Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 20223 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3791-2023 (ROIK: 23202125912).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-3791-2023 (ROIK: 23202125912) S. J. W. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2023 m. kovo 26 d., 13.45 val., Klaipėdos rajono sav., Magistraliniai keliai Klaipėda – Liepoja, 19,90, km vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,64 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su S. J. W. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. S. J. W. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonėms, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę (didesnio pavojaus šaltinį) būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 0,72 (+-0,017 promilės) promilės girtumas, antru pūtimu nustatytas 0,66 (+-0,017 promilės) promilės girtumas. S. J. W. skunde teigia, kad alkoholį vartojęs iš vakaro, kitą dieną gerai jausdamasis vairuodamas automobilį nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad tokių galimų pasekmių buvo išvengta ne dėl S. J. W. apsisprendimo, o dėl policijos pareigūnų taikytų priemonių. Skunde nurodomi argumentai nepaneigia tikimybės, kad jeigu jis nebūtų sustabdytas policijos pareigūnų ir dėl neblaivumo nebūtų nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu neabejotinai sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Negali būti laikoma išskirtine aplinkybe tai, kad S. J. W. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nuvykti į objektus esančius visoje Lietuvoje, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jo gyvenimo kokybę, gali netekti darbo. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimuisi kitais asmenimis. Nebejotina, kad S. J. W. būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimos narius, privalėjo būti itin rūpestingas ir atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčius kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Tai, kad S. J. W. turi sveikatos problemų ir dažnai tenka vykti į medicinines įstaigas, taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė irgi egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius S. J. W. galėjo ir turėjo įvertinti, prieš darydamas teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Teismo vertinimu, S. J. W. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo S. J. W. visai netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės, nes ji numatyta kaip privaloma, nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų visai neskirti administracinio poveikio priemonių. Manytina, kad išvis neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, jog S. J. W. buvo nustatytas 0,64 promilių neblaivumas, tai yra nedaug viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. Nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020). Tačiau institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama S. J. W. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, tinkamai šios administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad nors S. J. W. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju lengvas girtumo laipsnis – 0,64 promilės, be to, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgia į S. J. W. asmenybę – jis turi ilgametę vairavimo patirtį, anksčiau už tokio pobūdžio (šiurkščius) KET pažeidimus baustas nebuvo, už šį nusižengimą paskirtą baudą sumokėjo, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Tiek bylos nagrinėjimo institucijoje metu, tiek teisme S. J. W. pripažino savo kaltę, pripažino vartojęs alkoholį administracinio nusižengimo padarymo išvakarėse, dėl tokio savo poelgio gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. S. J. W. gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje viešasis transportas nėra gerai išvystytas; atlikti savo tiesiogines darbo funkcijas turi vykti į įvairius Lietuvos miestus bei užsienio šalis; taip pat vyksta į Jungtinę Karalystę, kurioje rūpinasi pensinio amžiaus pasiligojusia mama, kad jai tokia pagalba yra reikalinga, patvirtina bylos rašytinė medžiaga. Įvertinus visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad S. J. W. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad S. J. W. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam 12 mėnesių laikotarpiui ne tik stipriai riboja šio asmens galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti; teismo vertinimu, šiam tikslui pasiekti S. J. W. pakaks skirti švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje šią administracinio poveikio priemonę.

Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, atsižvelgiant į J. S. W. nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti jam labiausiai reikalinga atlikti darbines funkcijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kur naudojasi nuomotais automobiliais, šiam asmeniui gali būti labai sunkiai įgyvendinamas bei sukontroliuojamas, todėl – nepadėsiantis pasiekti nuobaudos tikslų ir dėl to šiuo atveju netaikytinas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad J. S. W. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3791-2023 (ROIK: 23202125912) keičiamas ir J. S. W. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3791-2023 (ROIK: 23202125912) ir S. J. W., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, skaičiuojant jį nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos (2023 m. kovo 26 d.).

Kitą 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.