Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras atliko su eismo įvykiu susijusios žalos administravimą, atlygino nuostolius žalą patyrusiam asmeniui ir pateikė ieškovui reikalavimą 10290,30 GBP (13546,11 Eur) sumai, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsniu, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 10290,30 GBP (13546,11 Eur) sumą ir įgijo teisę išmokėtą sumą reikalauti grąžinti iš atsakingo už žalos padarymą atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 13546,11 Eur sumos grąžinimo, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl eismo įvykiu, įvykusiu 2012 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas teigia, kad eismo įvykį sukėlė atsakovas, vairavęs neapdraustą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl atsakovas privalo atlyginti su eismo įvykiu susijusią žalą. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindžia tuo, kad vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (toliau tekste – Vidaus nuostatai) jis išmokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui (MIB), atlikusiam su eismo įvykiu susijusios žalos administravimą, 10290,30 GBP (13546,11 Eur) nuostolių atlyginimo sumą. Atsakovas neigia vairavęs transporto priemonę, sukėlęs eismo įvykį ir teigia, kad ieškovo reikalavimas visiškai nepagrįstas.

7. Vidaus nuostatais iš esmės sukuriama žaliosios kortelės sistema ir užtikrinamas jos veikimas. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijoje pasiūlyta Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Šios rekomendacijos pagrindu įkurta žaliosios kortelės sistema, kurios nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais.

8. Vidaus nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius (Vidaus nuostatų 1 straipsnis). Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Vidaus nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras turi teisę sureguliuoti žalą draugiškai arba sutikti, kad dėl to vyktų bet koks neteisminis ar teisminis procesas, po kurio būtų atlyginta žala. Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras. Eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti: nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (Vidaus nuostatų 5 straipsnis). Vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti.

9. Vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 13 dalyje, kur nurodyta, kad Vidaus nuostatai yra „Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės“. TPVCAPDĮ nustatyta, kad Lietuvos draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai Lietuvos draudikų biuras pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumoka išmoką dėl kitoje šalyje padarytos ir administruotos žalos, jis turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios TPVCAPDĮ nuostatos turi būti vertinamos ne atskirai, o kartu su kitomis įstatymo nuostatomis, ypač šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos draudikų biuras moka išmoką tuomet, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Sistemiškai vertinant nurodytas TPVCAPDĮ nuostatas galimybė Lietuvos draudikų biurui susigrąžinti sumokėtas sumas yra įtvirtinta tuo atveju, jei nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos.

10. Atsižvelgiant į Vidaus nuostatuose pateiktas taisykles, eismo įvykiui įvykus kitoje valstybėje narėje už visą žalos administravimo procedūrą yra atsakingas eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras, kuris neapdraustos transporto priemonės atveju apie bet kokį eismo įvykį turėtų pranešti transporto priemonės buveinės draudikų biurui (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalis). Žala gali būti administruojama tiek inicijuojant teismo procesą (ginčo būdu), tiek ir taikiai. Nei Vidaus nuostatuose, nei TPVCAPDĮ nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą.

11. Tokio pobūdžio bylose, kai sprendžiama dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio ir tokio įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, galimybė asmenims pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą gali būti suteikta eismo įvykio vietos valstybės teisme arba, kai tokia galimybė nėra suteikiama ar teismo procesas eismo įvykio vietos valstybėje nevyksta, turi būti sukurtos sąlygos pateikti savo paaiškinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylą. Kitaip tariant, asmens teisė į teisminę gynybą turėtų būti užtikrinta arba eismo įvykio vietos teisme arba teisme, kuriame reiškiamas atgręžtinis reikalavimas.

12. Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas klausimas dėl taikytinos užsienio teisės ir pareigos nustatyti (pateikti) šios teisės turinį. CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma tada, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam (ex officio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys.

13. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

14. Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDĮ, teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

15. Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. 14 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (žr. 13 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

16. Nagrinėjamoje byloje aišku, kad Lietuvos draudikų biuras regresinį reikalavimą atsakovui reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtą sumą dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, turi pareigą pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą.

17. Atsakovo dalyvavimą 2012 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) įvykusiame eismo įvykyje ieškovas iš esmės grindžia duomenimis, kuriuos Reikalavimo atlyginti žalą formoje (toliau tekste – Forma; 3 t. 88-102 b. l.), adresuotoje MIB, nurodė eismo įvykyje nukentėjęs asmuo P. S.. Formoje nurodyta, kad 2012 m. balandžio 29 d., 1.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A12 žiedinėje sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į P. S. vairuojamą automobilį „F. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). P. S. nurodo tokias įvykio aplinkybes: „Buvo tamsu ir smarkiai lijo. Sustojau šviečiant raudonam šviesoforo signalui žiedinėje sankryžoje. Kelias sekundes pastovėjau nejudėdama ir tuomet į mano automobilio galą buvo atsitrenkta. Vyras, kuris tai padarė, manęs atsiprašė ir, kad nestovėtumėm lietuje, mes atsisėdome į namo automobilį ir apsikeitėme informacija. Jo automobilyje buvo du keleiviai“.

18. Nors atsakovas teigia, kad Formoje netiksliai nurodyti jo vardo, pavardės duomenys, neteisingas telefono numeris, neteisingi duomenys apie jo amžių, plaukų spalvą, kūno sudėjimą, automobilio spalvą, neįrašyti įvykio liudininkai, teismas sprendžia, kad pateikti vardo ir pavardės duomenys, įvertinus, kad jie užrašyti užsieniečio taip, kaip buvo perteikti, iš esmės atitinka atsakovo vardo ir pavardės duomenis, fonetinį balsių ir priebalsių perteikimą. Eismo įvykio vietoje buvo tamsu, smarkiai lijo, tad paaiškinama, jog eismo įvykyje dalyvavusi moteris galėjo suklysti dėl atsakovo amžiaus, plaukų spalvos, kūno sudėjimo, juo labiau, kad moters nurodytas ir faktinis eismo įvykio metu buvęs atsakovo amžius esmingai nesiskiria, atsakovas yra tamsiaplaukis, o kūno sudėjimas eismo įvykio metu galėjo būti toks, kokį nurodė P. S.. Automobilio spalva, įvertinus paros laiką ir klimato sąlygas, nurodyta iš esmės tiksliai, juoda arba tamsiai mėlyna spalva, nes atsakovo automobilis pagal registracijos duomenis yra mėlynos spalvos. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl Formoje buvo nurodytas būtent jam priklausančio automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodytas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad P. S. yra pažįstama su atsakovu ir suinteresuota teikti atsakovui nepalankią informaciją. Pradinė su eismo įvykiu susijusi informacija pakankamai objektyvi, ir teismas neturi pagrindo ja netikėti.

19. Nors atsakovas posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) niekada negyveno ir dokumentų, siųstų į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis negavo, tačiau į bylą pateikti Gyventojų registro duomenys (3 t. 49 b. l.) patvirtina, jog laikotarpiais nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d. bei nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ teismui pateiktoje pažymoje (3 t. 46 b. l.) nurodo, kad transporto priemonės „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijime savininko adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Atitinkami duomenys nurodyti ir VĮ „Regitra“ pažymoje (1 t. 4 b. l.), iš kurių matyti, kad 2012 m. balandžio 29 dienos duomenimis transporto priemonės „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas G. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

22. Iš pateiktų 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklių (2 t. 35-54 b. l.) turinio matyti, kad asmuo (ieškovas), teigiantis, jog aplaidus kelių eismo dalyvis (atsakovas) jam sukėlė asmens sužalojimą ar padarė žalos nuosavybei, turi įrodyti tris dalykus: 1) atsakovui privalomos rūpestingumo pareigos ieškovo atžvilgiu egzistavimą; 2) tos rūpestingumo pareigos pažeidimą dėl įstatymų reikalaujamų standartų nevykdžiusio atsakovo veiksmo ar neveikimo; 3) žalą, tiesiogiai padarytą atsakovo, jam nesilaikius pareigos, kuri nėra pernelyg nutolusi nuo nuostolių ir kurią įstatymai pripažįsta kaip sudarančią pagrindą atsakomybei. Be to, aptariamose taisyklėse nurodyta, kad policijos atvykimas į eismo įvykio vietą bei oficialios ataskaitos apie eismo įvykį pateikimas nėra privalomas, jei jo metu nebuvo sunkaus asmens sužalojimo ar kitų išskirtinių aplinkybių. Kaltininko aplaidumas vertinamas nusistovėjusia istorine teismo praktika. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui sutartinis faktų išdėstymo blankas (duomenys neskelbtini) nenaudojamas, nebent jį užpildytą pateikia motorinės transporto priemonės vairuotojas iš užsienio. Jei motorinės transporto priemonės vairuotojo iš užsienio pareiškimo nėra, reikalavimą reikia svarstyti remiantis pateiktais įrodymais. Tai apima liudininkų pareiškimų, jei tokių yra, nagrinėjimas, Kelių kodekso taisyklių peržiūrėjimas, atsižvelgiant į transporto priemonių padėtį kelyje, ir patirtos žalos vertinimą pagal ieškovo pareiškimą dėl eismo įvyio aplinkybių.

24. Aptartų aplinkybių, teisinio reglamentavimo kontekste spręstina, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles, atsitrenkė į kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ją apgadino ir padarė žalos kito asmens sveikatai, dėl ko šiam asmeniui buvo reikalingas medicininis gydymas. (duomenys neskelbtini) teisinis reglamentavimas, paremtas paprotinės teisės principais, teisiniu precedentu, nereikalauja aptariamo eismo įvykio atveju privalomo policijos atvykimo į eismo įvykio vietą bei oficialios ataskaitos apie eismo įvykį pateikimo, taip pat nenaudojamas sutartinis eismo įvykio faktų išdėstymo blankas. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingas Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) eismo įvykio fiksavimo ir tyrimo teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas nesąžiningiems asmenims siekti išvengti jiems nenaudingų pasekmių, nuostolių, kurie atsiranda dėl eismo įvykio sukėlimo ir žalos padarymo (duomenys neskelbtini). Atsakovo neigimas dalyvavus eismo įvykyje vertintinas kaip asmens siekimas išvengti jam tenkančių neigiamų pasekmių, nuostolių, kuriuos privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas.

25. Nors atsakovas nurodo, kad su eismo įvykiu susijusios sumos paskaičiuotos netinkamai, yra neprotingai didelės, tačiau į bylą neteikė jokių įrodymų, savo detalizuotų paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus paskaičiavimus, juos pagrindžiančius teisės aktus. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo pateiktų į bylą dokumentų kopijos (1 t. 64-73 b. l.) neaiškios, neįskaitomos, nepaneigia juose užfiksuoto išlaidų paskaičiavimo. Spręstina, kad vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai apie per dideles su eismo įvykiu susijusias sumas nepaneigia fakto, kad ieškovo nurodytos išlaidos susidarė dėl atsakovo sukelto eismo įvykio. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad apmokėjo (duomenys neskelbtini) MIB su eismo įvykiu susijusią 10290,30 GBP (13546,11 Eur) sumą (1 t. 11-12, 104 b. l.) ir įgijo teisę išmokėtą sumą, vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalauti grąžinti iš atsakingo už žalos padarymą atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.