- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e1-308-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00023-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- A. R.
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Sankt Peterburge, Rusijoje, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, deklaravusi išvykimą į Ispaniją, vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja teisme:
A. R. Klaipėdos apygardos teisme, esančiame adresu H. Manto g. 26, Klaipėdoje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-9-255/2018, posėdžio, vykusio 2016-11-02 metu, apklausiama kaip liudytoja, prisiekusi sakyti tiesą ir būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad
,,<...> Buvo dar vienas kambarys, kuriame buvo tik lova ir dušas. Pradžioje vienos merginos tik šoko, o dvi merginos tuose dviejuose kambariuose klientams darė „masažus iki laimingos pabaigos“. Valanda klientui „jakuzi“ kambaryje ir kitame privačiame kambaryje kainavo 1000 litų. Vėliau 1500 litų, o dar vėliau už tiek, kiek susitardavo pati mergina. Kadangi klientai, atėję į klubą, dažniausiai visi norėjo, kad jiems būtų suteikiamos seksualinės paslaugos, vėliau jau dauguma merginų ėjo su klientais į „jakuzi“ kambarį, į kitą privatų kambarį ir net iš klubo su klientais į viešbučius. Pradžioje klube buvo daromi tik vadinami masažai, o vėliau buvo teikiamos ir seksualinės paslaugos klientams <...>“,
,,<...> Merginos, kurios neteikė seksualinių paslaugų ir mažai uždirbdavo klubui, iš klubo buvo išmetamos. Klubui vadovavo tiek A., tiek Ž. <...>“,
,,<...> Ji leido save liesti klientui, leido liesti krūtis, kūną, bet neleido liesti lytinių organų, bei pati to nedarė. Stengdavosi klientą patenkinti šokdama, ir kitais visokiais įmanomais būdais, tiesiogiai seksualinių paslaugų neteikiant. Į „jakuzi“ kambarį dažniausiai eidavo su kitomis merginomis, kurios galimai teikė seksualinės paslaugas. Ji klientą įaudrindavo ir išeidavo, palikdavo su kita mergina <...>“,
,,<...> Atlyginimai buvo mokami kiekvienos darbo nakties pabaigoje, t.y. ryte. Gautus iš klientų pinigus merginos nunešdavo į persirengimo kambarį, pasidėdavo prie savo daiktų, pasižymėdavo kiek ir už ką gavo. Pinigus surinkdavo dirbanti administratorė. Ryte, kai darbas baigdavosi, visos šokėjos susėsdavo, administratorė suskaičiuodavo, kiek kuriai sumokėti. Nuo arbatpinigių merginoms buvo mokama 70 procentų, nuo privataus šokio 50 procentų, nuo gėrimų buvo mokama 40 procentų, Likusieji atitekdavo klubui. Taip pat reikėjo 20 procentų nuo sumos palikti kaupiamam rezervui. Toks buvo klubo vadovybės reikalavimas. Į rezervą reikėjo surinkti 4000 litų <...>“,
,,<...> Per naktį ji uždirbdavo ne mažiau 500 litų. Per mėnesį - vidutiniškai 12 000 - 15 000 litų, bet ne mažiau 9 000 litų. Būdavo algalapiai. Juose pasirašydavo. Ten buvo nurodytos labai mažos pinigų sumos. Oficialūs dokumentai tikrai neatitiko tikrovės. Pinigai buvo mokami grynais <...>“,
