Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1038-113/2012

Teisėjas Jonas Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00112-2011-8

2013 m. sausio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. T. ir nukentėjusiosios A. K. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

Z. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1d., ir jai paskirtas laisvės apribojimas 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2012-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė Z. T. paskirta laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2012-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1d., Z. T. išteisinta, nes nepadaryta nusikalstama veika.

Iš Z. T. priteista 500 Lt (penki šimtai) nukentėjusiosios A. K. T. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Z. T. nuteista dėl įžeidimo pagal LR BK 155 str. 1 d., nes ji viešai žodžiu pažemino kitą žmogų, t. y. už tai, kad 2011-12-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant privataus kaltinimo bylą ji viešai pavadino A. K. T. „psichiškai nesveika“, „aferiste“ ir kad „ją seniai reikėjo paguldyti į psichiatrijos ligoninę“.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., teismas Z. T. išteisino nenustačius nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., sudėties.

Taip pat apeliantė A. K. T. nurodo, jog teismas, tenkindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tik formaliai nurodė įstatymo normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, nevertino faktinių bylos aplinkybių. Mano, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ji buvo viešai pažeminta kitų žmonių akivaizdoje, turėjo priteisti žymiai didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kadangi apeliančių skundai yra beveik analogiški, teisėjų kolegija juos nagrinės ne skyrium, o kartu.

Iš nuteistosios Z. T. apeliacinio skundo matyti, jog ji teigia, kad yra nuteista už tą patį nusikaltimą du kartus, t. y. dėl A. K. T. charakteristikos, kurią ji su J. L. perdavė J. G.. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka ir atkreipia dėmesį, jog iš bylos duomenų matyti, kad Z. T. yra nuteista už tai, kad nagrinėjant privataus kaltinimo bylą dėl A. K. T. charakteristikos ji A. K. T. pavadino „psichiškai nesveika“, „aferiste“ ir kad „ją seniai reikėjo paguldyti į psichiatrijos ligoninę“. Todėl nuteistosios Z. T. teiginiai, kad ji nuteista už tą patį nusikaltimą du kartus, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo išteisinti ją pagal LR BK 155 str. 1 d., nes ji tik išsakė savo nuomonę apie A. K. T., tuo tarpu nukentėjusioji A. K. T. prašo pripažinti Z. T. kalta ne tik dėl įžeidimo, bet ir pagal LR BK 154 str. 1 d. dėl šmeižto. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BK 155 str. 1 d. numatytas įžeidimas yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Taigi objektyviai įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistoji Z. T. viešai pažemino A. K. T.. Iš bylos duomenų nustatyta, jog liudytojos L. J., T. Ž. parodė, kad Z. T. pavadino A. K. T. „psichiškai nesveika“, „aferiste“ ir kad „ją seniai reikėjo paguldyti į psichiatrijos ligoninę“. Kad A. K. T. tokiais žodžiais pavadino, pripažino ir pati nuteistoji. Taigi Z. T. viešai, kitų žmonių akivaizdoje užgauliais žodžiais išvadino nukentėjusiąją nepagarbiais žodžiais. Analizuojant išsakytų žodžių kontekstą, matyti, jog Z. T. siekė sukurti neigiamą, paniekinantį nukentėjusiosios vertinimą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tokie žodžiai kaip „psichiškai nesveika“, „aferistė“ ir kad „ją seniai reikėjo paguldyti į psichiatrijos ligoninę“ yra žeidžiantys žmogaus asmenybę bei į tai, kad jie buvo išsakyti viešai, daro išvadą, jog Z. T. veika atitinka BK 155 str. 1 d. dispozicijoje nustatytus įžeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, Z. T. pripažinta kalta įvykdžiusi BK 155 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pagrįstai.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Z. T. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., sudėties. Pagal LR BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, kadangi tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. Informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios vyksta teisminiai procesai dėl skolos priteisimo, šalys konfliktuoja ir nesutaria dėl savo požiūrio į esamą situaciją, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistoji Z. T. išsakė savo neigiamą žeidžiančią nuomonę apie A. K. T. dėl vykstančių ginčų ir tai nėra informacijos paskleidimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino Z. T. pagal LR BK 154 str. 1d., nesant nusikaltimo sudėties.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. K. T. teigia, jog teismas, tenkindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tik formaliai nurodė įstatymo normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, nevertino faktinių bylos aplinkybių ir teigia, kad teismas turėjo priteisti žymiai didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, nustatydamas 500 Lt neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus LR CK 6.250 str. 2 d., į veikos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl apeliantės teiginiai, jog teismas nevertino faktinių aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį ir keisti šią nuosprendžio dalį apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį ir keisti nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą.