Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. G. 2023 m. lapkričio 25 d. nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Vytauto pr., Kaune vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 % ir daugiau promilių neblaivumas, iki kol 23.57 val., ties adresu Vytauto pr. 91, Kaune, policijos pareigūnams patikrinus blaivumą alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nustatytas 1,79 % promilių, o 2023 m. lapkričio 26 d. 00.17 val. – 1,84 % promilių jo neblaivumas.

Šiais veiksmais M. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis M. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną buvo pas draugę namuose. Ji pati buvo išėjusi pas savo draugę į svečius. Belaukdamas, kol ji grįš, išgėrė kelis kokteilius. Baigė vartoti apie 23 val. Ji paskambino ir pasakė, kad grįždama nukrito. Jam buvo davusi automobilio raktelius. Jis pasakė, kad nuveš ją į klinikas. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nebuvo traumatologo, todėl vyko į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, esančią Kauno mieste. Vyko reidas, kurio metu buvo patikrintas jo neblaivumas. Jautėsi gerai, nemanė, kad gali tiek įpūsti, tačiau su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Automobilis „BMW“, kurį vairavo, priklauso jo draugei A.. Tai senas automobilis su defektais, todėl jo vertė mažesnė nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Draugė nežinojo, kad jis vartojo alkoholio prieš sėsdamas prie vairo. Iki tol 8-9 metus dirbo vairuotoju, teisę vairuoti įgijo 2015 metais, ji jam nebuvo atimta. Savo poelgį vertina blogai, tai jam didelė pamoka. Važiavo, nes jo nuomone, būtų per ilgai užtrukę laukti greitosios medicinos pagalbos, kuri galimai važiuotų iš Kauno miesto, buvo stresinė situacija, draugė šaukė, kad jai skauda, ranka buvo išnirusi. Galima laiduotoja pasirinko motiną. Jie gyvena kartu, jų santykiai labai geri. Kalbėjo apie šį įvykį, jai skambino ir pranešė, kas atsitiko. Motina jį barė, pyko. Ji jam yra autoritetas, jų ryšys jam gali daryti teigiamą įtaką, kadangi jos visada klauso. Ji pati alkoholio nevartoja, nėra turėjusi problemų su policija. Šiuo metu, kai po įvykio neteko darbo, pragyvena iš bedarbio pašalpos, kuri sudaro 700 Eur ir vėliau mažės. Yra išsituokęs, teikia dukroms išlaikymą. Pats gyvena vienkiemyje už (duomenys neskelbtini), todėl netekus teisės vairuoti, jo galimybės pasiimti dukras susitikti apsunkintos.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra M. G. draugė. 2023 m. lapkričio 25 d. ji parsivežė M. į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), vėliau ji nuėjo iki draugės, gyvenančios kaimynystėje, M. liko namuose. Pabuvus pas draugę, apie 23 val. ji ėjo namo ir paslydo, griuvo, stipriai susižalojo dešinės rankos petį, ji tada iš karto paskambino M. ir pasakė, kad pargriuvo ir kad reikia skubiai ją vežti į Kauną į ligoninę, nes (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimas nedirba visą parą. Ji laukė prie namų, M. iš karto atėjo iki jos lauke. Ji M. padavė jai priklausančio automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, kadangi jie būna prisegti prie namų raktų. Ji pati vairuoti negalėjo, nes labai stipriai skaudėjo ranką ir petį, pridėjus ranką jautė, kad išniręs petys, dėl to prie vairo sėdo M., ji sėdo šalia. M. jai nieko nesakė, kad namuose išgėrė alkoholinių gėrimų, kol jos nebuvo, požymių, kad jis yra neblaivus, tikrai nesimatė. Tuo metu ji jautė didelį stresą, jai labai skaudėjo, norėjo kuo greičiau patekti pas medikus. Tada jie dviese važiavo į Kauną, pirmiausia nuvyko į Kauno klinikas, bet iš ten juos nusiuntė į Raudoną kryžių, esantį prie Kauno Soboro, nes sakė, kad ten bus greitesnė ir geresnė pagalba patyrus traumą. Tada jie važiavo į Raudoną kryžių, kur netoliese buvo reidas, sustabdė jų automobilį ir davė M. nuotoliniu būdu pūsti, ką parodė, ji nesigilino, nes jai labiau rūpėjo jos sveikata, bet suprato, kad M. užtruks, dėl to paprašė policijos pareigūnų iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jie ją iškvietė, netrukus atvyko grietoji ir ją nuvežė į Raudoną kryžių. Su M. daugiau įvykio metu nešnekėjo. Tik vėliau sužinojo iš M., kad kol ji buvo pas draugę, jis namuose išgėrė kelis alkoholinius kokteilius, nes niekur neplanavo važiuoti, tą naktį turėjo likti nakvoti pas ją. M. yra atsakingas žmogus, niekada nevairuodavo neblaivus, nes jo pragyvenimo šaltinis yra susijęs su vairavimu, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Minėtą automobilį ji pirko gal prieš 6 metus, tiksliai nepamena, jį pirko dar neregistruotą Lietuvoje, kartu su savo buvusiu vyru, po skyrybų automobilis liko jai, ji jį persiregistravo savo vardu, tuo metu už minėtą automobilį mokėjo apie 5 000 Eur, minėto automobilio komplektacija yra viena prasčiausių (automobilis praktiškai „tuščias“), per tiek metų tikrai daug nusidėvėjo, buvo apgadinimų, ir išorinių, ir mechaniškai taip pat buvo reikalingas remontas. Mano, kad reali jo vertė šiuo metu yra 1600-1700 Eur, prieš mėnesį tvarkėsi šildymo kompensaciją, kur minėtas automobilis buvo įvertintas 5 600 Eur, bet tai tikrai nereali jo vertė. Prašo jai minėtą automobilį grąžinti, nes kaip minėjo, ji nežinojo, kad M. vartojo alkoholinių gėrimų, jai jis reikalingas, juo naudojasi tik ji (1 t., b. l. 56-57).

Iš 2023 m. lapkričio 26 d. 0:12 val. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. R. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, jai nustatyta diagnozė: žastikaulio priekinis išnirimas, žastikaulio didžiosios šiurkštumos lūžis, kritimas tame pačiame lygyje paslydus (1 t., b. l. 59).

2023 m. lapkričio 25 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 25 d. dirbant kartu su vyriausiuoju specialistu A. B., tarnybiniu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant policines priemones Kauno apskrityje, Parodos g., apie 23.56 val. buvo sustabdytas patikrinimui „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas buvo patikrintas alkoholio detektoriumi „Drager Alcotest 5000“. Testas parodė, kad vairuotojas yra vartojęs alkoholio. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė, kad prieš 20 min. vartojo alkoholį ir trise išgėrė du butelius degtinės. Patikrinus vairuotojo M. G. blaivumą, 23.57 val. su alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 1,79 promilės girtumas. Vairuotojas nedelsiant nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Vairuotojas tuo pačiu alkotesteriu buvo patikrintas antrą kartą 00.17 val., ir nustatytas 1,84 promilės girtumas (1 t., b. l. 16).

Iš 2023 m. lapkričio 25 d. neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio šaknelių matyti, kad M. G. 2023 m. lapkričio 25 d. 23 val. 57 min nustatytas 1,79 prom. girtumas, o 2023 m. lapkričio 26 d. 00 val. 17 min. – 1,84 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 18-20).

2023 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta bei automobilis „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vizualiai apžiūrėjus automobilio kėbulo išorę, apgadinimų nematyti. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomas automobilio komplektacijai įprastas salonas. Automobilio priekinėje keleivio vietos daiktų laikymo vietoje rastas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nufotografuotas, paimtas (1 t., b. l. 22–37).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad vidutinė automobilio kaina Lietuvoje su PVM yra 4 890 Eur (1 t., b. l. 48).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis M. G. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju M. G. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antru – 1,84 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš sėsdamas prie vairo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra jis iki 23 val. vartojo alkoholinius kokteilius su viskiu.

