- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- 2-472-797/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08814-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- S. D.
- Advokatai
- Anželika Meškaitė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui N. M., jo atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, atsakovei S. D., jos atstovui advokatui D. N., išvadą teikiančios institucijos atstovei E. L.,
uždarame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei S. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės S. D. priešieškinį ieškovui N. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, pavardės vaikui suteikimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas byloje 2015-02-19 priėmė dalinį sprendimą ir nustatė, kad nepilnamečio vaiko D. J. D. , gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra ieškovas N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) o dalyje dėl pavardės pakeitimo bylą nutraukė, atsisakius reikalavimo. Teismo sprendimas įsiteisėjęs (130-131 b. l. t. 1).
Byloje liko neišspręsti pareikšti šalių reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo palaiko ir prašo jį tenkinti. Pripažįsta priešieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bet mažesnei sumai, kitoje dalyje priešieškinį prašo atmesti, nes atsakovė negali pasirūpinti vaiku dėl priklausomybės alkoholiui. Paaiškino, jog sūnus gyvena su juo du mėnesius, santykiai geri, šilti, jis rūpinasi sūnumi, pagerėjo sūnaus miegas, nes anksčiau blogai miegodavo, jis dabar jaučiasi ramus, bendrauja ir su mama. Pripažino, jog beveik aštuonerius metus sūnaus neišlaikė, yra mokėjęs dalį pinigų, pripažįsta dalį reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovei, bet prašo priteisti po 100 Eur, mokant juos kas mėn. per trejus metus, kadangi atsakovė nesutiko įskaityti išlaikymo įsiskolinimo, nors jis nepareiškė reikalavimo sūnui priteisti išlaikymą iš atsakovės.
Ieškovo atstovė prašo tenkinti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o priešieškinį tenkinti iš dalies – dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo už trejus metus po 100 Eur, kitoje dalyje priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovė nesutiko įskaityti išlaikymo sūnui, o ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, neprašė išlaikymo priteisti iš atsakovės, nurodo, jog teismas šeimos bylose yra aktyvus, todėl klausimą dėl išlaikymo palieka spręsti teismui. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, nes atsakovė savo elgesiu įrodė, jog negali pasirūpinti vaiku dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl ko vaikas buvo paimtas iš jos.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, palaiko priešieškinį ir prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama S. D., priteisti iš ieškovo N. M. sūnaus D. J. D. išlaikymui po 200 EUR periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo priešieškinio teismui įteikimo dienos iki D. J. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, D. J. D. išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę S. D., priteisti iš ieškovo N. M. atsakovei S. D. 7200 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog pranešė ieškovui, kad laukiasi, tačiau ieškovas ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, atsisakė susitikti, dėl ko ji buvo labai sukrėsta, sunkiai išgyveno šį laikotarpį, sūnaus tėvo nebuvo šalia nei fiziškai, nei emociškai, ieškovas išsižadėjo jų abiejų. Atlėgus skausmui, po 1,5 metų išsiuntė el. paštu sūnaus nuotrauką ieškovui, siekdama pažadinti tėviškus jausmus, ieškovas parašė, kad džiaugiasi, jog sūnus sveikas, gražus, bet nurodė, kad atvykti negali, nes yra išvykęs, negali jiems padėti, nes turi rūpintis broliu. Iš ieškovo vėliau beveik trejus metus negavo laiško, nesidomėjo jais, tik 2010 m. atsiuntė trumpas žinutes, vaikui 1750 Lt, nors prieš tai nebuvo skyręs lėšų išlaikymui. Nurodo, jog ieškovas grįžo į Lietuvą ir vėl pradėjo kartu gyventi jos motinos sodyboje, vėliau persikėlė gyventi į butą, tačiau gyvenimas su ieškovu buvo sunkiai pakenčiamas, nes ieškovas įsakinėjo, šaukė, gąsdino, ji bandžiusi sakyti ieškovui, kad sūnus nėra kareivis, kad reikia vengti grubaus bendravimo, tačiau ieškovas jos nesuprato. Savo lėšomis susiremontavo butą, per tą laiką pastebėjo, kad ieškovas piktas, grubus, pykčio priepuolių metu atrodydavo, kad jis nėra psichiškai stabilios būsenos, todėl 2011 m. vasario mėnesį paprašė išsikraustyti iš buto, ką jis ir padarė ir apie 6 mėn. nebendravo. Vėliau paprašė leisti išsivežti sūnų atostogoms, bet ji sutikusi tik leisti pabūti su vaiku sodyboje, manė, kad nesaugu išleisti sūnų su ieškovu. Ieškovas nesutiko ir trejus metus jokių žinių vėl nesulaukė, nesveikino sūnaus nei su gimtadieniu, nei su kitomis šventėmis. 2014 m. rugsėjo mėnesį paskambino, norėjo aplankyti sūnų, ji leido. Matė, kad susitikimas vyko šaltai, vangiai, nežinojo ieškovas, kaip bendrauti su sūnumi, pasiskundė jai, kad sunku su J., nes jis atsikalbinėja, teigė nesuprantąs, kaip ji ištveria taip. Dėl išlaikymo sūnui pasakė, kad galintis skirti 175 Lt, o jei kiltų sveikatos problemų, tai pagelbėtų. Paaiškino, jog ji labai myli sūnų, žino jo pomėgius, poreikius, nuotaikas, o ieškovas atskirai gyveno su sūnumi nuo pat gimimo. Ji rūpinosi sūnumi: vedė į darželį, į mokyklą, pasistengė, kad sūnus lankytų Menų pradinę mokyklėlę, ,,Dagilėlio“ chorą. Ji neteisina savo elgesio, tačiau ėmėsi veiksmų, kad susigrąžintų sūnų: kreipėsi medicininės pagalbos, užsiregistravo darbo biržoje ir ieškojo darbo, bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos specialistais ir socialiniais darbuotojais, kiekvieną dieną lankė sūnų globos namuose, pasitikdavo jį grįžtantį iš mokyklos, jai buvo leista pasiimti sūnų iš globos namų savaitgaliais ir švenčių dienomis. Su sūnumi ją sieja tvirtas, pastovus, ilgalaikis emocinis ryšys, o tėvas sūnumi nesirūpino beveik 9 metus. Nurodo, jog vaikas yra pripratęs prie jos ir tai atitinka vaiko interesus, o gyvenamosios vietos pakeitimas padarytų jam didelę žalą. Atsakovė nėra įsitikinusi, kad ieškovas yra galintis pasirūpinti sūnumi, nes tai byloja ieškovo elgesys nuo pat vaiko gimimo, nes tėvas buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo. Ji nesutinka su ieškiniu, kadangi sūnus dabar yra susižavėjęs tėvo materialine padėtimi, yra naujas butas, nauji daiktai, tačiau mano, kad sūnui tai praeis ir jis susidurs su kitokiu ieškovo elgesiu, nes ieškovas gali būti ir piktas, ir valdingas. Mano, kad sūnui augti su ja būtų geriau, nes sūnus yra pripratęs prie jos, čia jo draugai, gali lankyti ,,Dagilėlio“ chorą, Menų mokyklėlę. Mano, kad ji galinti pasirūpinti sūnumi, nes šiuo metu gydosi, dirba, turi gyvenamąjį būstą, todėl nori, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nurodo, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 300 EUR suma, iš kurios maistas - apie 120 EUR; būsto išlaikymo dalis - apie 43 EUR; rūbai, avalynė - apie 57 EUR; lavinimo priemonės (knygelės, sąsiuviniai, kanceliarinės prekės ir kt.) - apie 10 EUR; higienos priemonės - apie 10 EUR; sveikatos priežiūra (vaistai, vitaminai ir kt.) - apie 15 EUR; pramogos (žaidimų kambariai, spektakliai ir kt.) - apie 15 EUR; vasaros atostogoms (vidutiniškai vienam mėnesiui) - apie 15 EUR; patalynės, rankšluosčių atnaujinimas ir kt. - apie 15 EUR. Prašo priteisti