Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AVAGRO“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1099-538/2019 pagal ieškovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVAGRO“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AVAGRO“ priešieškinį ieškovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, akcinei bendrovei dėl sutarties galiojimo, pakeitimo ir atleidimo nuo prievolės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovė siekė sumažinti nepagrįstus sandėliavimo kaštus ir prašė leisti išgabenti dalį krovinio (11 tūkst. tonų), tačiau ieškovė, nepaisydama to, kad likusio krovinio vertės pakaktų ieškinio reikalavimams užtikrinti, neleido krovinio dalies išgabenti. Be to, pagal šalių sudarytos sutarties priedo Nr. 1 2 punktą ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už sandėliavimo paslaugas iki laivo pakrovimo dienos.

9.2. Byloje nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė elgtųsi nesąžiningai ir slėptų turtą. Krovinį sandėliuoja ir kontroliuoja pati ieškovė, be jos valios atsakovė negali pervežti nė dalies krovinio, todėl nėra jokių galimybių jį paslėpti. Vien tai, kad atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. lapkričio 30 d. sandėliavimo kvitą, kuriame nurodyta, kad krovinys neva įkeistas Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, nereiškia atsakovės nesąžiningumo.

9.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės procesinis elgesys yra nesąžiningas. Ieškovė naudoja laikinąsias apsaugos priemones kaip būdą reikalauti iš atsakovės daugiau pinigų, nepagrįstai didina krovinio sandėliavimo kainą. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė paralyžiavo atsakovės veiklą.

11.1. Ieškovės ieškinio reikalavimai yra paremti įrodymais ir faktiniais duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtina preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

11.2. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę atsiimti krovinį ir atsiskaityti už ieškovės suteiktas sandėliavimo paslaugas, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo. Atsakovė išreiškė pageidavimą atsiimti dalį krovinio, tačiau už jo saugojimą neatsiskaitė ir to neneigia.

11.3. Priešingai nei teigia atsakovė, jei krovinys nebūtų areštuotas, atsakovė neturėtų kliūčių perleisti jį tretiesiems asmenims, nepaisant faktinės jo sandėliavimo vietos. Tokiu atveju ieškovės reikalavimas išieškoti skolą iš krovinio negalėtų būti tenkinamas.

11.4. Atsakovė aiškiai žino savo įsiskolinimo ieškovei dydį bei faktą, kad įsiskolinimas už krovinio sandėliavimą kasdien auga ne mažiau kaip 6 591,5 Eur suma, tačiau nesąžiningai manipuliuoja tariamu mokėjimo termino nesuėjimu, nors tikroji priežastis, dėl kurios ji neatsiskaito, yra atsakovės vengimas mokėti skolą ar net atsakovės mokumo problemos, kurios akivaizdžios vertinant atsakovės finansinės atskaitomybės ir turto rodiklius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei papildomas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą. Analogiškos nuostatos iš esmės taikomos ir sprendžiant dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašymu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovės teritorijoje sandėliuojamą atsakovei priklausantį skystų trąšų (karbamido amonio salietros tirpalo) krovinį ar jo dalį, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 764 262,28 Eur, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį – padidino byloje pareikštą pradinį reikalavimą nuo 764 262,28 Eur iki 990 980,92 Eur ir šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – taip pat atsakovei priklausančias lėšas, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

15. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadas, kad preliminariai ieškovės patikslintas ieškinys yra pagrįstas, kad patikslinto ieškinio suma yra didelė, atsižvelgdamas į tai, kad kitoje byloje yra areštuotas 5 824 500 Eur vertės atsakovės turtas, kad pagal 2018 metų balanso duomenis atsakovė veikė nuostolingai, o turimo turto vertė sudaro 701 091 Eur, sprendė, jog yra grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas konstatavo, kad egzistuoja abi būtinosios sąlygos papildomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

16. Atsakovė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, nes ieškovės prašomos priteisti skolos mokėjimo terminas nėra suėjęs.

17. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.).

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo – ieškovės įsitikinimu, atsakovė laiku neatsiskaitė už suteiktas krovinių krovos ir sandėliavimo paslaugas pagal šalių 2018 m. lapkričio 9 d. sudarytą sutartį. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius patikslintame ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštas patikslintas ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad patikslintas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl atsiskaitymo terminų ir kitų aplinkybių turėtų būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, jog egzistuotų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

20. Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).

21. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.

22. Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad tarp pareikšto patikslinto ieškinio sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra tiesioginės sąsajos. Ieškovė prašyme taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones teigdama, kad atsakovės areštuoto turto vertės nepakanka būsimu teismo sprendimu ieškovei galbūt priteistinų sumų išieškojimui, nurodė, jog areštuoto krovinio vidutinė rinkos vertė bylos nagrinėjimo metu yra apie 3 295 746 Eur. Tiek ieškovė savo prašyme taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, rėmėsi ta aplinkybe, kad kitoje byloje atsakovės turtui jau yra pritaikytas 5 824 500 Eur dydžio areštas, taigi areštuoto krovinio vertė nepakankama visų galimų kreditorių (ieškovės šioje byloje ir kito kreditoriaus kitoje byloje) reikalavimų patenkinimui. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas būtent dėl ieškovės reikalavimų patenkinimo ir grėsmės šioje byloje galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3562-232/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui yra panaikinta. Taigi šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų ir ieškovė neįrodė savo teiginių, kad byloje jau areštuoto atsakovės turto vertės nepakaktų ieškovės pareikštų reikalavimų patenkinimui jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju (CPK 178 straipsnis).

23. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai, nenustatęs jokių konkretesnių duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos siekį paslėpti ar perleisti turtą tretiesiems asmenims, rėmėsi didelės ieškinio sumos kriterijumi. Kaip jau minėta, nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.

24. Ieškovė teigdama, kad atsakovės turtinė padėtis tikėtinai yra prasta, nepagrindė, kokiu būdu atsakovės turto areštas padidintų jos (turto) vertę ar pagerintų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovės turtą. Grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju teismui tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta. Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina jos elgesys Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD atžvilgiu, kurio naudai įkeitimas krovinio nebuvo patvirtintas notarine tvarka, neįrodo atsakovės siekių išvengti šioje byloje priimto sprendimo vykdymo ir iš esmės yra deklaratyvūs.

25. Vertindamas aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, todėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo, o remiantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir taikyti atsakovės atžvilgiu papildomas laikinąsias apsaugos priemones (papildomą turto areštą). Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, akcinės bendrovės 2019 m. liepos 19 d. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.