- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 2-10-783/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00590-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- N. V.
- Trečiasis asmuo
- notarei Mildai Milutienei, J. R., M. V., Kupiškio rajono notarų biuro
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas, Ramūnas Plėštis
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei N. V., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys: M. V., Kupiškio rajono notarų biuro notarė Milda Milutienė, J. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovas S. V. prašo 2015 m. gegužės 6 d. jo atsisakymą, kuriuo jis atsisakė nuo palikimo, atsiradusio po jo tėvo D. V., mirties, pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 str.). Ieškinyje nurodė, jog tėvo mirties metu buvo nepilnametis, todėl labai skaudžiai išgyveno jo netektį, patyrė depresiją, dėl ko buvo gydomas ambulatoriškai. Siekdamas, kad jo motina N. V. viena tvarkytųsi paveldėjimo reikalus bei paveldėtų visą tėvui priklausiusį turtą, (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono notarų biure parašė atsisakymą nuo tėvo palikimo. Šiuo metu supranta, kad dėl savo teisinio neraštingumo ir psichinės sveikatos būklės pasirašydamas tokį vienasmenį sandorį suklydo. Mano, jog toks suklydimas turi jam esminės reikšmės, nes jis po tėvo mirties pradėdamas tvarkyti visą likusį jo turtą, tai yra jį faktiškai priimdamas, vėliau jo atsisakydamas neteko teisės į palikimą ne tik jis, bet, kaip siekė šiuo sandoriu, neteko teisės ir jo motina. Nurodo, jog lemiamą įtaką jam apsisprendžiant rašyti atsisakymą nuo palikimo turėjo jo noras ir valia, kad visas tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkis atitektų motinos asmeninėn nuosavybėn. Tačiau šiuo metu suvokia, kad toks supratimas yra ydingas, nes nesuprato, jog jam atsisakius nuo palikimo, jo palikimo dalis pereis ne motinos nuosavybėn, o antrosios eilės įpėdiniams.
Atsakovė N. V. atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. V. pateikė atsiliepimą, jog sutinka su ieškinio reikalavimais.
Trečiasis asmuo notarė Milda Milutienė, pradinėje proceso stadijoje patraukta kaip atsakovė, nurodė, jog neturi nei materialaus, nei procesinio suinteresuotumo byloje, šioje byloje nėra ginčijami jos, kaip notarės, atliktų veiksmų teisėtumas.
Trečiąjį asmenį J. R. atstovaujantis advokatas Ramūnas Plėštis pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio. Paaiškinimuose nurodė, jog trečiasis asmuo J. R. nesutinka su ieškiniu ir mano, jog šis turėtų būti atmestas. Atstovas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, principinės nuostatos, jog kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvių turi teisę spręsti kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga, galioja ir paveldėjimo santykiams. Toks žmogus turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Mano, jog ieškovas S. V., (duomenys neskelbtini) pateikęs Kupiškio rajono notarei M. Milutienei pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, išreiškė savo valią, jokių įrodymų, jog šis atsisakymas nuo palikimo yra dėl esminio suklydimo sudarytas sandoris, nepateikė. Priešingai, notarė M. Milutienė, priėmusi ieškovo atsisakymą nuo palikimo, ieškovui išaiškino atsisakymo nuo palikimo pasekmes. Atstovas pažymėjo, kad atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo pasibaigia įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 str. 4 d.). Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 str. nuostatas, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Atstovas mano, jog notarė M. Milutienė tinkamai išaiškino ieškovui visas jo atliekamo veiksmo teisines pasekmes, jam atsisakius nuo palikimo. Taip pat atstovas nesutinka su ieškovo teiginiais dėl to, kad jis suklydo surašydamas šį pareiškimą dėl atsisakymo, nes esminės sandorio aplinkybės, dėl kurių klystama, yra tos, kurios egzistuoja sandorio sudarymo metu, o ne vėliau atsiradusios aplinkybės. Jeigu šios aplinkybės atsirado po sandorio sudarymo, sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu suklydimo pagrindu. Tai, kad aplinkybės atsirado vėliau, parodo ieškovo veiksmai, nes aplinkybės atsirado vėliau, jau po J. V. mirties (duomenys neskelbtini). Atstovas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad esant sutarties laisvei ir asmens lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, o abejodamas dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. To nepadaręs, asmuo elgiasi neapdairiai bei neatidžiai, taip veikdamas jis pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas S. V. palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti. Parodė, jog po tėvo mirties labai išgyveno, dėl to prastai jautėsi, gydėsi, praleisdavo pamokas. Pradėjus tvarkytis paveldėjimo klausimus mama jam pasakė, jog reikia vykti pas notarą dėl tėvo turto paveldėjimo. Kas pasiūlė surašyti atsisakymą nuo palikimo, neprisimena, tačiau suvokė, jog jam atsisakius nuo palikimo, šis pereis į motinos nuosavybę, bet ne kitiems asmenims. Pats jis mokėsi gimnazijoje, ruošėsi studijoms Danijoje. Su mama nuvykus pas notarę, jam buvo paduotas lapas, jis jį perskaitė ir pasirašė. Pats jis šio pareiškimo dėl atsisakymo nerašė, nespausdino. Nepamena, ar notarė klausinėjo apie tai, ar yra kiti įpėdiniai, tačiau jis pats apie kitų įpėdinių teisę paveldėti turtą nežinojo. Po kurio laiko išaiškėjo, jog jam atsisakius nuo tėvo palikimo, jį priims ne motina, bet gali priimti kiti įpėdiniai. Todėl jis kreipėsi į notarę dėl pareiškimo atšaukimo, tačiau ši pasakė, kad tai padaryti nebeįmanoma. Po to kreipėsi teisinės pagalbos.
Ieškovo atstovas advokatas K. Rakauskas teismo posėdyje taip pat ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Mano, jog ieškovas S. V. mirus tėvui buvo nepilnametis, moksleivis, neturėjęs nei gyvenimiškos patirties, nei susidūręs su paveldėjimo procedūromis. Pasirašydamas pareiškimą dėl atsisakymo ieškovas siekė ne atsisakyti nuo palikimo, o norėjo, kad ši paveldėtų jų motina. Ieškovas nesuprato, kad dėl jo atsisakymo nuo palikimo, šio neteks ne tik jis, bet jo negalės paveldėti ir jo motina. Todėl mano, jog pasirašydamas tokį pasireiškimą ieškovas suklydo, ką patvirtina ir tai, jog dar nepraėjus 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos jis parašė notarei, kad jis priima palikimą ir jo ankstesnį pareiškimą prašė laikyti negaliojančiu. Atstovas mano, jog suklydimą patvirtina ir tai, jog šiuo pareiškimu jis, būdamas jauno amžiaus, moksleivis, save paliko be jokio turto, nors tuo metu jau žinojo, kad mokysis Danijoje.
Atsiliepimas
Atsakovė N. V. teismo posėdyje pripažįsta ieškinį, mano, jog šis turėtų būti tenkinamas. Patvirtino, jog po ieškovo tėvo ir jos sutuoktinio mirties liko tam tikras turtas, kurį reikėjo paveldėti. Paveldėjimo klausimus iš pradžių sprendė su jų dukra, nes ši mokėsi ir turėjo laikyti egzaminus. Nuvykus pas notarę, jos pirmi klausimai buvo, ar vaikai yra pilnamečiai. Jai atsakius teigiamai, notarė M. Milutienė pasiūlė paveldėjimo klausimus tvarkytis vienai, jeigu vaikai sutiks atsisakyti nuo palikimo. Notarė išaiškino, jog vaikai turės atsisakyti nuo viso palikimo, nes atsisakyti dalimis negalima, tačiau nesuprato, kad vaikams atsisakius nuo palikimo į mirusiojo sutuoktinio ir vaikų tėvo palikimą galės pretenduoti ir kiti asmenys. Jie norėjo, kad ji tvarkytųsi paveldėjimo klausimus, o vaikams nereikėtų važinėti iš užsienio ir trukdytis dėl šių reikalų. Notarė klausė, ar yra kas iš mirusiojo sutuoktinio giminių, tačiau jai atsakius, kad vyro motina ir