- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-1333-1092/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10301-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- K. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui E. S. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, priteisto išlaikymo padidinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, priteisto išlaikymo padidinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą Jungtinėse Amerikos Valstijose kartu su ieškove, iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas; 2) priteisti iš atsakovo E. S. nepilnamečiui vaikui A. S. laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 1 000 Eur.
3. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku nuo 2024 m. balandžio 2 d. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šalių nepilnamečio vaiko fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jo amžių, sutampa su ieškovės aplinka, su kuria jis praleido daugiausiai laiko. Vaiko ryšys su ieškove yra itin glaudus ir stiprus. Su atsakovu šalių nepilnamečio vaiko ryšys yra visiškai nutrūkęs, atsakovas nuo 2022 m. birželio mėn. su vaiku nėra bendravęs ir nėra jo matęs. Ieškovė atsakovo nebuvo informavusi apie šalių nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimą, kadangi nežinojo atsakovo kontaktų, be to, atsakovas nepilnamečio vaiko gyvenime nuo 2022 m. birželio mėn. nedalyvavo. Nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį yra skiriami apie 3 865 Eur, toks išlaikymo dydis yra visapusiškai pagrįstas ir objektyviai atitinkantis tokio amžiaus vaiko, gyvenančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, poreikius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui 1 000 Eur laikiną išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė laikiną A. S. gyvenamąją vietą su motina K. B., jos gyvenamojoje vietoje Jungtinėse Amerikos Valstijose; priteisė iš atsakovo E. S. laikiną materialinį išlaikymą sūnui A. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Eur kiekvieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2025 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovės nurodytos aplinkybės pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su motina Jungtinėse Amerikos Valstijose, lanko mokyklą, privačias pianino pamokas.
4.2. Sodros duomenimis nustatyta, kad atsakovas užsiima individualia veikla, duomenų apie jo draudžiamąsias pajamas nėra, taip pat šioje bylos stadijoje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius, finansinius įsipareigojimus.
4.3. Iš LITEKO sistemos matyti, kad atsakovo atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 13 d. priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo atsakovui paskirta laisvės atėmimo bausmė, šioje bylos stadijoje nėra duomenų apie bausmės atlikimą.
4.4. Preliminariai įvertinus šalių sūnaus būtinuosius poreikius, atsakovo potencialias finansines galimybes, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą, iš atsakovo priteisiamas laikinas materialinis išlaikymas sūnui po 500 Eur .
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi prašymą pateikia asmuo nesantis vaiko įstatyminiu atstovu; priteisti atsakovui E. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš ieškovės K. B. ir jos atstovės advokato padėjėjos R. V.. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo (šiuo atveju motina, iš kurios paimtas vaikas, vaikui nustatyta globa), o teismas turi patikrinti, ar ieškovė turi reikiamą procesinį atstovavimo pagrindą.
5.2. Jungtinių Amerikos Valstijų teismas dėl kilusio pavojaus vaikui nustatė, kad vaiko gyvenamoji vieta su ieškove neatitinka geriausių vaiko interesų.
5.3. Neišsprendus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvų sutarimu iki jo išvežimo, neteisėtai jį išvežus ir prasidėjus procesui dėl jo grąžinimo, teismas nebegali spręsti klausimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė K. B. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Jokio neteisėto nepilnamečio vaiko išvežimo iš Lietuvos Respublikos iš ieškovės pusės nebuvo.
6.2. Po santuokos nutraukimo iki 2024 m. balandžio 2 d. ieškovė gyveno Lietuvoje ir rūpinosi vaiku, atsakovas jokios iniciatyvos bendrauti ir matytis su nepilnamečiu vaiku nerodė, išlaikymo neteikė.
6.3. Nepilnamečiui vaikui yra nustatytas neįgalumas, todėl siekiant suteikti geriausias sąlygas augti ir vystytis, gauti tinkamą priežiūrą, gydymą ir ugdymą, ieškovė kartu su šalių nepilnamečiu vaiku 2024 m. balandžio 2 d. išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas.
6.4. Atsakovas ilgą laiką nebendravo su nepilnamečiu vaiku, atsakovo ir vaiko ryšys visiškai nutrūkęs. Atsakovui ne kartą buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimo bausmės.
6.5. Ieškovė neneigia, kad nuo 2024 m. birželio 28 d. nepilnametis sūnus laikinai buvo paimtas iš jos ir laikinai apgyvendintas Vaikų ir šeimos departamente dėl 2024 m. birželio 27 d. įvykio, t. y. ne dėl ieškovės veiksmų vaiko atžvilgiu, o auklės kaltės, kuri prižiūrėdama vaiką užsnūdo.
6.6. Nors nepilnametis vaikas buvo laikinai paimtas iš ieškovės, tačiau motinos teisės nebuvo apribotos ar atimtos. Nepaisant to, kad nepilnametis vaikas laikinai buvo apgyvendintas globos įstaigoje, ieškovė nenustojo šalių nepilnamečiu vaiku rūpintis ir jį prižiūrėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų
10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsakovas, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, apeliacinės instancijos teismui pateikė advokato padėjėjos D. J. elektroniniu parašu pasirašytą ir išverstą į lietuvių kalbą Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą. Nurodo, kad minėtu sprendimu nepilnametis vaikas A. S. grąžintas į Lietuvą pagal Hagos konvenciją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis įrodymas gali būti reikšmingas atskirojo skundo nagrinėjimui, taip pat į tai, kad pateiktas sprendimas ieškovei yra (turi būti) žinomas, šį įrodymą priima ir vertina jį su kita byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima ir vertina kitus tiek prie atsakovo atskirojo skundo, tiek prie ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtus įrodymus (išskyrus tuos, kurie neišversti į valstybinę kalbą), nes jie gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
12. Atsakovas 2025 m. spalio 22 d. pateikė papildomus naujus įrodymus – nepilnamečio vaiko A. S. 2025 m. spalio 9 d. ir 2025 m. spalio 16 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymus, 2025 m. spalio 22 d. pažymą iš (duomenys neskelbtini) bei atsakovo E. S. ir nepilnamečio vaiko nuotrauką. Atsakovas nurodo, kad pateikti duomenys pagrindžia aplinkybes, kad nepilnametis vaikas grąžintas į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad vaikas buvo grąžintas į Lietuvą ir ieškovė kartu su juo negrįžo, taip pat siekdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų užtikrinimo, sprendžia, kad teikiami įrodymai neturi esminės reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl papildomai pateiktus įrodymus atsisako priimti.
13. Ieškovės atstovė 2025 m. spalio 24 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus. Tačiau pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pateikti paaiškinimus iki 2025 m. spalio 22 d. Taigi, ieškovė paaiškinimus pateikė pavėluotai, praleidusi teismo nustatytą terminą. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi teismas baigė bylos nagrinėjimą apeliacine rašytinio proceso tvarka ir tik atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą 2025 m. spalio 24 d.
14. Vienas iš apeliacinio proceso stadijos ypatumų yra tas, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo iš esmės dalis prasideda nuo paskirto teismo posėdžio momento ir baigiasi teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, todėl procesiniai prašymai vėliausiai galėtų būti pateikti iki nutarties atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-327-464/2023). Vadinasi, po to, kai teismas išnagrinėja bylą iš esmės ir atideda sprendimo priėmimą ir paskelbimą, jis nebeturi teisės priimti ir vertinti šalių argumentų ir (ar) teikiamų papildomų rašytinių įrodymų, priimti teikiamų paaiškinimų ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-166-516/2025 45 punktas).
15. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas nutaria atsisakyti priimti ieškovės 2025 m. spalio 24 d. paaiškinimus.
Dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų
16. Ieškovė K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, priteisto išlaikymo padidinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą Jungtinėse Amerikos Valstijose kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį po 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, jog ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su ieškove Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei iš atsakovo priteisė nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą po 500 Eur.
17. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, teigia, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinį, kadangi ieškinį pareiškė motina (ieškovė) iš kurios nepilnametis vaikas paimtas ir vaikui nustatyta globa. Atsakovas taip pat argumentuoja, kad neišsprendus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvų sutarimu iki jo išvežimo bei neteisėtai jį išvežus ir prasidėjus procesui dėl jo grąžinimo, teismas nebegali spręsti klausimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais.
18. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pastebi, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo iš atsakovo priteisimo, teisme gautas 2025 m. birželio 11 d. Teisėjo priskyrimas byloje panaikintas ir naujas teisėjas bylai paskirtas 2025 m. birželio 16 d. Procesinį sprendimą dėl šio prašymo pirmosios instancijos teismas priėmė 2025 m. birželio 19 d., neišklausęs atsakovo ir, kaip matyti iš bylos medžiagos bei toliau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, neturėdamas esminės reikšmingos informacijos apie vaiko situaciją. Todėl apeliacinės instancijos teismas nori atkreipti pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad nors įstatymas nedraudžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui, tačiau šeimos bylose, kai sprendžiami tokie svarbūs vaiko gyvenimui klausimai, kaip jo gyvenamosios vietos valstybės (kad ir laikinas) pakeitimas, teismas turėtų kruopščiai įvertinti galimybę suteikti teisę pasisakyti ir kitai šaliai, kai būtina – skirti ir žodinį teismo posėdį šiam klausimui išspręsti. Griežtas procesinių terminų laikymasis paprastai neturėtų nusverti siekio apsaugoti ir užtikrinti geriausius vaiko interesus.
19. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad esant pradėtai bylai dėl vaiko grobimo ir jo grąžinimo, reikalavimas pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti vaikui išvykti su vaiko motina į kitą šalį teisme negali būti nagrinėjamas, nes CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata jau yra pažeista ir yra prasidėjęs procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas. Būtent proceso dėl vaiko grobimo metu bus nuspręsta, kur yra vaiko socialinių interesų vieta, su kuria šalimi ji susijusi, t. y. ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta susijusi su Lietuva, ir tik konstatavus pagrindą priimamas sprendimas grąžinti vaiką į Lietuvą arba ne. Tai reiškia, kad, neišsprendus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvų sutarimu iki jo išvežimo, neteisėtai jį išvežus ir prasidėjus procesui dėl jo grąžinimo, teismas nebegali spręsti klausimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl toks reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-378/2023).
20. Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad, esant ginčui dėl tėvų pareigų, teismas turi dėti visas pastangas padėdamas tėvams rasti taikų sprendimą ir užkirsti kelią nepagrįstam vaiko atskyrimui nuo vieno iš tėvų ir bendravimo su juo apribojimui. Ypač tai aktualu tuomet, kai vaikas perkeliamas iš vienos valstybės į kitą ir yra sprendžiamas jo grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų klausimas. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės gali tapti priemone neteisėtai vaiką išvežusiam ar jį laikančiam asmeniui įteisinti faktinę situaciją ir toliau pažeidinėti tiek vaiko, tiek likusio tėvo (motinos) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Taip pat iš pateiktų duomenų nustatyta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos teismo 2024 m. birželio 28 d. ir 2024 m. spalio 25 d. sprendimais nepilnametis vaikas buvo paimtas iš ieškovės dėl jo nepriežiūros bei laikinai apgyvendintas globos įstaigoje. Atsakovas atskiruoju skundu teigia, kad ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinį, kadangi vaikas buvo apgyvendintas globos įstaigoje. Tačiau priešingai nei teigia atsakovas, byloje esantys duomenys to nepatvirtina.
22. Minėta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos teismo 2024 m. birželio 28 d. ir 2024 m. spalio 25 d. sprendimais iš ieškovės nepilnametis vaikas buvo paimtas ir apgyvendintas globos įstaigoje. Tačiau pastebėtina, kad minėtais sprendimais nebuvo sprendžiama dėl motinos (ieškovės) valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu apribojimo ar jos kaip motinos teisių atėmimo. Minėtais sprendimais nuspręsta nepilnametį vaiką paimti iš motinos (ieškovės) bei laikinai apgyvendinti globos įstaigoje. Taigi, nesant patikimų duomenų, kad iš ieškovės buvo atimtos motinos valdžios teisės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji turėjo procesinį teisnumą ir veiksnumą reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas prašymą dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d., tai patvirtina ir byloje esantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 26 d. pranešimas Nr. S-1653, kuriame nurodyta, kad atsakovo prašymas pagal Hagos konvenciją persiųstas Jungtinėms Amerikos Valstijoms 2024 m. rugsėjo 30 d., o 2025 m. vasario 25 d. gautas patvirtinimas, kad prašymas pagal Hagos konvenciją yra nagrinėjamas.