Kaltinamasis tiek teisme, tiek ir iš karto po jo neblaivumo nustatymo sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas ir pasirašydamas patvirtino sutinkantis su jame nurodytomis aplinkybėmis, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai. Duomenų, kad kaltinamasis alkoholį būtų vartojęs po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad po to, kai išgėrė minėtą alkoholį, prieš sėsdamas prie automobilio vairo, daugiau alkoholio nevartojo. Kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu, laikantis nustatytos tvarkos, o tarp patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis kaip 15 min. laiko tarpas. Tokiais savo veiksmais – padidinto pavojaus šaltinio vairavimu apsvaigus, kaltinamasis neabejotinai sukėlė pavojų tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio, o pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis M. G. 2023 m. lapkričio 25 d. nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Vytauto pr., Kaune vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 % ir daugiau promilių neblaivumas, iki kol 23.57 val., ties adresu Vytauto pr. 91, Kaune, policijos pareigūnams patikrinus blaivumą alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nustatytas 1,79 % promilių, o 2023 m. lapkričio 26 d. 00.17 val. – 1,84 % promilių jo neblaivumas. Šie jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinųjų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos R. G. žinion. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, M. G. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, kadangi civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motinos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, akcentavo tvirtus ryšius su galima laiduotoja, kuri jam yra autoritetas, teigė, kad į jos patarimus įsiklauso, atsižvelgia į jos nuomonę. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas. Kaltinamasis iki šiol nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas labiau teigiamai, iki šio įvykio vykdė darbo veiklą. Kaltinamasis nėra registruotas įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, jo motina nenurodė, kad kaltinamasis alkoholinius gėrimus įprastai būtų linkęs vartoti nesaikingai, priešingai, ji patvirtino, kad namuose, kuriuose gyvena su kaltinamuoju, alkoholio vartojimas nėra toleruojamas. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo motinos, kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek R. G., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad ir po šio įvykio jis iš karto pranešė motinai, jie apie įvykį kalbėjosi. Galima laiduotoja nurodė, kad su kaltinamuoju jų ryšiai itin stiprūs, jie kartu gyvena ir ji suvokia, kad laidavimas reiškia, jog jos priežiūra kaltinamajam turės būti dar didesnė. Galima laiduotoja nurodė, kad jos nuomone, jos pastabos kaltinamajam daro teigiamą įtaką, atsižvelgdamas į jas, kaltinamasis yra linkęs koreguoti savo elgesį. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, neteista. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų įstatyme numatytą laidavimo terminą – 1 metus.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė siekdamas nugabenti savo draugę, kuriai buvo reikalinga skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, pasirinkęs netinkamą savo elgesio variantą stresinėje situacijoje, taip pat įvertinus galimos laiduotojos finansinę būklę, laidavimas skirtinas be užstato.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepašalina aplinkybės, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbinėje veikloje ar bendraujant su vaikais, kadangi šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad asmeniui dėl jo asmeninių aplinkybių reikalinga specialioji teisė vairuoti, negali sudaryti pagrindo šiems asmenims atsidurti teisiškai palankesnėje situacijoje už asmenis, kuriems ši specialioji teisė nėra būtina. Dėl jau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, tuo tarpu kaltinamasis, žinodamas apie būtinybę išsaugoti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, pasirinkęs įstatymams priešingą veikimo būdą, šiuo atveju privalo prisiimti neigiamus šio elgesio teisinius padarinius, nesant jokio pagrindo spręsti, jog jo galimybės išsilaikyti darbo rinkoje ir neturint specialiosios teisės vairuoti būtų itin apsunkintos ar paneigtos. Nors kaltinamasis automobilį vairavo siekdamas nugabenti savo draugę į gydymo įstaigą, vis dėlto, pasirinkęs stresinėje