Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui R. G., tretysis asmuo I. D., dėl santuokos nutraukimo, turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas toliau išdėstytais argumentais. Nors ieškovė su atsakovu gyvena viename bute, tačiau su juo šeiminių santykių nepalaiko, bendro ūkio nebeveda. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė jo nepagarba ieškovei, piktnaudžiavimu alkoholiu, agresija ieškovės atžvilgiu, atsakovui būnant girtam. Ieškovė teigia, kad 2012-10-01 atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę jiems priklausančiame bute. Atsakovas dirba epizodiškai, dėl to neturi pakankamai pajamų išlaikyti šeimai, butui, turi skolų už komunalines paslaugas. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 1998-04-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai įsigijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nors butas įgytas santuokos metu, tačiau už ieškovės asmenines lėšas, todėl, ieškovės manymu, yra pagrindas šį butą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovės teta 1994-04-30 ieškovei padovanojo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad šį butą nuomojo, už tai kas mėnesį gaudavo 400 Lt, kuriuos kaupė naujam būstui įsigyti. 1998-03-27 butą Vilniuje pardavusi, už jį gavo 52 000 Lt ir už buto nuomą buvo sukaupusi 12 000 Lt. Tais pačiais metais balandžio 28 d. ieškovė ir atsakovas pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 70 400 Lt, iš kurių 64 000 Lt sutuoktiniai sumokėjo buto pardavėjams sutarties sudarymo metu, o likusią sumą 6 400 Lt įsipareigojo sumokėti iki 1998-05-05. Sutuoktiniai gavo 20 000 Lt paskolą iš tuometinio Žemės ūkio banko, ją panaudojo skolai grąžinti (6 400 Lt) ir buto remontui (13 600 Lt). Paskola buvo grąžinta bendromis sutuoktinių santaupomis. Ieškovės manymu, buto pirkimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, t. y. 64 000 Lt, o bendrų lėšų, gautų iš banko buto pirkimui buvo panaudota 20 000 Lt. Pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į visą butą, ji sutuoktiniui turėtų sumokėti pusę iš banko gautos paskolos – 10 000 Lt. Tačiau, ieškovės manymu, ši kompensacija neišmokėtina, nes, 1996-11-01 mirus R. G. tėvui dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovas. Iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, sutuoktiniai jame gyveno, bendro gyvenimo metu atsakovo paveldėtą turtą pagerino – pastatė priestatą, įrengė vonios kambarį ir tualetą, antrame aukšte įrengė vaikų kambarį, atliko kapitalinį trijų gyvenamųjų kambarių remontą. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į šį atsakovo turto pagerinimą bendromis lėšomis, kuriam buvo panaudota daugiau nei 20 000 Lt, ieškovė turi pagrindo neišmokėti atsakovui kompensacijos už buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimą panaudojant 20 000 Lt paskolą. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas davė paaiškinimus, patikslino vieną iš savo reikalavimų ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Pažymėtina, kad byloje yra atsakovo pateiktas dokumentas (prašymas), taigi apie vykstantį teismo procesą jam yra žinoma. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos (kuri nurodyta ir minėtame atsakovo į bylą pateiktame prašyme) adresu, taip pat turto buvimo vietos adresu, tačiau neįteikti. Taigi atsakovas, žinodamas apie teismo procesą, nevykdė savo pareigos pranešti apie adresą, kuriuo būtų galima įteikti jam procesinius dokumentus (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 121 straipsnis). Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Ieškovei ir jos atstovui prašant, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje tretysis asmuo I. D. davė paaiškinimus, kad visi sutuoktinių kreditoriniai įsipareigojimai jai yra įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš teismui pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta 1981-04-25, įregistruota Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 40. Kaip minėta, teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl šeimos iširimo. Šiuo atveju laikytina, kad santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu faktiškai negyvena, susitaikyti nebandė, abu gyvena savo gyvenimus. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį, siekiant išsaugoti šeimą. Laikytina, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl daroma išvada apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas savo nuomonės neišreiškė. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė.

Šalys reikalavimų dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareiškė, todėl jis nepriteistinas.

Dėl turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe.

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovo vardu yra įregistruota 36/100 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Šio turto įgijimo pagrindas yra 1997-06-16 ir 1997-05-28 paveldėjimo teisės liudijimai.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris yra sutuoktinio paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Atsižvelgiant į tai, išvardintas turtas pripažįstamas atsakovo asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad ieškovė šio fakto neginčija.

Dėl turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe.