išlaikymą sūnui ir išlaikymo įsiskolinimą jai iš ieškovo, nes ji viena išlaikė sūnų, todėl turi jai atlyginti dalį lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašo tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti. Nurodo, jog negalima vienareikšmiškai spręsti, jog atsakovė negali pasirūpinti sūnumi, nes vaikas beveik 9 metus gyveno su ieškove, ji leido jį į darželį, mokyklą, chorą, menų mokyklėlę, iš įrodymų matyti, jog sūnus būdavo tinkamai pasiruošęs pamokoms, aprengtas, prižiūrėtas, o vaiko tėvas juo net nesidomėjo, o dabar prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Teismo posėdyje nebuvo išklausytas vaikas, jo nuomonė yra pareikšta tik raštu, bet anksčiau jis buvo išreiškęs norą gyventi su motina, todėl vaiko noras neaiškus. Nurodo, jog ieškovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, atsakovė viena turėjo juo rūpintis, todėl jai turėtų būti kompensuota dalis jos išlaidų, ką ieškovas gali padaryti, nes neseniai įsigijo butą Vilniuje, kas rodo gerą jo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašo tenkinti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi atsakovės elgesys įrodė, jog ji negali tinkamai pasirūpinti sūnumi dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Nurodo, jog S. D. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Jos šeima žinoma nuo 2011 m. dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaiko nepriežiūros. Kadangi vaikas keletą kartų buvo paimtas iš motinos dėl jo nepriežiūros, buvo nustatyta laikinoji globa pas fizinį asmenį ir institucijoje, skyrius jau manė teikti teismui ieškinį dėl motinos valdžios ribojimo sūnaus D. J. atžvilgiu, bet sūnumi pradėjo domėtis jo tėvas, buvo nustatyta tėvystė, po ko vaikas iš globos namų buvo perduotas ieškovui. Yra visi pagrindai, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nes pas atsakovę vaikui augti nesaugu. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog jis turėtų būti priteistas, o dydį palieka spręsti teismui.
Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog N. M. ilgą laiką gyveno ir dirbo užsienyje arba už Klaipėdos rajono savivaldybės ribų, todėl VTAS neturi duomenų apie tuometį jo gyvenimo būdą bei sąlygas. Nuo 2015 m. balandžio mėnesio pradžios N. M. su sūnumi D. apsigyveno jo mamai priklausančiame vieno kambario bute su visais patogumais. Butas ankštokas, tačiau jame yra visi vaiko poilsiui ir mokymuisi reikiami baldai bei kiti namų apyvokos reikmenys. Apsilankymo metu butas buvo tvarkingas, švarus, nepastebėta, kad būtų nesilaikoma saugumo ar higienos reikalavimų. D. skirta atskira lova, yra rašomasis stalas. Vaiko gyvenimo sąlygos netrukus turėtų pagerėti, nes N. M. ieško darbo Vilniuje, ten jau yra nupirktas butas, kuriame nuo kitų mokslo metų jis su sūnumi ruošiasi gyventi. Pokalbio metu N. M. sudarė tvarkingo, vaiko poreikius suprantančio ir galinčio juos užtikrinti asmens įspūdį. VTAS darbuotojas kalbėjosi ir su D. J. D., kuris jautėsi laisvai, buvo guvus, motyvuotai ir sklandžiai dėstė mintis, aiškiai išsakė savo norą gyventi su tėčiu bei nusivylimą mamos netesėtais pažadais. Gargžduose jam patinka, čia jaučiasi gerai, lanko mokyklą, popamokinius užsiėmimus. Nuo rugsėjo mėnesio planuoja su tėčiu išsikelti gyventi į Vilnių. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei pokalbių su ieškovu ir jo sūnumi metu gautą informaciją, Klaipėdos rajono VTAS nuomone, D. J. D. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu geriausiai atitiktų nepilnamečio interesus. Prašo vadovautis pateikta išvada.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, o priešieškinis – iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui dydžio.
Ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais bei atsižvelgiant į jo norą. Nagrinėjant ginčus šios kategorijos bylose, būtina žinoti vaiko nuomonę, jo norus ir spręsti kilusį ginčą vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.174, 3.177 str.)
Iš gimimo liudijimo matyti, kad D. J. D. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas N. M. ir S. D. (129 b. l. t.2). Tėvystė nustatyta teismo sprendimu (130-131 b. l. t. 1). Pateikti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, jog į Vaiko teisių apsaugos skyrių pagalbos kreipėsi atsakovės motina V. D., kuri nurodė, kad jos dukra nesirūpina sūnumi, neveda jo darželį, vaikas tris dienas buvo prie girtaujančios motinos nevalgęs, buvo pateikusi prašymą dėl laikinos anūko globos (67, 84, 108 b. l. t. 2). Byloje nustatyta, kad 2011-12-09 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1377 atsakovės S. D. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (23 b. l. t. 1). 2013-10-18 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1261 dėl motinos girtavimo ir netinkamos vaiko priežiūros vaikui nustatyta laikinoji globa T. A. šeimoje (24-26 b. l. t. 1). 2013-12-06 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1464 D. J. D. grąžintas motinai S. D., gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovei neišsprendus piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, 2014-10-14 pagal Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktą Nr. LAVT-27, D. J. D. buvo apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, o 2014-10-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1398, nustatyta laikinoji vaiko globa Šiaulių miesto Savivaldybės vaikų globos namuose (31, 35, 36, 38, 39 b. l. t. 1). Globos namų raštas patvirtina, jog būtų tikslinga sudaryti sąlygas S. D. bendrauti su vaiku, jeigu bus garantuotos tinkamos sąlygos ir vaiko priežiūra (42 b. l. t. 1). Gydytojos pažyma patvirtina, jog atsakovei 2013-11-11 įvestas Placebo preparatas ,,Torpedo“, 0,5 metų negalima vartoti jokių svaigalų, net alaus (29 b. l. t. 1). 2013-10-21 pažymoje Nr. 11981 nurodyta, jog S. D. pradėtas taikyti specifinis antialkoholinio preparato DISULFIRAM (ESPERAL) gydymas, galiojantis iki 2015-04-21 (41 b. l. t. 1), o 2014-11-17 medicininis pažymėjimas Nr. 1332 įrodo, jog atsakovė lankosi Šiaulių centro psichikos sveikatos PSC, taikant psichokorekciją (47 b. l. t. 1). 2013-11-08 charakteristika, pateikta DNSB valdybos pirmininkės, iš kurios matyti, jog S. D. gyvena (duomenys neskelbtini) su sūnumi. Nurodo, jog kartais rami, kartais šarminga, myli savo sūnelį labiau už save ir nenori jo prarasti. Prašo neatstumti suklydusių, ištiesti pagalbos ranką, kai sunku (66 b. l. t. 2). Iš atsakovės prašymų, pasiaiškinimų matyti, jog ji supranta savo netinkamą elgesį, pripažįsta, kad geria, suklydo, darys viską, jog situacija pasikeistų, nes lanko anoniminių alkoholikų klubą, gydosi, lankys psichoterapinius kursus šiai problemai spręsti, todėl prašo grąžinti sūnų (36, 42, 63, 70, 106 b. l. t. 2)
2014-12-04 rašte Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai nurodė, jog tarp motinos ir vaiko išlikęs emocinis ryšys, todėl mažametis norėtų sugrįžti į šeimą ir augti joje. 2014-12-30 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras rašte Nr. S-617 teigia, jog moteris yra motyvuota susigrąžinti savo sūnų į biologinę šeimą, socialinių darbuotojų teigimu, atsakovė stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, atsakingai rūpinasi savo sūnumi, siekia stiprinti emocinį ryšį su juo, todėl yra tikslinga grąžinti iš vaikų globos namų vaiką motinai. Iš gydytojos J. K. 2014-12-19 išduoto medicininio pažymėjimo matyti, jog atsakovė motyvuota blaivybei, lankosi reguliariai savo iniciatyva (30, 31, 34, 35 b. l. t. 2). Dėl to VTAS 2015-02-02 buvo nutarta rekomenduoti panaikinti vaiko laikinąją globą ir vaiką grąžinti motinai S. D. (100, 101 b. l. t. 1). Buvo surašytas vaiko grąžinimo aktas 2015-02-03, pranešta atsakovei, kad vaiką ji galės pasiimti 2015-02-03, tačiau atsakovė 2015-02-03 kviesta į skyrių neatvyko, dėl ko 2015-02-04 VTAS atstovai lankėsi pas atsakovę, bet namuose nieko nerado. Kaimynai patvirtino, jog 2015-02-04 matė S. D. neblaivią, todėl tos pačios dienos posėdyje buvo nuspręsta negrąžinti sūnaus motinai (102-109 b. l. t. 1). Tai, kad ji vartojo alkoholį tą dieną, kai jai turėjo būti grąžintas sūnus, teisme pripažino ir pati atsakovė (garso įrašas).
