Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas neatitinka Tarnybos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.5 punkte įtvirtintos imperatyvios nuostatos, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, privalo atitikti specialųjį reikalavimą – antrą fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, susijusių fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį, ir kad šį reikalavimą pareiškėjas žinojo iki jo vertinimo. Taigi pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų, kurie būtini užimti jo pareigas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad visas pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas padarytais atsakovo procedūriniais pažeidimais. Pabrėžė, kad nustačius, jog pareiškėjas neatitinka jo pareigybei taikomų specialiųjų reikalavimų, nevertins likusių pareiškėjo argumentų.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vertinimo subjektai padarė esminius, o ne mažareikšmius, kaip teigė teismas, procedūrinius pažeidimus, dėl ko VST vadovas priėmė nepagrįstą sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus vertinti patenkinamai bei įpareigoti jį kelti kvalifikaciją. Be to, skaičiuodami balus, vertinimo subjektai neteisingai apskaičiavo galutinį balą. Šiuos argumentus pareiškėjas grindžia Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija; įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) 25 straipsniu, Taisyklių 111, 113–116, 118 punktais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl VST vado 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo, išdėstyto rezoliucija protokole Nr. 47PR-83, patvirtinti VST Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus vertinti patenkinamai ir įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją teisėtumo ir pagrįstumo, bei reikalavimo įpareigoti VST Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus, pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skundo pateikimo metu dirbo Vilniaus dalinio 5-osios kuopos jaunesniuoju specialistu (b. l. 7-8). Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 7 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 47VI-644 (b. l. 9-10), kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 metus įvertinta patenkinamai. Vertinimo komisija 2018 m. balandžio 5 d. išvada Nr. 47VI-1304) (b. l. 11) priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui ir jo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertinti patenkinamai teikiant pasiūlymą VST vadui įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisijos sprendimas išdėstytas 2018 m. balandžio 5 d. protokole Nr. 47PR-83 (b. l. 12-14), kurį VST vadovas 2018 m. balandžio 24 d. patvirtino rezoliucija. Pareiškėjas, nesutikdamas su tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos išvada bei VST vado sprendimu pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus vertinti patenkinamai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Kadangi pareiškėjas skundo pateikimo metu buvo statutiniu valstybės tarnautoju – VST dalinio 5-osios kuopos jaunesniuoju specialistu, jam Statuto ir Taisyklių nuostatos dėl kasmetinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, yra taikomos.

Statuto 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Minėto straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas ir jis pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai.

Taisyklių 111 punkte įtvirtinta, kad pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas). Taisyklių 5 priede yra pateikiami šie pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai: 1) gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti; 2) organizuotumas ir veiklos planavimas; 3) veiklos kokybė; 4) gebėjimai tobulėti; 5) kūrybingumas; 6) bendravimas ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 7) atsakingumas; 8) lojalumas tarnybai.

Taisyklių 116 punkte nustatyta, kad po Taisyklių 115 punkte nurodyto pokalbio, tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (7 priedas) ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (12 priedas).

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas, laikydamasis numatyto teisinio reguliavimo, 2018 m. vasario 7 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo anketą (b. l. 7-8), kurios pagrindu parengė 2018 m. vasario 7 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 47VI-644 (b. l. 9-10), įvertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą ir tarnybinių užduočių rezultatus už 2017 metus patenkinamai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su Išvados 1 II skyriaus įvertinimu, nes toks įvertinimas prieštarauja tiesioginio vadovo nustatytoms užduotims ir rezultatams. Mano, kad visas jam patikėtas užduotis įvykdė tinkamai.

Taisyklių 118 punkte numatyta, kad užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į vidaus reikalų įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į vidaus reikalų įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos.

Teismas, iš byloje esančios Išvados 1 (b. l. 9-10) duomenų nustatė, kad tiesioginis vadovas pareiškėjui numatė šias 3 užduotis: 1) vykdyti valstybinės bei žinybinės reikšmės objektų apsaugą; 2) dalyvauti kovinio ir fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose; 3) užtikrinti patikėtos ginkluotės, amunicijos bei kitų materialinių vertybių tinkamą saugojimą, saugų ir pagal paskirtį naudojimą, teisingą eksploatavimą. Tiesioginis vadovas minėta Išvada 1 (žr. I Skyrius „Tarnybinės veiklos rezultatai“) patvirtino, kad pareiškėjas įvykdė einamųjų metų saugomų objektų sargybas ir gavo už jas ne mažesnį įvertinimą negu „gerai“ bei dalyvavo kovinio ir fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose. Taip pat negavo pastabų dėl patikėtos ginkluotės, amunicijos bei kitų materialinių vertybių tinkamo saugojimo, saugaus ir pagal paskirtį naudojimo, teisingo eksploatavimo. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms (3 balais), jo kvalifikaciją (3 balais) ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus (2 balais), nurodė, kad pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo kovinis, taktinis ir fizinis pasirengimas nustatytų reikalavimų neatitinka.

