Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens J. R. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-783/2016 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei N. V., tretiesiems asmenims J. R., M. V., notarei M. M., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. ir palikėjo motina J. V. yra antros eilės paveldėtoja. J. V. mirus, nespėjus priimti palikimo, J. R. atsirado teisė į mamos palikimą. Atsisakymas yra vienašalis besąlyginis sandoris, todėl ieškovo teiginiai, kad sudarymas šį sandorį, siekė atsisakyti paveldėjimo teisės motinos naudai yra niekinis, neparemtas įstatymo normomis. Apeliantės teigimu, ieškovo ieškinys yra pareikštas ne jo interesais, o jo mamos, todėl ieškovas siekia apginti ne savo pažeistų teisių, o gina savo mamos N. V. interesus. Pažymi, kad iš pradžių paveldėjimo teisės atsisakė ieškovo sesuo, o vėliau – ieškovas, todėl jam iš sesers turėjo būti žinomos atsisakymo nuo paveldėjimo pasekmės.

Ieškovas nesirgo jokia liga, duomenų, kad jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų byloje nėra, jis naudojo raminamuosius vaistus, kurie nepadarė įtakos jo suvokimui. Notarė aiškiai pasakė, kad ieškovas, atsisakęs nuo palikimo, neteks paveldėjimo teisės, todėl teisinės pasekmės ieškovui buvo žinomos. Kas paveldės ieškovui atsisakius ieškinio, ieškovas notarės neklausė, o notarė neturėjo to aiškinti, nes ieškovo tas neliečia.

Trečiasis asmuo M. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkinamas, Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovo tėvas D. V. mirė 2015 m. balandžio 20 d., po jo mirties liko palikimas: įvairus kilnojamasis, nekilnojamasis turtas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

CK 1.90 straipsnio 1-2 dalyse bei 4 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

Byloje nustatyta, kad ieškovas S. V. 2015-05-06 pareiškimu dėl palikimo atsisakymo atsisakė nuo jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus jo tėvui, pareiškime nurodydamas, jog pareiškimas perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkantis pareiškėjo valią, priimtas ir pasirašytas. Ieškovo teigimu, sudarydamas vienašalį sandorį, jis klydo, nes manė, kad jam tokiu būdu atsisakius palikimo, tėvo palikimą perims ir tvarkys mama savo ir vaikų interesais. Jis neteisingai suvokė sandorio pasekmes, nes iš esmės niekada nenorėjo atsisakyti palikimo, tik norėjo, kad viską tvarkytų jo mama, tikėdamasis, kad visas tėvo paliktas turtas ir toliau liks šeimoje.

Kad iš esmės jis neatsisakė palikimo liudija tai, kad po tėvo mirties jis paėmė kelis daiktus iš sodybos, be to, po tėvo mirties iki išvykimo į Daniją rūpinosi palikta sodyba. Ieškovo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė bei raštu - trečiasis asmuo M. V., kuri nurodė, kad palikimo nei ji, nei ieškovas neketino atsisakyti, tik norėjo jį palikti tvarkyti mamai. Šie ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai atitinka tikrovę, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. V. studijuoja Danijoje, į Lietuvą ji buvo grįžusi kelioms dienoms per tėvo laidotuves, o iškart po jų, pabuvusi kelias dienas, išvyko, nes vyko pasirengimas egzaminams. Ieškovas, ką tik baigęs mokyklą jau žinojo, kad yra įstojęs į Danijos koledžą ir nuo 2015-09-01 jau turės pradėti studijas Danijoje.

Ieškovas, rašydamas pareiškimą dėl tėvo palikimo atsisakymo, siekė ne atsisakyti palikimo iš viso, o tikėjo, kad visą tėvo palikimą įformins motina savo vardu ir ji viena galės sutvarkyti visus savo ir vaikų paveldėjimo reikalus.

Aiškindamas CK 1.90 straipsnyje išdėstytų teisės normų prasmę, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014).

Ieškovas, pasirašydamas atsisakymą nuo palikimo, turėjo įvertinti ir įvertino, kad atsisakydamas nuo palikimo, jis formaliai neįgys teisių į tam tikrą turtą, atsiradusį po tėvo mirties, tačiau tų teisių nepraras dėl to, kad palikimas bus įformintas motinos vardu. Teismas, vertindamas ieškovo elgesį, atsižvelgė į tai, kad atsisakymas buvo parašytas praėjus dviems savaitėms po tėvo mirties, atsižvelgė į jauną ieškovo amžių (ieškovas buvo ką tik sulaukęs pilnametystės), jis neturėjo gyvenimiškos patirties, susijusios su paveldėjimo procedūromis. Reikalauti, kad S. V. žinotų ir numatytų savo sandorio pasirašymo teisines pasekmes nustatytomis aplinkybėmis, nesąžininga. Be to, nustatyta, kad ieškovas labai išgyveno tėvo mirtį, po mirties kreipėsi į medikus, kaip pats nurodė, negalėjo susikaupti, nemiegojo naktimis, dėl ko praleido pamokas, jam buvo skirti medikamentai. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo atsisakymas nuo palikimo buvo formalus, pasirašytas suklydimo ir stresinės būklės įtakoje.

Byloje nustatyta, kad notarė konsultacijų ieškovui neteikė, išsamiai atsisakymo nuo palikimo pasekmių neišaiškino, tik nurodė, kad atsisakymas nuo palikimo turi tokias pačias pasekmes, kaip palikimo nepriėmimas. Atsakovės N. V. teigimu, atvykus pirmą kartą pas notarę, ji pasiūlė vaikams esant pilnamečiams, paveldėjimo reikalus tvarkytis vienai, jeigu vaikai sutiks atsisakyti palikimo. Notarė teismo posėdyje paaiškino, kad ji atsakovei nepatarinėjo, tačiau nurodė, kad „galėjo būti ieškovo tikslas atsisakyti nuo palikimo, kad mama paveldėtų“.

Nustatytomis aplinkybėmis daroma išvada, kad ieškovas pareiškimo dėl palikimo atsisakymo metu klaidingai suprato šio poelgio pasekmes ir, suvokdamas tikrąją padėtį bei pasekmes, jis palikimo konkrečiomis aplinkybėmis nebūtų atsisakęs. Tai patvirtina ir faktas, kad jis per palikimo priėmimui skirtą laiką pateikė notarei kitą pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad priima tėvo palikimą. Atlikti ieškovo veiksmai tuoj po tėvo mirties taip pat patvirtina, kad jis po palikėjo mirties siekė priimti palikimą. Toks ieškovo suklydimas konstatuotinas kaip esminis (CK 1.90 str. 4 d., CPK 185 str.).

Motyvuojamoji dalis

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, trečiojo asmens J. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 93, 98 str.). Ieškovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas rašytinių įrodymų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.