Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas akcentuoja, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. jis buvo apgyvendintas Pravieniškių 1-ajame kalėjime 11 būrio kameroje Nr. 1, kurios stiklas buvo įskilęs, todėl jis jautėsi nesaugus.

Kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė išsiųsti jo pateiktus dokumentus elektorinių ryšių priemonėmis, laiškus buvo priverstas siųsti paštu. Nurodo, kad 2023 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į prašymus pateikimo“ pareiškėjui buvo atsakyta, kad atsižvelgiant į įkalinimo įstaigoje galiojantį teisinį reglamentavimą, yra sudarytos sąlygos išsiųsti prašymus, skundus, pareiškimus elektroninių ryšių priemonėmis. Šiame rašte buvo nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi, norint išsiųsti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, nuteistasis turi parengti rašytinį kreipimąsi pasirinktam gavėjui, šis dokumentas kartu su prašymu turi būti įteiktas už būrį atsakingam pareigūnui, gavęs dokumentą kartu su prašymu, jis turi jį išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis.

Pažymi, kad pareiškėjo 2023 m. kovo 23 d. skundas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2023 m. kovo 27 d. prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųsti: 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos advokatūrai registruotu laišku paštu; 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybai per dokumentų valdymo sistemą „DBSIS“; 2023 m. kovo 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams registruotu laišku paštu. Pareiškėjo reikalavimai išsiųsti minėtus prašymus ir skundus buvo patenkinti ir išlaidos už dokumentų išsiuntimą nebuvo išskaičiuotos.

Nurodo, kad nuteistųjų maitinimas vykdomas, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Maitinimo organizavimo administratoriai yra griežtai įspėti kontroliuoti, kad dalinimo metu būtų laikomasi patvirtintų valgiaraščių reikalavimų ir juose nurodytų porcijų svorių. Kisielius verdamas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo virtuvėlėje 4 kartus per mėnesį. Maitinimo organizavimo administratorės teigimu, buvo gauta daug žodinių prašymų, kad vietoje kisieliaus būtų duodamas kompotas, nes ne visi jį nori gerti, todėl buvo verdamas kisielius ir kompotas, tokiu būdu sudaroma galimybė kiekvienam nuteistajam pasirinktinai gauti kisielių ar kompotą. Kisielių sudaro: džiovinti vaisiai – 10 g., citrinos rūgštis – 0,2 g., krakmolas – 8 g., cukrus 12 g. ir vanduo. Kompotą sudaro: džiovinti vaisiai – 10 g., citrinos rūgštis – 0,2 g., cukrus 12 g. ir vanduo. Savo sudėtimi jie identiški, skiriasi krakmolo kiekiu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakyme Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ nenumatyta pasirinkimo teisė rinktis kompotą ar kisielių, tuo labiau nenustatyta pareiga įkalinimo įstaigos administracijai nuteistiesiems išduoti gėrimus pagal jų individualius pageidavimus.

Teigia, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuteistasis, atliekantis valytojo pareigas, palaiko švarą ir tvarką dušo patalpose kiekvieną dieną, išduotų priemonių pagalba. V. L. atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 ,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 39.6 punktu, suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių: tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją, darbinės 4 (individualios) veiklos vykdymo, pasivaikščiojimo ir sporto vietas, savo drabužius ir avalynę bei kitus asmeninius daiktus laikyti (kabinti) tik tam skirtose (specialiai įrengtose) vietose. Lietuvos kalėjimų tarnyba užtikrina higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 28.2. punkto reikalavimą, kuris nustato, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną.

Pažymi, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameroje Nr. 1 nustatyti trūkumai/pažeidimai buvo pašalinti ūkio būdu, suskilęs lango stiklas, kėlęs pavojų atsirasti nelaimingiems atsitikimams, pakeistas nauju. Administracija nustatytus tam tikrus pažeidimus operatyviai šalina. Pareiškėjas dėl suskilusio stiklo jokių sužalojimų nepatyrė.

Nurodo, kad pasivaikščiojimas gryname ore nėra nuteistojo pareiga, o pasirinkimo teisė, kurios galima atsisakyti dėl netinkamų oro sąlygų ar kitų priežasčių. 2023 m. gegužės 23 d. buvo pateikti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai (reg. uomenys neskelbtini)), kuriuose buvo nurodyta, kad pareiškėjo skunde minimi teiginiai, jog 2023 m. gegužės 15 d. jis nebuvo išvestas pasivaikščioti, yra klaidingi, pareiškėjui grįžus iš teismo posėdžio, jam buvo pasiūlyta eiti į pasivaikščiojimo kiemelį, nes buvo nepasibaigęs jam nustatytas pasivaikščiojimo laikas, pasakęs, kad pasivaikščioti eis, grįžęs į kamerą iki pasivaikščiojimo laiko pabaigos, pareiškėjas nepareiškė noro eiti į pasivaikščioti, kas leido suprasti, jog pareiškėjas persigalvojo. Tik pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, pareiškėjas piktybiškai pareiškė, kad privalo būti išvestas pasivaikščioti.

