Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-12 · Administracinė byla Nr. AS-492-585-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-12
Bylos Nr.
AS-492-585-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00193-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
P. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
D. K., J. A., T. K., P. Š.
Kategorijos
  • 63.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492-585/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00193-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos 63.3.4; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. K. prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys byloje D. K., J. A., T. K. ir P. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja P. K. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą (b. l. 2–9), kuriuo prašė: 1) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Š. ir B. P. iki nacionalizacijos valdytą 34,19 ha žemė sklypą ir 2,04 ha mišką Mišučių kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje, bei pilietybę, giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo priimti atitinkamą sprendimą dėl nuosavybės teisių į 34,19 ha dydžio žemės plotą ir 2,04 ha miško plotą, esančius Mišučių k., Kretingos r. atstatymo ir atstatyti jai nuosavybės teises į 34,19 ha dydžio žemės plotą ir 2,04 ha miško plotą, esančius Mišučių k., Kretingos r.; 3) nesant galimybės grąžinti nuosavybę natūra toje pačioje vietoje, įpareigoti Tarnybą per vieną mėnesį priimti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 8 dalyje numatytą sprendimą dėl analogiško žemės sklypo iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo pasiūlymo, jį padidinant iki 100 procentų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi (b. l. 35–36) pareiškėjos prašymą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2009 metais kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. Š. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (konfiskavimo) valdytus žemės sklypus su statiniais, esančiais Mišučių kaime, Kretingos rajone bei giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Dėl šio prašymo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2009 m. gruodžio 24 d. buvo priimtas sprendimas. Todėl teismas konstatavo, kad ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išnagrinėtas.

II.

Pareiškėja P. K. padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – jos prašymą priimti.

Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išnagrinėtas. Teigia, kad jos pateikti prašymai skirais iš esmės: nesutampa byloje dalyvaujančios šalys, skirtingas bylos dalykas ir pagrindas. Paaiškina, kad šioje administracinėje byloje ji prašo atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dviejų savininkų (tėvui J. Š. ir močiutei Barei Petreikienei) iki nacionalizacijos valdytą žemę pateikti, todėl šio prašymo dalykas yra platesnis. Nurodo, kad skiriasi ir byloje dalyvaujantys asmenys, nes šioje byloje atsakovu yra Tarnyba, o ne Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Teigia, kad skiriasi ir šio prašymo pagrindas. Paaiškina, kad prašymą grindžia naujomis aplinkybėmis, paaiškėjusiomis po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo priėmimo, šioms aplinkybėms pagrįsti, pateikia naujus dokumentus. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsprendė ne visų jos prašymo reikalavimų priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą konstatavęs, jog jis yra tapatus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009, išnagrinėtam pareiškėjos prašymui.

Pareiškėja nurodo, kad skiriasi prašymo pagrindas – nagrinėjamoje byloje ji nurodė daugiau aplinkybių, pateikė naujų įrodymų, kurių neturėjo teikdama prašymą administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009. Visų pirma, pastebėtina, kad tiek nagrinėjamos, tiek ir administracinės bylos Nr. I-563-583/2009 ginčo esmė yra ta, ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą pareiškėjai atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą bei pilietybę, giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Todėl vertinant, ar skiriasi nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009 pateiktų prašymų pagrindas, būtina nustatyti, ar pareiškėja nurodė naujų aplinkybių bei pateikė naujų įrodymų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti galimybę atnaujinti terminą aptartiems dokumentams pateikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo pagrindą bei administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009 nagrinėto prašymo pagrindą, daro išvadą, kad jie iš esmės yra identiški, t. y. pareiškėja prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei atitinkamiems dokumentams pateikti grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – nurodo, kad buvo ištremta, nuo tėvų buvo atskirta ir augo vaikų namuose, su tėvu iki jo mirties jokių ryšių nepalaikė, ryšiai su broliais, seserimis buvo nutrūkę, apie savo kilmę nieko nežinojo, dokumentų rinkimas bei gavimas užtruko ilgesnį nei įprastai laiką dėl didelio atstumo tarp Lietuvos ir jos gyvenamosios vietos, laiku įgyvendinti įstatymuose numatytas savo teises negalėjo dėl labai sunkios šeimos finansinės padėties po vyro mirties bei sveikatos būklės ir pan. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises bei atitinkamiems dokumentams pateikti netenkino nustatęs, kad pareiškėja iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos (2001 m. gruodžio 31 d.) nebuvo įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybės, ir kaip subjektas, neatitiko šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo dėl pilietybės, kuri yra būtina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkūrimą, todėl jos atžvilgiu įstatyminis terminas šiai teisei realizuoti neprasidėjo ir negali būti atnaujintas. Šio spendimo apeliacine tvarka pareiškėja neskundė. Nors atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad ji prašymą šioje byloje grindžia naujomis aplinkybėmis bei įrodymais, tačiau teisėjų kolegija tokių aplinkybių ir naujų įrodymų buvimo fakto nenustatė.