24. Šiuo atveju ieškovė byloje 2025 m. birželio 11 d. pateikė ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai procesas Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl vaiko grąžinimo jau buvo pradėtas, bet nebuvo pasibaigęs. Taigi, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kol nebuvo pasibaigęs procesas dėl vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją. Vadinasi, ieškovė, neturėdama teisės reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, neturėjo ir išvestinės teisės prašyti taikyti su šiuo ieškinio reikalavimu susijusias laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja Jungtinėse Amerikos Valstijose. Juolab kad toks procesinis sprendimas galėjo tapti trukdžiu išspręsti vaiko grąžinimo į Lietuvą klausimą ir faktiškai įteisinti vaiko išvežimą į JAV, nelaukiant kol dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą klausimą pagal Hagos konvenciją išspręs kompetentingas JAV teismas. Be to, kaip minėta, vaikas buvo JAV teismo sprendimu paimtas iš ieškovės, todėl faktiškai su ieškove JAV negyveno. Vadinasi, prašytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ieškovė faktiškai siekė paneigti ir kompetentingo JAV teismo sprendimą paimti vaiką iš jos.
25. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių skundžiamos nutarties dalis dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Kadangi šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi, vaikas yra grąžintas į Lietuvą ir nėra duomenų, kad ieškovė su vaiku turėtų teisę gyventi JAV (Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendime užfiksuota, kad nėra jokių įrodymų apie teisėtą vaiko ir motinos imigracinį statusą JAV), apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos šiuo metu, t. y. jau pasibaigus procesui pagal Hagos konvenciją. Toks klausimas galėtų būti nagrinėjimas tik jei ieškovė pateiktų teismui naują prašymą atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusias aplinkybes. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo panaikinama ir ieškovės prašymas atmetamas.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė, kad vaikas yra paimtas iš ieškovės ir Jungtinių Amerikos Valstijų teismo sprendimu jam nustatyta laikina globa. Ieškovė, grįsdama nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, pateikė poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga – 3 864,93 Eur suma. Tačiau iš pateiktos lentelės matyti, kad ieškovė nurodė ir tokius vaiko poreikius, kurie galėtų egzistuoti tik vaikui nuolat gyvenant su ieškove, nors pagal faktinę situaciją tai neatitiko tikrovės, nes vaikas nuo 2024 m. birželio mėn. buvo apgyvendintas globos įstaigoje ir su ieškove nuolat negyveno. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepateikė teismui patikimų duomenų, kad nepaisant to, kad vaikas yra apgyvendintas globos įstaigoje, būtent jai toliau tenka finansinė našta užtikrinti būtinų kasdienių vaikio poreikių tenkinimą. Savo ruožtu, atsižvelgiant į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, svarstant dėl laikino išlaikymo priteisimo esminę reikšmę turi būtent būtiniausių kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, o ne papildomų poreikių, kuriuos tėvai pagal galimybes gali teikti savanoriškai, užtikrinimas.
27. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priteisti laikiną išlaikymą taip pat negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, nes ji iš esmės pagrįsta tokia ieškovės teismui pateikta informacija, kuri buvo klaidinga, neišsami, nepakankama. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad vaikas buvo grąžintas į Lietuvą, tačiau ieškovė į Lietuvą negrįžo. Vadinasi, faktinė situacija iš esmės yra pasikeitusi, ieškovė su nepilnamečiu vaiku negyvena (jie gyvena skirtingose valstybėse), taigi, ji nebegali betarpiškai rūpintis vaiko poreikių tenkinimu. Dėl šios priežasties nebeliko ir pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal ieškovės prašymą priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
28. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nutaria panaikinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikui, ir ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo atmesti.
29. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad tai neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir žyminio mokesčio
30. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą priteisti iš ieškovės ir jos atstovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia, nes šia nutartimi šalių ginčas nėra išnagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
31. Atsakovas už atskirojo skundo padavimą sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai aiškinant CPK 80 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl atsakovo atstovei grąžintinas jos sumokėtas 32 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės K. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Grąžinti atsakovo atstovei advokato padėjėjai D. J. už atskirąjį skundą sumokėtą 32 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.