Šiaulių apylinkės teismo nutarimas, II-13-1007/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-02-07
Bylos Nr.: II-13-1007/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00243-2022-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Daiva Domeikienė
Advokatai: Dainius Žiedas

Kategorijos

21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-13-1007/2023Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00243-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. vasario 7 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant skundą pateikusiam D. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos – atstovei R. R.,

vertėjai Daivai Sakalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. P. įgalioto atstovo advokato Dainiaus Žiedo pasirašytą skundą dėl ne teismo tvarka Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-1306-2022 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-1306-2022 administracinio nusižengimo byloje D. P. (toliau – ir Skundą pateikęs asmuo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 459 straipsnio 6 dalyje, padarymą nubaustas 2400 eurų bauda už tai, jog 2022 m. rugpjūčio 1 d. 12 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už transportą, neužtikrino, kad vairuotojai sudarytų sąlygas kontroliuojantiems pareigūnams pasverti transporto priemones ar jų junginius. 2022 m. rugpjūčio 9 d. surašytame protokole Nr. VKTI-ANR_P-3817-2022 (ROIK: 22175739006) užfiksuota, kad vairuotojas S. B., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklausančia transporto priemone „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (triašis sunkvežimis) su priekaba „NARKO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (trijų ašių priekaba), veždamas medienos rąstus važiavo maršrutu (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasverti transporto priemonių junginį, tuo kliudė valstybės įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas) 14 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog S. B. atsisakymas užfiksuotas vaizdo medžiagoje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė įgalioto atstovo advokato Dainiaus Žiedo pasirašytą skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1306-2022 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Šalies argumentai

3. D. P. skunde nurodo, jog jis neįvykdė administracinio teisės nusižengimo, yra nubaustas be kaltės, todėl nutarimas naikintinas. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas. Pažeidimo įvykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, - nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Iš Skundžiamo nutarimo galima suprasti, jog vairuotojas nubaustas už atsisakymą pasverti transporto priemonių junginį. Tuo tarpu įmonės vadovui atsakomybė taikoma nepagrįstai, nes jis neatliko jokių kaltų veiksmų, kuriais būtų nesudarytos sąlygos pasverti miškovežį su kroviniu. Skundžiamame nutarime D. P. įvardijamas atsakingu už transportą. Lietuvos Respublikos transporto teisėje tokios sąvokos nėra, todėl nesuprantama, kokiu tikslu inkriminuotas šis, niekur neapibrėžtas, statusas. ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje vartojama sąvoka „asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai“ galimai apima licencijuojamų vežėjų veiklai būtiną transporto vadybininką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo licencijuojamos krovinių pervežimo veiklos, todėl bendrovėje nėra aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos pareigybės ir subjekto – asmens, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Už įmonės darbuotojo kaltus veiksmus įmonės vadovui negali būti taikoma atsakomybė jo veikoje nesant kaltės. Nutarime neatskleista kokia veika D. P. įvykdė inkriminuotą pažeidimą – „neužtikrino, kad vairuotojai sudarytų sąlygas kontroliuojantiems pareigūnams pasverti transporto priemones ir jų junginius“. Nutarime vartojama daugiskaita, nors atsakomybė lyg ir taikoma už vairuotojo S. B. vienkartinį pažeidimą. Kitas dalykas, jog įmonės vadovas nebuvo miškovežio sustabdymo vietoje, todėl nesuprantama, kaip jis galėjęs įtakoti vairuotoją sudaryti sąlygas kontroliuojantiems pareigūnams pasverti sąstatą.

4. Nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. patvirtintų Krovininių automobilių vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų, su kuriais į darbą bendrovėje priimtas vairuotojas S. B. supažindintas 2021 m. vasario 17 d., 1.6.4 punkte nustatyta, jog vairuotojas – ekspeditorius turi žinoti ir darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kelių eismo taisyklėmis, krovinių vežimo kelių transportu taisyklėmis. Vairuotojas už instrukcijos reikalavimų nevykdymą ir priimtus asmeninius sprendimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka (Nuostatų 5.1.10 p.). Nurodyta suponuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, parengdamas pareiginius nuostatus ir su jais supažindindamas pavaldų vairuotoją – ekspeditorių, įvykdė savo pareigą instruktuoti ir papildomai išaiškinti vidutinių gabumų asmeniui žinomus dalykus, jog vairuojant transporto priemonę privaloma laikytis įstatymų. Asmuo vairuojantis vilkiką (miškovežį) turi atitinkamą kategoriją ir neabejotinai supranta, jog įstatymu pagrįsti įgaliotų pareigūnų reikalavimai yra privalomi vykdyti. Be to, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 str. 3 d.). Asmuo, vairuojantis vilkiką ir dalyvaujantis viešame eisme, privalo paklusti kontrolės funkcijas įgyvendinantiems pareigūnams (Kelių transporto kodekso 13 str., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 4 d.). Vairuotojo darbdavys negali pakeisti įstatyminio reglamentavimo ir „atleisti“ asmenį nuo įstatymų vykdymo. Taip pat, kaip ir pavaldumas darbo santykiuose nėra aukštesnis už asmens pavaldumą valstybės pareigūnui administracine tvarka. Teisės teorijoje ir praktikoje drausminė atsakomybė laikoma švelnesne teisinės atsakomybės rūšis už atsakomybę, taikomą įvykdžius administracinį teisės pažeidimą. Todėl teigtina, kad įmonės vadovas neturi daugiau galių įtakoti darbuotoją vykdyti įstatymus nei valstybės pareigūnas. Nurodyta suponuoja, jog vairuotojo asmeninis sprendimas nepaklusti valstybės įgaliotam pareigūnui yra valinis asmens pasirinkimas, kurio darbdavys negali ir neturi galimybės įtakoti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teigiama, jog Skundžiamame nutarime neįvardinta kokių įstatymo numatytų pareigų neįvykdė D. P., kuriomis buvo galima užtikrinti sąlygas pasverti transporto sąstatą. Iš D. P. reikalauta atlikti neįmanomą, kas pažeidžia konstitucinį reikalavimą impossibilium nulla obligatlo ėst. „Neįmanomos įvykdyti pareigos“ „pažeidimas“ de constitutlone lata nesukuria jokių teisinių padarinių (principas lex non cogit ad impossibilla), tad negali būti laikomas teisėto reikalavimo nevykdymas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą Lietuvos transporto saugos administracija ne kartą traukė atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnį už vairuotojų įvykdytą veiką, konkrečiai Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų vairuotojui teiktą nurodymą atlikti transporto sąstato svėrimą nevykdymą. Teismai visuomet D. P. atžvilgiu nutraukdavo administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, Lietuvos transporto saugos administracija šių sprendimų neginčijo. Įstatymų leidėjo specialiosios normos suformulavimas ANK 459 straipsnio 6 dalyje nėra pagrindas kitaip interpretuoti administracinės atsakomybės principus, t. y. bausti asmenį nesant administracinio teisės pažemio sudėties, kaltės.

6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn, įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). ANK 459 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėčiai subjektyviąja prasme būdinga tiesioginė tyčia, t. y. asmuo supranta, kad nesudaro sąlygų patikrinti transporto sąstato svorį ir nori taip veikti. Taigi, D. P. veikoje nėra tiesioginei tyčiai būdingo intelektinio – žinojimo ir supratimo elemento.