situacijoje automobilį vairuoti pats, nesikreipus į skubią medicinos pagalbą teikiančius medicinos darbuotojus, kaltinamasis veikė sąmoningai prisiimdamas tokiais jo veiksmais galimai kilsiančias pasekmes. Būdamas profesionaliu vairuotoju, teisę vairuoti turėdamas nuo 2015 metų, jis neabejotinai privalėjo suvokti, kad vairavimas apsvaigus, juolab vykstant tolimą atstumą į kitą miestą, yra itin pavojinga ir įstatymu uždrausta veika. Dėl šios priežasties taip pat nėra nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo kaltinamajam nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą trumpesniam nei įstatyme numatytas minimalus. Vis dėlto, įvertinus kaltinamojo nusikalstamo veikimo motyvus ir tikslus, tai, jog jis gyvena užmiestyje, kur jo galimybės susirasti darbą yra sunkesnės, be to, privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, be kita ko, vykdydamas pareigą bei teisę su jais bendrauti nustatytu metu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas trumpesnis nei įstatyme numatytas vidurkis ir artimesnis minimaliam jos terminui.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą, išduotą M. G. vardu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodant VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „BMW X3“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkė yra A. R. (automobilis jai grąžintas ikiteisminio tyrimo metu). Duomenų, kad ji žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Priešingai, tai pirmasis kaltinamojo teistumas, byloje nėra duomenų apie jo ankstesnius piktnaudžiavimo alkoholiu, kuomet kyla baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės, atvejus. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis kaltinamajam buvo perduotas tam, kad ją nuvežtų į gydymo įstaigą, ir kaltinamasis jai nenurodė apie tai, kad prieš sėsdamas prie vairo jis vartojo alkoholį. Kadangi patyrusi traumą rūpinosi, kad greičiau patektų į gydymo įstaigą, todėl ji nepastebėjo ir kaltinamojo išorinių neblaivumo požymių. Pagrindo abejoti šiais liudytojos parodymais nėra. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o automobilis „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininkei.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nors taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, tačiau tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, iki įvykio vykdęs darbo veiklą, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad nusikaltimo įvykdymas buvo atsitiktinis poelgis ir nėra jo gyvenimo būdo dalis. Byloje surinkti įrodymai kaltinamojo neigiamai necharakterizuoja, priešingai, sudaro pagrindą spręsti, kad jis yra įstatymų besilaikantis, socialinius ryšius palaikantis asmuo. Kaltinamasis augina du nepilnamečius vaikus, šiuo metu nedirba, su motina pragyvena iš jo gaunamos nedarbo pašalpos, jo pajamos yra nedidelės, o turimi finansinio pobūdžio įsipareigojimai, be kita ko, teikti vaikams išlaikymą, sudaro reikšmingą kaltinamojo gaunamų pajamų dalį. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad visos nurodytos transporto priemonės vertės (3 960 Eur) išieškojimas būtų neproporcinga priemonė ja siekiamiems tikslams, todėl iš kaltinamojo išieškotina šios vertės dalis – 2 500 Eur. Įvertinus nurodytą vidutinę transporto priemonės vertę, kaltinamojo veiksmų pavojingumą, tai, jog jis važiavo automobiliu iš kito miesto, jam nustatytas neblaivumo laipsnis gana reikšmingai viršijo 1,51 prom., su kaltinamuoju automobiliu vyko ir kitas asmuo, pagrindo iš jo išieškoti gynėjos prašomą vertės dalį – 500 Eur, kuri sudarytų vos 12,62 proc. nurodytos turto vertės, nėra.

Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, ir jo registracijos liudijimas, pakvitavimu grąžinti savininkei A. R. (1 t., b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininkei, leidžiant šiais daiktais naudotis be apribojimų.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį R. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 30 d., baudžiamojoje byloje saugomą M. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. G. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „BMW X3“ vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, ir jo registracijos liudijimą, pakvitavimu grąžintus savininkei A. R. (1 t., b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkei, leidžiant šiais daiktais naudotis be apribojimų.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.