Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Ingai Karalienei dėl neteisėtų antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog nors pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, bet nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tačiau iš esmės bylą išsprendė teisingai.

Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus intra vires, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis c.b. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341-2007).

Pagal bylos duomenis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-09-29 išdavė vykdomąjį raštą išieškoti iš J. K. M. P. naudai nepilnametės dukters R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui 250 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2004-04-06 iki dukters pilnametystės (b.l. 3). Pareiškėja nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas iki šios dienos sudaro 13 923,63 Lt. Pareiškėja vykdomąjį raštą vykdymui pateikė 2009-09-07 (b.l. 2).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (LR CPK 586 str. 1 d.). Pagal LR CPK 651 str. 1 d., prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis, tik patikrinęs LR CPK 651 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti, gali išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Į bylą pateikto antstolės patvarkymo duomenys patvirtina, kad antstolė išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir įsitikinusi, jog yra akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį raštą, todėl 2009-09-08 patvarkymu jį atsisakė priimti (b.l. 5).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai, atsisakius priimti vykdomąjį raštą, atitiko įstatymo keliamų teisėtumo reikalavimą, tačiau kitais motyvais nei nurodė antstolė ir pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis LR CPK 651 str. 2 d. 1 p., antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, jog vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas (LR CPK 650 str. 1 d.), o pagal LR CPK 638 str. 1 d. išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis raštas. Pagal LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. nuostatas išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui, o ne jo įstatyminiams atstovams, todėl nagrinėjamoje byloje pareiškėja priteistą išlaikymą tvarkė uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.185 str. 1 d.). Vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui metu R. K. jau buvo pilnametė, todėl pareiškėja prarado uzufrukto teisę į minėtas lėšas, todėl ji nebegalėjo R. K. vardu kreiptis į teismą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo (LR CPK 651 str. 2 d. 1 p.). Tai, kad vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta pareiškėja, esminės reikšmės ginčui neturi dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių, nes išlaikymas priteistas ne jai, o dukrai. Dukrai tapus pilnamete, turėtų būti pakeistas išieškotojas. Antstolė, gavusi M. P. prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo patikrinti ar vaikas kuriam išieškomas išlaikymas, netapo pilnamečiu ir nustačiusi, kad E. K. yra pilnametė, turėjo atsisakyti priimti apeliantės prašymą šiuo pagrindu (LR CPK 651 str. 2 d. 1 p.), išaiškindama, kad į antstolę dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos išieškojimo turi teisę kreiptis pati E. K.. Ttodėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolė iš esmės teisėtai atsisakė priimti vykdomąjį raštą, neperžengdama savo kompetencijos ribų, tačiau ne tuo pagrindu, kurio pagrindu turėjo atsiskatyti priimti. Remiantis išdėstytu, antstolė negalėjo atlikti apeliantės prašomų vykdymo veiksmų, o antstolės veiksmai, atsisakant priimti vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N-2-5008-38/2004 pripažintini teisėtais, o pareiškėjo skundas netenkintinas (LR CPK 613 str., 638 str., 650 str., 651 str.). Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad antstolės argumentai, kuriais remdamasi atsisakė priimti vykdomąjį raštą, bei pirmosios instancijos teismo motyvai, kad toks pagrindas, nurodytas LR CPK 651 str. 2 d. 4 p., nagrinėjamoje byloje yra teisėtas, yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija pašalina šiuos pirmosios insatncijos teismo motyvus bei keičia pareiškėjos skumdo atmetimo pagrindą iš LR CPK 651 str. 2 d. 4 p. į 651 str. 2 d. 1 p.. Pagal LR 606 str. 4 d. jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o LR CPK 606 str. 2 d. numatytas 10 metų senaties terminas vykdomajam dokumentui patekti vykdyti prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šią normą neteisingai išaiškino, todėl ją netinkamai pritaikė byloje. Minėta norma reiškia, kad kiekvienai periodinei išmokai išieškoti priverstine tvarka yra taikomas 10 metų bendrasis terminas, skaičiuojamas nuo periodinės išmokos mokėjimo termino pabaigos. Normos nuoroda, kad vykdomasis raštas galioja per visą priteistų periodinių išmokų mokėjimo terminą, nereiškia, kad šiam terminui pasibaigus, nebegalima pateikti vykdomojo rašto vykdyti dėl įsiskolinimo pagal šį vykdomąjį raštą išieškojimo. Teismo sprendimu priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis ir skolininkui jų nemokant, pasibaigus periodinių išmokų mokėjimo laikotarpiui, skola už periodinių išmokų mokėjimo laikotarpį išlieka, o kreipimasis į teismą dėl tokios skolos priteisimo yra negalimas, nes iš esmės reikštų kreipimąsi į teismą tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko. Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu jau yra pasisakęs dėl išlaikymo mokėjimo pareigos ir skolininkui tokios nemokant, atsiranda teisė tokį išlaikymą ir jo įsiskolinimą išieškoti priverstine tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamsi minėtais motyvais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra psibaigęs terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti, todėl pašalinus aukščiau nutartyje aptartas kliūtis, jis gali būti pateiktas vykdyti, o antstolė, nesant kitų įstatymo nuamtytų kliūčių, privalo jį priimti vykdyti. Teismas, neteisingai išaiškinęs LR CPK 606 str. 4 d., netinkamai šią normą pritaikė ir todėl nepagrįstai pareiškėjos skundą atmetė LR CPK 651 str. 2 d. 4 p. Teisėjų kolegija, kaip jau minėta, šį pagrindą keičia į LR CPK 651 str. 2 d. 1 p., nes pagal bylos duomenis nustatė, kad vykdomąjį raštą pateikė vykdyti asmuo, neturintis tam teisės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, atmesdamas pareiškėjos skundą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar keisti, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis paliktina iš esmės nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.