Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl 2024 m. birželio 3 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate nuo 2024 m. gegužės 17 d. atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 282 straipsnį pagal gautą A. G. pareiškimą dėl to, kad 2024 m. gegužės 17 d., apie 8.30 val. atvykęs į jam priklausančią pievą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad minėta pieva yra išvažinėta transporto priemonėmis. Padaryta 100 eurų žala.

2. Institucijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimu ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas), nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 282 straipsnyje, požymių ir sudėties.

3. Nutarimas grindžiamas tuo, kad atlikus tyrimą pagal gautą pareiškimą buvo nustatyta, kad UAB „Uliksas“ atlieka melioracijos kanalų valymą ir tvarkymą Tauragės r., Deferencijos kaimo ribose. Kadangi nebuvo kito privažiavimo ir nebuvo galimybių kitokiu būdu privažiuoti prie vietos, kur buvo atliekami kanalo valymo darbai, automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiuota per A. G. priklausančią pievą. UAB „Uliksas“ darbuotojų, kurie važiavo per A. G. priklausančią pievą, veiksmuose nebuvo tyčinių veiksmų, todėl nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 282 straipsnyje sudėties.

4. Pareiškėjas A. G. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną bei nustatyti kaltus asmenis.

4.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas nėra objektyvus, nebuvo surinkta pakankamai medžiagos, nenustatytos visos aplinkybės, pareiškimas ištirtas vienašališkai, jis net nebuvo apklaustas. Nuo 2023 m. Tauragės rajono savivaldybė, nesuderinusi su pareiškėju, jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose vykdo valstybinių melioracijos griovių nusausinimo projektą. Vykdomame projekte numatyta vienoje ir kitoje griovio pusėje 15 metrų juosta nuo griovio šlaito viršaus į pievą važiuoti melioracijos darbus vykdančiam transportui, tai yra pakankamai saugus atstumas pravažiuoti automašinomis, juo labiau, kad visur yra užsėta pieva ir lygus laukas. 2024 m. gegužės 17 d., apie 8.30 – 9.00 val., pareiškėjui būnant sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), per pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra įrengta ir pagal žemės sklypų suprojektavimą nėra numatytas pravažiavimas, UAB „Uliksas“ darbų vadovas, iš anksto nesuderinęs su pareiškėju, savavališkai važiavo per pareiškėjui priklausančią pievą. Važiavo automobiliu „WV Cady“ pilkos spalvos ir paskui šį automobilį važiavo automobilis „Mercedes benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl to jis pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus, su kuriais nuvyko į įvykio vietą.

4.2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad policijos pareigūnai iš jo paėmė pareiškimą, tačiau vėliau į apklausą nekvietė ir jokių jo paaiškinimų netyrė, sprendimą nutraukti teiseną priėmė vienašališkai.

5. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepimu nurodo, kad dėl skundo esmės palieka spręsti teismui, prašo bylą dėl skundo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

6. Pareiškėjas A. G. teismo posėdyje skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2024 m. gegužės 17 d. jam būnant sodyboje, dviem automobiliais atvažiavo melioracijos darbuotojai, važiavo per jo nenušienautą pievą ir ten nupjovė medį, su juo niekas nederino važiavimo per jam priklausančią pievą. Jis iškvietė policiją ir nuvažiavo į vietą, policija viską nufilmavo ir pagal jo žodžius surašė pareiškimą. Jam buvo padaryta 100 Eur žala, nes jis toje vietoje būtų sušienavęs 2 rulonus šieno (vieno kaina 50 Eur), norėtų, kad UAB „Uliksas“ jam atlygintų žalą, jokių rašytinių įrodymų, kad patyrė žalą, neturi. Jie pasakė, kad turi teisę važiuoti į objektus, atlikti melioracijos darbus. Jau nuo 2023 metų rudens jie ten važinėjo, tada jau buvo nušienauta pieva ir jis negalvojo, kad jie pavasarį ir vėl važiuos. Išvažinėtas ruožas liko nenušienautas. Jis tą pievą neatlygintinai yra davęs šienauti kaimynui, o jis deklaruoja. Jis žinojo, kad iš tos įmonės žalos atlyginimo negaus, todėl ten ir nesikreipė. Mano, kad pareigūnas vienašališkai tyrė bylą UAB „Uliksas“ naudai, jie galėjo važiuoti išskirta 15 metrų juosta, bet jie važiavo tiesiai per pareiškėjo pievą. Jam nebuvo pateiktas joks planas ir projektas, jis niekur nėra pasirašęs ir jokio plano neturi. Šių metų rugpjūčio mėnesį jam UAB „Uliksas“ darbuotojai davė žolės sėklos, kuri buvo skirta apsisodinti sodybą, kur buvo sugadintas gruntas po UAB „Uliksas“ darbų. Jis niekur nesikreipė ir nieko neprašė, jis buvo kieme, kai atnešė tą sėklą, jam buvo pasakyta, kad užsisėtų žolę aplink sodybą.

7. Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie teismo posėdį Institucija informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismas nutarė bylą nagrinėti ir byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

8. Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pernai jų įmonė atstatinėjo melioracijos griovius, pavasarį buvo nuslinkimai griovių, todėl atstatinėjo juos. 2024 m, gegužės 17 d. ekskavatoriaus darbuotojas pamatė nulūžusį medį, todėl paskambino jam, kad atvažiuotų, nes reikėjo pašalinti medį, kadangi medis trukdė darbams. Atvažiavo į vietą, kadangi grioviuose buvo valytas gruntas ir trukdė privažiuoti, tai vis tiek būtų turėję važiuoti pro pareiškėjo pievą. Važiuojant pamatė nuovažą nuo kelio, todėl ta nuovaža ir nuvažiavo iki nuvirtusio medžio. Ten buvo nuvažiavimas į laukus, bet keliuko ten nebuvo, ten šienaujama pieva. Per pievą važiavo mikroautobusu „Mercedes“, jis prieš tai važiavo kartu su jais savo automobiliu, parodė tą medį ir išvyko. Jis su policija bendravo telefonu. Prie griovio buvo sąnašos ir jie turėjo važiuoti plačiau negu 15 metrų, nes per išvalytas sąnašas nėjo pravažiuoti. Po to jis buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, ten buvo vienoje vietoje suvažinėta žolė, bet praėjo kelios dienos ir ta žolė atsistojo, vėliau žolė tame visame lauke buvo nupjauta, matė susuktus rulonus, toje vietoje, kur tą gegužės mėnesio 17 d. važiavo su mašina, žolė taip pat buvo nupjauta. Šių metų rugpjūčio mėnesį valė griovius ir atsimena, kad rugpjūčio 8 d. pareiškėjo sūnus paprašė žolės sėklos, jie davė apie 20 kg, kad galėtų atsisodinti žolę apie savo sklypą, ta sėkla buvo duota dėl tos išvažinėtos pievos, kad galėtų atsisodinti, pareiškėjas ta sėkla apsėjo savo sodybą, ten kur buvo išvažinėta, žolės nesėjo, nes žolė ten toliau auga. Tuo momentu medis trukdė darbams, o jokio kito būdo, kaip privažiuoti iki nuvirtusio medžio, nebuvo, nebuvo laiko kada derinti ir klausti pareiškėjo leidimo. Kiek žino, darbų projektas buvo derintas su pareiškėjo broliu, mano, kad projektas buvo su visais savininkas suderintas, nes jeigu nebūtų suderintas, nebūtų išduotas leidimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

9. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skundu prašoma panaikinti Institucijos priimtą skundžiamą nutarimą motyvuojant tuo, kad administracinio nusižengimo byloje tyrimas atliktas neišsamiai, tai yra pareiškėjas nebuvo papildomai detaliau apklausiamas apie įvykio aplinkybes, nebuvo pateiktas darbų atlikimo projektas, nebuvo apklausiami liudytojai, pateiktos nuotraukos byloje patvirtina pareiškėjui padarytą žalą.

10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

11. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

13. Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

14. ANK 282 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, tokia veika užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

15. Šiuo atveju nustatyta, kad A. G. su pareiškimu kreipėsi dėl to, kad 2024 m. gegužės 17 d., apie 8.30 val. atvykęs į jam priklausančią pievą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad minėta pieva yra išvažinėta transporto priemonėmis. Padaryta 100 eurų žala. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Uliksas“ atlieka melioracijos kanalų valymą ir tvarkymą Tauragės r., Deferencijos kaimo ribose. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo S. R., kuris yra UAB „Uliksas“ darbų vadovas, parodymų matyti, kad minėtą dieną tvarkant melioracijos griovius buvo pastebėtas nuvirtęs medis, kurį reikėjo pašalinti. Kadangi nebuvo kito privažiavimo ir nebuvo galimybių kitokiu būdu privažiuoti prie vietos, kur buvo nuvirtęs medis, automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiuota per A. G. priklausančią pievą.

16. Teismas pažymi, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrindas yra asmens veikoje nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Turi būti nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji, kurie įtvirtinami ANK atitinkamo straipsnio dispozicijoje. Nagrinėjamu atveju buvo aiškinamasi dėl ANK 282 straipsnyje galimai padaryto nusižengimo. Formaliai vertinant UAB „Uliksas“ darbuotojų veiksmus matyti, kad šie veiksmai atitinka ANK 282 straipsnio dispoziciją, kurioje nurodyta, kad už šį straipsnį atsakomybė taikoma tam, kuris neteisėtai važiavo per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma tuomet, kai nustatoma, kad toks važiavimas buvo neteisėtas. Teismas neturi pagrindo manyti, kad UAB „Uliksas“ darbuotojų veiksmai buvo atlikti neteisėtai, nes šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo kito privažiavimo ir nebuvo galimybių kitokiu būdu privažiuoti prie vietos, kur buvo nuvirtęs medis, todėl automobiliu buvo atvažiuota per A. G. priklausančią pievą.

17. Iš teismo posėdžio metu duotų A. G. paaiškinimų matyti, kad jis akcentavo, kad jam padaryta 100 Eur žala, kurią jis apskaičiavo taip, kad tame plote, kuris buvo išvažinėtas, jis negalėjo nupjauti žolės, iš to ploto būtų buvę apie 2 rulonai žolės, o vieno rulono kaina 50 Eur. Tačiau A. G. taip pat paaiškino, kad šį žemės sklypą jis yra perleidęs neatlygintai naudotis ūkininkui, kuris ir prižiūri šią pievą, pats pareiškėjas žolės ten nešienauja. Šiuo atveju vienas iš ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą kvalifikuojančių požymių yra žalos atsiradimas, tačiau skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo atveju pareiškėjo nurodytas žalos padarymo faktas nagrinėjamoje situacijoje kelia abejonių. Byloje nėra jokio plano ar schemos, iš kurių būtų aišku, kuri pievos dalis yra išvažinėta, kas yra sugadinta ir kokia žala padaryta, nuotraukos yra neinformatyvios ir neryškios, nėra tiksliai identifikuoti (nenustatyta, kokias koordinates turintys ir kokio dydžio sklypo dalis yra nuniokota), neužfiksuotas konkretus padarytos žalos pobūdis. Liudytojas S. R. patvirtino, kad po įvykio praėjus kelioms dienoms žolė atsistatė, taip pat patvirtino, kad vėliau visa ši pieva buvo nušienauta, taip pat buvo nušienautas ir plotas, per kurį 2024 m. gegužės 17 d. važiavo UAB „Uliksas“ darbuotojai. Taigi byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti A. G. nurodomą pievai padarytą žalą. Abejonių dėl padarytos žalos fakto nustatymo kelia ir tai, kad pats A. G. dėl padarytos žalos atlyginimo niekur nesikreipė. Pažymėtina, kad 2009 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-883 patvirtintos „Melioracijos darbus vykdančių subjektų ir melioruotos žemės naudotojų interesų suderinimo taisyklės“ (aktuali redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – Taisyklės) numato, kad savivaldybės administracija sudaro Naudotojų patirtos žalos, vykdant melioracijos darbus, nustatymo nuolatinę komisiją (toliau – komisija), kurios sudėtyje privalo būti savivaldybės atsakingas melioracijos specialistas, o iš valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų tikslinių dotacijų ateinančių metų melioracijos finansavimo plane numato einamaisiais metais padarytiems nuostoliams atlyginti reikalingas lėšas (Taisyklių 22 punktas). Šių Taisyklių 25 punkte numatyta, kad patirta žala laikoma javų, rapsų ir kitų žemės ūkio pasėlių sunaikinimas, dėl melioracijos darbų technologijos toje vietoje dirbant ir važinėjant melioracijos mechanizmams, kai siekiant įvykdyti numatytą melioracijos statinių projektą, to negalima atlikti kitu laiku. Taigi pareiškėjas, manydamas, kad atliekant melioracijos darbus jam padaryta žala, turi teisę kreiptis į Taisyklėse nurodytą komisiją.

18. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes bei apklausus pareiškėją ir liudytoją, teismas konstatuoja, kad nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad pareiškėjo skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje UAB „Uliksas“ darbuotojai padarė ANK 282 straipsnyje numatytą nusižengimą. Šiuo atveju nenustatyta ir UAB „Uliksas“ darbuotojų tyčia - tiek tiesioginė, tiek netiesioginė. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad UAB „Uliksas“ darbuotojai pareiškėjo nurodytu laiku ir vietoje tyčia ir neteisėtai išvažinėjo pareiškėjui priklausančią pievą.

19. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

20. Be to, ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Vien formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Todėl teismas daro išvadą, kad kilęs incidentas nebuvo tokio pavojingumo pobūdžio, dėl kurio būtų galima taikyti administracinę atsakomybę.

21. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas netenkinamas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. birželio 3 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. birželio 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo A. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.