Žemesnės instancijos teismas
Sūnus D. J. D. 2015-04-21 VTAS darbuotojui paaiškino, jog su mama bendrauja telefonu kas kelias dienas, nors tėtis siūlo paskambinti ir dažniau, bet jis nelabai norintis. Mama žadėjo atvažiuoti per jo gimtadienį (2015-04-28). Jis nori visą laiką likti gyventi su tėčiu (114 b. l. t. 2). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog anksčiau D. J. D. papasakojo specialistams, jog per atostogas būna pas močiutę kaime, paaiškino, jog visada norėtų gyventi su mama. Specialistams priminus, jog anksčiau jis išreiškė norą gyventi ne su mama, vaikas patikino, jog jo nuomonė pasikeitė ir jis norėtų nuolat gyventi su mama ( b. l. t). Toks vaiko noras visiškai suprantamas, nes jis nuo pat gimimo iki kol nebuvo nustatyta laikinoji vaiko globa, vaikas gyveno su motina, jų emocinis ryšys buvo susiformavęs ir stiprus, bet vaikas taip pat išreiškė savo nuomonę, jog jam nepatinka, kai mama geria, todėl iki tada, kai mama nebegers, norėtų gyventi su teta, su močiute (96, 97 b. l.).
Iš teismo nutarimų matyti, jog 2011-2015 m. atsakovė keletą kartų buvo bausta administracine tvarka už pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, 22, 27, 28, 45, 46 b. l. t. 1,7, 8 b. l. t. 2). Socialinės rizikos šeimoms tarnybos 2013-12-30 raštas įrodo, jog S. D. 2013-04-09 neatvyko į darbo biržą, todėl prarado bedarbės statusą bei teisę gauti socialinę pašalpą, bet 2013-05-28 gydėsi priklausomybės ligų centre, įsiregistravo darbo biržoje, jai 2013-12-06 buvo sugrąžintas vaikas, nurodo, jog moteris motyvuota spręsti savo problemas, tačiau socialiniai darbuotojai neįsitikinę, jog ateityje ji nepiktnaudžiaus alkoholiu ir gebės užtikrinti sūnaus saugumą (56 b. l. t. 2).
Socialinių paslaugų centro 2014-08-12, 2014-10-09 raštai patvirtina, jog atsakovė niekaip neišsprendžia piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, buvo įpareigota registruotis darbo biržoje, pateikti pažymą iš priklausomybės ligų skyriaus, tačiau ji neįvykdė nei vieno įpareigojimo, neturi oficialių pajamų, netvarko sūnui nemokamo maitinimo bei paramos mokinio reikmenims įsigyti, nurodo, jog atsakovė nemotyvuota keisti savo gyvenimo būdo, neužtikrina sūnui emocinio bei fizinio saugumo (52, 54 b. l. t. 2).
