Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-742-315/2014

Teisėja I. Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01843-2013-3

2014 m. spalio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė M. D. paskirta – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-18 nuosprendį įskaityti laikotarpiai bei atlikta bausmė.

Priteista iš M. D. 45,59 Lt turtinės žalos L. K. naudai, 5000 Lt neturtinės žalos R. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, 2013 m. lapkričio 5 d. apie 16:05 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie universalios sporto arenos „Sportima“, Ąžuolyno g. 9, Vilniuje, iš nugaros priėjo prie mažamečio nukentėjusiojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ir viena ranka sugriebęs už rankos, bei kitoje rankoje laikydamas peilį su atlenkta geležte ir jį nukreipęs į mažamečio nukentėjusiojo pilvo sritį, grasindamas, kad jei nevykdys jo reikalavimų, jis durs peiliu, pareikalavo pinigų, po ko nukentėjusiajam R. K. iš piniginės ištraukus ir jam padavus 20 litų bei 10 JAV dolerių (pagal 2013-11-05 Lietuvos banko kursą 1 JAV doleris – 2,5227 Lt, viso 25,59 Lt) bei pasakius, kad mobiliojo ryšio telefono neturi, jis rankomis paviršutiniškai apieškojo nukentėjusiojo R. K. drabužius bei užčiuopęs megztinio kišenėje mobilųjį telefoną, įkišo ranką į kišenę ir ištraukė telefoną „Samsung Galaxy PRO“, 900 Lt vertės, su UAB „Tele2“ abonentine kortele, neturinčia materialinės vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, panaudodamas peilį apiplėšė nukentėjusįjį R. K., tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. bendrą 945,59 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas neatsižvelgus į tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Č. nenurodė, kad atpažįsta apeliantą kaip asmenį, kuris pardavė vogtą telefoną. Teismas rėmėsi vien nepilnamečio duotais parodymais, o tą draudžia BPK nuostatos. Jaunesnis nei 16 m. asmuo nėra prisaikdinamas, todėl jo parodymais remtis negalima, t.y. būtina nustatyti kitų įrodymų kaltei pagrįsti. Įrodymų vertinimas pagal savo įsitikinimą turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai M. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismas ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus sprendžia ar jų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kolegijos manymu, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, teismo sprendime nurodyti, o bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo nepilnamečio R. K. parodymais. Pastarojo parodymai buvo išsamūs, be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtino jo tėvai L. K. ir G. K. bei kiti byloje surinkti įrodymai: 2013-12-11 asmens parodymo atpažinti protokolas, liudytojų J. K. ir R. Č. parodymai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis iškarto po įvykio, apie įvykdytą plėšimą jo atžvilgiu pranešė savo tėvui G. K., tą pačią dieną papasakojo ir motinai L. K.. Vėliau nukentėjusysis parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino nuteistąjį M. D. kaip asmenį, įvykdžiusį jo atžvilgiu plėšimą, panaudojant peilį. Nors apeliantas nurodo, kad tokie asmens apibūdinimai, kaip nurodyta nukentėjusiojo, negali būti laikomi tvirtais įrodymais, nes akivaizdžiai kelia abejonių dėl asmens teisingo apkaltinimo, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu apibūdino vyriškį, kuris jį apiplėšė, kaip lieso kūno sudėjimo, 170-175 cm ūgio. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad atpažįsta M. D. kaip jį apiplėšusį asmenį pagal veido formą, antakius, tamsios spalvos akis ir neskustą veidą. Šį asmenį nukentėjusysis tvirtai atpažino. Taip pat nukentėjusysis kaip išskirtinę jo užpuoliko savybę nurodė tatuiruotę ant kairės rankos, jo manymu, tikėtina, jog tatuiruotė buvo voratinklio formos.

Atliekant telefono numerių priklausomybės tyrimus, buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo pagrobtu telefonu „Samsung Galaxy Pro“ naudojasi J. K..

Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad asmeniškai M. D. nepažįsta, gavo telefoną „Samsung Galaxy Pro“ iš draugo R. Č., kuris minėtą telefoną nupirko. Draugas nurodė, kad telefoną pirko iš vyro.

Apklaustas liudytoju teisme R. Č. parodė kad asmeniškai M. D. nepažįsta. Buvo „Top Sport“ lažybų punkte, esančiame Konstitucijos pr., Vilniuje, kai prie jo priėjo neaukštas vyras ir pasiūlė telefoną. Jis įsigijo telefoną už 80 Lt. Po kelių mėnesių jo draugė įsidėjo SIM kortelę ir viskas paaiškėjo. Parodė, kad vyras, pardavęs telefoną, buvo neaukštas, lyg su kepure, kalbėjo su rusišku akcentu, ant jo pirštų buvo kažkas ištatuiruota, tiksliai nepamena.

Nuteistasis teismo posėdžio metu pripažino, kad turi tatuiruotę ant rankos, pavaizduotas ornamentas ir žmogaus akis. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad nuteistasis M. D. buvo atpažintas nukentėjusiojo, be to, jį netiesiogiai iš tatuiruotės ant rankos atpažino ir iš jo telefoną įsigijęs liudytojas R. Č..

Minėtų įrodymų visuma pilnai patvirtina M. D. kaltę, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, juos vertindamas kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų įrodymais buvo nustatyta, kad nukentėjusįjį apiplėšė M. D., Nors nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien nepilnamečio duotais parodymais, o tą draudžia BPK nuostatos, šis argumentas paneigtinas byloje surinktų ir ištirtų bei aukščiau aptartų įrodymų visetu.

Tokiu būdu M. D. kaltė šioje byloje grindžiama nepilnamečio nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo patvirtinti kitų liudytojų parodymais patikrinti visomis leistinomis BPK priemonėmis ir pripažinti nuosekliais bei nekeliančiais abejonių. Pripažintina, kad nukentėjusiojo parodymų, patvirtintų ir kitais įrodymais, pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, jog M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus įstatymų reikalavimų nepažeidė, o apelianto nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu dar savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.