sesuo, jai notarė nepaaiškino, kad šios gali kreiptis dėl palikimo po vaikų atsisakymo. Dukrai sutikus atsisakyti nuo palikimo, notarė išspausdino pareiškimą, dukra pasirašė ir jos išvyko. Jos net nenumanė, kad turtas, vaikams atsisakius nuo palikimo, gali pereiti kitiems asmenims. Vėliau pas notarę buvo nuvykę kartu ir su sūnumi, šis taip pat pasirašė atsisakymo nuo palikimo pareiškimą. Tą kartą, kai atvyko su sūnumi pas notarę, nebuvo kalbama apie giminių teisę paveldėti, nes tuos dalykus buvo išsiaiškinę, kai pirmą kartą buvo atvykusios su dukra, kad palikimą tvarkysis ji viena, o tą kartą sūnus tik pasirašė pareiškimą nuo atsisakymo. Tačiau vėliau bendraujant su kitais asmenimis, jai paaiškinus, jog vaikai atsisakė nuo palikimo, ji paveldėjimą tvarkosi viena, paaiškėjo, kad vaikams atsisakius nuo palikimo, į jį gali pretenduoti kitos giminės. Ji dar klausiusi sūnaus, ar tame pareiškime, kurį jis pasirašė, buvo parašyta, kad jam atsisakius palikimas pereis jai, šis atsakė neigiamai. Tada jie kelis kartus važiavo pas notarę, klausė, ar tikrai ji, vaikų motina, negalės tvarkyti vaikų dalies palikimo, jeigu kreipsis vyro giminės, notarė šią informaciją patvirtino, pasiūlė kreiptis teismine tvarka.
Trečiasis asmuo notarė Milda Milutienė teismo posėdyje parodė, jog dėl D. V. turto paveldėjimo buvo atvykusios atsakovė N. V. su savo dukra, jos jau buvo apsisprendusios, kad vaikai atsisako nuo palikimo, o palikimą priima mirusiojo žmona. Jos neprašė teisinių konsultacijų, neabejojo dėl savo apsisprendimo. Vaikams buvo paaiškinta, kad atsisakymas sukelia tas pačias pasekmes, kaip nepriėmimas. Niuansai atsirado po to, kai notarų biure pradėjo lankytis mirusiojo D. V. sesuo. Nurodė, kad pareiškimą dėl atsisakymo atspausdino ji, tačiau šie pareiškimai yra standartinės formos, patvirtintos teisingumo ministro, pasekmės yra išaiškinamos. Ar klausė apie kitus įpėdinius, neprisimena, nes tai buvo standartinė byla. Tačiau atsakovei nepatarinėjo, kad vaikai atsisakytų nuo palikimo, taip pat nematė, kad ieškovas būtų tokios būklės, kad nesuvoktų savo veiksmų reikšmės ir pasekmių.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. R. palaiko jos atstovo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, parodė, jog mirus broliui mama prašė jos, kad sodybą, kuria ji padovanojo savo sūnui, neatitektų atsakovei, nes sūnus prieš mirtį gyveno vienas, prižiūrėjo sodybą.
Trečiojo asmens J. R. atstovas advokatas Ramūnas Plėštis palaiko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, mano, jog ši ieškovo klaida pasirašant atsisakymą nuo pareiškimo visiškai neatitinka jo atstovo ieškinyje, baigiamosiose kalbose dėstomos pozicijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atkreipė dėmesį į ieškovo išsilavinimą, pažangų mokymąsi, imlumą ir mano, jis pareiškimą nuo palikimo atsisakymo pasirašė savarankiškai, notarė išaiškino jam pasekmės, ir vėlesni reikalavimai, pozicijos atsirado tik po to, kai mirė palikėjo mama. Atstovas nurodo, jog ieškovas galėjo surašyti įgaliojimą, jeigu būtų norėjęs pats priimti palikimą. Nesutinka, jog ieškovas buvo gilioje depresijoje, kliudžiusioje jam suprasti savo veiksmų pasekmes, įrodymai, kurie yra pateikti dėl jo tuometinės būklės, neva kliudžiusios suvokti veiksmų esmę, yra raminamieji lašai, kurių dažnas išgeria prieš nueidamas miegoti. Atstovas pastebėjo prieštaravimus ir dėl teiginių, kad šiuo pareiškimu buvo siekiama perleisti palikimą atsakovei ir dėl tų priežasčių, kad ieškovui nereikėtų važinėti iš užsienio, tačiau jo tolimesni veiksmai, ne vienkartinis vykimas pas notarą, tik patvirtino, jog to laiko jis turėjo pakankamai. Kita vertus, atstovas nesutinka su teiginiais, kad ieškovas viską praranda, nes ½ turto lieka šeimoje, motinos asmenine nuosavybe.