Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2001-01-15 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) 225 straipsnio 2 dalį 3 metams laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo;2006-10-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, 2007-06-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;2008-03-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2009-08-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta laivės atėmimo bausmė subendrinta su 2008-03-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirtas 2 metai 9 mėnesiais laisvės atėmimo;2010-03-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio l dalį 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2009-08-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013-02-07 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č., 2013 m. vasario 16d., apie 15.40 val., UAB „Šiaulių tara“ parduotuvėje, esančioje Žemaitės g. 56, Šiauliuose, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. pardavėjai S. Ž. demonstruodamas striukės kišenėje turimą metalinę geležtę, reikalaudamas duoti alkoholio, grasindamas žodžiais „nori aš tave pripjausiu ir pasiimsiu ką norėsiu, aš neturiu ką prarasti“, „tuoj tave prismeigsiu ir pasiimsiu ką noriu“ iš prekybos salės pagrobė 2 vnt. vieno litro talpos plastikinius alaus butelius „Tornado Stiprusis“, kurio vieneto kaina – 3,11 Lt, iš viso pagrobė svetimo, UAB „Šiaulių tara“ priklausančio turto už 6,22 Lt.

Be to, D. Č., 2013 m. vasario 16d., apie 17.30 val., UAB „Šiaulių tara“ parduotuvėje, esančioje Žemaitės g. 56, Šiauliuose, agresyviai nusiteikęs, šaukdamas „papjausiu, sudaužysiu, čia jus patiesiu, aš neturiu ko prarasti“, užsimojęs kumščiu, eidamas link nukentėjusiųjų S. Ž. ir R. P., grasino jas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiosioms pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis D. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad 2013-02-16 ryte užėjo į parduotuvę, kurioje pirko alaus. Kai pasibaigė alus, dar kartą užėjo į tą pačią parduotuvę paprašyti parduoti alaus skolon, tačiau pardavėja nedavė ir išėjo į sandėlį. Tuo metu jis paėmė ir užsikišo vyną, tai pamatė pardavėja ir paklausė jo, ką jis turi, jis atsakė, kad vyną, kurį jis pats padėjo ant prekystalio. Pardavėjai paskambino ir ji šnekėjo telefonu, tuo metu jis pardavėjai matant paėmė alų ir išėjo. Pirmą kartą paprašė skolon pakuotės alaus, geležtės neturėjo, rankose taip pat nieko neturėjo, kišenėje buvo piniginė, jis buvo įsikišęs rankas į kišenes, traukė piniginę. Nukentėjusioji apie geležtę prisigalvojo, nes jis turėjo tik piniginę. Pinigų neturėjo. Pardavėjai grasinančių žodžių nesakė. Paimtą alų išgėrė pas draugą S. K., gyvenantį Aušros alėjoje. Vėliau pas juos atėjo 2 iš matymo pažįstami vaikinai, jų vardų nežino, jam pasakė eiti į parduotuvę ir išsiaiškinti su pardavėja. Jis nuėjo atgal į parduotuvę, sakė, kad pinigus atiduos, tačiau negrasino. Pardavėja pradėjo sakyti, kad jis narkomanas, sakė, kad kvies policiją. Kai pasakė, kad iškvies policija, pasakė „ką čia gąsdini“. Kai atvyko apsauga, jis su jais ginčijosi, tačiau pardavėjai nieko nesakė. Po to atėjo pardavėjos dukra, sakė „ką išdarinėju“, jis pasakė „kas tu tokia“. Kai policija jį vedė lauk, kažkuri pardavėja pasakė, kad jis narkomanas, tada pasakė „ką čia blūdiji“ ir įžeidė pardavėją. Prieš atvykstant pareigūnams, kalbėjo garsiai, mosikavo rankomis, gestikuliavo, buvo išgėręs, buvo ir keiksmažodžių. Antrą kartą grasinti nužudyti tikslo nebuvo. „Kiaule“ pavadino, kai pasakė, kad jis narkomanas. Jis pripažįsta, kad įžeidė pardavėjas, jis atsiprašo. Kvailai pasielgė, nuoširdžiai atsiprašo, gailisi. Buvo išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Nukentėjusioji S. Ž. teisme paaiškino, kad 2013-02-16 ji dirbo UAB „Šiaulių tara“ parduotuvėje. D. Č. su draugais ryte, apie 9.30 val., užėjo į parduotuvę, prašė duoti skolon alkoholio, sakė, kad atsiskaitys vėliau, tačiau ji nedavė. Po kiek laiko, atėjo iš jų kompanijos vienas ir užmokėjo už du „bambalius“. Po pietų, apie 15.00 val., atėjo kaltinamasis ir pasakė, kad nori visos pakuotės alaus, ji nuėjau į sandėlį, grįžus su pakuote alaus ji pamatė, kad jis pasiėmė vyno butelį. Ji atsiėmė vyno butelį. Kaltinamojo akys buvo išsprogusios, jis buvo susinervinęs, sakė „pripjausiu, durne, aš neturiu ką prarasti“, buvo vien keiksmažodžiai, nei vieno normalaus žodžio, jis persisvėrė per prekystalį. Pas jį buvo geležtė nuo pat atėjimo, kišenėje. Jis atsivertė striukę, parodė geležtę, sakė „pripjausiu, neturiu ką prarasti“. Geležtė buvo balta, kaip atsuktuvas, ne peilis, bet kažkoks nusmailintas daiktas. Geležtė apie 15 cm ilgio, matė smailų galą. Jai buvo šokas, todėl ji paspaudė apsaugos pultelį ir paskambino savo vaikui. Ji D. Č. rodė, kad kviečia apsaugą, bet jis nereagavo. Sakė „pripjausiu, durnele, pasiimsiu ką norėsiu“ ir taip ištisai „arba duodi arba pripjausiu“, tai buvo po vyno paėmimo. Kol dar nebuvo apsaugos, D. Č. pasiėmė 2 bambalius alaus ir pabėgo, ji dar jį vijosi. Kaip paėmė alų, ji matė. Atvykusi apsauga jo neberado. Ji paskambino savo bendradarbei R. P., ji atvyko. Apie 17.00 val., ji vėl pamatė ateinant kaltinamąjį, ji pasiėmė pultelį. Jis įėjo, sakė „kurvos, bliadės, durnės, pripjausiu, gausit į galvą“, viską stumdė, puolė ant jų, ant jos dukros, sakė „žertva“, paskui puolė ant jos. Ji išsigando, nes D. Č. akys buvo išsprogusios, atrodė baisiai ir grasino. Ji ėjo aplink sudėtas prekes, kad jos nepasiektų. Po to atėjo du vaikinai ir D. Č. nutempė, prieš tai jis buvo persisvėręs per prekystalį, ji būtų tikrai gavusi mušti, jei pirkėjai nebūtų jo nutempę. Vėliau atvyko apsauga ir policija. Pinigų D. Č. nežadėjo grąžinti. Pirmą kartą geležtė buvo, antrą kartą geležtės nematė.