Paaiškina, kad 2023 m. gegužės 14 d. vakarinio maitinimo metu tiekėjui laiku nepristačius reikiamo kiekio kefyro, vietoje trūkstamo maisto davinio kefyro 200 g., buvo pateiktas maisto davinys pienas 200 g. Maitinimo metu maisto daviniai gali būti sukeičiami vietomis ir tai nėra sutarties pažeidimai. Maistas gaminamas, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, kuriuose užtikrinama maisto energetinė vertė, kaloringumas, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis.

Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. balandžio 29 d. pareiškėjas Resocializacijos skyriaus psichologo buvo konsultuotas tik dėl netinkamų kalinimo sąlygų (pasivaikščiojimo grafiko), todėl pareiškėjo teiginiai apie tai, kad dėl įvairių jo įvardintų priežasčių jis jautė emocinę depresiją, pažeminimą ar dvasinę skriaudą yra nepagrįsti.

Teigia, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos neteisėtų veiksmų ir kalinimo netinkamomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, turtinė žala pasireiškė patirtais nuostoliais, neturtinė žala – emocine depresija, pažeminimu, neigiamais išgyvenimais, nepatogumais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) <...>. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.<...>.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. E. Ž. T. T., gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020 ir kt.).

Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. E. Ž. T. T. (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

E. T. Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar buvo pažeistas asmens privatumas, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Byloje esanti pažyma (b. l 51) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, kuris nuo 2023 m. sausio 2 d. buvo reorganizuotas į Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu pareiškėjas buvo paskirtas gyventi 9,11 ir 12 būriuose, 3,1 ir 8 patalpose. Pravieniškių 1-ajame kalėjime 9 būrio 3 patalpoje pareiškėjas buvo laikomas iki 2023 m. vasario 27 d. Bylos duomenimis (b.l. 53), pareiškėjas ne kartą buvo konvojuojamas į kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigas.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „D. L. atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, (toliau - ir Patalpų aprūpinimo normos) 7.6 punkte nurodyta, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.

EŽTT ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal EŽTT praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto EŽTT konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., EŽTT 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal EŽTT praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjas naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu, nėra. Vertintina, jog nagrinėjamu atveju pakankamos privatumą sudarančios sąlygos buvo sudarytos, todėl prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimui nėra.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2022 m. spalio 25 d. atsakymas į pareiškėjo skundą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ (b.l. 25), byloje esanti pažyma (b. l. 63) ir fotonuotraukos (b. l. 85-88) patvirtina, jog po to, kai pareiškėjas 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi dėl sugadintų 9 būrio 3 kameros durų, pareiškėjas buvo informuotas, kad yra pradėta 9 būrio 3 kameros pačių nuteistųjų sugadinti durų lankstų remonto procedūra, jie buvo pakeisti naujais.

Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo Pravieniškių 1-ąjį kalėjime metu pareiškėjo teisė į privatumą buvo užtikrinta.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės įstaigoje nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepagrįstai atsisakius elektroniniu būdu išsiųsti pareiškėjo kreipimąsi į Lietuvos Respublikos teismus, pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui buvo rekomenduota išsiaiškinti, ar pareiškėjui vis dar aktualu elektroninių ryšių priemonėmis kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus taip, kaip tai nurodyta jo 2023 m. vasario 20,21,22,24 d. d. prašymuose, jei – taip, sudaryti sąlygas tai padaryti.

Atsiliepime į skundą (b l. 44-45) yra nurodyta, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. galimybė išsiųsti pateiktus dokumentus elektorinėmis ryšių priemonėmis pareiškėjui buvo suteikta, pateikiant atsakymą, įformintą 2023 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į prašymus pateikimo“. Pažymėta, kad pareiškėjo 2023 m. kovo 23 d. skundas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2023 m. kovo 27 d. prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųsti: 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos advokatūrai registruotu laišku paštu; 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybai per dokumentų valdymo sistemą „DBSIS“; 2023 m. kovo 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams registruotu laišku paštu. Pareiškėjo reikalavimai išsiųsti minėtus prašymus ir skundus buvo patenkinti ir išlaidos už dokumentų išsiuntimą nebuvo išskaičiuotos.

