Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai A. K. T., jos atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, kaltinamosios gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, pensininkė, teista 2012-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 155 str. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., nuosprendis įsiteisėjo 2012-07-12,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustato:

2011-12-28 apie 9.00 val. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant privataus kaltinimo bylą, Z. T. pateikė „Charakteristiką dėl Aldonos K. T.“, kurioje nurodyta, kad „..A. K. T. yra labai klastinga, grasinanti, šantažuojanti ir įžūli melagė, labai plačiai apšmeižianti visus kas nesutinka su jos nuomone turimomis aplinkybėmis, taip pat gali privesti kitus asmenis liudyti teismuose apie tai ko patys nieko nėra matę ar girdėję, tai yra klastoti įrodymus teisme. Be to, 2011-12-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme teismo posėdžio metu Z. T. visų susirinkusių žmonių ir teisėjo E.Antanausko akivaizdoje viešai pavadino A.K. T. psichiškai nesveika ir aferiste ir kad ją seniai reikėjo paguldyti į psichiatrijos ligoninę ir šias aplinkybes nukentėjusioji nurodo kaip jos viešą įžeidimą, šmeižimą ir žeminimą.

Kaltinamoji Z. T. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji nukentėjusiosios tokiais žodžiais nevadino. Nukentėjusioji jai yra skolinga 4000 litų, o ji pareikalavo skolą grąžinti, todėl A. K. T. ją šmeižia. Vėliau kaltinamoji pakeitė parodymus ir parodė, kad teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl jos dukros, kurioje reikėjo dalyvauti jai ir A.K. T., kurią nagrinėjant A.K. T. ją šantažavo ir spjaudydavo jai ant akinių. Dėl to ji paprašė J. L. ją lydėti į teismus. Ji prisipažįsta nukentėjusiąją Klaipėdos miesto apylinkės teisme pavadinusi „aferiste“ ir teigia, kad kitaip negalėjo pavadinti žmogaus, kuris negrąžina skolos ir spjauna žmogui į akis. Ji prisipažįsta sakiusi nukentėjusiajai, kad ji „psichiškai nesveika“, nes jai nukentėjusioji nei iš šio, nei iš to buvo apspjovusi akinius. Iš tikrųjų, kad nukentėjusioji yra nesveika, ji taip nemano, tačiau taip pasakė dėl to, kad ši ją užkabina, neleidžia ramiai praeiti.

Nukentėjusioji A. K. T. parodė, kad ji pilnai palaiko savo privataus kaltinimo skunde išdėstytus reikalavimus ir mano, kad kaltinime nurodytu metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme, bylos, kurią nagrinėjo teisėjas E. Antanauskas, metu, Z. T. ją pavadino „psichiškai nesveika“, „aferistė“ bei kad „ją senai reikėjo paguldyti į psichiatrijos ligoninę“. Šie žodžiai buvo pasakyti prieš teismo posėdį ir po posėdžio. Teisme tuo metu dalyvavo ir tai turėjo girdėti liudytojos T. Ž. ir L. J.. Kaltinamoji norėjo atimti iš dukters L. J. butą, kartą ji kaltinamąją kartu su jos drauge vežė iki prokuratūros pastato ir girdėjo, kaip šios tarėsi, kokius duosiančios parodymus. Ji išsiaiškinusi viską dėl minėto buto prekybos ir dėl to ji su kaltinamąja tapusios priešėmis.

Liudytoja L. J. parodė, kad kaltinamoji Z. T. yra jos mama. Su ja ji nebendrauja apie šešerius metus, nes ši yra konfliktiškas žmogus. Nukentėjusioji A.K. T. buvo jos kaimynė. Į bylos nagrinėjimo teismo posėdį, kurio metu kaltinamąja buvo apklausinėjama jos mama, ji buvo atvykusi tik pasiklausyti. Tačiau teisme ją pamačiusi mama, jai pasakė“ ach, ir tu jos pusėje su ta ligone“, „ją reikia į durnyną uždaryti“ bei vadino visokiais kitokiais žodžiais.

Liudytoja T. Ž. parodė, kad ji buvo privataus kaltinimo bylos, kurią nagrinėjo teisėjas E. Antanauskas, teismo posėdyje. Ji girdėjo, kaip po teismo posėdžio, girdint kitiems asmenims, kaltinamoji nukentėjusiąją pavadino „psichiškai nesveika“, „aferiste“ ir „kad ją reikia paguldyti į psichiatrijos ligoninę“. Kaltinamoji įžeidinėjo ir ją, bei L. J.. Tame teismo posėdyje ji dalyvavo kaip klausytoja.

Liudytoja J. L. parodė, kad ji dalyvavo teismo posėdyje, kurį nagrinėjo teisėjas E. Antanauskas, tačiau negirdėjo, jog kaltinamoji būtų nukentėjusiąją pavadinusi kaltinime nurodytais žodžiais.

Liudytoja L.S., dirbanti Klaipėdos miesto apylinkės teisme posėdžių sekretore, parodė, kad ji protokolavo teismo posėdį, kurio metu teisėjas E. Antanauskas nagrinėjo privataus kaltinimo bylą dėl A. K. T. įžeidimo ir šmeižimo. Ką kas pasakė posėdžio metu, ji pasakyti negali, tiksliai neprisimena, viskas yra surašyta protokole bei užfiksuota teismo posėdžio garso įraše. Nagrinėjamas teismo posėdis buvo 2011-12-28.