Atsiliepimas

7. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Lietuvos transporto saugos administracija, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog D. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

8. Nurodyta, jog Institucija nesutinka su skunde pateiktais argumentais. Skunde nurodoma, kad ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje vartojama sąvoka „asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo licencijuojamos krovinių pervežimo veiklos, todėl bendrovėje nėra aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos pareigybės ir subjekto – asmens, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Institucija pažymi, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį numatyta įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, todėl tik vieno ANK specialiosios dalies straipsnyje numatyto subjekto, t. y. asmens, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, nurodymas yra klaidingas ir nepagrįstas. Skunde nurodoma, kad įmonės vadovui negali būti taikoma atsakomybė jo veikoje nesant kaltės, o nutarime neatskleista, kokia veika D. P. įvykdė inkriminuotą pažeidimą. Administracija nurodo, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime administracinio nusižengimo byloje aiškiai nurodyta kada, koks administracinis nusižengimas padarytas bei kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P. yra traukiamas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kaip įvykdė administracinį nusižengimą, todėl Skunde nurodytas argumentas laikytinas nepagrįstu bei deklaratyviu. Administracija nesutinka su Skunde nurodytu argumentu, kad už įmonės darbuotojo kaltus veiksmus įmonės vadovui negali būti taikoma atsakomybė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas parengdamas pareiginius nuostatus ir su jais supažindindamas pavaldų vairuotoją – ekspeditorių įvykdė savo pareigą instruktuoti ir papildomai išaiškinti vidutinių gabumų asmeniui žinomus dalykus, jog vairuojant transporto priemonę privaloma laikytis įstatymų. Administracija nurodo, kad pirma, administracinė atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį numatyta ne tik vairuotojams, bet ir (ar) įmonių vadovams. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vieno iš ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme nustatyto subjekto administracinės atsakomybės, pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės. Antra, D. P. nuomone jis nėra kaltas, nes nėra atsakingas už transporto veiklą, o už tai yra atsakingas vairuotojas, kurio pareiginiuose nuostatuose nustatyta, jog vairuotojas – ekspeditorius turi žinoti ir darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, krovinių vežimo kelių transportu taisyklėmis, tačiau nustatyti administraciniai nusižengimai leidžia pagrįstai manyti, kad D. P. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo taikytos priemonės bei vien pareiginių nuostatų patvirtinimas ir vairuotojo supažindinimas su jais, nebuvo pakankami, kad nusižengimai nebūtų padaryti. Trečia, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Įmonės vadovas, duodantis nurodymus įmonės vairuotojui pasikrauti krovinį ir pristatyti jį į vietą, organizuojantis vairuotojo veiklą, kuris, kaip ir nurodyta Skunde, yra jam pavaldus, turi užtikrinti ir nurodyti vairuotojui vykdyti teisėtus kontrolę atliekančių pareigūnų nurodymus, t. y. neatsisakyti pasverti transporto priemonę (jų junginį) ir vykdyti kitus su transporto priemonės (jų junginio) pasvėrimu susijusius teisėtus nurodymus, todėl Skundo argumentai, kad įmonės vadovas neturi daugiau galių įtakoti darbuotoją vykdyti įstatymus nei valstybės pareigūnas, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

9. Pažymėta, jog vairuotojas patikrinimo metu nurodė ir byloje pateiktame garso įraše girdima, kad atsisako važiuoti ant svarstyklių ir pasverti transporto priemonių junginį, o priežastimi nurodė, kad neliepė vadovas (garso įraše rusų kalba girdima „načalnik nevelit“). Manytina, kad vairuotojas vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo – ekspeditoriaus funkcijas, būdamas pavaldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir dirbdamas įmonės naudai, pats vienasmeniškai neturi tikslo priešintis ir nevykdyti teisėtų kontrolę atliekančių pareigūnų nurodymų, pažeisti teisės aktų reikalavimus, žinodamas, kad už tokius veiksmus jam bus taikoma administracinė atsakomybė. Taigi, byloje esant aukščiau minėtam įrodymui, kad tokį nurodymą (t. y. nesisverti) vairuotojui davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., argumentai dėl D. P. kaltės nebuvimo laikytini paneigtais.