Byloje keliamas reikalavimas butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šio buto nuosavybės teisė yra įregistruota abiejų sutuoktinių vardu po 1/2 dalį buto. Šis turtas buvo įgytas 1998-04-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iš teismui pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad butas buvo nupirktas abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis už 70 400 Lt

Ieškovė teigia, kad šis butas yra įgytas už jos asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmenine nuosavybės teise priklausiusį dovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl turėtų būti pripažintas jos asmenine nuosavybe.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei 1994-04-30 dovanojimo sutartimi buvo padovanotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas Vilniuje prieš mėnesį (1998-03-27) iki įsigyjant ginčo butą Klaipėdoje buvo parduotas už 52 000 Lt. Teismas laiko tikėtina aplinkybę, kad lėšos, gautos pardavus ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą Vilniuje, buvo panaudotos ginčo butui Klaipėdoje įsigyti.

Kita vertus, remdamasis rašytiniais įrodymais – 1998-04-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, buto įregistravimo abiejų sutuoktinių vardu faktą patvirtinančiais dokumentais, taip pat ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu (2016-06-07 teismo posėdžio garso įrašo 10 min.), teismas konstatuoja, kad ginčo buto įsigijimo metu ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią įsigyti šį turtą bendrojon sutuoktinių nuosavybėn.

CK 3.89 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sutuoktinis, kuris mano, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju reikšmingas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vadinasi, pagal teisinį reguliavimą lėšos, gautos realizavus sutuoktinio asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti panaudotos bendrai nuosavybei įgyti, nebent būtų aiškiai išreikšta priešinga sutuoktinio valia.

Šioje byloje nustačius sutuoktinių (taip pat ir ieškovės) valią įsigyti ginčo butą bendrojon nuosavybėn, ta aplinkybė, kad šiam turtui įsigyti tam tikra dalimi buvo panaudotos lėšos, gautos realizavus ieškovės asmenine nuosavybe esantį turtą, nesudaro pagrindo aptariamą butą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Taigi, įvertinus įrodymus, ginčo butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl kitų ieškovės argumentų paminėtina, kad teismui nepateikta jokių įrodymų apie sukauptas nuomojant butą Vilniuje lėšas (12 000 Lt) laikotarpiu nuo 1994-1998 m., todėl ši aplinkybė nėra įrodyta. Kartu teismas pažymi, kad pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui taip pat nepateikta jokių įrodymų apie atsakovui asmenine nuosavybe priklausančiam turtui padarytus pagerinimus, jų vertę. Šių aplinkybių neįrodžius, teismas nepateikia jų vertinimo ir plačiau dėl jų nepasisako.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Teismas konstatuoja, kad aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas šioje byloje nenustatė, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams dalintinas po 1/2 dalį.

Dėl sutuoktinių skolinių įsipareigojimų.

Byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro 2016-04-14 išraše apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas galiojantis hipotekos įrašas (7.1. punktas), taip pat galiojanti žyma apie vykdomojo įrašo atlikimą (8.1. punktas). Iš Hipotekos registro išrašo matyti, kad minėtas butas buvo įkeistas pagal sutartinę hipoteką I. D. 13 000 Lt (3 765 Eur) dydžio prievolei pagal 2003-06-27 paskolos sutartį užtikrinti. 2013-06-11 kreditorės I. D. prašymu buvo atliktas vykdomasis įrašas dėl negrąžintos paskolos dalies – 3 000 Lt. Teismo posėdyje tretysis asmuo I. D. patvirtino, kad visi skoliniai įsipareigojimai pagal minėtą sutartį jai yra įvykdyti (2016-06-07 teismo posėdžio garso įrašo 26 min.).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis atsakovas skolą UAB „Vitės valdos“ (civilinė byla Nr. e2-499-838/2016) yra sumokėjęs (DOK-1709), vykdomojo rašto UAB „Vitės valdos“ išduoti neprašė. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu apie skolas už komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), jai nėra žinoma (2016-06-07 teismo posėdžio garso įrašo 8-9 min.).

Įvertinęs turimus duomenis, teismas daro išvadą, kad dalintinų skolinių įsipareigojimų kreditoriams sutuoktiniai neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 308 Eur sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduotis ZD87273). Įrodymų apie ieškovės išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti teismui nepateikta.

Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų visumą, laikytina, jog patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 231 Eur sumokėto žyminio mokesčio

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1981-04-25, įregistruotą Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 40, tarp D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Šalims tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti 36/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 231 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui ir Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas teismo sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.