Įrodymai patvirtina, jog ieškovas N. M. kreipėsi į VTAS su prašymu leisti svečiuotis pas institucijoje globojamą vaiką D. J. D.. Vaiko grąžinimo tėvams aktas įrodo, jog vaikas grąžintas tėvui N. M. 2015-03-27, panaikinta laikinoji globa vaikų globos namuose (3-5,14-15 b. l. t. 2). Byloje esanti pažyma apie ieškovo sveikatos būklę patvirtina, jog jis vaiką globoti ir prižiūrėti gali (18 b. l. t. 2).
Šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, iš vaiko pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, jog jis norėtų bendrauti ir su mama, bet gyventi nori su tėčiu, tą nurodė raštu, dėl ko teismas nebeapklausė vaiko teisme, motyvuodamas, jog jo nuomonė išreikšta, siekdamas netraumuoti vaiko (144 b. l ). Atkreiptinas dėmesys, jog vaikas nuomonę raštu gyventi pas tėtį yra pareiškęs 2015-03-25, kai dar nebuvo gyvenęs (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), todėl atmestinas atsakovės motyvas, jog sūnus pasirinko gyvenimą su tėčiu dėl geresnio materialinio gyvenimo, naujų daiktų ir pan. (CPK 185 str.).
Byloje nustatyta, jog atsakovė nuo 2011 m. ne visada tinkamai pasirūpindavo vaiku, dėl ko vaikas negali visiškai pasitikėti savo motina, nors ji ir stengiasi keisti gyvenimo būdą, teismo nuomone, šiuo metu jam nesaugu gyventi su motina. Įrodymų, jog ieškovas negali tinkamai pasirūpinti vaiku, byloje nėra. Pateiktas medicininis pažymėjimas įrodo, jog jis gali globoti ir prižiūrėti vaiką. Byloje pateiktos nuotraukos įrodo sūnaus gerus santykius su tėvu ir anksčiau, tai nustatyta ir 2015 m. balandžio mėn. Klaipėdos rajono VTAS išvadoje, kad vaikas lengvai adaptavosi, jam patinka gyventi su tėčiu, nes nusivylęs netesėtais mamos pažadais (126 b. l. t. 1, 113-114 b. l. t. 2).
Teisme apklausta liudytoja atsakovės gydytoja J. K. patvirtino, jog atsakovė yra motyvuota blaivybei, gydosi, bet liga yra visam gyvenimui, ši problema gali būti jau prasidėjusi prieš 5-6 metus ir jų su paciente laukia sunkus darbas (garso įrašas 154 b. l. t. 1). Atsakovės paaiškinimai patvirtina, jog ji tęsia gydymo kursą nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia teismui spręsti, jog šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, kadangi vaikui nesaugu gyventi su motina, iš kurios vaikas buvo paimtas net keletą kartų, gyveno pas laikinuosius globėjus, būdavo nevalgęs, neprižiūrėtas tuo metu kai motina girtaudavo. Nors atsakovė stengiasi laikytis gydytojų nurodymų, bet priklausomybė alkoholiui yra stipresnė, nei atsakovės pastangos, dėl ko vaikas 2015-02-03 ir nebuvo sugrąžintas motinai. Ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, siekiant jo saugumo, emocinio stabilumo, interesų apsaugos (CK 3.3 str.).
Atsižvelgiant į įrodymų visumą, tenkintinas ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o priešieškinis dėl šio reikalavimo atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra galutinis ir neįgyja res judicata galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.174 str.).
Atsakovė yra pareiškusi prašymą priteisti išlaikymą ir jo įsiskolinimą iš ieškovo. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, todėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo periodinėmis išmokomis po 200 Eur klausimas nenagrinėtinas ir šioje dalyje atmestinas (CPK 185 str.).
Reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovė grindžia Civilinio kodekso 6.50 str. 3 d., kuri numato teisę atgauti išlaidų sumą, šiuo atveju už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Nurodo, jog ji viena teikė išlaikymą sūnui, todėl turi teisę reikalauti dalies išlaidų iš ieškovo. Ieškovas su išlaikymo įsiskolinimu sutinka iš dalies, tik nurodo, jog jis galėtų mokėti mažiau, sumokant per trejus metus po 100 Eur, nurodo, jog 200 Eur suma per mėnesį yra per didelė, nes sūnus šiuo metu gyvena su juo ir tiek vaiko išlaikymui skirti nereikia, o atsakovė neįrodė, jog turėjo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.
Kasacinio teismo išaiškinta, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį.
Atsakovė, prašydama 7200 Eur įsiskolinimo iš ieškovo, turi įrodyti, jog ji, už ieškovą vykdydama sūnaus išlaikymo pareigą, patyrė būtent 7200 Eur išlaidas ir kad turėjo galimybę teikti tokį išlaikymą. Atsakovė prašo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-01-08 iki 2015-01-08. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kokia apimtimi atsakovė vykdė išlaikymo pareigą už ieškovą, t. y. kokio konkretaus dydžio nuostolius, kokiu konkrečiu laikotarpiu patyrė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog ji pati turėjo finansines galimybes vykdyti išlaikymo pareigą ne tik už save, bet ir už ieškovą ir kad patyrė 7200 Eur išlaidas (KAT 2014-10-28 nutartis civ. byloje Nr. 2A-1169-264/2014). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė ilgą laiką nedirbo, buvo registruota darbo biržoje, keletą kartų vaikas buvo paimtas iš jos ir negyveno su atsakove, pateikti įrodymai, jog D. J. D. skirta socialinė parama, todėl mokykloje valgo nemokamus pusryčius ir pietus, jam skirta 156 Lt parama mokinio reikmenims įsigyti (56 b. l. t. 1, 73 b. l. t. 2). Visi šie byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovės galimybės teikti vaikui išlaikymą už ieškovą 7200 Eur sumai. Atsakovas iš dalies pripažįsta šį priešieškinio reikalavimą, todėl atsakovei nepateikus įrodymų, jog pati turėjo finansines galimybes vykdyti išlaikymo pareigą už ieškovą 7200 Eur sumai, bet ieškovui iš dalies pripažįstant šį reikalavimą, priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo tą dalį, kurią ieškovas pripažįsta, t. y. 3600 Eur, nes ieškovas neteikė išlaikymo vaikui, nevykdė savo pareigos ir turi tai atlyginti atsakovei (CPK 178, 182, 187 str., CK 6.50 str. 3 d.).
Ieškovas prašo leisti 3600 Eur įsiskolinimą atsakovei sumokėti dalimis per 3 metus, t. y. taikyti Civilinio proceso kodekso 284 str. nuostatas. Minėtas straipsnis numato, jog teismas gali sprendimo įvykdymą išdėstyti, ar atidėti, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį. Sprendimo įvykdymo išdėstymas yra teismo teisė, o ne pareiga, įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas, įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. Ieškovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo finansine padėtimi. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs Civilinio kodekso 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kadangi atsakovė viena be ieškovo pagalbos išlaikė vaiką beveik 9 metus, nekilnojamojo turto neturi, gauna nedideles pajamas, o ieškovo turtinė padėtis yra gera: jis Vilniuje iš santaupų įsigijo butą, kurio vertė beveik 99 000 Eur, posėdžio metu teigė, kad turi santaupų, iš kurių šiuo metu gyvena, ir, nors nedirba, bet spręstina, kad nėra pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą, nes neįrodyta ieškovo sunki turtinė padėtis, siekiant nepažeisti atsakovės teisėtų lūkesčių ir interesų (132 b. l. t. 12, CPK 178, 185, 284 str.).
Teismo iniciatyva spręstinas klausimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės vaikui, nes, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam išlieka pareiga vaikui teikti išlaikymą. Ieškovas nurodo, jog tokio reikalavimo nepareiškė, manė, kad bus įskaitytas išlaikymo įsiskolinimas.