Kadangi nepaneigta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjui galimybė elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dokumentus (laiškus) advokatams, valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, buvo suteikta ir išlaidos už dokumentų išsiuntimą nebuvo išskaičiuotos, turtinės žalos padarymo faktas laikytinas neįrodytu, todėl reikalavimas iš atsakovės pareiškėjui priteisti 27,30 Eur turtinės žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

V. K. departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 ir 6 punktais, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi kiekvienai kalinamų asmenų grupei: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir kitoms išvardytoms grupėms. Maitinimo organizavimo taisyklių 22 punktas nustato, kad nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 1 d.) pastabų 3 punkte pažymėta, kad mėnesio laikotarpiu patiekalai gali būti sukeičiami vietomis ir tai nėra sutarties pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog dėl kisieliaus pakeitimo kompotu bei kefyro pakeitimo pienu pareiškėjas kreipėsi su 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. skundais. Atsakymai į skundus buvo įforminti Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ (b. l. 68) ir 2023 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ (b.l. 70). Dėl atsakymo į 2023 m. kovo 27 d. skundą, įforminto Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuri 2023 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b.l. 35-36) konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Įvertinus tai, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 1 d.) nėra įtvirtinta pareiga patiekalus sukeičiant vietos atsižvelgti į individualius nuteistųjų pageidavimus, skundo argumentas dėl netinkamo maitinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog siekiant įvertinti pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skunde nurodytus faktus dėl nešvarių dušų galvučių ragelių, nesilaikančių dušo galvučių ragelių dangtelių, suskilusio lango stiklo ir nepakankamo dirbtinio apšvietimo, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2023 m. balandžio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „D. E. Vaitkevičiaus 2023 m. kovo 9 d. skundo (b. l. 17-20) konstatavo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio dušų galvučių rageliai nešvarūs, neatitinka Lietuvos higienos normos HN 34 punkto reikalavimo, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameroje Nr. 1 lango stiklas suskilęs, kyla pavojus atsirasti nelaimingiems atsitikimams, pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimas.

Jau minėta, pareiškėjas su skundu dėl nešvarių dušų galvučių ragelių, nesilaikančių dušo galvučių ragelių dangtelių, suskilusio lango stiklo ir nepakankamo dirbtinio apšvietimo į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos kreipėsi 2023 m. kovo 9 d.

Įvertinus tai, jog skundo padavimo metu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko ne Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio patalpose, o 11 būrio kameroje Nr. 1., Lietuvos higienos normos HN 34 punkto reikalavimo pažeidimo, nustatymo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio dušuose, konstatavimo faktas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos kalėjimo tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie nuteistojo E. V. laikymo sąlygas“ bei kameros 2023 m. birželio 22 d. fotonuotrauka (b. l. 63, 83) patvirtina, kad reaguojant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu konstatuotą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimo pažeidimą, įskilęs lango stiklas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameroje Nr. 1. buvo pakeistas nauju.

Įvertinus tai, jog dėl konstatuoto Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo pareiškėjas jokių sužalojimų nepatyrė, dėl neigiamų išgyvenimų šiuo aspektu į Resocializacijos skyriaus psichologą nesikreipė, pareiškėjo teiginys dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei laikytinas deklaratyviu, todėl neturtinės žalos padarymo faktas nekonstatuotinas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistųjų dienotvarkėje privaloma griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti dalyvavimo užimtumo veikloje, poilsio, buvimo gryname ore ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Taigi atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo dienotvarkė yra griežtai reglamentuota, todėl yra privaloma laikytis patvirtinto pasivaikščiojimo grafiko, kuriuo vadovaudamiesi Kalėjimo pareigūnai suteikia galimybę pasinaudoti BVK įtvirtinta teise.

Iš byloje esančių 2023 m. gegužės 23 d. tarnybinių pranešimų Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-80, 81-82) matyti, kad pareiškėjui grįžus iš teismo posėdžio, jam buvo pasiūlyta eiti pasivaikščioti, nes nuteistųjų pasivaikščiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, tačiau grįžęs į savo kamerą, pareiškėjas nebegrįžo ir noro eiti pasivaikščioti nebeišreiškė, o argumentą dėl pageidavimo pasivaikščioti pareiškė, jau pasibaigus nustatytam pasivaikščiojimo laikui.

Kalėjimų tarnybos administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl pasivaikščiojimo, atmetė kaip nepagrįstą, tokį sprendimą įformino 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsakymas į skundą“ ( b. l. 102-104).

Išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. gegužės 23 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsakymas į skundą“, Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjas 2023 m. gegužės 31 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 117-118) konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

K. P. 1-ojo kalėjimo pareigūnų neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, skundo argumentas, kad neteisėtai, praėjus pasivaikščiojimo laikui, kitu laiku pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti, laikytinas nepagrįstu.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.