,,<...> Įėjimas į klubą buvo mokamas. Pradžioje kainavo 80 litų, vėliau 100 litų. Taksistams, atvežusiems klientus į klubą, administratorė taip pat mokėdavo atlygius grynais pinigais. Į kasą grynieji pinigai „mušami“ nebuvo. Buvo „mušama“ tik tuo atveju, jei klientas atsiskaitydavo kortele, arba klientas būdavo įtartinas. Kitų pinigų į kasą niekas nemušė <...>“,
„<...> Klube ji buvo klientų labai pageidaujama, klientai norėdavo su ja eiti tiek į „jakuzi“, tiek į viešbučius, tačiau ji nesutiko, todėl sukonfliktavo su A. ir Ž.. Jie reikalavo, kad ji klientams teiktų seksualines paslaugas, nes to norėjo klientai. Ji pasakė, kad tokių paslaugų neteiks, nes ir neteikdama seksualinių paslaugų klubui uždirba daug pinigų, tačiau jiems to neužteko ir pasakė, kad jiems tokia darbuotoja nereikalinga. Išeinant su ja pilnai neatsiskaitė: neatidavė sukaupto rezervo 4000 litų. Dar buvę likę apie 2000 litų skoloje už gėrimus <...>“,
,,<...> Papildomos apklausos metu parodė, kad prie apklausos pateikė užrašų knygytę, kurią rado namuose. Tai yra jos darbo užrašai iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ <...>“,
„<...> Nedaug uždirbdavome. Viskas algalapiuose, rašydavausi juos. Skaičiai atitikdavo kiek gaudavau. A. mokėdavo atlyginimą. Gaudavau arbatpinigius dar. Juos duodavo klientai, tai buvo mano pinigai už malonę, bendravimą <...>“,
,,<...> Surenkami arbatpinigiai buvo, nes pavojinga laikyti. Administratorė saugodavo ir po to grąžindavo mums. Arbatpinigiai visi mūsų buvo. Nuo kitko galėjo ir procentai būti. Pas mane rezervas nebuvo kaupiamas <...>“,
„ <...> Gaudavau kartą į mėnesį atlyginimą. Jei būdavo klientų būdavo 400-600 arbatpinigių, bet būdavo ir nulis. Kiek nurodyta tikrai negaudavau <...>“,
,,<...> Žodžiai dėl seksualinių paslaugų teikimo buvo pasakyti, bet jie buvo ne taip interpretuoti. A. sakydavo, kad reikia padaryti, kad klientas būtų patenkintas. Tai nereiškia, kad reikia gultis po tuo klientu. Seksualinių paslaugų nebuvo teikiama. Merginos išmetamos iš klubo ne dėl to, kad neteikė paslaugų, o dėl savo elgesio <...>“,
,,<...> Knygutė buvo gal pradžioje vedama. Ten nemažai prirašyta buvo. Ne iš karto ją nešiau. Kai reikėjo ją nešti, nešiau kaip man naudinga. Pati prirašiau tas sumas ir pateikiau. Toje knygutėje viskas suklastota praktiškai. Pirmos dienos gal buvo, o po to nebuvo. Pati negaliu atsakyti ko siekiau. Tuo metu įsižeidus buvau labai stipriai <...>“,
„<...> Aš pikta ant A. buvau ir pasakyta ne taip buvo. Negalėjau sakyti, kad vienos teikė paslaugas, o kitos ne. Klientai sumoka 1000 ir tikisi, ką susigalvoja jie, tai jau jų problemos. Nepamenu, ką sakiau apie lietimąsi, bet tyrėja galėjo sakyti, o aš tik tvirtinau arba neigiau <...>“,
,,<...> Ant A. buvau pikta, nes nesumokėjo man priklausančių pinigų. Rezervų neturėjau <...>“,
„<...> Manęs seksualinių paslaugų niekas nereikalavo teikti. Konflikto su A. nebuvo. Mane A. kartą pamatė, buvo žodinis susitarimas, kad negalima darbo ir laisvalaikio maišyti, su klientu, pasakė, kad nebegaliu dirbti <...>“,
,,<...> Algos tikrai nepamenu. Tik ji turėjo visiškai atitikti su popieriuko, kurį rašydavausi. Iki 3000 litų turėjo būti <...>“.