Nukentėjusioji R. P. teisme paaiškino, kad 2013-02-16 jai paskambino S. Ž. ir pasakė, kad jos vos nepapjovė. Ji greitai atvažiavo, nes toje parduotuvėje irgi dirba pardavėja. Bežiūrint per langą įėjo kaltinamasis D. Č.. Tik įėjęs jai pasakė „kurva kur buvai, aš tavęs būčiau prašęs“, ėjo rankom mosikavo, „žertvos, žiurkės, ko strojinat“. Ji su S. Ž. ėjo ratus apie dėžes, o D. Č. ėjo link jų, sakė, kad „negyvensit, paskersiu, papjausiu, žertvos“, mosavo kumščiais. Ji labai išsigando, pagalvojo, kad jis gali taip ir padaryti. D. Č. žvilgsnis buvo baisus, buvo kaip sulaukėjęs, buvo išgėręs. Po to įėjo du vyrai, jie ir nutempė D. Č. nuo jų, kad neliestų. Ji geležtės nematė, S. Ž. jai pasakojo, kad ją apiplėšė, sakė kaip išplėšė jam iš rankų vyną, pasakojo apie geležtę. S. Ž. buvo išsigandusi, isterijoje. Kai atėjo S. Ž. dukra, konfliktas su D. Č. jau vyko, apsaugos darbuotojų dar nebuvo. Grasinimus suprato kaip realius, nes D. Č. galėjo sutrenkti ar spirti, galėjo primušti, elgėsi kaip laukinis, puolė ant jų. Ji labai išsigando, pamanė, kad D. Č. gali suduoti, sumušti, nužudyti, viską išdaužyti, jis šaukė visa gerkle, kaip isterijos apimtas.

