Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1989 m. rugpjūčio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK0 147 straipsnio 3 dalį 2 (dviem) metams pataisos darbų, išskaičiuojant 20 procentų;

2) 1992 m. rugpjūčio 21 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams su turto konfiskavimu; remiantis BK 43 straipsniu prijungta neatlikta bausmė pagal 1989 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

3) 1994 m. balandžio 20 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; remiantis BK 43 straipsniu prijungta neatlikta bausmė pagal 1992 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 1996 m. vasario 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; remiantis BK 43 straipsniu prijungta neatlikta bausmė pagal 1994 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

5) 1998 m. lapkričio 13 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams su turto konfiskavimu;

6) 2001 m. birželio 20 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams su ½ turto konfiskavimu;

7) 2003 m. birželio 16 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

8) 2005 m. spalio 24 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

9) 2012 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį 4 (keturiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį; remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 5 d. (dvi paros) ir nustatyta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 17 valandų per mėnesį; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuolat, laikotarpyje nuo 2007 m. lapkričio mėnesio pradžios iki 2012 m. vasario 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sodyboje, priklausančioje A. A., terorizavo tėvus A. A. ir J. M. A. grasindamas padegti namus, užkapoti juos kirviu, gąsdindamas „apkasti, kad ir ausų nebus matyti“.

Motyvuojamoji dalis

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, būsto draudimo liudijimas patvirtina, kad A. A. apdraudęs pastatus Lazdijų r. Neravų k. laikotarpiui nuo 2011 m. spalio 9 d. iki 2012 m. spalio 8 d.; pasirinktas standartinis pastatų draudimo variantas apdraudžiant pastatus ir nuo ugnies bei piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų (t. 1, b. l. 31-33).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad A. A. yra A. A. ir J. M. A. sūnus (t. 1, b. l. 71,72).

Administracinių teisės pažeidimų bylos patvirtina, kad A. A. baustas už viešosios rimties trikdymą tėvams A. A., J. M. A. 2006 m. gegužės 14 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. spalio 14 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2010 m. balandžio 16 d., 2012 m. vasario 29 d. (t. 1, b. l. 139-172).

Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2006 m. gegužės 30 d. Nr. 2K-403/2006, 2007 m. vasario 20 d. Nr. 2K-142/2007, 2010 m. vasario 2 d. Nr. 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį. Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytus grasinimus susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.

Byloje nustatyta, kad kaltinamsis gyvena su tėvais A. A. ir J. M. A., namuose nuolat grasina tėvams padegti jų namus, juos užmušti, sukapoti kirviu, ,,apkasti, kad ir ausų nebus matyti”. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusieji, liudytojai L. A., A. A., V. P., kurie nurodo nuolat girdintys tokius grąsinimus, šios aplinkybės nurodytos A. A. sveikatos istorijoje, kai nukentėjusioji kreipdavosi pas gydytoją dėl netinkamo sūnaus elgesio. Grasinimai ir bauginimai vyksta nuolat, tėvai yra senyvo amžiaus, A. A. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, nustatyta, kad jis – emociškai nestabili asmenybė (t. 1, b. l. 98-100). Įvertinus tai, pripažintina, kad nukentėjusiųjų paaiškinimai, kad jie bijo, kad šiuos grasinimus sūnus gali įgyvendinti, pagrįsti. Aplinkybę, kad ši jų baimė pagrįsta patvirtina ir rašytiniai įrodymai: iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad duryse iš vidaus įtaisyti kabliukai, J. M. A. gydytoja liudytoja V. V. patvirtino, kad nukentėjusioji prašo išrašyti raminamųjų ir jie jai išrašomi, nes dėl nuolatinio streso ir įtampos sunku užmigti, liudytoja patvirtino ir tai, kad dėl nuolatinio streso ir įtampos J. M. A. paūmėja lėtinės ligos; šias aplinkybes patvirtina ir įrašai nukentėjusiosios sveikatos istorijoje. Liudytojas V. B. patvirtino, kad nukentėjusioji ne kartą kreipėsi ir skundėsi sūnaus elgesiu, prašė taikyti jam gydymą; draudimo liudijimai patvirtina, kad A. A. yra apdraudęs pastataus nuo gaisro; iš administracinių teisės pažeidimų protokolų, nutarimų ir paaiškinimų matyti, kad A. A. nuolat trukdo rimtį tėvams. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad A. A. grasindamas padegti namus, užmušti nukentėjusiuosius veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiesiems sukelti baimės jausmą, todėl A. A. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir tokie jo veiksmai, pagal formuojamą teisminę praktiką, yra pakankami pripažinti jį padarius šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 2K-67/2012).

Kaltinime A. A. kaip terorizavimas nurodytas ir J. M. A. sumušimas žarstekliu 2006 m. gegužės 13 d., fizinis smurtas A. A. atžvilgiu, turto sužalojimas ir sunaikinimas (t. 2, b. l. 58,59), tačiau šie veiksmai gali būti vertinami kaip nusikaltimai nukentėjusiųjų sveikatai pagal sveikatos sutrikdymo laipsnį, taip pat kaip nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų turtui, tačiau negali būti laikomi terorizavimu ar sistemingu bauginimu, todėl šie veiksmai iš kaltinimo pašalintini. BK 145 straipsnio 2 dalyje taip pat kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti anksčiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais, t.y. besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir panašiais, tačiau kaltinime tik abstrakčiai įvardinta, kad kaltinamasis taip pat sistemingai baugino nukentėjusiuosius panaudodamas psichinę prievartą, tačiau šių jo veiksmų turinys kaltinime neatskleistas ir neįvardintas, o remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad veiksmai, kvalifikuojantys terorizavimą, negali būti pripažinti kartu ir sistemingu bauginimu. Įvertinus tai, iš kaltinimo pašalintina, kad A. A. sistemingai baugino nukentėjusiuosius naudodamas psichinę prievartą.

A. A. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

A. A. nusikalto turėdamas aštuonis neišnykusius teistumus, nes pagal 2005 m. spalio 24 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atlikto tik 2006 m. gegužės 25 d. (t. 1, b. l. 77; t. 2, b. l. 28-31). Kadangi jis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad A. A. teistas, baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus (t. 1, b. l. 78-84), bendruomenės charakterizuojamas kaip linkęs girtauti, išgėręs yra agresyvus, tėvai skundžiasi jo netinkamu elgesiu (t. 1, b. l. 88), veika truko pakankamai ilgą laiką, pripažintina, kad nėra argumentų ir pagrindų jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ar švelnesnės už ją, o taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti, nes šios bausmės nepaskyrus nebus pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Todėl jam, kaip recidyvistui, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos trukmę, atsižvelgiama į anksčiau aptartas kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę apibudinančias aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, jam skirtina bausmė šiek tiek mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis (BK 61 straipsnis).

Kaltinamajam A. A. kardomoji priemonė, - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką A. A. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 2 d. (dvi paras).

A. A. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (A. A. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos) gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.