Kaltinamoji A. R. parodė, kad jos parodymai duoti teisme Klaipėdoje buvo teisingi. Negali patikėti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji galėjo sakyti, jog klube, kuriame dirbo, buvo teikiamos seksualinės paslaugos, kad būdavo atliekami masažai „iki laimingos pabaigos“, kad pinigai nebuvo ,,mušami“ į kasą, kad ji uždirbo ne mažiau kaip 9000 litų. Skaito įtarimą ir stebisi, iš kur tokie parodymai galėjo būti tada užrašyti. Mano, kad apklausos metu tyrėja galėjo sakyti, kad merginos taip pasakojo, o ji lengvabūdiškai pritarė, nepagalvojusi apie tokių pasisakymų pasekmes. Be to, tuo metu, gal dar tebepyko ant A. A., nes jis ją iš darbo atleido dėl to, kad ji ne darbo metu kelis kartus susitiko su klubo klientais. Tiesiog buvo kitose pramogų vietose ir tiek. Jos parodymai teisingi tie, kurie buvo duoti teisme. Tai mato iš pateiktų santraukų įtarime. Dabar detalizuoti kas ir kaip buvo, nelabai gali, nes praėjo beveik 10 metų. Dėl atlyginimo procentų pasisakyti dabar irgi negalėtų, nes nepamena. Kas liečia užrašų knygutę, tai dabar taip pat neprisimena, kas joje buvo užrašyta. Kai buvo apklausiama kaip liudytoja policijoje, Vilniaus mieste, klube jau nebedirbo apie puse metų. Iki tų apklausų nei su A. A., nei su kitais klubo darbuotojais nesikalbėjo. Jos niekas neįkalbėjo pakeisti parodymų. Pinigų niekas jai nesumokėjo, juo labiau jai negrasino. Gali būti, kad apklausos protokolus galėjo pasirašyti net neskaičiusi, nes pirma apklausa truko gana ilgai. Kadangi jau taip viskas įvyko, sutinka, kad jos atžvilgiu byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jai atitinkamą baudą. Dabar gyvena Ispanijoje, sukūrė šeimą ir viską nori greičiau užmiršti. (b. l. 66-67).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
A. R., apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00229-12, vykusios 2013-09-19 protokolas, fiksuojantis jos duotus tuo metu parodymus, kad 2009 metais, įsidarbino naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris tuo metu priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai, apie du mėnesius dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini). Į „(duomenys neskelbtini)“ naktinį klubą dirbti ją pasikvietė Ž. N.. Ž. N. minėtą klubą atidarė su A. A.. Klube „(duomenys neskelbtini)“ Ž. dirbo administratore. A. tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ jau nedirbo, bet ji buvo girdėjusi, kad A. A. anksčiau taip pat dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoju. Į „(duomenys neskelbtini)“ klubą ji atėjo dirbti choreografe. Pasirašė darbo sutartį, darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis darbo užmokestis, bet taip atlyginimas mokamas nebuvo. Jai Ž. pažadėjo mokėti, lyg tai, 100 litų už naktį. Jos darbas buvo apmokyti merginas-šokėjas šokti. Tai buvo darbo pradžia. Pamačiusi, kad galima užsidirbti daugiau pinigų, šoko ir pati. Klube buvo šokama scenoje. Klientai duodavo merginoms arbatpinigius. Buvo privatus šokis už užuolaidos, kuris kainavo, lyg tai, 400 litų, tikslios kainos neprisimena, o be to, tai buvo pačios merginos susitarimas su klientu. Tai tik orientacinė kaina. Klube buvo „jakuzi“ kambarys, kuriame buvo vonia, didelė lova. Šokių stulpo nebuvo. Buvo dar vienas kambarys, kuriame buvo tik lova ir dušas. Pradžioje vienos merginos tik šoko, o dvi merginos tuose dviejuose kambariuose klientams darė „masažus iki laimingos pabaigos“. Valanda klientui „jakuzi“ kambaryje ir kitame privačiame kambaryje kainavo 1000 litų. Vėliau 1500 litų, o dar vėliau už tiek, kiek susitardavo pati mergina. Kadangi klientai, atėję į klubą, dažniausiai visi norėjo, kad jiems būtų suteikiamos seksualinės paslaugos, vėliau jau dauguma merginų ėjo su klientais į „jakuzi“ kambarį, į kitą privatų kambarį ir net iš klubo su klientais į viešbučius. Pradžioje klube buvo daromi tik vadinami masažai, o vėliau buvo teikiamos ir seksualinės paslaugos klientams. Nors tai viešai nebuvo sakoma, bet tai buvo akivaizdu ir visiems žinoma. Be to, pats A. sakydavo, kad klientai iš jo klubo turi išeiti patenkinti, kad vėliau sugrįžtų. Pradžioje merginos sakydavo, kad klientai nori jog jiems būtų teikiamos seksualinės paslaugos, A. atsakydavo „Man nesvarbu ką jūs darote, svarbiausia kad klientas būtų patenkintas“. Taip sakydamas