Liudytojas V. A. teisme parodė, kad atvyko pagal pavojaus mygtuką, kuris buvo spaudžiamas antrą kartą. Kai jis atėjo kaltinamasis kalbėjo telefonu. Pirmą kartą kai atvyko jo nebebuvo, pardavėja buvo išsigandusi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu 2013-03-13 duotus parodymus, kad jis dirba apsaugos darbuotoju AB „Šiaulių sauga“. 2013-02-16 dienos metu dirbo vienas, buvo po pietų, kai iš dispečerės radijo ryšiu gavo pranešimą, kad suveikė pavojaus signalas alkoholinių gėrimų parduotuvėje, Žemaitės g. 56, Šiauliuose. Nuvyko į parduotuvę, kurioje buvo viena pardavėja, ši buvo labai išsigandusi, tiesiog šoke, verkė, visa drebėjo, sakė, kad buvo atėjęs vyriškis, kuris bandė pavogti du butelius vyno, bet jai pradėjus šaukti, vyriškis butelius ar padėjo, ar tie buteliai iškrito, paskiau jai matant vyriškis pavogė du butelius alaus ir pabėgo. Pardavėja nupasakojo, kaip atrodė vyriškis, sakė, kad vyriškis jai grasino, kad papjaus ir demonstravo kažkokį aštrų daiktą. Jie su kolega apėjo aplinkinius kiemus, bet nieko panašaus nepamatė. Vėliau, po kokių 2 valandų, iš dispečerės vėl gavo pranešimą, kad toje pačioje parduotuvėje suveikė pavojaus signalas. Jis buvo netoliese, todėl į parduotuvę nuvyko labai greitai, Įėjęs į parduotuvę pamatė tris moteris bei du vyriškius. Pardavėja nurodė vieną vyriškį, pasakė, kad tai tas pats vyriškis, kuris buvo atėjęs prieš tai. Vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, piktas, šaukė, kad nieko neėmė, paskiau pardavėjoms šaukė, kad būtų atnešęs, suprato, kad kalba apie pavogtas prekes. Vyriškis keikėsi, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pardavėjas, kokius konkrečiai žodžius sakė neįsidėmėjo, ar grasino, taip pat neįsidėmėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai vyriškis dar labiau susinervino, pradėjo įžeidinėti ir grasinti pardavėjoms, jam, tačiau ką sakė jis neklausė (1 t., 19-30 b. l.). Liudytojas V. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas S. K. teisme parodė, kad 2013-02-16 jis parduotuvės viduje nebuvo, tą dieną buvo išgėręs.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu 2013-04-11 duotus parodymus, kad gal ir galėjo būti 2013-02-16, kai pas jį į namus apie pietus atėjo D. Č., atrodo, kad buvo blaivus. Jis išėjo į kioską nusipirkti talonėlių, o D. Č. nuėjo į parduotuvę „Šiaulių tara“ nusipirkti alaus. Ar D. Č. turėjo pinigų, jis nežino. Jis nusipirkęs talonėlius ėjo namo, pro daugiabučio namo kampą, kuriame yra „Šiaulių tara“ parduotuvė, kažkur ties batų kioskeliu susitiko D. Č.. D. Č. jam pasakė „einam greičiau“ ir jie abu greitu žingsniu nuėjo į jo namus. Kai parėjo į namus, begeriant alų D. Č. pasakė, kad tą alų ne pirko, o pasiėmė iš parduotuvės, daugiau D. Č. nieko nepasakojo, o jis nieko ir neklausinėjo. Ar D. Č. turėjo su savimi kokį nors peilį ar geležtę, jis nematė. Paskui, po kiek laiko pas jį į namus atėjo iš matymo pažįstamas Ernestas ir jam pasakė, kad jo draugas prisidirbo. Jis suprato, kad dėl pavogto alaus. Ernestas pasakė, kad D. Č. eitų pas pardavėjas susimokėti už alų ir atsiprašyti, ir jie išėjo (1 t., 36-37 b. l.). Liudytojas S. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas Vytautas Pumputis teisme parodė, kad 2013-02-16 buvo gautas pranešimas, kad į parduotuvę įsiveržė vyriškis ir pavogė alkoholinį gėrimą. Paskui tą vyriškį sulaikė, neatsimena ar jie ar apsaugos darbuotojas. Vyriškis grasino pardavėjai, kad nužudys, susidoros, kad ateis, papjaus, pardavėja buvo išsigandusi. Vyriškis elgėsi iššaukiančiai. Pardavėja sakė, kad vyriškis paprašė kažko atnešti, o jai grįžtant iš sandėlio, ji pamatė, kad vyriškis pasiėmė alkoholinius gėrimus. Vyras buvo nusiteikęs agresyviai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo V. Pumpučio ikiteisminio tyrimo metu 2013-03-12 duotus parodymus, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2013-02-16 iš budėtojo gavo pranešimą nuvykti į alkoholinių gėrimų parduotuvę, esančią Žemaitės g. 56, Šiauliuose, atrodo, kad pranešė, jog apiplėšė parduotuvę. Nuvykus į nurodytą parduotuvę joje buvo pardavėjos, apsaugos darbuotojai ir dar vienas vyriškis. Jis bendravo su viena pardavėja, kuri buvo išsigandusi, ji pasakojo, kad tas vyriškis į parduotuvę atėjo jau antrą kartą, kad atėjęs pirmą kartą pavogė gėrimą, neprisimena ką konkrečiai, sakė, kad grasino kažkokia geležte. Kiek pamena, tos geležtės pas sulaikytą vyriškis nerado. Vyriškis buvo agresyvus, dar jiems būnant parduotuvėje jis įvairiais žodžiais įžeidinėjo pardavėjas ir apsaugos darbuotojus, pardavėjoms grasino. Pardavėjos buvo labai išsigandusios, jos jo klausė, kas joms bus, suprato, kad jos labai bijojo to vyriškio, bijojo, jog išėjęs iš policijos vyriškis vėl ateis į parduotuvę ir su jomis susidoros (1 t., 31-32 b. l.). Liudytojas V. Pumputis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad sulaikytam vyriškiui, t. y. kaltinamajam, girtumo nenustatinėjo, bet jis buvo kažko paragavęs, elgėsi nenormaliai, kaltinamojo elgesys buvo kaip ko išgėrus ar pavartojus, nesiorientavo kaip bendrauti, puolė ant apsauginio, prie jų grasino pardavėjai, vyriškio akys buvo stiklinės, pokalbis nebuvo normalus. Kaltinamasis rėkė, šaukė, elgėsi iššaukiančiai.