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, iki bylos išnagrinėjimo prijungtos paveldėjimo bylos, nustatyta: ieškovo tėvas D. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko įvairus kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bendrosios nuosavybės teise valdomas su atsakove N. V.. (duomenys neskelbtini)į Kupiškio rajono notarų biurą pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi N. V., o M. V. tą pačią dieną Kupiškio rajono notarų biure pasirašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo pareiškimo. S. V. pareiškimą dėl atsisakymo nuo pareiškimo pasirašė (duomenys neskelbtini), šį pareiškimą Kupiškio rajono notarų biuro notarė M. Milutienė patvirtino (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) S. V. kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. (duomenys neskelbtini) S. V. surašė pareiškimą Kupiškio rajono notarų biuro notarei M. Milutienei dėl prašymo laikyti negaliojančiu jo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo ir prašymo priimti palikimą po tėvo mirties. (duomenys neskelbtini) notarė M. Milutienė išsiuntė pranešimą S. V., jog tenkinti prašymo ji negalinti, jis dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu turi teisę kreiptis į teismą.
Ieškinys tenkinamas. CK 5.60 str. 3 d. nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. CK 1.90 str. 1-2 d. bei 4 d. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Ieškovas teigia, jog sudarydamas ginčijamą sandorį suklydo, nes manė, kad jam atsisakius palikimo motinos naudai, palikimą perims būtent ji, tai yra jis neteisingai suvokė sandorio pasekmes. Teismų praktikoje esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog S. V. (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl palikimo atsisakymo (CK 5.60 str.) atsisakė nuo jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus jo tėvui D. V., pareiškime nurodydamas, jog pareiškimas perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkantis pareiškėjo valią, priimtas ir pasirašytas, pareiškimas patvirtintas Kupiškio rajono notarų biuro notarės Mildos Milutienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Ieškovo motina ir atsakovė šioje byloje N. V. dėl mirusiojo D. V. palikimo priėmimo parašė (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną dėl atsisakymo nuo palikimo surašė ieškovo sesuo ir trečiasis asmuo M. V. (notarės pateiktos paveldėjimo bylos duomenys). Notarė M. Milutienė teismo posėdyje negalėjo pasakyti detalių S. V. atsisakymo nuo pareiškimo pasirašymo aplinkybių, paaiškindama, jog ši paveldėjimo byla niekuo neišsiskyrė iš kitų bylų, kategoriškai tik neigdama atsakovės N. V. teiginius apie tai, kad tai ji, notarė, patarė atsakovei tokį paveldėjimo būdą, kad vaikai atsisakytų nuo palikimo, o palikimą priimtų atsakovė, nurodė, jog notarinės konsultacijos nei atsakovė, nei ieškovas neprašė, jie atvyko jau apsisprendę. Tačiau teismas iš ieškovo S. V., atsakovės N. V. parodymų, rašytinių įrodymų dėl atsisakymo nuo palikimo surašymo datų (M. V. pasirašė (duomenys neskelbtini), S. V. – (duomenys neskelbtini)) daro išvadą, jog (duomenys neskelbtini), kai į notarų biurą atvyko S. V., notarė M. Milutienė jam nepakankamai išaiškino atsisakymo nuo pareiškimo pasekmes ir ieškovas S. V. galėjo sąžiningai klysti, jog jam atsisakius nuo palikimo palikimą paveldės ne jo motina, atsakovė N. V., o mirusiojo tėvo motina ar jos teises perėmusi trečiasis asmuo J. R.. Ieškovas S. V. teismo posėdyje parodė, jog iš notarės paaiškinimų jam tik buvo aišku, jog jis negali atsisakyti dalies palikimo, tačiau notarė jam neišaiškino kas bus, jeigu dėl mirusiojo tėvo palikimo kreipsis tėvo motina ar motinos teises paveldėjusi tėvo sesuo. Pati notarė M. Milutienė, kaip jau nurodyta, S. V. pareiškimo pasirašymo detalių