Liudytojas J.G. parodė, kad jis 2011-12-28 teismo posėdžio metu nedalyvavo, todėl įžeidimų negirdėjo.

Iš 2011-12-28 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu A. K. T. nebuvo pavadinta kaltinime nurodytais žodžiais (b.l. 93-96).

Kaltinamoji Z. T. iš pradžių neprisipažinusi A. K. T. pavadinusi kaltinime nurodytais žodžiais, vėliau šiuos savo parodymus pakeitė ir prisipažino pavadinusi nukentėjusiąją A.K. T. „aferiste“ ir „psichiškai nesveika“. Kad kaltinamoji nukentėjusiąją pavadino kaltinime nurodytais žodžiais, patvirtino ir liudytojos L. J. bei T. Ž., nurodžiusios, kad tiesiogiai girdėjo, kaip buvo pavadinta nukentėjusioji. Ištirtų įrodymų visuma lemia, kad kaltinamoji Z. T. kaltinime nurodytu metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nukentėjusiąją A. K. T. pavadino žodžiais „psichiškai nesveika“, „aferiste“ bei kad „ją reikėjo paguldyti į psichiatrijos ligoninę“. Nukentėjusioji A. K. T. nurodo, kad kaltinamoji šiais žodžiais ją apšmeižė ir įžeidė, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 straipsnyje ir LR BK 155 straipsnyje.

Pagal LR BK 154 str. 1 d. šmeižimu laikoma tokia veika, kai apie kitą žmogų paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Paskleista informacija turi būti žinomai tikrovės neatitinkanti, tai yra melaginga. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Pagal LR BK 155 str. 1 d. įžeidimu laikoma tokia veika, kai žmogus pažeminamas viešai, užgauliai, veiksmu, žodžiu ar raštu.

Norint atriboti įžeidimą nuo šmeižimo, reikia nustatyti ar nurodoma konkreti melaginga informacija, neigiamai apibūdinanti nukentėjusįjį, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti; ar neigiamai užgauliai atsiliepiama apie patį žmogų ir jo savybes, nepriklausomai nuo to ar tai atitinka tiesą ar ne.

Tiek šmeižimas, tiek įžeidimas yra tyčiniai nusikaltimai, todėl, asmuo, paskleisdamas informaciją ar viešai užgauliai pažemindamas žmogų, turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Pažymėtina, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonės išsakymas nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. sudėties, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str.

Kaltinamoji Z. T. žodžiais „psichiškai nesveika“, „aferistė“ neigiamai užgauliai atsiliepia apie A. K. T. asmenybę, jos savybes, o teiginiu „ją senai reikėjo paguldyti į psichiatrijos ligoninę“ išsako savo nuomonę apie nukentėjusiąją. Kadangi įžeidimo atveju neigiamai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, todėl šioje situacijoje neturi reikšmės ar toks vertinimas atitinka tiesą, todėl kaltinamųjų Z. T. veika kvalifikuotina kaip įžeidimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., nes ji viešai žodžiu pažemino kitą žmogų.

Nenustačius, kad Z. T. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Z. T. išteisintina.

Motyvuojamoji dalis

Z. T. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai Z. T., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad įvykdyta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę – Z. T. anksčiau teismo teista vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, nusikalto būdama senyvo amžiaus. Atsižvelgiama ir į jos atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikaltimo padarymo motyvą ir tikslą bei į nusikalst mos veikos padarymo mastą (asmenų ratą, kuriems buvo paskleista įžeidžianti informacija bei į paskleistos įžeidžiančios informacijos kiekį ir reikšmingumą). Įvertinus visas aplinkybes, Z. T. už padarytą nusikaltimą skirtina Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Nukentėjusioji A.K. T. pareiškė 65000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 77). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusioji A.K. T. nurodė, kad kaltinamosios veiksmais buvo viešai diskredituojama, patyrė nepatogumus bei išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, stresą, nemigą, iki šiol negali ramiai gyventi, tačiau jokių tai įrodančių dokumentų ji teismui nepateikė. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų Z. T. veiksmų patyrė sukrėtimą, dvasinius neigiamus išgyvenimus, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas. Sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji konkrečiai neargumentavo iš ko susideda jai padaryta būtent tokio dydžio neturtinė žala. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį (ji yra pensininkė, turi neįgalumą), jos turtinė padėtis gana sunki. Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo motyvą ir tikslą bei į nusikalstamos veikos padarymo pobūdį (kad įžeidžianti informacija buvo paskleista neplačiam asmenų ratui). Teismas mano, kad prašoma priteisti 65000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir iš kaltinamosios Z. T. nukentėjusiosios A. K. T. naudai priteistini 500 (penki šimtai) litų neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

Z. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1d., ir paskirti jai laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2012-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir galutinę bausmę Z. T., skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2012-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1d. Z. T. išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika.

Priteisti iš Z. T. 500 Lt (penkis šimtus litų) nukentėjusiosios A. K. T. naudai neturtinei žalai atlyginti..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.