10. Nurodyta, jog vairuotojas, tiek įmonės vadovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad vežant krovinius būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų tinkamai ir būtų vykdomi teisėti kontrolę atliekančių pareigūnų nurodymai, t. y. nebūtų atsisakoma ar vengiama pasverti transporto priemonę, todėl Skunde nurodyti argumentai, kad vadovui už įmonės darbuotojo kaltus veiksmus negali būti taikoma atsakomybė, o įmonės vadovas neturi daugiau galių įtakoti darbuotoją vykdyti įstatymus nei valstybės pareigūnas nepagrįsti ir laikytini tik kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Įstatyme ne veltui numatyta atsakomybė tiek vairuotojui, tiek vadovui. Akivaizdu, kad tokie transporto priemonių junginiai, kuriais vežami sunkiasvoriai kroviniai, gadina kelių dangą, dėl ko galiausiai kenčia kiti vairuotojai, kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Transporto priemonių (jų junginio) pasvėrimas įgyja didelę reikšmę. D. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir šis faktas neginčijamas pateiktame Skunde. Tokia praktika, kai visa atsakomybė būtų perkelta vairuotojui, iš esmės eliminuotų galimybę patraukti administracinėn atsakomybėn faktiškai krovinio vežimą organizuojantį asmenį.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. nurodė, jog skundą ir jame išdėstytas faktines aplinkybes palaiko. Jo vadovaujamos įmonės pagrindinė veikla yra prekyba mediena, transporto sritis yra kaip pagalbinė veikla. Įmonėje dirba 35 vairuotojai, 9 iš jų yra trečiųjų šalių piliečiai. Prieš priimant į darbą visi darbuotojai yra instruktuojami ir pasirašomi pareigybiniai nuostatai. Jų įmonė nėra licencijuota įmonė ir neturi privalomai už transportavimą atsakingo asmens. Jie krovinius veža savo sąskaita ir atskiro žmogaus neprivalo turėti. Jo pagrindinis užsiėmimas yra komercija, tai visos šios jam skiriamos nuobaudos neatitinka jų įmonės veiklos požiūrio. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog yra įmonės direktorius, veiklą vykdo nuo 2002 metų. Jo atžvilgiu ši administracinė atsakomybė taikoma ne pirmą kartą ir anksčiau paskirtas baudas yra ginčijęs. Bylą gal prieš 10 metų yra laimėjęs Kauno teisme. ANK 459 straipsnio 6 dalies pakeitimus žino ir juos supranta. Jie atsirado nuo rugpjūčio 1 dienos. Kai rugpjūčio 1 d. buvo padarytas nusižengimas, tada ir sužinojo apie straipsnio pasikeitimus. Žino, kad pasikeitė tai, kad padidėjo baudos dydis. Jo darbuotojai pagal šį straipsnį yra bausti ne kartą. Anksčiau atsisakius pasisverti, svoris būdavo apskaičiuojamas pagal formulę, o dabar svoris neskaičiuojamas ir baudžiama už atsisakymą pasisverti. Anksčiau būdavo randamas viršsvoris ir jis už tai būdavo baudžiamas. Visas paskirtas baudas sumokėjo. Kažkada sprendimą yra ginčijęs. Gal buvo lengviau susimokėti baudą, negu kiekvieną kartą eiti į teismą ir ginčyti. Kadangi įmonė yra uždaroji akcinė bendrovė, tai vadovaujasi savo įstatais. Kiekvienas vairuotojas yra pasirašęs įsakymą, kad jis yra atsakingas už krovinį. Atsakingi asmenys yra vairuotojai ir kitų nėra, nes pagal įstatymą jie neprivalo tokio turėti. Jų pagrindinė veikla yra prekyba mediena, jie turi 35 miškovežius. Vairuotojai taip pat būdavo nubaudžiami, baudas susimokėdavo patys ir dėl to jokių problemų nekildavo. Įmonėje per dieną važiuoja 35 mašinos, per mėnesį išeina apie 700 reisų, per metus dar daugiau ir tas nubaudimo procentas nėra didelis. Bauda sudaro gal 0,3 procentus reiso. Problemą dėl baudų mato, bet miške mediena kilogramais nematuojama, o matuojama kubiniais metrais ir prisiima riziką, kad gali būti viršsvoris. Šiandien yra teisme ir ginčija nutarimą, nes yra kitokia situacija, kadangi jis, būdamas už 200 km, turėjo įpareigoti vairuotoją pasiverti. Jeigu būtų buvęs užfiksuotas tik viršsvoris, sprendimo jis nebūtų ginčijęs. Vairuotojas S. B. įmonėje pradėjo dirbti 2020 metais ir po metų tarpininkaujant įmonei gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Jis į bazę grįžta penktadienio vakare. Grįžęs, šeštadienį papasakojo, kad buvo sustabdytas transporto inspekcijos ir pareigūnams nurodė, kad nevažiuos ant svarstyklių. Daugiau pareigūnai nieko nereikalavo ir pagal formulę neskaičiavo. Jis pasidomėjo ir sužinojo, kad yra straipsnio pakeitimas. Vairuotojas krovinį pasikrovė (duomenys neskelbtini) urėdijoje, pasikrauti krovinį nurodė vadybininkas, kuris iš vakaro išskirsto transporto priemones. Vadybininkas yra V. P., jis yra jo brolis. Mediena buvo vežama į jų tarpinį sandėlį (duomenys neskelbtini). Vairuotojui viskas buvo išaiškinta pagal pareigybinius nuostatus. Padirbus kelis mėnesius tvarka buvo aiški. Jokių nusiskundimų ar drausminių nuobaudų šiam vairuotojui nebuvo taikyta. Asmuo nuo 2021 metų turi laikino gyvenimo Lietuvoje kortelę. Lietuvoje administracine tvarka jis nėra baustas, drausminių nuobaudų neturėjo. Nepamena, ar jis buvo tikrintas kelyje. Jo administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta ir jis susimokėjo 1450 eurų baudą. Jis aiškino, kad pasijuto stresinėje situacijoje dėl pareigūnų reikalavimų. Ką daugiau jis aiškino, nežino. Po padaryto pažeidimo gruodžio mėnesį papildė pareigybinius nuostatus. Tai padarė tik gruodį, nes jis ilgą laiką buvo nedarbingume. Tvarka buvo aiškinta bendrai visam kolektyvui. Po šio įvykio jo atžvilgiu yra surašyti 3 protokolai, bet kiti, ko gero, surašyti jam būnant nedarbingume. Po papildomai išaiškintų pareigybinių nuostatų S. B. buvo sustabdytas ir jam surašytas protokolas už nesisvėrimą. Tokio vairuotojo elgesio niekaip nevertino, nes specifinių darbuotojų nėra daug. Tą gruodžio 29 dienos nutarimą jie taip pat apskundė tais pačiais motyvais. Su vairuotoju apie pažeidimą kalbėjo, bet dar jokių veiksmų nesiėmė, nes sprendimą apskundė. Rugsėjo mėnesio pažeidimai padaryti, kai jis buvo nedarbingume. Tose bylose su savo atsakomybe nesutinka, nes nebuvo darbe. Įmonė pagrinde užsiima komercija. Logistika rūpinasi V. P., o už viską atsakingi vairuotojai. Jis skirsto kur vežti krovinius, o V. P. nurodo pasikrovimo vietas. Vairuotojai grįžta pentadienį, o šeštadienį dar dirbama iki pietų ir vyksta kontaktai su juo. Jei iškyla kokių faktų, su darbuotojais diskutuojama. Medienos svorio neįmanoma apibrėžti, gali būti pastovėjusi mediena, gali būti žalia. Jie vadovaujasi gabaritais neviršijančiais leistinų matmenų. Vairuotojui neįmanoma nustatyti kokį svorį jis veža. Kiek medienos veš, vairuotojas nustato pagal gabaritus. Po šio pažeidimo buvo papildyti pareigybiniai įstatai ir mano, kad to pakanka. Kas privaloma pagal įstatymus, tas ir yra daroma, vyksta saugos instruktažas, manipuliatoriaus instruktažas, o kažko kito teisės aktuose nenumatyta. Ankstesnių nuobaudų neginčijo, nes taikydavo kitą straipsnį. Kovo 28 dienos pažeidime inspekcija jį įvardija kaip atsakingą asmenį. Dabar kalba eina apie svėrimąsi, o tada buvo apie faktinį masės nustatymą. Jis nemano, kad yra atsakingas už tai, kad vairuotojas atsisakė užvažiuoti ant svarstyklių. Kadangi buvo pažeista darbo tvarka, jis pakeitė pareigybinius įstatus. Vairuotojas atsisakė važiuoti ant svarstyklių, mano, kad jis negali būti už tai atsakingas. Jis neturi kaip užtikrinti, kad vairuotojas sudarytų sąlygas ir važiuotų ant svarstyklių, jis nesėdi su juo vienoje kabinoje. Ką vairuotojas nurodė pareigūnams, nežino. Kodėl vairuotojas taip pasakė, nežino, jis jam neliepė nevažiuoti ant svarstyklių, nes net nežinojo, kad yra sustabdytas inspekcijos. Ir anksčiau negalėjo liepti asmeniui nusikalsti. Už krovinio pakrovimą yra atsakingas vairuotojas. Viskas priklauso nuo rasto ilgio, jie gali būti 5 ar 6 metrų ilgio, galima orientuotis nuo storio. Kuo plonesnė mediena, tuo jos tūris būna mažesnis. Žiūrint iš nuotraukų, rąstai nebuvo stori, buvo tuščių erdvių ir svoris buvo abejotinas. Vairuotojui nėra suteikiama jokių priemonių svoriui nustatyti, techniškai nėra įmanoma to padaryti. Linginėse priekabose krovinio apkrovos nesimato. Mediena yra įvairaus sausumo ir su visais vairuotojais apie tai buvo kalbėta. Nežino, ar anksčiau šis liudytojas dirbo Rusijoje. Anksčiau, kai buvo vežami neleistini svoriai, pažeidimus jie pripažindavo, o dabar yra kaltinamas pagal kitą straipsnį. Ji jokių nurodymų nesisverti nedavė ir sąlygų patikrinti svorį nesudarė, nes techniškai tai padaryti neįmanoma.

12. Teismo posėdžio metu D. P. įgaliotas atstovas advokatas Dainius Žiedas prašė teismo skundą tenkinti. Nurodė, jog argumentus išdėstė skunde. Mano, kad nėra tokio teisės akto, kuris įpareigotų kontroliuoti pavaldžius darbuotojus, kad jie papildomai laikytųsi ne tik darbo tvarkos, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymų. Patys vairuotojai supranta, kad jeigu jie nevykdys teisės aktų reikalavimų, jie bus patraukti atsakomybėn. Kitas dalykas, kad pareigūnų nurodymai visiems subjektams yra privalomi ir nėra kaip darbdaviui dar įtakoti asmenų, kad jie vykdytų tiek įstatymus, tiek privalomus valstybės tarnautojų nurodymus. Taip, kaip dabar yra taikoma atsakomybė, galima taikyti analogiją norint pamatyti situacijos absurdiškumą, kad, pavyzdžiui, darbuotojas darbo metu įvykdys vagystę, tokiu atveju atsakomybė turėtų būti kildinama įmonės vadovui, kad jis neprižiūri ir nepasirūpino, kad vairuotojas būtų sąžiningas ir nedarytų teisės pažeidimų. Dėl šių aplinkybių mano, kad transporto administracija neidentifikavusi jokių teisės aktų ar pareigų, kurių nevykdė įmonės vadovas, atsakomybę pritaikė nepagrįstai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima medienos prekyba. Iš dalies sutinka su nutarime nurodyta aplinkybe, kad D. P. yra įmonės vadovas. Teiginys, kad D. P. yra atsakingas už transportą yra diskusinis klausimas. Nutarime formuluojama sąvoka – atsakingas už transportą – taikoma tik licencijuojamose įmonėse, „(duomenys neskelbtini)“ nėra licencijuojama įmonė, nes ji veža savo krovinius savo sąskaita. Licencijuojamos įmonės teikia pervežimo paslaugas, ten yra atitinkami reikalavimai, reikalingas transporto vadybininkas arba asmuo atsakingas už transportą. Dėl to nesutinka, kad D. P. yra specialusis subjektas, kuris atsakingas už transportą, jis tiesiog yra įmonės vadovas. Įmonėje yra kiti darbuotojai, kurie dalyvauja ekspedijavime, krovinių skirstyme, pervežime ir pan. Transporto priemonė „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso „duomenys neskelbtini“, vairuotojas dirba toje bendrovėje ir vežė bendrovės krovinį. Bendrovėje yra vienas vadybininkas, kuris atsakingas už krovinių paskirstymą vairuotojams, yra technikos vadovas, kuris yra susijęs su transporto priežiūra. Kiek žino, nėra tokios tvarkos, kad kažkas yra atsakingas už transportą, yra vadovo žodiniu nurodymu paskirstytos pareigos. Įmonėje didesnę dalį sudaro vairuotojai, dirba apie 5 buhalterės ir kartu su direktoriumi administracijoje 3-4 žmonės. Įmonėje vadovas yra atsakingas už viską ir, kiek žino, jie turi vadybininką, kurio veiklos sritis yra organizuoti pervežimus. Iš dokumentų supranta, kad vairuotojas taip pat yra nubaustas. Mano, kad vadovas žino, kad vairuotojas padarė pažeidimą, už kurį buvo nubaustas. Vairuotojo elgesio vaizdo įraše negali paaiškinti. Vairuotojas galbūt neteisingai supranta, kad vadovas jam turi liepti vykdyti įstatymus. D. P. priimdamas vairuotoją supažindino jį su vidiniais įmonės dokumentais, tame tarpe su instrukcija, kurioje nurodyta vykdyti įstatymus ir, kad pats vairuotojas atsako, jeigu padaro pažeidimą. Šis darbuotojas įmonėje dar dirba. Kaip jau minėjo, vadovas priimdamas darbuotoją instruktavo, kad vairuotojai privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir, jeigu jų nevykdo, jie atsako patys. Vairuotojai kartą per savaitę aptaria tvarką ir organizacinius klausimus. Mano, jog įstatyme turėtų būti numatyta ką papildomai privalo padaryti vadovas, dėl ko vadovui turėtų kilti atsakomybė.

13. Baigiamojoje kalboje advokatas Dainius Žiedas nurodė, jog direktorius paskaičiavimu iš per savaitę atliekamų reisų, pažeidimų yra tik procento dalis, o 99 procentais atvejų pervežimai atliekami nepažeidžiant jokių taisyklių. Bet kam vairuojant transporto priemonę taip nutinka, kad būna viršijamas leistinas greitis arba pažeidžiamas kitas kelių eismo taisyklių punktas. Tokioje įmonėje, kurioje yra per 30 vairuotojų, pasitaiko, kad kai kurios taisyklės yra pažeidžiamos. Administracinių nusižengimų kodekse yra tokios nuostatos, kur galima pavadinti be kaltės atsakomybėn yra traukiamas ir įmonės vadovas. Buvo iškilęs klausimas dėl įmonės vadovo baustumo, skundo 12 punkte yra nurodyti atvejai, kada direktorius anksčiau buvo traukiamas atsakomybėn pagal tą patį straipsnį ir tiek šis teismas, tiek kiti teismai įmonės vadovą išteisindavo už analogišką pažeidimą. Šios bylos ir paaiškina situaciją, kad jeigu įmonės vairuotojai padaro pažeidimą, o atsakomybė tenka vadovui yra vertinama, kad jei atsakomybė taikoma pagrįstai – vadovas jos neskundžia, jei iškyla abejonių ar matoma, kad bauda skiriama nepagrįstai yra inicijuojama ne viena byla ir didžiąja dalimi šie skundai buvo patenkinti. Argumentai, kad vežant tokius krovinius yra bloginama kelių būklė, tai atrodo, kad transporto administracija užsiima ne tuo, kuo turėtų. Byloje yra krūva emocinių momentų, kurie sprendžiant teisinį klausimą neturi būti vertinami. Skundžiamame nutarime nemato, kad atsakomybė numatyta už dvi veikas – už atsisakymą pasisverti arba už sąlygų nesudarymą. Pagal kontekstą akivaizdu, kad atsisakyti pasisverti gali tik vairuotojas, o sąlygų nesudaryti gali ir vairuotojas. Teigiama, kad neva tas sąlygas turi sukurti ir įmonės vadovas. Mano, kad sąlygos gali būti sukurtos faktiškai dalyvaujant įvykyje. Jeigu asmuo apie tą įvykį iš viso nežino ir jame nedalyvauja, jo įsitikinimu, net teoriškai tokie veiksmai negali būti atliekami. Teisės principai sako, kad negalima iš asmens reikalauti to, kas yra neįmanoma. Dėl paties baudimo už sąlygų nesudarymą, čia yra lyginama kita atsakomybė, kai įmonės vadovas atsako už kitus vairuotojų kaltus veiksmus. Yra skirtingos situacijos, kai įmonės vadovas baudžiamas už viršsvorį, kai nesukontroliuoja, kad tinkamai pasikrautų, baudžiamas, kad neparūpino diržų ar nesumokėjo kelių mokesčio. Čia tie veiksmai, kuriuos įmonės vadovas gali įtakoti kažkokiais organizaciniais veiksmais, tada ir kyla atsakomybė. Šioje situacijoje atsakomybė kyla už tai, kad konkrečioje vietoje, konkrečiu momentu asmuo neklauso pareigūnų reikalavimų ir teigiama, kad įmonės vadovas turi priversti asmenį laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Įmonės vadovas negali jam pavaldžiam asmeniui uždrausti vykdyti įstatymus, nei leisti juos pažeidinėti. Susikerta teisės principiniai momentai ir gaunasi prieštaravimas. Administracija nesugebėjo nurodyti teisės akto, kuriame būtų reglamentuotas asmeniui kažkoks veikimas ar neveikimas, pareigos, kurias direktorius būtų pažeidęs. Pasakymas, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymą vadovas organizuoja įmonės veiklą, jam nieko neatsako, nes įmonės veiklos organizavimas yra be galo plati sfera ir jokių atsakymų neduoda. Reiškia, tie pažeidimai ar pareigos kažkokiame teisės akte turi būti įtvirtinti, o kas susiję su transportu, tai yra Kelių transporto kodeksas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir ten yra formuluojamos pareigos, tikrinančių institucijų teisės ir panašiai. Jie nieko neranda, kad kažkas būtų pasakyta apie įmonės, kuri turi transporto, vadovo atsakomybes ar pareigas asmeniui aiškinti, kad Lietuvos Respublikoje yra įstatymai, jie galioja ir jų privaloma laikytis. Šioje vietoje reiktų išsiaiškinti kas yra teisės norma ir kokia jos struktūra – kur yra hipotezė, dispozicija ir sankcija. Vietoje, kur yra traukiama atsakomybėn, jis pasigenda dispozicijos. Yra Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas, akivaizdu, kad inicijuota Lietuvos transporto saugos administracijos, bet šiam pakeitimui neduodant jokio turinio. Atrodo, kad kodeksu pradėti reguliuoti visuomeniniai santykiai. Tikrai taip negali būti, nes tiek Administracinių nusižengimų kodeksas, tiek Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę. Jeigu žiūrint šią normą, tai jie turi hipotezę ir sankciją, tas, kas nesudaro sąlygų yra baudžiamas, o kur yra dispozicija administracija pagrįsti negali, kad kažkokiame teisės akte būtų suformuluotos pareigos, ko nepadarius ir kyla atsakomybė. Negali būti tokia teisėkūra, kur prikuriama baudų, nes neva kitaip nebus galima patraukti įmonės vadovo atsakomybėn. Apibendrindamas nurodė, jog direktorius atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, jo veiksmuose nesant kaltės, todėl prašo teismo skundą tenkinti.

14. Teismo posėdžio metu nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos – atstovė R. R. prašė teismo skundo netenkinti. Nurodė, jog palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Šiuo atveju, skundą pateikęs asmuo administracinėn atsakomybėn kaip vadovas. Nustatyti administraciniai nusižengimai leidžia pagrįstai manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo taikytos priemonės, bei vien pareiginių nuostatų patvirtinimas ir vairuotojo supažindinimas nėra pakankamas, kad nusižengimai nebūtų padaryti. Byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų įrodančių, kad vairuotojai buvo periodiškai instruktuojami, kas leistų manyti, kad buvo dedamos pastangos pastoviai palaikyti vairuotojų žinias, instruktuoti apie atsakomybes už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Kas liečia klausimą dėl paties vadovo, tai Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. yra nurodyta, kad įmonės vadovas atsakingas už visą įmonės veiklą. Byloje negauta jokių duomenų, kurie bylotų, kad įmonėje kažkoks kitas asmuo yra atsakingas už įmonės transporto veiklos organizavimą. Įmonės vadovas organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, būdamas už ją atsakingas, administracijos nuomone, buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn. Įmonės vadovas, duodamas nurodymus įmonės vairuotojui pakrauti krovinį, pristatyti jį į vietą, organizuodamas vairuotojo veiklą, vairuotojui, kuris yra jam pavaldus, privalo užtikrinti ir nurodyti jam vykdyti teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymus. Šiuo atveju vadovas turėjo užtikrinti ir nurodyti, kad vairuotojas neatsisakytų pasverti transporto priemonę. Pažymėjo, kad vairuotojas vaizdo įraše du kartus atsisako pasisverti ir pareigūnams paklausus kodėl, jis atsisako, nurodo, kad vadovas taip nenurodė. Analizuojant visas faktines aplinkybes, pats vairuotojas vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo – ekspeditoriaus funkcijas, būdamas pavaldus direktoriui, dirbdamas įmonės naudai, vargu ar vienasmeniškai turi tikslą priešintis ir nevykdyti teisėtų kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymų, žinodamas, kad už tai gresia administracinė atsakomybė. Taigi, manytina, kad yra pakankamai įrodymų, kad vadovas vairuotojui galimai davė nurodymą svertis ar ne. Argumentai dėl D. P. kaltės nebuvimo laikytini paneigtais. Administracija ne pirmą kartą susiduria su šia įmone, kad jos vairuotojai atsisako pasisverti, tačiau ne visada pavyksta tą atsisakymą užfiksuoti. Panašu, kad ši įmonė yra suformavusi poziciją nesisverti kelyje ir tokiu būdu neatlikti transporto priemonės ar jų junginio pasvėrimo nustatyta tvarka. Vairuotojas yra nubaustas administracine tvarka, kad jis atsisakė pasisverti. Vairuotojui surašytas nutarimas, kuris įsiteisėjo sausio 10 d. Bauda dar nėra sumokėta. Įvykio vietoje krovinys nebuvo pasvertas, nes vairuotojas neužvažiavo ant svarstyklių. Kontrolės metu nedalyvavo, bet praktikoje pareigūnai visada vairuotojams aiškina atsisakymo svertis pasekmes. Pareigūnai kontrolę atlieka savo nuožiūra ir vienas įrašas yra iš vaizdo registratoriaus, kuris yra transporto priemonėje, o kitas įrašas darytas pareigūno telefonu, kad būtų užfiksuotas atsisakymo faktas. Filmavo pareigūnas V. Š.. Priimdama nutarimą vertino D. P. baustumą, bet prie bylos dokumentų nepridėjo. D. P. pagal ANK 459 str. 6 d. yra baustas eilę kartų. Šiuo metu negali pasakyti, ar kiti bendrovės vairuotojai yra bausti už panašius pažeidimus. Nutarime yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad yra pakartotinis pažeidimas. D. P. neužtikrino, kad vairuotojai neatsisakytų ir sudarytų sąlygas kontroliuojantiems pareigūnams pasverti transporto priemonę. Kiekviena įmonė ir kiekvienas vadovas pats sprendžia kaip jis instruktuoja darbuotojus. Administracija negali mokyti vadovų, kaip veikti savo įmonėje, kad nebūtų padaryti nusižengimai. Teisės aktai, kurie nurodyti protokole ir nutarime, yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 11 d., Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d., kurie galioja tie vairuotojui, tiek vadovui. Vairuotojas yra „ant kelio“ ir jis gali tiesiogiai vykdyti nurodymus, vadovas organizuodamas įmonės veiklą, duodamas nurodymus tiek vežti krovinį, tiek laikytis teisės aktų. Šiuo atveju pats vairuotojas vaizdo įraše nurodė, kad vadovas nedavė leidimo svertis. Vadovo pareiga taip organizuoti įmonės veiklą, kad vairuotojai nesugalvotų neleisti sverti automobilio. Pagrindinis teisės aktas, tai Akcinių bendrovių įstatymas, kuriame nurodyta, kad visos įmonės veiklą organizuoja vadovas ir, vargu, ar yra kažkoks teisės aktas, kuris papunkčiui nurodytų kaip vadovas turi instruktuoti savo darbuotojus, kad nebūtų padaromi administraciniai nusižengimai. Iš praktikos kitos įmonės, kurios rūpestingai vykdo savo veiklą, prie bylų prideda savo mokymų medžiagą, patvirtintą vadovo įsakymais, pateikia periodines instrukcijas, kuriose nurodytas jų turinys ir dalyvavę darbuotojai ir jos vyksta ne tik priėmus į darbą, o periodiškai. Nagrinėdama skundžiamą nutarimą institucija savo iniciatyva šių duomenų nerinko, bendrovės pačios pateikia papildomą medžiagą. Skundžiamas nutarimas išnagrinėtas D. P. nedalyvaujant, siunta apie bylos nagrinėjimą buvo pristatyta registruotu paštu ir el. laišku. Iki bylos išnagrinėjimo D. P. jokių prašymų ir paaiškinimų neteikė. Byla išnagrinėta neišklausius jo nuomonės ir protokolas surašytas jam nedalyvaujant. Byloje atskirų duomenų nėra, kad vadovas uždraudė kažką daryti, bet pats vairuotojas pasakė, kad vadovas tokio leidimo nedavė. Sąstato masė nebuvo nustatyta, nes vairuotojas nesuteikė galimybės pasverti. Vairuotojas buvo nubaustas, kad neleido pasverti transporto priemonės ir kad nebuvo tinkamai pritvirtinęs vežamos medienos pakankamu kiekiu diržų. Pareigūnams yra įprasta sverti transporto priemones ašinėmis svarstyklėmis. Seniau, kai nebūdavo sudaromos sąlygos pasverti, iki įsigaliojant naujam administracinių nusižengimų kodeksui, tekdavo atlikti matavimus ir skaičiavimus, tačiau tai nėra įprastas svorio nustatymo būdas. D. P. baustas už tai, kad neužtikrino, kad vairuotojas neatsisakytų ir sudarytų sąlygas kontroliuojamiems pareigūnams pasverti transporto priemonę. Vairuotojo atsisakymas svertis ir yra sąlygų nesudarymas. Anksčiau į ANK 459 straipsnio 6 dalį nebuvo įtrauktas atsisakymas svertis, vengimas svertis arba sąlygų nesudarymas pasverti transporto priemones, todėl būdavo taikomas ANK 505 str. Dabar yra speciali dalis šiai veikai ir nustatyti subjektai yra tiek vairuotojas, tiek vadovas. Atsisakius pasisverti nebebuvo kitaip tikrinama ar yra viršsvoris. Atsisakymas svertis jau užtraukia atsakomybę pagal ANK 459 str. 6 d. Institucija taiko šį straipsnį ir nesiima kitų matavimo būdų. Svėrimas sveriant svarstyklėmis yra nustatytas reglamente ir kiti būdai nėra taikomi. Vertinant ką nurodė pats vairuotojas, matyt, vadovas formavo klaidingą poziciją kaip veikti vairuotojams kelyje ir vadovas veikė tyčia.