Teismas, įvertinęs ir palyginęs Išvados 1 I skyriaus „Tarnybinės veiklos rezultatai“ ir II skyriaus „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis“ duomenis, nustatė, kad pareiškėjo pasiekti rezultatai yra vertinami prieštaringai. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvados 1 I skyriuje tiesioginis vadovas patvirtino tai, kad pareiškėjas visas jam numatytas užduotis įgyvendino tinkamai bei negavo jokių pastabų, tačiau Išvados 1 II skyriuje pažymima, jog pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, kas iš esmės lėmė pareiškėjo įvertinimą 2 balais (patenkinamai). Teismui nėra aišku, dėl kokių priežasčių, pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai yra vertinami prieštaringai, taip pat, kokius sutartus vertinimo rodiklius pareiškėjas privalėjo atitikti nagrinėjamu atveju, nes tokių vertinimo rodiklių teismas apskritai nenustatė. Pritartina pareiškėjo nuomonei, kad įvertinimas akivaizdžiai prieštarauja tiesioginio vadovo nustatytoms užduotims bei jų rezultatams. Neatmestina ir tai, kad užduotys suformuluotos abstrakčiai, be konkrečių vertinimo rodiklių, tokiu būdu, pažeidžiant Taisyklių 118 punkto reikalavimus. Atitinkamai galima preziumuoti, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė visas jam patikėtas užduotis, atitinkančias vertinimo rodiklius, nes tokių faktiškai nustatyta nebuvo.

Be pirmiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjas skunde, be kita ko, ginčija ir bendro tarnybinių užduočių, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimo vidurkį, kuris pareiškėjo nuomone, yra apskaičiuotas neteisingai.

Taisyklių 117 punkte numatyta, kad pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis <...> vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 balai (labai gerai). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigūnų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikšmes. Kiekviena vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 5 balų. Susumavus į vertinimo anketą įrašytus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų balus, atitinkamai nustatomas bendras tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimas. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį.

Primintina, kad pareiškėjo tarnybinių užduočių rezultatai įvertinti 2 balais (patenkinamai), tinkamumas einamoms pareigoms – 3 balais (gerai) ir kvalifikacija – 3 balais (gerai), viso 8 balais. Remiantis pareiškėjo skaičiavimais, galutinis tarnybinės veiklos įvertinimas turėjo būti 3 balai (gerai), skaičiuojant: 8:3=2,66 (suapvalinus – 3 balai), o ne 2 balai (patenkinamai), kaip nustatė tiesioginis vadovas. Pareiškėjo nuomone, teisingai apskaičiavus bendrą tarnybinės veiklos rezultatų vidurkį ir remiantis Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 9 punktu, tiesioginis vadovas turėjo skirti vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų, tačiau vadovas Komisijai suformulavo nemotyvuotą pasiūlymą įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją.

Teismas pažymi, kad jam nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų ir siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015). Vadovaudamasis LVAT išaiškinimu, teismas šiuo klausimu nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį, kad įvertinus ir palyginus Išvados 1 I ir II skyriaus prieštaringus įvertinimus, taip pat, išanalizavus tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir apskaičiavimo taisykles, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų bendro vidurkio teisingo apskaičiavimo.

Pareiškėjas taip pat ginčija Vertinimo komisijos išvadą 2, kuria pareiškėjo nuomone, netinkamai atliktos Komisijai teisės aktais priskirtinos funkcijos ir netinkamai įvertinti jo tarnybinės veiklos rezultatai, tokiu būdu, pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 132-134 punktų reikalavimus.

Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 14 dalyje bei Taisyklių 124 punkte numatyta, kad tiesioginio vadovo parengta išvada turi būti svarstoma Vertinimo komisijoje. Statuto 25 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia (Statuto 25 straipsnio 16 dalis).

Taisyklių 134 punktu nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš dviejų dalių, t.y. pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Vertinimo komisija pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis (Taisyklių 133 punktas). Tai reiškia, kad Vertinimo komisijos nagrinėjimo ribos yra griežtai apibrėžtos, laikantis Taisyklių 5 priede išvardytų konkrečių kriterijų. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 132 punktas). Vadinasi, Komisija privalo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo tarnybinę veiklą, kaip tai numatyta teisės aktuose.

Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 5 d. vykusiame posėdyje Vertinimo komisija priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti patenkinamai (b. l. 12-14), šio sprendimo pagrindu parengė 2018 m. balandžio 5 d. išvadą Nr. 47VI-1304 (b. l. 11). Pareiškėjas su minėta išvada supažindintas 2018 m. balandžio 27 d. pasirašytinai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015; 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad nors vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, t. y. ne tik pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas, kuris susideda iš pokalbio su pareigūnu ir tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimo, bet ir vertinimo komisijos posėdžio stadija, kurios metu komisijos nariai aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą ir nutaria pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti vienu iš įstatyme numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.).

Teismas, išanalizavęs Išvados 2 turinį nustatė, kad joje yra pateikta bendra informacija apie Komisijos įvertinimą ir pasiūlymą. Iš minėtos išvados turinio nenustatyta, kokiais kriterijais remiantis Komisija nustatė pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus ir pritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui. Pažymėtina, kad kartu su Komisijos posėdžio protokolu atsakovė pateikė Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestines (b. l. 37-41), kurios patvirtina, kad pareiškėjas vertinimo laikotarpiu neatitiko fizinio pasirengimo reikalavimų. Atsakovės įsitikinimu, ryšium su šiais rašytiniais dokumentais ir tuo, kad pareiškėjas neatitiko pareigybės aprašymo (b. l. 42-43) 5.5 punkto nustatyto reikalavimo, jis (pareiškėjas) negalėjo būti įvertintas aukščiausiais balais.

Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju yra vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla, o ne pareiškėjo fizinio pasirengimo lygis pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Tarnybinė veikla yra griežtai vertinama remiantis Taisyklių 133 punktu ir Taisyklių 5 priede nurodytais kriterijais. Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina atsakovės pateiktas suvestines nagrinėjamo ginčo kontekste. Paaiškina, jog šios suvestinės nenuginčija fakto, kad pareiškėjas tinkamai vykdė jam nustatytas tarnybinės veiklos užduotis. Šios aplinkybės patvirtinamos ir tiesioginio vadovo išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas visas jam numatytas užduotis atliko ir jokių pastabų dėl jų įgyvendinimo negavo. Viena vertus, teismas neginčija fakto, kad netinkamas fizinio pasirengimo lygis gali įtakoti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų įgyvendinimą, tačiau, kita vertus, pareiškėjo fizinis pasirengimo lygis neturi įtakoti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų ar kitaip pabloginti pareiškėjo padėtį buvusią iki kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo, nes kaip minėta prieš tai, tarnybinė veikla yra vertinama griežtai, nenukrypstant nuo Taisyklių 133 punkto ir Taisyklių 5 priedo nustatytų kriterijų (tarp kurių nėra kriterijaus, susijusio su fiziniu pasirengimu).

Teismo nuomone, atsakovė, vertindama pareiškėjo neatitiktį fiziniam pasirengimui, turėjo pasinaudoti kitomis teisės aktų suteiktomis priemonėmis ir procedūromis (pvz. surengti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, kreiptis į centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl pareiškėjo sveikatos būklės, perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas (esant pareiškėjo sutikimui) ir pan.), o ne vertinti pareiškėjo fizinį pasirengimą atliekant kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą. Taip pat, teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo neatitiktis fizinio pasirengimo lygiui yra pateisinama objektyviais (medicininiais) įrodymais (b. l. 59-61), kurie patvirtina, kad pareiškėjui draudžiama laikinai sportuoti. Nepaisydamas nurodymo, pareiškėjas vis tiek tinkamai vykdė jam numatytas užduotis ir veikė darbovietės interesais, tokiu būdu, išlikdamas atsakingu ir lojaliu tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui tiesioginio vadovo suformuota tarnybinės veiklos 2 užduotis – dalyvauti kovinio ir fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose – įgyvendinta, teigti, kad pareiškėjas dėl fizinio pasirengimo lygio neatitikimo neatliko jam paskirtų užduočių, nėra pagrindo. Reziumuojant pasakytina, kad iš aukščiau nustatytų aplinkybių viseto ir teismo atlikto vertinimo matyti, kad Išvada 2 yra neteisėta ir nepagrįsta. Priimdama minėtą išvadą, Komisija nesilaikė jai nustatytos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūros, taip pat, netinkamai įvertino tiesioginio vadovo pateiktos išvados pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Teismui, įvertinus bylos faktines aplinkybes, proceso dalyvių rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus bei nustačius pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo proceso metu padarytus pažeidimus, konstatuotina, kad VST vado 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas, išdėstytas rezoliucija protokole Nr. 47PR-83 negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Atitinkamai, tenkintinas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas – įpareigoti VST Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus.

ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatos konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Teismas, siekdamas apsaugoti pareiškėjo sveikatos konfidencialumą, VšĮ Karoliniškių poliklinikos pareiškėjo sveikatos istorijos kopijas (b. l. 59-61) pripažįsta neviešomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą, išdėstytą rezoliucija protokole Nr. 47PR-83.

Įpareigoti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti D. P. tarnybinę veiklą už 2017 metus.

Pripažinti bylos dalį (pareiškėjo sveikatos istorijos kopijas (b. l. 59-61) nevieša.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.