Liudytoja S. Ž. teisme parodė, kad įvykis galėjo būti 2013-02-16, ji paskambino mamai apie 15.00 val., mamai pakėlus ragelį, ji išgirdo triukšmą, vyro balsą, šauksmą. Ji nuskubėjo pas mamą, tačiau vyriškio kėlusio triukšmą nebebuvo. Mama paaiškino, kad kažkoks vyriškis norėjo išsinešti brangius vynus, bet jam šie iškrito iš rankovės, tada jis pasiėmė alų ir išėjo. Mama buvo labai išsigandusi, apibūdino vyriškį, kuris išsinešė alų ir bandė išsinešti vyną, pasakojo, kad vyriškis grasino jai su geležte. Ji mamą ramino, į parduotuvę atvyko R. P., todėl ji išėjo namo. Apie 17 val. ji vėl atėjo į parduotuvę ir susitiko su vyriškiu, kuris buvo išblyškęs, akys didelės, o elgėsi agresyviai. Vyriškis kalbėjo telefonu, kai ji įėjo. Vyriškis pradėjo kolioti ją ir mamą. Ji vyriškiui pasakė, kad nusiramintų, šis jai pagrasino „tu vaikštai po tą rajoną“, mamai sakė „užmušiu“, „papjausiu“. Mama verkė, buvo išsigandusi. Po to buvo iškviestas apsaugos darbuotojas ir policija, kurie surašė protokolą ir tą vyriškį išsivežė. Vyriškis atrodė lyg būtų kažko pavartojęs, elgėsi kaip laukinis, ranką laikė kišenėje, tačiau ji nematė ar ką turėjo rankose. Kai ji pas mamą atėjo pirmą kartą, mama sakė, kad jis turėjo nusmailintą daiktą, mama nefantazavo. Antrą kartą kaltinamasis stovėjo prieš kasos aparatą, mama už kasos aparato, jis blaškėsi, kalbėjo telefonu ir su jomis. Mama drebėjo, vyriškis mamai grasino, sakė, kad dar grįš, buvo žodžiai „nudursiu“, „papjausiu“. Ji suprato, kad grasinimas dėl mamos realus.