15. Baigiamojoje kalboje atstovė R. R. nurodė, jog atsakomybė pagal ANK 459 str. 6 d. yra numatyta įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Skunde ir proceso metu paminėta, kad tai yra nelicencijuota įmonė, bet tai nedaro jokio skirtumo, nes baudžiamas yra įmonės vadovas. Vadovas atsako už visą įmonės veiklą, todėl privalo organizuoti ją tinkamai, kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą ir pagal nustatytas vidaus tvarkas taikyti tam tikras poveikio priemones ar priimti kažkokius kitokius sprendimus. Atsakomybė pagal ANK 459 str. 6 d. yra numatyta ne tik vairuotojui, bet ir įmonių vadovams. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta ir laikomasi nuomonės, kad vieno iš minėtame straipsnyje nustatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės. Šiuo atveju, vairuotojo nubaudimas nešalina vadovo administracinės atsakomybės. Skunde buvo pasisakyta, kad vadovas nėra kaltas, kad nėra atsakingas už transporto veiklą ir už tai yra atsakingas vairuotojas, kurio pareiginiuose nuostatuose nustatyta, kad jis turi žinoti ir darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, krovinių vežimo kelių transportu taisyklėmis. Tačiau nustatyti administraciniai nusižengimai leidžia pagrįstai manyti, kad vadovo taikytos priemonės, bei vien pareiginių nuostatų patvirtinimas ir vairuotojo supažindinimas nėra pakankamas, kad nusižengimai nebūtų daromi. Taip pat posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad nebuvo atliekami jokie tęstiniai matavimai, kad vairuotojai būtų supažindinami kaip vizualiai atrodo krovinys, nebuvo techninių priemonių, kad vairuotojai žinotų kaip koks krovinys atrodo ir kaip įvertinti jo svorį. Vairuotojai „iš akies“ įvertina svorį ir važiuodami bijo, kad nebūtų nustatytas viršsvoris. Iš vairuotojo parodymų matyti, kad jam net nebuvo išaiškintos pasikeitusios Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, todėl darytina išvada, kad atsakomybės permetimas vairuotojams nėra tinkamas būdas, nes vairuotojai nėra pajėgūs viską sužinoti patys ir laikytis teisės aktų reikalavimų. Lygiai taip pat ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. yra nurodyta, kad įmonės vadovas atsakingas už visą įmonės veiklą ir jis negali nusišalinti nuo savo atsakomybės periodiškai instruktuoti, apmokyti, atnaujinti vairuotojų žinias ir komunikuoti po kiekvieno nustatyto nusižengimo, kad jie nesikartotų. Praėjus neilgam laiko tarpui padarytas naujas nusižengimas, kas leidžia manyti, kad įmonėje netaikomos jokios priemonės arba jos yra nepakankamos, kad vairuotojai kelyje nedarytų nusižengimų. Pažymėjo, kad vairuotojas vaizdo įraše du kartus atsisako pasisverti ir pareigūnams paklausus, kodėl jis atsisako, nurodo, kad vadovas taip nenurodė. Apklaustas vairuotojas nepaaiškino, kodėl jis taip pasakė, tačiau manytina, kad vairuotojas vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo – ekspeditoriaus funkcijas, būdamas pavaldus direktoriui, dirbdamas įmonės naudai, vargu ar vienasmeniškai turi tikslą priešintis ir nevykdyti teisėtų kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymų, žinodamas, kad už tai gresia administracinė atsakomybė. Administracija atkreipia dėmesį, kad ir po įvykio nebuvo imtasi jokių konkrečių veiksmų nei vairuotojo atžvilgiu, nei įvesta kažkokia tvarka, kad kiti vairuotojai neatsisakytų pasisverti. Įstatyme ne veltui nustatyta atsakomybė tiek vairuotojui, tiek vadovui, nes akivaizdu, kad tokie transporto priemonių junginiai, kuriais vežami sunkiasvoriai kroviniai stipriai gadina ir kelių dangą, didėja pavojus kitiems eismo dalyviams ir transporto priemonės pasvėrimas įgyja didelę reikšmę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra D. P., šis faktas nėra ginčijamas, todėl tokia praktika, kad, jei visa atsakomybė būtų perkelta tik vairuotojui, eliminuotų galimybę patraukti administracinėn atsakomybėn faktiškai krovinio vežimą organizuojantį asmenį. Todėl, administracijos nuomone, D. P. kaltė nustatyta tinkamai, nusižengimas inkriminuotas pagrįstai.

16. Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. D. P. yra jo darbdavys. Jis yra baltarusis. Lietuvoje dirba 2 metus ir turi leidimą gyventi Lietuvoje. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vairuoja miškovežį. Tokią transporto priemonę vairuoti turi teisę 10 metų. Kitose įmonėse Lietuvoje nėra dirbęs. Veža tik medieną. Domėjosi ir yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, susijusiais su jo darbu. Lietuvoje yra padaręs pažeidimų, kai vairuodamas kalbėjo telefonu, ir gavo baudą. Taip pat gruodžio mėnesį transporto inspekcija jį sustabdė ir paskyrė baudą. Anksčiau nebuvo baustas. Yra ir rugpjūčio 1 dieną baustas. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą. Pripažįsta abu pažeidimus. Bylos išnagrinėtos. Gruodžio mėnesį paskirta 1450 eurų bauda, o rugpjūčio 1 dieną tiksliai nepamena, bet kažkur apie 1500 eurų. Abi baudas yra sumokėjęs. Kitų jo atžvilgiu surašytų protokolų nėra. Prisimena rugpjūčio 1 d. pažeidimą, pažeidimo neginčija ir pripažįsta faktines aplinkybes. Jis pasikrovė miške, išrašė dokumentus ir išvažiavo į kelią. Sustojo prie parduotuvės, atvažiavo inspekcija ir paprašė dokumentų. Klausė, ar važiuos ant svarstyklių, jis pasimetė ir pasakė, kad nevažiuos. Jam surašė protokolą, viską paaiškino rusų kalba. Jis pats sustojo, pagalvojo, kad, jeigu bus perviršis, jam skirs baudą. Nepamena, ką aiškino pareigūnams. Nežino, kaip paaiškinti jo žodžius – „neleido vadovas“. Jiems sakydavo, kad reikia pakrauti be perviršio, o jis bijojo, kad bus perviršis, dėl to bus didelė bauda. Krovinį pasikrovė pats. Krovė (duomenys neskelbtini) miške. Su juo buvo meistras, kuris išrašo dokumentus. Jis (duomenys neskelbtini) darbuotojas, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pavardės nežino. Ant jo automobilio yra manipuliatorius ir jo pagalba jis pats krauna rąstus į automobilį. Tas meistras krovime nedalyvauja, bet parodo, ką reikia pakrauti. Kokį kiekį reikia pakrauti nustato vairuotojas, šiuo atveju – jis. Jis žinojo, kad gali vežti iki 40 tonų. Kraunant krovinį niekaip neina apskaičiuoti svorio, nes kartais mediena būna žalia, kartais sausa. Nėra svarstyklių, kad žinotų kokį svorį pasikrauna. Kai mediena būna sausa, galima pakrauti daugiau, kai žalia – ji būna sunkesnė ir jos pakraunama mažiau. Medieną krauna pagal parametrus. Ant mašinos yra statramsčiai ir jų negalima viršyti. Pateiktose nuotraukose mediena lygiuojasi su statramsčiais. Nuotraukoje transporto priemonė yra jo ir tas krovinys, kurį vežė rugpjūčio 1 dieną. Jis nežino, ar viršijo svorį. Darbovietėje, jeigu yra nustatomas perviršis, yra taikoma administracinė atsakomybė. Negali pasakyti kaip į perviršį reaguoja darbdavys. Darbdavys jam jokių nuobaudų nedavė. Baudą sumokėjo pats, nes pats nusikalto. Žino, kad atsakomybė yra ir darbdaviui. Baudą sumoka jis pats, o direktoriui paskirtų baudų jis neapmoka. Anksčiau nebuvo sustabdytas transporto inspekcijos. Gruodžio 2 dieną susipažino su pakeistais pareiginiais nuostatais, bet neprisimena, kas pasikeitė. Gruodžio 6 dieną jam buvo pasiūlyta pasisverti, bet jis bijojo važiuoti ant svarstyklių ir nesivėrė. Bijojo didelės baudos, žinojo, kad atsisakius svertis taip pat bus skirta bauda, bet manė, kad nebus tokia didelė, kaip už perviršį.

Jis žino, kad jam yra privaloma vykdyti pareigūnų nurodymus. Jis labai išsigando, bet jo niekas nestabdė ir jis pats sustojo prie parduotuvės. Pareiginiai nuostatai jam buvo įteikti išversti į rusų kalbą ir jis juos perskaitė. Patikrinimo metu pasakė, kad vadovas neleido, nes išsigando ir nežinojo, ką pasakyti. Jis buvo supažindintas, kad keliuose vykdoma kontrolė ir turi vykdyti pareigūnų nurodymus. Žino, kad turi viską išmanyti apie krovinio vežimą. Įmonėje nėra tokio konkretaus asmenis, kuris informuotų apie įstatymų pasikeitimus. D. P. aiškina, kad viskas turi būti pagal įstatymą ir be pažeidimų. Atlyginimą jis gauna už reisų kiekį. Testavimai dėl leistino krovinio svorio automobilyje nėra pravedami. Po rugpjūčio 1 d. pažeidimo buvo kalbėta su direktoriumi. Iki sustabdant jis matė administracijos automobilį, bet galvojo, gal tai policijos automobilis. Jam atsisakius važiuoti ant svarstyklių, krovinys nebuvo matuojamas. Nepamena, ar prašė išmatuoti krovinį. Yra dirbęs Rusijoje ir matė kaip matuojamas krovinys, Lietuvoje nėra matavę jo krovinio. Akivaizdžių jo neleidimų matuoti krovinį nebuvo, gal pareigūnai jį ir matavo, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

17. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Skundu D. P. prašo teismo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1306-2022, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta 2400 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

19. Iš skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos matyti, jog D. P. nubaustas už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas S. B. 2022 m. rugpjūčio 1 d. 12.34 val., (duomenys neskelbtini), neatsisakytų pasverti transporto priemonių junginį – transporto priemonę „VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą „Narko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. B. maršrutu (duomenys neskelbtini) vežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį – medienos rąstus.

20. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog D. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu už transportą, neužtikrino, kad vairuotojas sudarytų sąlygas kontroliuojantiems pareigūnams pasverti transporto priemones ar jų junginius. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, jog D. P. baustas už tai, kad neužtikrino, kad vairuotojas neatsisakytų ir sudarytų sąlygas kontroliuojamiems pareigūnams pasverti transporto priemonę; Vairuotojo atsisakymas svertis yra sąlygų nesudarymas. Pažymėjo, jog įmonės vadovas, duodamas nurodymus įmonės vairuotojui pakrauti krovinį, pristatyti jį į vietą, organizuodamas vairuotojo veiklą, privalo užtikrinti ir nurodyti jam vykdyti teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymus, šiuo atveju, vadovas (D. P.) turėjo užtikrinti ir nurodyti, kad vairuotojas neatsisakytų pasverti transporto priemonę.

21. Tuo tarpu Skunde ir teismo posėdžio metu D. P. ir jo atstovas laikėsi pozicijos, jog už įmonės darbuotojo kaltus veiksmus įmonės vadovui negali būti taikoma administracinė atsakomybė jo veikoje nesant kaltės, nes D. P. neatliko jokių kaltų veiksmų, kuriais būtų nesudarytos sąlygos pasverti miškovežį su kroviniu, jis faktiškai įvykyje nedalyvavo, asmeniui neuždraudė vykdyti įstatymus, nei leido juos pažeidinėti. Vairuotojo asmeninis sprendimas nepaklusti valstybės įgaliotam pareigūnui yra jo valinis pasirinkimas, kurio darbdavys negali ir neturi galimybės įtakoti. D. P., priimdamas vairuotoją į darbą, supažindino jį su vidiniais įmonės dokumentais, taip pat ir Krovininių automobilių vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose nurodyta, jog vairuotojas – ekspeditorius turi žinoti ir darbe vadovautis, be kita ko, galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kelių eismo taisyklėmis krovinių vežimo kelių transportu taisyklėmis, visi instrukcijose išdėstyti reikalavimai turi būti vykdomi be pažeidimų; Vairuotojas – ekspeditorius už šioje instrukcijoje reikalavimų nevykdymą ir priimtus asmeninius sprendimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka.

22. Pažymėtina, jog iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. galiojusioje ANK 459 straipsnio 6 dalies redakcijoje, administracinė atsakomybė vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, buvo numatyta tik už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.

23. Tuo tarpu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ANK 459 straipsnio 6 dalies dispozicija papildyta, numatant atsakomybę ne tik už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, bet ir atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymą. Nustatyta, jog už tokių veikų padarymą baudžiamas vairuotojas ir juridinių asmenų vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

24. Iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. minėto ANK straipsnio dalies dispozicijos papildymo, teismų praktikoje aiškiai suformuota nuomonė, jog vieno iš ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme nustatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės). Išaiškinta, jog Kelių transporto kodekse, reguliuojančiame keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą, pareiga tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas (32 str.), nustatyta vežėjams, todėl bendrovės vairuotojo krovinių vežimo sąlygų pažeidimas lemia ir vadovo atsakomybę.

25. Iš Lietuvos transporto saugos administracijos atstovės R. R. atsiliepimo į skundą bei paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog Institucija šioje byloje remiasi anksčiau teismo paminėta Teismų praktika, tačiau, teismo vertinimu, derindama ją prie šios bylos faktinių aplinkybių, ją klaidingai interpretuoja. Minėta, jog pagal Teismų praktiką bendrovės vadovas (vežėjas) pripažįstamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat įskaitant ir už bendrovės krovinių pervežimą, todėl turi imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų. Tuo tarpu Institucija D. P. atsakomybę praplečia, teigdama, jog D. P., kaip įmonės vadovas, duodantis nurodymus įmonės vairuotojui pasikrauti krovinį ir pristatyti jį į vietą, organizuojantis vairuotojo veiklą, turi užtikrinti ir nurodyti vairuotojui vykdyti teisėtus kontrolę atliekančių pareigūnų nurodymus, t. y. neatsisakyti pasverti transporto priemonę (jų junginį) ir vykdyti kitus su transporto priemonės (jų junginio) pasvėrimu susijusius teisėtus nurodymus.

26. Teismo vertinimu, šie Institucijos argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje negalima besąlygiškai remtis iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. ANK 459 straipsnio 6 dalies dispozicijos papildymo suformuota Teismų praktika, būtina D. P. veiksmuose ar neveikime nustatyti administracinio nusižengimo sudėtį, jo kaltę, kadangi nagrinėjamoje situacijoje nustatytas bendrovės vairuotojo pažeidimas susijęs su kliudymu įstatymų įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, tai yra Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies pažeidimu, o ne su krovinių vežimo sąlygų pažeidimu. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad S. B. 2022 m. rugpjūčio 1 d. 12.34 val., maršrutu (duomenys neskelbtini), transporto priemone „VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba „Narko“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų vežęs krovinį, pažeisdamas krovinių vežimo sąlygas.

27. Minėta, jog D. P. nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinė atsakomybė numatyta už 1) važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis arba 2) atsisakymą ar 3) vengimą pasverti transporto priemonę ir (ar) 4) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymą. Tačiau Skundžiamu nutarimu D. P. inkriminuota veika, jog jis „neužtikrino, kad vairuotojas sudarytų sąlygas kontroliuojantiems pareigūnams pasverti transporto priemonę ar jų junginį“, teismo posėdžio patikslinta, jog D. P. nubaustas už tai, kad „neužtikrino, kad vairuotojas neatsisakytų ir sudarytų sąlygas kontroliuojamiems pareigūnams pasverti transporto priemonę“.

28. Pažymėtina, jog Institucija teismui negalėjo nurodyti teisės akto, nustatančio D. P. inkriminuotą pareigą. ANK 459 straipsnio 6 dalies dispozicijoje nėra numatyta D. P. inkriminuota veika – ,,neužtikrinimas, kad vairuotojas neatsisakytų pasverti transporto priemonę“. Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų teisėje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, negalimas nuobaudos skyrimas už veiką, kuri nenumatyta įstatyme (nulla poena sine lege). Taip pat administracinę atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai administracinėn atsakomybėn traukiamojo nenaudai.

29. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

30. Teisme liudytojas S. B. nurodė, jog sustojo prie parduotuvės, atvažiavo inspekcija ir paprašė dokumentų. Klausė, ar važiuos ant svarstyklių, jis pasimetė ir pasakė, kad nevažiuos. Jam surašė protokolą, viską paaiškino rusų kalba. Jis pats sustojo, pagalvojo, kad, jeigu bus perviršis, jam skirs baudą. Nepamena, ką aiškino pareigūnams. Nežino, kaip paaiškinti jo žodžius – „neleido vadovas“. Jiems sakydavo, kad reikia pakrauti be perviršio, o jis bijojo, kad bus perviršis, dėl to bus didelė bauda. Krovinį pasikrovė pats. Krovė (duomenys neskelbtini) miške. Jis žino, kad jam yra privaloma vykdyti pareigūnų nurodymus. Jis labai išsigando, nes jo niekas nestabdė ir jis pats sustojo prie parduotuvės. Pareiginiai nuostatai jam buvo įteikti išversti į rusų kalbą ir jis juos perskaitė. Patikrinimo metu pasakė, kad vadovas neleido, nes išsigando ir nežinojo ką pasakyti. Jis buvo supažindintas, kad keliuose vykdoma kontrolė ir turi vykdyti pareigūnų nurodymus. Žino, kad turi viską išmanyti apie krovinio vežimą. Įmonėje nėra tokio konkretaus asmenis, kuris informuotų apie įstatymų pasikeitimus. D. P. aiškina, kad viskas turi būti pagal įstatymą ir be pažeidimų.

31. Taigi, kaip matyti, liudytojas S. B. nepatvirtino, jog D. P. jam nurodė atsisakyti sverti transporto priemonių junginį ar kitaip prisidėjo prie jo atsisakymo. Byloje taip pat nėra ir kitų duomenų, paneigiančių liudytojo parodymus. Teisme D. P. nurodė, jog su vairuotoju S. B. bendravo po kelių dienų, jam grįžus į darbovietę, tuomet jis jam pasakė, jog jis buvo sustabdytas Transporto saugos administracijos pareigūnų, atsisakė važiuoti ant svarstyklių, tačiau jis jokių nurodymų S. B. nedavė, atsisakymas pasverti transporto priemonių junginį buvo paties vairuotojo pasirinktas elgesys.

32. Apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. P. veikoje nenustatyta ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, Skundžiamu nutarimu asmuo nubaustas už veiką, nenumatytą įstatyme, todėl D. P. skundas tenkinamas, Skundžiamas nutarimas naikinamas, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį nutraukiama, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1306-2022 administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė