą elgesį, kas patvirtina jo vieningą (bendrą) tyčią užsibrėžtam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados yra iš esmės teisingos, tačiau kolegija nepritaria pirmos instancijos teismo atliktam nuteistojo padarytų veikų grupavimui į 7 atskiras tęstines veikas pagal jų padarymo laiką ir vietą. Tai nėra teisinga.

10. Visų pirma, kaltininko tikslai ir jo elgesio motyvai atskleidžiami pagal jo paties parodymus. Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. D. parodė, kad jis niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jo mėnesio pajamos sudarė 100 Eur. Jis vogė prekes iš (duomenys neskelbtini) esančių parduotuvių, pavogtas prekes parduodavo ir taip gaudavo lėšų pragyvenimui bei narkotinių medžiagų įsigijimui. Eidamas į parduotuves, jis turėjo tikslą iš jų kažką pavogti, užėjęs į parduotuvių prekybos sales stebėdavo, kad jose nėra apsaugos darbuotojų, imdavo nuo lentynų prekes ir jas išsinešdavo nesusimokėjęs. Jis visada vogdavo nedaug prekių, kad jo nepastebėtų ir nesulaikytų parduotuvių darbuotojai, iš parduotuvių vogdavo tokias prekes, kurias galima lengvai parduoti. Iš esmės analogiškus parodymus nuteistasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, kaip visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo A. D. tyčia vogti iš parduotuvių ir taip prasimanyti lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti jau buvo susiformavusi iš anksto, nes po kiekvienos vagystės, išleidęs pinigus, jis jau žinojo, kad eis vogti tokiu pat būdu toliau. Matyti ir tai, kad nuteistojo A. D. turtinė padėtis buvo pakankamai bloga, jis neturėjo darbo, nuolatinių ir pakankamų pajamų pragyvenimui. Pats nuteistasis patvirtino, kad vagystėms ryžosi siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir narkotinių medžiagų įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė ir tai, kad nuteistojo veiksmai laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo nuoseklūs ir kryptingi, t. y. jis siekė kaip galima lengvesnės ir greitesnės naudos sau – vienas iš tokių būdų ir yra eiti vogti į parduotuves bei vėliau pavogtas prekes iškeisti į pinigus. Kad A. D. minėtu laikotarpiu būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų užsiimti kokia nors visuomenei naudinga veikla ir pragyvenimui lėšų gauti teisėtais būdais bei priemonėmis (dirbęs, bandęs įgyti specialybę ar pasinaudojęs kitomis Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis), byloje duomenų nėra. Taigi, tuo metu vagystės iš parduotuvių buvo tapusios A. D. pagrindiniu jo pragyvenimo šaltiniu ir gyvenimo būdu, jis pats to ir neneigė.

11. Kaip parodė liudytojais apklausti parduotuvių darbuotojai J. L., O. I., G. Č., J. C., G. S. ir kiti, A. D. yra žinomas kaip asmuo, kuris nuolat vagia iš parduotuvių. Pastebėjus, jog jis atėjo į parduotuvę, buvo pasižymimas jo atėjimo ir išėjimo iš parduotuvės laikas, ir po to tikrinama, ar jis nepavogė prekių. Yra buvę atvejų, kai A. D. buvo sulaikomas parduotuvės salėje ir jo buvo prašoma atiduoti jo ketintas pavogti prekes. Liudytojai patvirtino, kad A. D. veikia daugmaž vienodai – jis ateina į parduotuvę, greitai paima norimas pavogti prekes ir greitai iš parduotuvės pasišalina. Tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Taigi, įėjęs į parduotuvę, A. D. pernelyg ilgai nevaikštinėdavo joje, iš esmės žinodavo, kokias prekes vogs. Tai rodo ir tokios aplinkybės, kad jis iš parduotuvių vogdavo išimtinai alkoholinius gėrimus, elektrinius prietaisus ir tik retkarčiais kitokius daiktus (maistą, žaislus ir pan.). Nuteistasis A. D. patvirtino, kad vogė tokius daiktus, kuriuos jam po to lengviau parduoti, kas ir yra alkoholis bei elektriniai prietaisai. Tai tik dar kartą patvirtina, kad A. D. iš parduotuvių pavogtus daiktus iškeitęs į pinigus bei šiuos pinigus išleidęs savo reikmėms, jau žinojo, kaip elgsis toliau – vėl eis vogti iš parduotuvių, taip prasimanydamas lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegijos, kaip ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės vienareikšmiai ir konkrečiai rodo nuteistojo tiesioginę apibrėžtą tyčią – vogti iš parduotuvių ir vogti iki tol, kol jis bus sulaikytas. Visas jo veikas jungė būtent toks vieningas sumanymas, veikos iš esmės niekuo nesiskyrė, jis veikė kryptingai ir nuosekliai.

12. Tačiau, teisėjų kolegija negali sutikti su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas kvalifikavo šiuos nuteistojo A. D. nusikalstamus veiksmus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad dėl visų 35 epizodų A. D. veiksmus jungia vieninga (bendra) tyčia užsibrėžtam tikslui pasiekti, jo veiksmus kvalifikavo pagal veikų padarymo vietą ir laiką – pagal konkrečią prekybos vietą už per tam tikrą laiką padarytas veikas. Toks kvalifikavimas, kolegijos nuomone, neatitinka paties teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei padarytų išvadų. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, toks dirbtinis nuteistojo veiksmų išskaidymas nėra teisingas ir BK 63 straipsnio 10 dalies prasme bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau minėta, A. D. vagystes darė iš 4 (duomenys neskelbtini) esančių parduotuvių, vieną po kitos, jas skiria nedidelis laiko tarpas, jas jungia vieningas ir labai konkretus sumanymas, jos padarytos veikiant tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais. Atsižvelgus į visa tai bei įvertinus, kad per pakankamai trumpą laikotarpį A. D. padarė nors ir smulkias, bet 35 vagystes, darytina išvada, kad jis turėjo bendrą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį nuolat daryti turto pagrobimus ir iš to turėti turtinės naudos tol, kol bus sulaikytas. Todėl, jo veikos turėjo būti kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes jas šiuo atveju neabejotinai jungia vieninga nuteistojo tyčia.

13. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija nustato, kad A. D., turėdamas vieningą (bendrą) tyčią gauti lėšų pragyvenimui, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. iš (duomenys neskelbtini) esančių parduotuvių, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), tęstiniu būdu per 35 kartus pavogė įvairių prekių (jos išvardintos skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje) už iš viso 2245,86 Eur. Jo veikos, kvalifikuotos kaip 7 tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) (už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu), perkvalifikuojamos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 10 dalies, taikymo kvalifikuojant nuteistojo veikas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

14. Nors nuteistojo veikos perkvalifikuojamos į vieną tęstinę veiką, tačiau pačių jo atliktų neteisėtų veiksmų apimtis dėl to nesumažėjo. Įvertinus tai, skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės jam skyrimo motyvus, iš esmės neigiamą jo asmenybę, jam paliekama pirmosios instancijos teismo paskirta (už atskiras nusikalstamas veikas subendrinta) bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Susipažinus su apeliaciniame skunde nurodyta kasacine nutartimi, darytina išvada, kad šių bylų ne visos faktinės aplinkybės yra vienodos nagrinėjamai situacijai (kaltininkai padarė skirtingą kiekį vagysčių per skirtingą laikotarpį, jie skirtingai elgėsi parduotuvėse, vogė ne iš tiek pat parduotuvių), todėl teisėjų kolegija neprivalo ja vadovautis kaip precedentu. Kartu pažymėtina, kad paprastai bylos aplinkybės nėra identiškos ir jos yra vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kuria prašoma iš nuteistojo A. D. valstybės naudai išieškoti 175 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias jį ginant (5 t., b. l. 125-127). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje – BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki tol jis niekur nedirbo, pragyveno iš daromų vagysčių, duomenų apie jo turimas pajamas ir turtą nėra. Taip pat šioje byloje yra patenkinti civiliniai ieškiniai bei iš nuteistojo konfiskuotos iš nusikalstamų veikų gautos pajamos. Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš nuteistojo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendį.

A. D. (A. D.) nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paliekant jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 2 metams 9 mėnesiams bausmę.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo išieškoti 175 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro advokato užmokestis.