nepamena, nurodžiusi, jog pareiškimo forma yra standartinė, patvirtinta teisingumo ministro, jos nebuvo prašoma konsultacijos, žmonės buvo atvykę apsisprendę. Pagal Notariato įstatymo 2 str., notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariato įstatymo 30 str. 1 d. įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Tai yra notaras yra įpareigojamas išaiškinti notarinio veiksmo prašančiam asmeniui tokio veiksmo prasmę ir pasekmes ir atskiros konsultacijos, jeigu yra atliekamas notarinis veiksmas, neturėtų būti išskiriamos. Tai netiesiogiai patvirtina ir Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių, patvirtintų dar 1996 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 57, 8 punktas, nustatantis, jog į notaro imamą atlyginimą už notarinio veiksmo atlikimą įeina atlyginimas už teisės konsultaciją. Todėl notarė, atlikdama notarinį veiksmą, yra įpareigota ir privalo išaiškinti visas galimas pasekmes, taip pat, jeigu yra reikalinga, suteikti ir teisinę konsultaciją, o ne apsiriboti atspausdinto šablono pasirašymu ar formaliu pasekmių išaiškinimu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovė N. V. (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono notarų biure pasirašė pareiškimą dėl mirusiojo sutuoktinio D. V. palikimo priėmimo, tą pačią dieną pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo pasirašė M. V., į tai, kad pati notarė teismo posėdyje pripažino, kad neprisimena ieškovo atsisakymo nuo palikimo pasirašymo detalių, teismas pripažįsta, jog ieškovas S. V. įrodė, jog (duomenys neskelbtini) jam atvykus į notarų biurą, prieš pasirašant pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, šiam nepakankamai buvo išaiškintos tokio atsisakymo teisinės pasekmės, ir S. V., sudarydamas tokį sandorį, suklydo. Teismas pripažįsta, jog šiuo savo pareiškimu S. V. iš esmės nenorėjo visiškai atsisakyti palikimo, o tik tikėjosi, jog jį paveldės motina, o tai, kad šį jo turtą gali paveldėti tėvo motina ar jos teises perėmusi tėvo sesuo, jam nebuvo išaiškinta. Tai, kad atsisakymo tikslas buvo ne visiškai atsisakyti nuo palikimo, parodė ir notarė M. Milutienė. Aplinkybę, kad ieškovas nesiekė atsisakyti palikimo, o norėjo jį perleisti motinai, kad vienai būtų paprasčiau tvarkyti paveldėjimo dokumentus, patvirtina ir tai, kad jis, suvokęs suklydęs, siekė imtis teisinių veiksmų, jog jo klaidinga valios išraiška būtų ištaisyta bei (duomenys neskelbtini), tai yra dar nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, kreipėsi į notarę M. Milutienę bei atsisakė savo atsisakymo nuo palikimo, nurodė, jog priima palikimą (Paveldėjimo bylos duomenys). Teismas neatsižvelgia į notarės M. Milutienės parodymus, jog ieškovas į notarų biurą atvyko jau apsisprendęs dėl atsisakymo nuo palikimo, jis neprašė notarinės konsultacijos ir tik pasirašė atsisakymo nuo palikimo pareiškimą, nes tai, kad prieš savaitę ieškovo motina ir atsakovė N. V. sutarė su trečiuoju asmeniu M. V. dėl mirusiojo vaikų palikimo atsisakymo nesukelia jokių pasekmių ieškovui ir neatleidžia notarės nuo visų palikimo atsisakymo pasekmių išaiškinimo. Kita vertus, ieškovas (duomenys neskelbtini), kada pasirašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, tik prieš savaitę buvo sulaukęs pilnametystės, jo tėtis, dėl kurio palikimo jis atvyko į notarų biurą, buvo miręs prieš dvi savaites. Taip pat nustatyta, jog ieškovas buvo kreipęsis į medikus dėl skausmų širdies plote, blogo miego, kaip priežastį nurodė tėčio mirtį (b.l. 8), be to, neturėjo jokios gyvenimiškos patirties, susijusios su paveldėjimo procedūromis. Todėl pripažinti, kad S. V. numatė ar net galėjo numatyti tokio savo sandorio pasirašymo pasekmes, būtų neteisinga. Teismas kaip nepagrįstus atmeta trečiojo asmens J. R. atstovo advokato R. Plėščio teiginius, jog ieškovas gerai mokėsi, vėliau įstojo į užsienio valstybėje esantį koledžą, kas jam leido suvokti savo atliekamų veiksmų pobūdį, nes vien tas faktas, kad jaunas žmogus buvo pažangus, ar kad vėliau įstojo į aukštąją mokyklą nepatvirtina, kad jis privalėjo žinoti ir paveldėjimo procedūrų subtilybes. Taip pat teismas atmeta trečiojo asmens J. R. atstovo bylos nagrinėjimo patektuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, kad negalima suklysti dėl to, kas neegzistavo (sandorio pasirašymo metu trečiasis asmuo J. R. neturėjo paveldėjimo teisės, ši atsirado tik (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai J. V.), nes pati paveldėjimo teisė, tai yra tai, kad mirusiojo D. V. turtą gali paveldėti ne tik mirusiojo vaikai at jo sutuoktinė, bet ir mirusiojo motina J. V., egzistavo ir (duomenys neskelbtini), dėl šios aplinkybės S. V. ir suklydo, nenumatė, kad J. V., o šiai mirus, ir jos duktė J. R., gali pretenduoti į jo palikimo dalį, jeigu jis dėl suklydimo atsisakytų nuo savo dalies palikimo. Teismas nevertina trečiojo asmens J. R. atstovo advokato R. Plėščio paaiškinimų, jog dėl to, kad atsisakė nuo palikimo vaikai, jis niekur nedingo, dalį jo paveldėjo jų motina, nes yra akivaizdu, jog vaikų dalies, bent jau ieškovo dalies, motina ir atsakovė N. V. nepaveldi, jeigu dėl palikimo priėmimo kreipiasi mirusiojo motinos teisių paveldėtoja trečiasis asmuo J. R.. O tai, kad ji kreipėsi, patvirtina ir teismų duomenų bazėje LITEKO esantys duomenys apie civilinę bylą, iškeltą pagal J. R. skundą dėl notarės veiksmų atsisakant priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo (civilinė byla Nr. e2-1278-1005/783, 2015-12-28 nutartimi skundas atmestas, bet nutartis dar neįsiteisėjusi). Atsižvelgus į tai, ieškinys tenkinamas, ieškovo atsisakymas nuo palikimo pripažįstamas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 str. pagrindai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šios taisyklės taikomos ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų. Trečiasis asmuo J. R. pateikė įrodymus, jog dėl atstovavimo patyrė 700 € dydžio atstovavimo išlaidas (b.l. 36, 60). Tačiau atsižvelgus į tai, jog ieškinys yra tenkintas visiškai, trečiojo asmens J. R. pozicija yra priešinga ieškovo suinteresuotumui, atsakovė su ieškiniu sutinka, pripažįstama, jog iš esmės sprendimas priimtas trečiojo asmens nenaudai, teismas bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui iš šalių nepriteisia. Tuo labiau, jog jeigu trečiasis asmuo J. R. bylos nagrinėjimo metu būtų priėmusi palikimą, jos procesinis statusas turėtų būti ne trečiojo asmens, bet atsakovės. Ieškovas S. V. sumokėjo 41 € žyminį mokestį (b.l. 10). Kadangi ieškinys tenkintas, ši suma turėtų būti priteisiama iš atsakovės. Tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog sprendimu yra pripažintas negaliojančiu paties ieškovo sudarytas vienašalis sandoris, jis pripažintas negaliojančiu dėl jo suklydimo, atsakovė yra ieškovo motina, pripažįstanti ieškinį, pats ieškovas priteisti žyminio mokesčio iš atsakovės neprašo, teismas žyminio mokesčio iš atsakovės ieškovo naudai nepriteisia.
Pirmosios instancijos teisme patirta 5,94 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2016-01-06 pažyma (b.l. 2)). Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu ieškovo S. V. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, patvirtintą Kupiškio rajono notarų biuro notarės Mildos Milutienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra draudimą Kupiškio rajono notarų biuro notarei M. Milutienei iki civilinės bylos išnagrinėjimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl D. V. turto paveldėjimo.
Priteisti iš atsakovės N. V. valstybės naudai 5,94 € (penkis eurus 94 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.