Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad pistoletą „Margo“ pareiškėjas prarado, dėl to jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalį, o dėl ginklo pagrobimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (administracinė byla Nr. I-667-414/2012, b. l. 22-25). Iš to akivaizdu, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijos ginklus panaikinami ne ATPK normų pagrindu, bet specialaus įstatymo – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nesivadovavo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, kadangi šis straipsnis numato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus ir tvarką. Pagal paminėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą, specialiosios teisės atėmimas yra administracinė nuobauda, tuo tarpu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 20-63-1L-163 buvo nuspręsta ne atimti specialiąją teisę (paskirti administracinę nuobaudą), bet panaikinti leidimą specialaus įstatymo –Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, pagrindu.

Dėl to nuspręsta, kad atsakovas pagrįstai atsisakė sutrumpinti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo terminą, teismas taip pat neturėjo teisinio pagrindo tokį terminą sutrumpinti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas, o skundo motyvas, kad atsakovas nevertino pateiktų charakteristikų, nepagrįstas, nes su prašymu buvo pateikta tik Kaišiadorių rajono policijos komisariato pažyma (b. l. 13-14).

III.

Sprendžiant prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus atėmimo termino sutrumpinimo, vadovautasi tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tačiau nepagrįstai netaikytas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Tik ATPK 329 straipsnyje yra numatyta speciali teisės norma, reglamentuojanti specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tvarką, pagrindus, procedūrą. Speciali teisė pagal minėtą įstatymą yra susijusi su teise vairuoti transporto priemonę, su teise medžioti, užsiimti žvejyba ir pan. Kadangi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nesureglamentavęs terminų sutrumpinimo klausimų, todėl buvo privalu taikyti ATPK 329 straipsnį.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad teisę medžioti pareiškėjas prarado dėl administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio paskirta ne tik piniginė bauda, tačiau neteko ir tam tikram terminui leidimo. Nors sprendimas buvo pavadintas žodžiu „panaikinamas“, tačiau juridinė pasekmės reikšmė adekvati žodžių „Teisės atėmimas“ reikšmei, nes kiekvienu atveju tiek vairuotojas, tiek žvejas, tiek medžiotojas praranda teisę.Svarstant nuobaudos termino sutrumpinimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas nėra sistemingas įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidėjas. Nuobaudos laikotarpiu nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 1 d.). Be to, šiuo atveju padarytas pažeidimas ne sąmoningai ar tyčia. Pagal pateiktas aplinkybes manė, kad ginklas Margo Nr. 94A1124,.22LR kalibro, yra saugus paliktas automobilio bagažinėje. Negalėjo įtarti galimą vagystę, nes šalia stovinčiame automobilyje sėdėjo R. D.. Prašo įvertinti tai, kad pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo ir aplaidumo, neapgalvojus, kad paliktas ginklas tiesiog gali būti pavogtas iš automobilio bagažinės.Sprendimas, kuriuo panaikinamas leidimas nešiotis ginklą, turėtų būti vertinamas ne kaip negatyvi prevencinio pobūdžio priemonė, o kaip baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonė, kurios paskirtis – apriboti galimybę asmeniui, kuris prarado nepriekaištingą reputaciją, ateityje nešiotis ginklą, taip išvengiant galimybės naudoti ginklą kaip didesnio pavojaus šaltinį.Tiek Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, tiek ATPK numato švelninančias aplinkybes, nuobaudos skyrimo švelninimo pagrindus, atimtos teisės sutrumpinimo atvejus, pagrindus, todėl logiška, dėsninga, kad pareiškėjo atveju negali būti įstatymas aiškinamas ir taikomas griežčiau nei kitų asmenų, net ir nuteistųjų atžvilgiu.Nors Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas neįtrauktas į ATPK 2 straipsnį ir taikomas tiesiogiai, tačiau administracinių pažeidimų kodeksas taikytinas terminų sutrumpinimo atvejui, nes Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nesureglamentuoja šio atvejo, bet kartu ir nedraudžia taikyti ATPK, nedraudžia trumpinti teisių atėmimo (panaikinimo) terminą.Prašo atsižvelgti į pareiškėjo gyvenimo pobūdį. Pareiškėjas yra pensininkas, prisijungęs prie Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, Kaišiadorių rajono medžiotojų klubo. Labai nori ir toliau palaikyti savo aktyvų gyvenimo būdą, turėdamas mėgiamus užsiėmimus bei taip galėdamas save realizuoti. Šis pareiškėjo hobis dabar yra neatsiejamas nuo jo, kaip asmenybės ir jį labai vertina. Atsakovas, turėdamas visas pareiškėjo charakteristikas, duomenis apie draugijas, narystę, jų nevertino. Todėl pateikia naujas pažymas.Prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu teisės atėmimas dėl ginklo tiesiogiai liečia sūnaus A. D. interesus. Tai patvirtina nutarimų turinys. Sūnus šiuo metu yra deklaruotas pareiškėjo gyvenamajame būste, tačiau negali gyventi ir atvykti pas pareiškėją medžioklės tikslais ar atsivežti ginklą.Patikina, kad administracinės nuobaudos tikslai jau visiškai pasiekti šiuo metu, pareiškėjas pajuto visas įmanomas pasekmes, nubaudimą, nepatogumus, todėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus ankstesnis grąžinimas nesumenkins Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato sprendimo bei nuobaudos tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą bei teisės taikymą ginčo santykiams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, jas papildo.

Ginčo santykiams taikytina Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai (12 p.). Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, asmuo tris metus nėra nepriekaištingos reputacijos ir tris metus tokiam asmeniui negali būti išduotas leidimas įsigyti ginklą. Minėto įstatymo 18 straipsniu yra nustatytos sąlygos, esant kurioms asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Tokiu būdu reikšminga yra ne trukmė, kurios metu asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, o nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Lemiamas kriterijus yra asmens padarytas ginklų apyvartos pažeidimas, kuris riboja asmens teisę įsigyti ginklą bei turėti ginklus ir šaudmenis, dėl kurio šioje byloje ginčo nėra. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmuo neturi teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu nustatyto kriterijaus proporcingumo, todėl nėra pagrindo taikyti kituose įstatymuose numatytos analogijos, reguliuojant panašius santykius, ir mažinti trukmę, kurios metu asmuo, padaręs pažeidimą, nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.