davė suprasti, kad ko klientas nori, tą merginos ir turi daryti. Todėl vėliau klube ir buvo teikiamos klientams seksualinės paslaugos. Merginos, kurios neteikė seksualinių paslaugų ir mažai uždirbdavo klubui, iš klubo buvo išmetamos. Klubui vadovavo tiek A., tiek Ž.. Ž. su daugeliu iš merginų buvo geruose santykiuose. Kai merginos neklausydavo Ž. nurodymų, su merginomis kalbėdavo A.. Merginos dirbo pasivadinusios slapyvardžiais, jos slapyvardis buvo „(duomenys neskelbtini)“. Visos dirbančios merginos ėjo į „jakuzi“ kambarį, tik vienos teikė seksualinės paslaugas, kitos ne. Yra girdėjusi, kaip klientai priekaištauja dėl to, kad sumokėjo didelius pinigus, o negavo to, ko norėjo. Ji pati per savo darbo laiką į „jakuzi“ kambarį ėjo apie 6 kartus. Seksualinių paslaugų neteikė. Būdama su klientu „jakuzi“ kambaryje likdavo su kelnaitėmis, o klientas būdavo nuogas. Ji leido save liesti klientui, leido liesti krūtis, kūną, bet neleido liesti lytinių organų, bei pati to nedarė. Stengdavosi klientą patenkinti šokdama, ir kitais visokiais įmanomais būdais, tiesiogiai seksualinių paslaugų neteikiant. Į „jakuzi“ kambarį dažniausiai eidavo su kitomis merginomis, kurios galimai teikė seksualinės paslaugas. Ji klientą įaudrindavo ir išeidavo, palikdavo su kita mergina. Yra ėjusi į „jakuzi“ su V., su R., su masažuotoja, kurios nei vardo, nei slapyvardžio neprisimena. Iš klubo su klientais neidavo, nors tikrai matydavo, kad kitos merginos eidavo. Valanda išėjus su klientu iš klubo kainavo, kiek pamena, 2000 litų. Kainos keitėsi, kadangi klientų ne visada buvo daug. Visą šokėjų darbą klube prižiūrėjo dirbanti administratorė, kuri kontroliuodavo laiką kada merginos su klientais išeidavo ir kada turėjo sugrįžti. Administratorės parinkdavo klientui net merginas, jei klientas norėdavo, kad jam būtų teikiamos seksualinės paslaugos. Būdavo naktimis ir pats A., kuris sėdėjo savo kambaryje ir, kaip joms buvo pasakyta, viską stebėdavo per filmavimo kameras. Vienas iš griežčiausių reikalavimų merginoms buvo nesusitikinėti su klientu už klubo ribų. Už tai pirmiausia skirdavo baudas, o vėliau išmesdavo ir iš darbo. Atlyginimai buvo mokami kiekvienos darbo nakties pabaigoje, t. y. ryte. Gautus iš klientų pinigus merginos nunešdavo į persirengimo kambarį, pasidėdavo prie savo daiktų, pasižymėdavo kiek ir už ką gavo. Pinigus surinkdavo dirbanti administratorė. Ryte, kai darbas baigdavosi, visos šokėjos susėsdavo, administratorė suskaičiuodavo, kiek kuriai sumokėti. Nuo arbatpinigių merginoms buvo mokama 70 procentų, nuo privataus šokio 50 procentų, nuo gėrimų buvo mokama 40 procentų, Likusieji atitekdavo klubui. Taip pat reikėjo 20 procentų nuo sumos palikti kaupiamam rezervui. Toks buvo klubo vadovybės reikalavimas. Į rezervą reikėjo surinkti 4000 litų. Per naktį ji uždirbdavo ne mažiau 500 litų. Per mėnesį - vidutiniškai 12 000 – 15 000 litų, bet ne mažiau 9 000 litų. Būdavo algalapiai, kuriuos pasirašyti atnešdavo, lyg tai, Ž., nors tiksliai to neprisimena. Juose pasirašydavo. Ten buvo nurodytos labai mažos pinigų sumos. Oficialūs dokumentai tikrai neatitiko tikrovės. Pinigai buvo mokami grynais. Visos merginos uždirbdavo labai gerai, buvo tokių merginų kurios uždirbdavo per mėnesį ir iki 50 000 litų. Klube ji buvo klientų labai pageidaujama, klientai norėdavo su ja eiti tiek į „jakuzi“, tiek į viešbučius, tačiau ji nesutiko, todėl sukonfliktavo su A. ir Ž.. Jie reikalavo, kad ji klientams teiktų seksualines paslaugas, nes to norėjo klientai. Ji pasakė, kad tokių paslaugų neteiks, nes ir neteikdama seksualinių paslaugų klubui uždirba daug pinigų, tačiau jiems to neužteko ir pasakė, kad jiems tokia darbuotoja nereikalinga. Išeinant su ja pilnai neatsiskaitė: neatidavė sukaupto rezervo 4000 litų. Dar buvę likę apie 2000 litų skoloje už gėrimus. Klubas lieka skoloje tuomet, kai klientas atsiskaito kortele. Tada tuos 40 procentų atiduoda jau kitomis darbo dienomis. Įėjimas į klubą buvo mokamas. Pradžioje kainavo 80 litų, vėliau 100 litų. Taksistams, atvežusiems klientus į klubą, administratorė taip pat mokėdavo atlygius grynais pinigais. Į kasą grynieji pinigai „mušami“ nebuvo. Buvo „mušama“ tik tuo atveju, jei klientas atsiskaitydavo kortele, arba klientas būdavo įtartinas. Kitų pinigų į kasą niekas nemušė. (b. l. 57-58).
