Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo E. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje ir jam paskirta 35 EUR dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį už tai, kad 2016-11-02, apie 20.08 val., Jonažolių g. 13, Vilniuje, tyčia pradūrė automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abi kairės pusės padangas, tuo padarydamas automobilio savininkui A. J. 14 Eur materialinę žalą.

Teismas, anot apelianto, nepagrįstai rėmėsi liudytojo Gintaro Pivorio parodymais, teigdamas, jog jie patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą. Šis liudytojas pradurtų padangų nematė, tik pažymą iš autoserviso ir nuotraukas. Be to, nepagrįstai pažymima, jog nukentėjusiojo A. J. ir liudytojo Gintaro Pivorio parodymus patvirtina vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad padangas praduria būtent jis (E. V.). Liudytojo Gintaro Pivorio parodymai prieštarauja jo tarnybiniame pareiškime nurodytoms aplinkybėms apie vaizdo įraše matomus E. V. veiksmus. Taip pat prieštaringi nukentėjusiojo parodymai dėl automobilio pakrypimo. Teismas taip pat nevertino ir tos aplinkybės, kad apskritai niekur nesimato, nėra liudininkų, nuotraukų, patvirtinančių, kad padangos buvo nuleistos. Pripūtus ratus automobilis turėjo pakilti, bet dėl įrašo prastos kokybės ir didelio atstumo nuo kameros iki automobilio, skirtingo apšvietimo paros metu, tai objektyviai įvertinti be ekspertų pagalbos neįmanoma, todėl galima vadovautis tik prielaidomis.

Apeliantui kyla abejonių dėl padangų remonto ir žalos dydžio. Neaišku, kam reikėjo remontuoti neeksplotuojamas padangas, kaip nustatyta serviso pažymoje, ir kodėl nebuvo prašoma atlyginti visos sugadintu padangų vertės, o tik už remontą.

Teismas nepagrįstai atmetė jo atstovų prašymą nepripažinti įrodymu vaizdo įrašą. Įrašas yra nekokybiškas, iš jo nematyti nei automobilio pakrypimo, nei fakto, kad jis ką nors nešasi rankoje ir kaip traukia raktus iš kišenės.

E. V. pažymi, jog jo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas netinkamai vertino, jog jie paneigiami A. J. ir Gintaro Pivorio parodymais. Jis nuosekliai paaiškino, kodėl jam teko pasilenkti, t.y. pakelti iškritusius daiktus. Be to, jo pasilenkimas prie priekinio rato užtruko 1 sekundę, prie automobilio galo - nepilnai 1 sekundę, tad per tokį trumpą laiką su pirkinių maišais rankose pradurti naujas padangas jis negalėjo, nes tokiam veiksmui atlikti reikia daug fizinės jėgos ir laiko.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, paskambinus teisėjo padėjėjai ir jos paprašius susipažinti su vaizdo įrašu, nepradėjus byloje tirti įrodymų, teismo padėjėja pareiškė, kad šioje byloje visiškai aišku ir nekelia abejonių, kad E. V. pradūrė padangas. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teisėjas Ramūnas Keidūnas iš anksto turėjo nuostatą dėl bylos baigties ir neobjektyviai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir faktus.

Nagrinėjant A. J. pareiškimą buvo surinkta medžiaga, iš kurios buvo pagrindas E. V. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 50³ straipsnį ir medžiaga buvo išsiųsta į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas motyvuotas, jame visapusiškai ir pilnai įvertintos bylos aplinkybės.

Iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių nuosekliai ir logiškai dėliojasi tokia įvykių seka: E. V. tikslingai palaukė, kol nukentėjusysis nueis nuo savo automobilio, dirbtinai delsė eiti į savo namus, tuomet iš automobilio (galimai iš daiktadėžės) pasiima smailų įrankį (galimai ylą). Tuomet jis, nuolat dairydamasis, ar nėra jo veiksmus galinčių pastebėti asmenų, eina pro siauresnį, nepatogų praėjimą tarp automobilių būtent ta pusę, kurioje buvo pradurti abu nukentėjusiojo automobilio ratai. Pasilenkia tiksliai ties abiem ratais. Apeliantas po to galimai suvokia, kad vaizdą fiksuoja įrengta kamera. Pro apelianto pasirinktą praėjimą, kur buvo pradurtos abi padangos, daugiau nepraėjo nė vienas žmogus, o visi praeiviai rinkosi kitą pusę ir nebuvo pasilenkę prie nukentėjusiojo automobilio. Nukentėjusysis tik ryte pastebi, kad abi padangos pradurtos, jas prisipučia ir išvažiuoja.

Motyvuojamoji dalis

E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 50³ straipsnyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. V. kaltę.