Iš 2013-02-16 S. Ž. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, kad 2013-02-16, apie 15.40 val., į UAB „Šiaulių tara“ priklausančią alkoholinių gėrimų parduotuvę „Tara“, esančią Žemaitės g. 56, Šiauliuose, atėjęs nepažįstamas vyriškis demonstruodamas striukės vidinėje kišenėje esančią geležtę, panašią į kaltą, grasino nužudyti bei atvirai iš prekybinės salės pagrobė 2 vnt. vieno litro talpos plastikinius butelius alaus „Tornado Stiprusis“ ir pasišalino. Apie 17.30 val. į parduotuvę vėl atėjo minėtas vyriškis, kuris jai ir bendradarbei R. P. grasino nužudymu bei kitokiu susidorojimu (1 t., 1 b. l.).

Iš 2013-02-16 R. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, kad 2013-02-16, apie 17.30 val., dirbant UAB „Šiaulių tara“ alkoholinių gėrimų parduotuvėje „Tara“, adresu Žemaitės g. 56, Šiauliuose, į parduotuvę atėjęs iš matymo pažįstamas vyriškis ėmė jai grasinti susidorojimu, grasino nužudyti (1 t., 3 b. l.).

Iš 2013-02-16 apžiūros protokolo matyti jame užfiksuota įvykio vietos, esančios Žemaitės g. 56, Šiauliuose, apžiūra, kurios metu sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota (1 t., 10-16 b. l.).