A. R., papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00229-12, vykusios 2014-03-25 protokolas, fiksuojantis jos duotus tuo metu parodymus, kad prie apklausos ji pateikia užrašų knygutę, kurią rado namuose. Tai yra jos darbo užrašai iš klubo „(duomenys neskelbtini)“. Užrašų knygutė rudos spalvos, iš 64 lapų. Užrašų knygutės 39 lape yra užrašai nuo darbo pradžios klube „(duomenys neskelbtini)“. Pagal užrašus ji gali teigti, kad dirbo naktiniame klube nuo 2009 m. rugpjūčio 22 dienos. Užrašus rado tik 2009 metų. Pačioje pradžioje rašėsi už ką gaudavo, bet vėliau rašė tik pinigų sumas prie kiekvienos darbo dienos, kurios atitinka knygutės kalendorines dienas ir kurias gaudavo iš administratorių į rankas: t. y. atlyginimą, jau atskaičiavus visus procentus, kuriuos nurodė pirmosios apklausos metu, klubui. Prie konkrečių dienų minėtos pinigų sumos yra paspalvintos, bet nuo gruodžio mėnesio 13 dienos tos pinigų sumos yra nenuspalvintos, bet tai tos pinigų sumos, kurias gavo iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorių kaip atlyginimą. Kiek ir už ką konkrečiai gavo pinigų iš klientų, kuriuos vėliau iš jos surinkdavo dirbančios administratorės, neprisimena. Visi knygutės duomenys yra teisingi ir tikslūs. Per 2009 metų rugsėjo mėnesį ir, tikriausiai, per kelias rugpjūčio savaites uždirbo 33 464 litus. T. y. ta pinigų suma, kurią administratorės išmokėjo į rankas. 2009 metų spalio mėnesį uždirbo 13 888 litų, ši suma užrašyta 49 knygutės lape. 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais gautų pinigų nesusumavo. Pagal knygutėje esančius surašytus duomenis, iš administratorių gaudavo atlyginimus grynais į rankas. Tolimesnio darbo laikotarpio užrašų neturi, bet jos darbo užmokestis daug nesikeitė, todėl gali teigti, kad per mėnesį uždirbdavo tikrai ne mažiau 9 000 litų, kuriuos procentais galėtų paskirstyti taip: 40 procentų nuo privataus šokio, 50 procentų nuo gėrimų ir 10 procentų nuo arbatpinigių. (b. l. 59-60).