ATPK 257 straipsnis įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą, ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog vaizdo įrašas yra nekokybiškas, iš jo nematyti nei automobilio pakrypimo, nei fakto, kad jis ką nors nešasi rankoje ir kaip traukia raktus iš kišenės, todėl teismas nepagrįstai jį pripažino įrodymu, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog ĮĮ „Vidiksa“ pateiktas vaizdo įrašas pripažintinas leistinu įrodymu byloje, kadangi jį patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų A. J. bei Gintaro Pivorio parodymai. Apygardos teismo nuomone, vaizdo įrašo kokybė yra pakankama nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Tai, kad įraše yra užfiksuotas būtent E. V., neneigia ir pats apeliantas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip E. V. atvažiuoja ir pastato savo automobilį, o netrukus atvažiuoja nukentėjusysis, kuris pastato automobilį šalia apelianto. E. V. delsia, jis išlipa iš automobilio, bet paskui vėl įsėda ir perstato automobilį, tačiau nematyti akivaizdaus skirtumo tarp pirmojo ir antrojo automobilio pastatymo. Per šį laiką nukentėjusysis nuėjo nuo savo automobilio. Tuomet E. V. kažką pasiima iš savo automobilio ir eina pro siauresnį tarpą tarp jo ir nukentėjusiojo automobilių ir būtent ta pusę, kurioje buvo pradurti abu nukentėjusiojo automobilio ratai. Pasilenkia net nestabtelėjęs iš pradžių prie priekinio A. J. automobilio rato, paskui – prie galinio. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įraše matyti, kaip E. V. prieš eidamas tarpu tarp automobilių vis dairosi aplinkui ir dirsčioja į nukentėjusiojo automobilį. Pažymėtina, jog tuo praėjimu, kuriuo praėjo ir du kartus ties priekiniu ir galiniu A. J. automobilio ratais pasilenkė apeliantas, vėliau nepraėjo nė vienas praeivis, visi jie nukentėjusiojo automobilį praėjo kita puse ir nebuvo ties juo pasilenkę.

Šiame vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms neprieštarauja nukentėjusiojo A. J., liudytojo Gintaro Pivorio parodymai, MB „Autoinžinerija“ 2016-11-03 defektavimo aktas ir pateiktos padangų nuotraukos. Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad E. V. asmeniškai nepažįsta, neturi jokiu motyvų jį apkalbėti, tačiau neneigė, kad apeliantas, būdamas žinomu gydytoju, buvo žinomas jam ir bendruomenei. Tai, jog A. J. parodė, kad išsiaiškinti tiesą jį paskatino bendruomenė, nepaneigia jo teiginio, kad jis neturi pagrindo nepagrįstai apkalbėti E. V..

Nepagrįstas E. V. teiginys, jog jo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas netinkamai vertino, jog jie paneigiami A. J. ir Gintaro Pivorio parodymais. Pažymėtina, jog 2016-11-29 paaiškinime apeliantas teigė, kad „<...> imant raktus nuo buto iš kišenės, iškrito ant žemės kišenėje esantys daiktai - gydytojo spaudas ir automobilio rakteliai <...>“. Tačiau 2017-01-30 teismo posėdyje teigė, kad „<…> kadangi nemažai nešulių, aš visada pasiruošiu raktus įėjimui į butą, pasiėmiau raktus į kairę ranką <…>“ ir „<...> einant pro minėtą mašiną, kurios nei aš numerių žinau, nei kam ji priklauso, išgirdau, kad man iškrito daiktai <...>“. Taigi, vienu atveju jis nurodė, kad daiktai iškrito traukiant buto raktus iš kišenės, kitu - buto raktus jis jau nešėsi rankose, kai daiktai iškrito. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tuo momentu E. V. nieko iš kišenės netraukė. Apeliaciniame skunde apeliantas vėl grįžta prie pirmosios versijos, kad daiktai iškrito imant iš kišenės raktus. Be to, E. V. teismo posėdyje parodė, jog eidamas neva pastebėjo nuleistas nukentėjusiojo automobilio padangas, nors šios, teismo vertinimu, svarbios aplinkybės savo 2016-11-29 paaiškinime jis nepaminėjo.

E. V. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl padangų remonto ir žalos dydžio. Apeliantui neaišku, kam reikėjo remontuoti neeksplotuojamas padangas, kaip nustatyta sesrviso pažymoje, ir kodėl nebuvo prašoma atlyginti visos sugadintu padangų vertės, o tik už remontą. Pažymėtina, jog MB „Autoinžinerija“ 2016-11-03 defektavimo akte nurodyta, jog automobilio ratai mechaniškai pažeisti, galimai pradurti smailiu daiktu, panašiu į ylą. Skylės rastos ant abiejų ratų, maždaug 8 cm nuo ratlankio, padangos netinkamos tolimesniam naudojimui (b. l. 4), kas reiškia, jog pradurtos padangos netinkamos eksploatacijai, tačiau nereiškia, jog jų eksploatacija negalima jas sutvarkius. Nukentėjusysis jas sutvarkė, sumokėdamas po 7 eurus už vieną padangą, todėl prašė priteisti 14 eurų turtinės žalos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti tokio žalos atlyginimo dydžio, kokį jis mano, kad patyrė.

Nors skunde pažymima, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teisėjas iš anksto turėjo nuostatą dėl bylos baigties, nes paskambinus teisėjo padėjėjai ir jos paprašius susipažinti su vaizdo įrašu, nepradėjus byloje tirti įrodymų, teismo padėjėja pareiškė, kad šioje byloje visiškai aišku ir nekelia abejonių, kad E. V. pradūrė padangas, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti iš A. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Todėl apelianto prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei advokatų pagalbai apmokėti yra nepagrįstas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. V. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą, ją tinkamai individualizuodamas. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.