Teismas vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 376 str. 3 d., kuri nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva spręsti ir dėl nepareikštų reikalavimų, jei tai reikia bylai teisingai išspręsti. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, ką užtikrina Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, svarstytinas klausimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su ja. Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 300 EUR, iš kurių maistas - apie 120 EUR; būsto išlaikymo dalis - apie 43 EUR; rūbai, avalynė - apie 57 EUR; lavinimo priemonės (knygelės, sąsiuviniai, kanceliarinės prekės ir kt.) - apie 10 EUR; higienos priemonės - apie 10 EUR; sveikatos priežiūra (vaistai, vitaminai ir kt.) - apie 15 EUR; pramogos (žaidimų kambariai, spektakliai ir kt.) - apie 15 EUR; vasaros atostogoms (vidutiniškai vienam mėnesiui) - apie 15 EUR; patalynės, rankšluosčių atnaujinimas ir kt. - apie 15 EUR.
Šių poreikių atsakovė nepagrindė rašytiniais įrodymais, tik deklaratyviai teigė jiems esant. Ieškovas, su kuriuo šiuo metu gyvena sūnus, nurodo, jog vaiko poreikiams tiek lėšų skirti nereikia, užtenka 100-150 Eur, nors šių aplinkybių taip pat nepagrindė kitais įrodymais (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad vaikui nėra nustatyta specialių poreikių (dėl sveikatos, užimtumo ir pan.), teismas sprendžia, jog 200 Eur suma iš vieno tėvo, yra užaukštinta, nepagrįsta įrodymais dėl vaiko poreikių. Laikytina, jog šiuo metu vaiko poreikiams tenkinti užtenka 200 Eur per mėnesį iš abiejų tėvų, nenustačius specialių vaiko poreikių (CPK 178, 185 str.).
Teismas, priimdamas šį sprendimą, vadovaujasi Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas.
Sprendžiant išlaikymo, jo įsiskolinimo priteisimo klausimą vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai ir tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).
Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovės pajamos buvo ir yra mažos, atsakovė buvo darbo biržos įskaitoje, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą Nr. EC40605-1, kuriame nurodyta, jog ji nuo 2014-12-15 užsiima drabužių siuvimu bei jų taisymu adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovės pajamos siekė apie 1000 Lt per mėnesį, VTAS ji aiškino, kad turi įsiskolinimų apie 1000 Lt už komunalinius patarnavimus, bet ketina greitu laiku juos padengti (97 b. l. t. 1). Atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, jos pajamos yra labai mažos, todėl iš atsakovės sūnui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur, mokamų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185, 376 str.).
Ieškovas paskirtinas išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, nes su juo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str., CPK 376 str.).
Abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo atlyginti. Ieškovas patyrė 621,23 Eur bylinėjimosi išlaidas (atstovavimas 2000 Lt ir 145 Lt žyminio mokesčio), o atsakovė – 409,44 Eur (atstovavimas 1210 Lt ir 59 Eur žyminio mokesčio) (5, 68 b. l. t. 1, 142-146 b. l. t. 2). Kadangi tenkintinas ieškinys, o priešieškinis - iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 93 str. 1, 2 d., jas įskaitant ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Valstybei iš ieškovo priteistinos 108 Eur (nes atsakovė už priešieškinio reikalavimą buvo atleista pagal CPK 83 str.), o iš atsakovės - 36 Eur bylinėjmosi išlaidos (už turtinius reikalavimus). 7,66 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos valstybei iš ieškovo 3,10 Eur, iš atsakovės – 4,56 Eur (CPK 80, 83, 85, 96 str.). Iš viso valstybei iš ieškovo priteistinos 111,10 Eur , o iš atsakovės – 40,56 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 263-267, 269, 270, 376 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus D. J. D. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 EUR (vieną šimtą eurų) periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovą N. M. sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo N. M. atsakovei S. D. 3600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už vaiką.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui N. M. iš atsakovės S. D. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo N. M. 111,10 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų, 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės S. D. 40,56 Eur (keturiasdešimt eurų, 56 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.