A. R., apklaustos kaip liudytoja Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-58/511/2020 (teisminio proceso Nr. 1-30-1-00229-2012-3) parodymai, užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, kad ji žino A. ir jo draugę Ž.. Dirbo pas A. striptizo šokėja. Atėjo savo noru dirbti. 13 metų taip dirba ir su mielu noru ten ėjo. Į užduotą teisėjos klausimą parodė, kad striptizo klubas buvo „(duomenys neskelbtini)“, viešbutyje. Buvo oficialiai įdarbinta. Ten dirbo kelis mėnesius. Dėl darbo su A. kalbėjo šalia Ž. buvo. A. priėmė ir atleido ją iš darbo. Darbas buvo šokti ir linksminti klientus. Jeigu norėdavo praleisti laiką, kviesdavo į privačius šokius. Klientų būdavo mažai. Kiek uždirbdavo sudėtingas klausimas, nes daug laiko praėjo. Nedaug uždirbdavo. Viskas algalapiuose, rašydavosi juos. Skaičiai atitikdavo kiek gaudavo. A. mokėdavo atlyginimą. Gaudavo arbatpinigius dar. Juos duodavo klientai, tai buvo jos pinigai už malonę, bendravimą. Fiksuotos šokių kainos buvo meniu įvardintos. Buvo jakuzzi kambarys. Galėjo būti, kad 1000 litų kainavo, čia privatus šokis privačioje erdvėje. Pas ją su atmintimi, kad jei nenaudoja, tai nepamena. Negali nieko teigti už ar prieš. Tyrimo metu nurodė daug, nes gal ant A. pikta buvo. Ne pati sakė, o kalbėjo padėdama tyrėjos. Sakydavo taip arba ne. Buvo vedama ambicijų ir galėjo kalbėti daug netiesios. Ji tai pripažįsta.
Pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, į teisėjos klausimus papildomai parodė, kad surenkami arbatpinigiai buvo, nes pavojinga laikyti. Administratorė saugodavo ir po to grąžindavo joms. Arbatpinigiai visi jų buvo. Nuo kitko galėjo ir procentai būti. Pas ją rezervas nebuvo kaupiamas. Dėl rezervo kalbėjo pagal kitas mergaites kaip buvo. Pati rezervo ji nekaupė. 12000-15000 neteisinga suma, kad tiek uždirbdavo. Arbatpinigių pririnkdavo, buvo sėkmingų dienų. Šokių ir gėrimų nebuvo iš ko rinkti tiek pinigų. Galėjo pakenkti A., nes buvo pikta. Dabar jau laimingai ištekėjusi. Sako tik tiesą. Pataikauti irgi nenori, nes jie svetimi žmonės. Apkalbėti galėjo neteisingai nurodydama savo uždarbius. Gaudavo kartą į mėnesį atlyginimą. Jei būdavo klientų 400-600 arbatpinigių, bet būdavo ir nulis. Kiek nurodyta tikrai negaudavo. Paslaugų nebuvo jokių teikiama. Buvo privatus šokis. Tose pačiose patalpose būdavo šokis, galėdavo bet kas atitraukti. Klientas norėdavo dviese pabūti ir būdavo toks pats šokis, nieko kažkokio kitokio. Jos žiniomis niekas nieko neteikdavo. Į „jakuzi“ negali atsakyti, ar kas neidavo. Žodžiai dėl seksualinių paslaugų teikimo buvo pasakyti, bet jie buvo ne taip interpretuoti. A. sakydavo, kad reikia padaryti, kad klientas būtų patenkintas. Tai nereiškia, kad reikia gultis po tuo klientu. Seksualinių paslaugų nebuvo teikiama. Merginos išmetamos iš klubo ne dėl to, kad neteikė paslaugų, o dėl savo elgesio. Ji pikta ant A. buvo ir pasakyta ne taip buvo. Negalėjo sakyti, kad vienos teikė paslaugas, o kitos ne. Klientai sumoka 1000 ir tikisi, ką susigalvoja jie, tai jau jų problemos. Nepamena, ką sakė apie lietimąsi, bet tyrėja galėjo sakyti, o ji tik tvirtino arba neigė. Dėl kitų mergaičių nieko negali pasakyti, gal ir apšmeižė, kad teikė paslaugas. A. klube prie baro sėdėdavo. Nelabai jis klube būdavo. Merginos sakydavo, kad pas jų klausomasi ir kameros buvo. Visos prigąsdintos ir prigrasintos. Ant A. buvo pikta, nes nesumokėjo jai priklausančių pinigų. Rezervų neturėjo. Kai kalbėjo tyrimo metu, tai kalbėjo gal pagal visas mergaites. Jos seksualinių paslaugų niekas nereikalavo teikti. Konflikto su A. nebuvo. Ją A. kartą pamatė, buvo žodinis susitarimas, kad negalima darbo ir laisvalaikio maišyti, su klientu, pasakė, kad nebegali dirbti. Išėjo ir jis jai pinigų nesumokėjo. Policijoje vargu ar ką skaitė pasirašydama. Kadangi buvo pikta ir vedama stiprių ambicijų, tai patvirtinti galėjo kitų mergaičių parodymus. Dėl paimtos knygutės iš jos, parodė, kad neteisingai čia. Knygutė buvo gal pradžioje vedama. Ten nemažai prirašyta buvo. Ne iš karto ją nešė. Kai reikėjo ją nešti, nešė kaip jai naudinga. Pati prirašė tas sumas ir pateikė. Toje knygutėje viskas suklastota praktiškai. Pirmos dienos gal buvo, o po to nebuvo. Pati negali atsakyti ko siekė. Tuo metu įsižeidus buvo labai stipriai.
Į užduotus prokuroro klausimus nurodė, kad tais laikais buvo vieniša mama, jai ir 600 litų didelė suma. 600-800 skoloje liko. Labai senas terminas. Netoli tūkstančio gal. Nepamena kada ją pirmą kartą apklausė. Antrą kartą Vilniuje apklausė. Knygutę Vilniuje atidavė. Nuo pirmos iki antros apklausos nežino kiek laiko praėjo. Merginų kolektyvas buvo ir viena prieš kitą ėjo. Buvo vidiniai klubo konfliktai, kurie kaupėsi joje. Ne vien dėl tų 600 litų. Jei jai vieną kartą kas nors blogai padaro, ji prisimina visą gyvenimą, kol ant kito nepersijungia. Neprisimena kaip pildė knygutę. Greičiausiai ją paprašė atnešti. Nepamena kaip, paėmė tušinuką ir rašė. Gal pagal pirmus parodymus, nežino kuo ji vadovavosi. Apklausa buvo pagal kitų merginų parodymus. Nepamena kiek truko laiko surašyti į knygute, nepamenu keliais tušinukais pildė. Klube pradėjo dirbti kai tik jis neseniai buvo atsidaręs. Prieš tai šalia dirbau klube. Šalia buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jame teikiamos masažo paslaugos. „(duomenys neskelbtini)“ tokių paslaugų nebuvo teikiama. Stengėsi patenkinti klientą neteikdama seksualinių paslaugų. Švelnumas, apsikabinimas, tai ne patenkinimas žmogaus. Užduotis, kad klientas išeitų patenkintas. Ji iš klubo su klientais neišeidavo. Nepamena, ar tokia paslauga buvo meniu įtraukta. Už šokį gautus pinigus-arbatpinigius nešdavo saugoti administratorei, o ką mokėdavo už šokį tai duodavo administratorei. Daug mergaičių duodavo administratorei, o ryte pasiimdavo pinigus. Prie baro nestovėjo, nežino ar kortele atsiskaitinėjo. Jos parodymai buvo remti tyrėjos žodžiais. Į jos paneigimus gal niekas nekreipė dėmesio, kai neigė. Parodymų gal neskaitė. Tada dar buvo pikta ir nesuvokdama apie atsakomybę rašėsi. Sumos knygutėje nurodytos. Padedama tyrėjos tvirtino ar neigė tam tikrus faktus. Iš susidaryto aprašo ir darė ką turėjo daryti. Ne jos žodžiai. Neturėjo jai ką pasakoti. Kitos mergaitės gal turėjo ką pasakoti. Gal ir vėl išsigalvojimas. Knygutę kai pildė, tai laikotarpio nepamena. Nepamena kaip dirbo ir nežino ar atitinka užrašai dienas kai dirbo. Į kasą turėjo būti viskas mušama, bet ji ten nestovėjo. Merginos prie jos apie seksualinių paslaugų teikimą nekalbėjo. Susirinkimai buvo vedami, A. vesdavo, ateidavo ir Ž..