Iš 2013-02-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-02-16, apie 18.14 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas nuvykti į Žemaitės g. 56, kur ten esančioje parduotuvėje atėjęs jaunuolis grasina pardavėjai. Nuvykus į nurodytą vietą, parduotuvėje sutiko apsaugos darbuotojus bei šūkaujantį jaunuolį. Parduotuvėje buvusi pardavėja S. Ž. pareiškė, kad šis vyriškis į parduotuvę buvo atėjęs apie 16 val., pavogė du butelius vyno bei išsitraukęs kažkokį aštrų daiktą grasino juo pardavėjai. Šis jaunuolis į parduotuvę atėjo vėl apie 18 val. Jaunuolis pareigūnų akivaizdoje plūdo pardavėją, sakydamas „žiurkė, padla“. Išvestas į lauką šūkavo necenzūrinius žodžius (1 t., 44 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad D. Č. 2013-02-16, 18.42 val. buvo nustatytas 1,34 prom. girtumas (1 t., 45 b. 1.).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. Č. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2013 m. vasario 16d., apie 15.40 val., UAB „Šiaulių tara“ parduotuvėje, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. pardavėjai S. Ž. demonstruodamas striukės kišenėje turimą metalinę geležtę, reikalaudamas duoti alkoholio, grasindamas žodžiais „nori aš tave pripjausiu ir pasiimsiu ką norėsiu, aš neturiu ką prarasti“, „tuoj tave prismeigsiu ir pasiimsiu ką noriu“ iš prekybos salės pagrobė 2 vnt. 1 litro talpos plastikinius alaus butelius „Tornado Stiprusis“, yra surinkta pakankamai. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios S. Ž., liudytojų S. Ž., V. A., V. Pumpučio, S. K. parodymai bei iš dalies paties kaltinamojo D. Č. parodymai, taip pat posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – protokole-pareiškime, įvykio vietos protokole, tarnybiniame praneškime esantys duomenys. Nors kaltinamasis D. Č. savo kaltę pripažįstą tik iš dalies, teigdamas, kad jis, matant nukentėjusiajai S. Ž., pagrobė du butelius alaus ir išsinešė iš parduotuvės už juos nesusimokėjęs, tačiau jokios geležtės su savimi neturėjo, jos nukentėjusiajai nedemonstravo ir ja negrasino, jis ranką į kišenę buvo įkišęs tik tam, kad išsitraukti ten buvusią piniginę, nukentėjusiosios S. Ž. atžvilgiu jokių grasinimų neišsakė, tačiau teismas tai laiko pasirinkta kaltinamojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokių jo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Tai, kad kaltinamasis D. Č. grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. S., nukentėjusiajai demonstravo striukės kišenėje turimą metalinę geležtę, reikalaudamas duoti alkoholio, žodžiu grasindamas susidoroti su ja, t. y. „pripjauti“, „prismeigti“, tokiu būdu pagrobė 2 plastikinius butelius alaus, patvirtina nukentėjusiosios S. Ž. parodymai, kad 2013-02-16, apie 15.40 val., antrą kartą per tą dieną, į parduotuvę atėjo kaltinamasis, kuris pirmiausia paprašė alaus skolon, jai nesutikus, jis parodė striukės kišenėje turėtą geležtę ir pradėjo kai grasinti, kad ją „pripjaus“, tada paims viską, ką tik norės, kad neturi ko prarasti, jam persisvėrus per prekystalį ir toliau grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, o nukentėjusiajai kalbant telefonu ir prašant pagalbos, kaltinamasis paėmė du butelius alaus, matant nukentėjusiajai, ir pasišalino iš parduotuvės. Nors tik nukentėjusiosios S. Ž. parodymai patvirtina, kad 2013-02-16, apie 15.40 val. kaltinamasis D. Č., su savimi striukės kišenėje turėjo geležtę, su kuria grasino nukentėjusiajai, kad su ja tuoj „pripjaus“ nukentėjusiąją, tačiau tokie S. Ž. parodymai yra nuoseklūs ir tapatūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, be to, tik po įvykio nukentėjusioji S. Ž. apie tai, kad kaltinamasis su savimi turėjo geležtę, pasakė savo dukrai S. Ž., kolegei R. P., apsaugos darbuotojui V. A., į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui V. Pumpučiui, paminėjo apie tai savo protokole-pareiškime, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais ir jais remiasi. Be to, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji S. Ž. turėtų pagrindą apkalbėti D. Č.. Kaltinamojo D. Č. parodymus, kad jis su savimi jokios geležtės neturėjo, ranką į striukės kišenę kišo tik tam, kad išsitraukti piniginę, teismas vertina kritiškai, nes teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad jis pinigų neturėjo, alaus prašė duoti skolon, tad visiškai yra nelogiška trauktis piniginę iš kišenės, žinant, kad neturi pinigų. Tai, kad kaltinamasis D. Č. nukentėjusiajai grasino žodžiu, sakydamas, kad „pripjausiu ir pasiimsiu ką norėsiu, aš neturiu ką prarasti“, patvirtina ne tik nukentėjusiosios S. Ž. parodymai, tačiau ir liudytojos S. Ž. parodymai, kad tuo metu, kai ji paskambino mamai (S. Ž.) ir su ja kalbėjosi telefonu, girdėjosi triukšmas, vyriškas balsas ir šauksmas, nukentėjusios R. P. parodymai, kad jai atvykus į parduotuvę, po įvykusio apiplėšimo, nukentėjusioji S. Ž. buvo šoke, susijaudinusi, išsigandusi ir verkė, tokią pačią nukentėjusiosios S. Ž. būseną apibūdino ir liudytojas V. A., kuris, kaip apsaugos darbuotojas, atvyko į parduotuvę, esančią Žemaitės g. 56, Šiauliuose.

D. Č. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, grasindamas tuoj pat panaudodami fizinį smurtą – demonstruodamas striukės kišenėje turėtą geležtę, grasindamas žodžiu „pripjauti“ „prismeigti“ nukentėjusiąją ir reikalaudamas duoti alkoholio, pagrobė iš UAB „Šiaulių tara“ priklausančios parduotuvės du plastikinius butelius alaus, tokiu būdu padarydamas UAB „Šiaulių tara“ 6,22 Lt turtinę žalą. Kaltinamasis suvokė, jog grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobia svetimą turtą ir norėjo taip elgtis, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. Č. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2013 m. vasario 16d., apie 17.30 val., UAB „Šiaulių tara“ parduotuvėje, esančioje Žemaitės g. 56, Šiauliuose, agresyviai nusiteikęs, šaukdamas „papjausiu, sudaužysiu, čia jus patiesiu, aš neturiu ko prarasti“, užsimojęs kumščiu, eidamas link nukentėjusiųjų S. Ž. ir R. P., grasino jas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiosioms pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis D. Č. neigia savo kaltę, teigdamas, kad jis į parduotuvę sugrįžo atsiskaityti už pagrobtą alų, pardavėjų neįžeidinėjo, joms negrasino, įžeidžiantį žodį „kiaulė“ pasakė tik vienai iš pardavėjų, kai jį pavadino narkomanu, tačiau tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiųjų S. Ž. ir R. P. parodymai, kad į tik į parduotuvę įėjęs kaltinamasis, pradėjo garsiai šaukti ir jas vadinti necenzūriniais žodžiais, grasino, kad jas „papjaus, sudaužys“, puolė prie nukentėjusiųjų mosikuodamas rankomis, jos kaip įmanydamos vengė jo, eidamos aplink sukrautas prekes, kaltinamasis užsimojęs su kumščiu persisvėrė per prekystalį ir būtų sudavęs, tačiau jo veiksmus nutraukė į parduotuvę įėję vaikinai. Nukentėjusiųjų parodytos aplinkybes patvirtina, kad kaltinamasis D. Č. grasino sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina: liudytojos S. Ž. parodymai, kad tik jai įėjus į parduotuvę ji pamatė, jog kaltinamasis garsiai šaukia, grasina jos mamai ir kitai pardavėjai, jai D. Č. pasakius, kad jis nusiramintų, šis puolė ant jos, grasindamas, kad su ja gali susidoroti, nes ji vaikštanti tame pačiame Šiaulių rajone; liudytojo V. A. parodymai, kad tik atvykus į parduotuvę jis pamatė agresyviai nusiteikusį kaltinamąjį, kuris garsiai šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo bei grasino pardavėjoms; liudytojo V. Pumpučio parodymai, kad atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, parduotuvėje pamatė kaltinamąjį, kuris elgėsi iššaukiančiai ir agresyviai, pareigūnų akivaizdoje įžeidinėjo pardavėjas ir apsaugos darbuotojus, grasino pardavėjoms. Tai, kad nukentėjusiosios turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kuriais buvo apibūdinta kaltinamojo būsena, kad jis elgėsi agresyviai, iššaukiančiai, neadekvačiai, akys buvo „išsprogusios“, be to, kaltinamasis buvo apsvaigęs, o kai taip elgiasi nepažįstamas, o dar ir apsvaigęs asmuo, tai nukentėjusysis negali prognozuoti nepažįstamojo elgesio ir turi pakankamą pagrindą manyti, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus. Be to, tą pačią dieną nukentėjusioji S. Ž. jau buvo susidūrusi su agresyviu ir neprognozuojamu kaltinamojo D. Č. elgesiu, šis asmuo nukentėjusiosios atžvilgiu jau buvo padaręs labai įžūlią kitą nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusioji S. Ž. buvo išsigandusi ir šokiruota, apie savo išgąstį papasakojo savo kolegei, nukentėjusiajai R. P., kas tik sustiprino nukentėjusiųjų pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali įvykdyti savo grasinimus.

D. Č. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą ir nukentėjusiosios turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui.

Skirdamas bausmę D. Č. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, t. y. kad D. Č. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, į D. Č. asmenybę – yra teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai baigė atlikti paskutinę laisvės atėmimo bausmę (1 t., 109-111 b. l.), policijos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, neįrašytas į policijos profilaktinę apskaitą (1 t., 49 b. l.), yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre, paskutinį kartą – 2008-11-06, jam diagnozuotas priklausomybės sindromas alkoholiui (1 t., 51 b. l.), nedirbantis (1 t., 54 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (1 t., 55 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 56-61 b. l.), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, vėl įvykdė du tyčinius nusikaltimus, dėl ko jis laikytinas nusikaltimų recidyvistu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalimi, už kiekvieną D. Č. įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas jam parenka laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam atitinkamų straipsnių sankcijose. Į D. Č. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis iki nuosprendžio priėmimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

D. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 56, 50 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

D. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. Č. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 16d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013 m. spalio 11d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 11d.

D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.