- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2-12983-600/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00824-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- B. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui B. S. dėl skolos už telekomunikacijų paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo 81,96 Eur skolą, 20,49 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad pradinė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“ ir atsakovas 2014 m. vasario 1 d. pasirašė akcijos užsakymo prašymą, kurio pagrindu pradinė kreditorė teikė atsakovui judriojo ryšio paslaugas. Ieškovės teigimu, atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl 2018 m. gegužės 29 d. pradinė kreditorė dėl susidariusio įsiskolinimo atjungė atsakovo abonentą. Ieškovė aiškina, kad 2017 m. kovo 9 d. ji ir pradinė kreditorė sudarė skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2017-00003, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
4. Atsakovas teigia, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio jis nebuvo sudaręs jokių sutarčių nei su AB „Telia Lietuva“, nei su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Omnitel“, kurios teises ir pareigas perėmė AB „Telia Lietuva“. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovės pateiktame užsakyme nėra nurodyti atsakovo duomenys; teigia, kad pradinė kreditorė priėmė užsakymą iš asmens, kurio atsakovas nepažįsta.
5. Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais, rėmėsi atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis. Atsakovas teigė, kad ieškovės pateiktoje sutartyje, sudarytoje su pradine kreditore, yra ne atsakovo parašas. Atsakovas aiškino, kad nuo 1997 metų jis buvo sudaręs daugybę sutarčių dėl paslaugų teikimo, sutarčių sudarymo metu buvo daromos jo asmens dokumento kopijos, todėl, atsakovo nuomone, negerų ketinimų turintys asmenys galėjo pasinaudoti jo asmens dokumento kopija. Atsakovas taip pat akcentavo, kad ieškovė nedetalizavo, kokios konkrečios sutartys buvo sudarytos tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, nenurodė tų sutarčių sudarymo laikotarpių. Atsakovas neišreiškė noro skirti byloje ekspertizę jo parašo tikrumui nustatyti; rėmėsi savo sudėtinga finansine situacija.
Šalies argumentai
6. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko; gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
7. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas ir pradinė kreditorė sudarė paslaugų teikimo sutartį. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) VI knygos nuostatomis.
8. Nustatyta, kad 2017 m. kovo 9 d. ieškovė ir pradinė kreditorė AB „Telia Lietuva“ sudarė periodinę skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2017-00003. Šios sutarties pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo 81,96 Eur skolą, susidariusią už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas iki 2018 m. balandžio 1 d. Ieškovė siuntė atsakovui 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimą apie įsiskolinimą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, ar šis pranešimas buvo įteiktas atsakovui.
9. Ieškovė sutartinių santykių buvimą tarp atsakovo ir pradinės kreditorės, kurios ankstesnis pavadinimas – UAB „Omnitel“, įrodinėja 2014 m. vasario 1 d. akcijos užsakymu, PVM sąskaitomis faktūromis už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., 2003 m. kovo 12 d. sutartimi dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo ir pradinės kreditorės pateiktais išrašais iš jos informacinės sistemos apie atsakovo atliktus mokėjimus. Be to, į bylą yra pateikta atsakovo asmens dokumento, galiojusio 2003 m. kovo 12 d. sutarties su UAB „Omnitel“ sudarymo metu, kopija.
10. Atsakovas teigia, kad ant ieškovės pateiktų sutarčių esantis parašas nėra užrašytas atsakovo. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko, kad byloje būtų skirta ekspertizė parašo tikrumui nustatyti. Vizualiai sutartyse esantis parašas atrodo panašiai, kaip atsakovo parašas ant atsakovo pateikto atsiliepimo ir atsakovo paso kopijos. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovas neįrodė, kad jis nebuvo sudaręs paslaugų teikimo sutarties su pradine kreditore. Teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, susiję logiškais ryšiais vieni su kitais. Iš pateiktų įrodymų visumos matyti, kad atsakovas ir pradinė kreditorė 2003 m. kovo 12 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos skaitmeninio korinio ryšio paslaugos, vėliau, 2014 m. vasario 1 d., atsakovas pateikė akcijos užsakymą, kurio pagrindu atsakovui buvo suteiktas telefonas „Nokia Lumia 820“. Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. pradinė kreditorė išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras, kurių suma – 81,96 Eur.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
12. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Šiuo atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas teismo tvarka, išsiuntus jam ieškinį su priedais.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra apmokėjęs susidariusios 81,96 Eur skolos (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta anksčiau, atsakovo pateikti paaiškinimai, esą jis nesudarė ginčo sutarties su pradine kreditore, nėra pagrįsti jokiais objektyvaus pobūdžio įrodymais. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė turintis prievolę atsiskaityti su ieškove už pradinės kreditorės suteiktas paslaugas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 81,96 Eur skolą už suteiktas paslaugas yra pagrįstas, todėl šis reikalavimas yra tenkintinas visiškai.
14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20,49 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. balandžio 23 d., taikant 5 procentų metinę palūkanų normą.
15. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas laiku nesumokėjo už pradinės kreditorės teiktas telekomunikacijų paslaugas, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo kompensacinių palūkanų už piniginės prievolės termino pažeidimą. Kadangi ieškovė turi teisę į protingo dydžio palūkanas, o ieškovės prašomų priteisti palūkanų metinė norma (5 proc.) neviršija įstatyme nustatyto dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 20,49 Eur kompensacinių palūkanų pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis).
17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 102,45 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo teismo įsakymo išdavimo dienos (2024 m. kovo 18 d.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminio mokesčio.
20. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 16,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, j. a. k. 125164834, iš atsakovo B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 81,96 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur 96 ct) skolos, 20,49 Eur (dvidešimt Eur 49 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (102,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,29 Eur (šešiolika Eur 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5662. Teismui turi būti pateikti įrodymai apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.