Į užduotus advokatų klausimus ji parodė, kad apklausos ji nelabai pamena. Buvo viena moteris, kuri rašė ir kalbėjo. Prieš apklausą tyrimo metu teisių neaiškino, iš karto klausinėjo. Per mėnesį klientų gal 10 būdavo. Būdavo, kad nebūdavo ir nei vieno kliento. Dirbdavo 4-6 mergaitės. Jos asmeniniai arbatpinigiai galėjo būti ir 2000 litų, jei ateina žmogus, kuris nepagaili. Algos tikrai nepamena. Tik ji turėjo visiškai atitikti su popieriuku, kurį rašydavosi. Iki 3000 litų turėjo būti. E. ir A. nežino. Ž. žinojo kaip A. žmoną. Ji neturėjo pareigų klube, šiaip ateidavo kaip palydovė, kompanija. Jei ji ką nors pasakydavo, tai ne vadovavimas būdavo. Ji jokia viršininkė. Girdėjo, kad iki 50 000 litų uždirbdavo. Taip iš tyrėjo girdėjo. Ji nesuvokia tokių dalykų. Tai toli nuo realybės. (b. l. 52-55).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-04 nutartis, priimta aktualioje tyrimui ir bylos nagrinėjimui baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-511/2020 (teisminio proceso Nr. 1-30-1-00229-2012-3). Tyrimui ir bylos nagrinėjimui reikšmingi nutarties 28 ir 29 punktai, kuriuose LAT konstatavo sekančias tyrimui ir kaltinamosios kaltei nustatyti reikšmingas aplinkybes:
„28. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų grindė teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų, kaip antai I. J., I. Ž., I. R., I. P. ir kt., parodymais, patvirtinančiais prostitucijos kaltinime nurodytuose klubuose atvejų aplinkybes, taip pat kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – kratos metu ar liudytojų apklausos metu iš jų paimtų užrašų duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, specialisto išvada ir kitais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose aptartais įrodymais. Iš bylos matyti, kad nemaža dalis pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų – M. J., D. L., G. K., J. K., S. N., D. J. D., O. K., U. T. (M.) ir kt. – davė parodymus, kurie prieštaravo parodymams, šių liudytojų duotiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Todėl pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nepažeisdamas BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų, perskaitė teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi prieštaravimų šių liudytojų parodymuose priežastis, tinkamai ištyrė jų teiktas versijas, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo neteisingai užrašyti ar kad jų turinys neteisingas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto spaudimo. Šias versijas pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė. Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuosprendyje nurodyti šių liudytojų teismo posėdyje duoti parodymai vertintini kritiškai, o ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdyje perskaityti minėtų liudytojų parodymai (jie išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) atitinka faktines bylos aplinkybes.
29. Nagrinėdamas apeliacinius skundus, byloje surinktus įrodymus dar kartą įvertino apeliacinės instancijos teismas, jis pritarė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo išvadoms. Pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas dėl įrodymų patikimumo, apeliacinės instancijos teismas apklausė ir atsižvelgė į liudytojų O. K. ir U. T. (M.) parodymus, kuriuose jos nurodė, kad pirmosios instancijos teisme davė neteisingus parodymus, – U. T. (M.) dėl to, kad bijojo teismo posėdyje dalyvavusio nuteistojo A. A., O. K. – dėl A. A. tiesioginio psichologinio poveikio. Šios liudytojos teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą“. (b. l. 86-128).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. R. Klaipėdos apygardos teisme, esančiame adresu H. Manto g. 26, Klaipėdoje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-9-255/2018, posėdžio, vykusio 2016-11-02 metu, apklausiama kaip liudytoja, prisiekusi sakyti tiesą ir būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamosios A. R. kaltė įrodyta jos pačios parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamosios A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes ji nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad keičia parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, suprato šių savo veiksmų pasekmes ir norėjo taip veikti.
Kaltinamosios A. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji A. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę – dirba, yra ištekėjusi, augina du mažamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, anksčiau neteista (b. l. 75-76), administracine tvarka bausta vieną kartą (b. l. 74), jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai A. R. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Kaltinamoji A. R. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti sumokėti baudą per vienerius metus, nes jos pajamos nedidelės, be to, ji augina du mažamečius vaikus. (b. l. 81-83).
Kadangi baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai A. R. kardomoji priemonė nepaskirta.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienas kompaktinis diskas su 2016-11-02 teisiamojo posėdžio garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą A. R. paskirti 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą.
Paskirtos 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 centų) baudos sumokėjimą išdėstyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad pirmus vienuolika mėnesių turi būti sumokėta po 166 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 00 centų), o paskutinį mėnesį 174 (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 00 centų). Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą būtina pateikti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su 2016-11-02 teisiamojo posėdžio garso įrašu - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. R., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.