Dėl bylos dalyko (reikalavimo) tapatumo teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Š. ir B. P. iki nacionalizacijos ir konfiskacijos valdytą 34,19 ha žemė sklypą ir 2,04 ha mišką Mišučių kaime, Kartenos valsčiaus, Kretingos apskrityje bei pilietybę, giminystės. Administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009 pateiktame prašyme pareiškėja reiškė reikalavimą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. Š., Kazio, gim. 1903 m., nuosavybės teise iki nacionalizacijos (konfiskavimo) valdytus žemės sklypus su statiniais, esančiais Mišučių kaime, Kretingos rajone, bei giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjos skirtinguose prašymuose reiškiamus reikalavimus ir nagrinėjamos bylos bei administracinės bylos Nr. I-563-583/2009 faktines aplinkybes, daro išvadą, kad iš esmės ginčo dalykas yra tapatus – ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos teisės pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į 36,24 ha žemę Mišučių kaime, Kartenos valsčiaus, Kretingos apskrityje bei giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, pasibaigus teisės aktuose nustatytam tokių dokumentų padavimo terminui. Tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja kaip buvusį ginčo turto (žemės) savininką nurodo ir B. P., atsižvelgiant į teismo motyvus, kuriais buvo atmestas pareiškėjos prašymas administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009, nedaro nagrinėjamo prašymo dalyko skirtingu.

Pareiškėja teigia, kad ginčas yra kilęs tarp kitų šalių. Nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009 trečiuoju suinteresuotu asmeniu pagal pareiškėjos prašymą buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje atsakovas yra apibrėžiamas kaip institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami, o tretieji suinteresuoti asmenys – tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009 ginčas iš esmės yra kilęs nuosavybės teisių į žemė atkūrimo procese, t. y. pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, todėl ginčo teisinius santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymas. iki 2010 m. liepos 1 d. galiojusioje Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija. iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 100 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius priima apskrities viršininkas. Tokiu būdu pagal pareiškėjos administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009 pateiktą prašymą suinteresuotu asmeniu buvo viršininko administracija. Tuo tarpu 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymo pakeitimams, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Tarnyba. Todėl pasikeitus subjektui, turinčiam teisę nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsakovu nagrinėjamoje byloje įtraukta Tarnyba. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tai, jog nagrinėjamoje byloje atsakovu yra Tarnyba, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčas yra kilęs ne tarp tapačių šalių, kadangi abejose bylose pareiškėja reiškia reikalavimus institucijai, įgaliotai priimti sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas pareiškėjos prašymas yra iš esmės tapatus administracinėje byloje Nr. I-563-583/2009 nagrinėtam pareiškėjos prašymui, todėl tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškėjos prašymo reikalavimą dėl termino atnaujinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė kitų jos prašymo reikalavimų priėmimo klausimo. Nustatyta, kad be reikalavimo atnaujinti terminą prašymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę paduoti, pareiškėja reiškia reikalavimus dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja P. K. 2011 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. Iv-2418/484/2011) su skundu (patikslino skundą 2011 m. gegužės 9 d.), kuriuo prašė įpareigoti Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo priimti atitinkamą sprendimą dėl nuosavybės teisių į 34,19 ha dydžio žemės plotą ir 2,04 ha miško plotą, esančius Mišučių kaime, Kretingos rajone, atkūrimo pareiškėjai; nesant galimybės grąžinti nuosavybę natūra toje pačioje vietoje, įpareigoti Tarnybą per vieną mėnesį priimti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytą sprendimą dėl analogiško žemės sklypo iš apskrities teritorijoje esančios laisvos žemės fondo pasiūlymo, jį padidinant iki 100 procentų. Iš esmės identiškus reikalavimus pareiškėja reiškė ir nagrinėjamoje byloje. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi 2011 m. kovo 21 d. pareiškėjos skundas (patikslintas skundas) buvo priimtas ir įsiteisėjus nutarčiai, administracinė byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 14 d. (administracinė byla Nr. I-422-57/2011) nutartimi buvo priimti nagrinėti pareiškėjos reikalavimai dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus (tie patys, kaip ir nagrinėjamoje byloje bei administracinėje byloje Nr. Iv-2418/484/2011). Įvertinusi tai, kad šioje byloje pareiškėjos Tarnybai reiškiami reikalavimai jau yra nagrinėjami teisme, pareiškėjos prašymą šioje byloje papildomai atsisakoma priimti ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos P. K. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiIrmantas JarukaitisVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė