Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50³ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2016-11-02, apie 20.08 val., (duomenys neskelbtini), pradūrė tyčia automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abi kairės pusės padangas, tuo padarydamas automobilio savininkui A. J. 14 Eur materialinę žalą.

Taip E. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai ginčijo pateikto vaizdo įrašo pripažinimą įrodymu, teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje numatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, savaime nereiškia, kad kiti asmenys negali fiksuoti faktų, aplinkybių ar tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikti duomenų, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų, bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Esminė tokių byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais sąlyga yra ta, kad juos bylos nagrinėjimo metu būtų galima patikrinti kitais proceso veiksmais ir įsitikinti jų teisingumu. Priešingu atveju tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymu. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas pripažintinas leistinu įrodymu byloje, kadangi jį patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų A. J. bei G. P. parodymai. A. J. apklausiamas teismo posėdyje patvirtino vaizdo įraše užfiksuotas faktines aplinkybes bei nurodė, kad 2016-11-02 pastatė automobilį, o 2016-11-03 rado nuleistą. Abu ratai buvo nuleisti. Lygiai kilometrą nuvažiavo prisipūtęs padangas. Mano, jog negalėjo iš Kauno grįžti su jau pradurtomis padangomis. Negalėjo būti, kad pradurta anksčiau. Žiūrint įrašą 20.20 val. jau yra pakrypusi mašina. Jis su sūnumi nuvažiavo į tą servisą, nes galvojo, kad nuleista nuo kokių vinių. Jam padaryta žala neatlyginta. Pirmas sezonas, kai uždėtos padangos, visai naujas pirko. 2016-11-03 7.10-7.15 val. pamatė su žmona, kad nuleistos padangos. G. P. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad buvo pradėta byla, buvo pateiktas vaizdo įrašas ir peržiūrėtas. Pateikta tokia apimtis, kad tilptų į diskelį. Viena dalis buvo, kur užfiksuotas įvykis, o kitą dalį pagreitintai žiūrėjo, beveik iki ryto. Tokių sustojimų daugiau nebuvo. Teismui pateikta ta dalis, kur įeina į diskelį. Su nukentėjusiuoju, jam atrodo, nežiūrėjo. Buvo nustatytas žmogus, kuris įeina į laiptinę. Abu žmonės sakė, kad vienas kito nepažįsta. Tokių priežasčių apkalbėti nebuvo. Atrodo, kad buvo serviso pažyma, jog ratai pradurti. Tiesioginis rankos mostas nesimato, nes filmuoja iš tos pusės, kur nesimato. Nepasakys, per kiek laiko automobilis pakrypo. Įrašus pateikė įmonės atstovas, kuris atsako už įrašus. Neatsakys, iki kelintos valandos žiūrėjo. Jam nekilo abejonių dėl tos pažymos. Neatsimena, kas darė padangų nuotraukas. Jis asmeniškai nematė tų ratų. Taip pat pažymėtina, jog užfiksuoto vaizdo įrašo autentiškumo teismo posėdžio metu neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V., jis, be to, pripažino, kad tai jis yra užfiksuotas minėtame vaizdo įraše. Byloje nenustatytas galimas nukentėjusiojo A. J. ar liudytoju apklausto policijos pareigūno G. P. suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą E. V.. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti minėtame vaizdo įraše užfiksuotomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis.

Be to, nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai nurodė, jog defektavimo aktas nelaikytinas įrodymu, nukentėjusysis į policiją kreipėsi tik po 2 savaičių, ne policija fotografavo padangas, nėra aišku, ar būtent minėtos padangos buvo užfiksuotos, o A. J. padangas pradurti galėjo statybose, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina, jog nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad iš pradžių nesikreipė į policiją, nes nesitikėjo, jog bus nustatytas žalą padaręs asmuo. Be to, paaiškino, kad E. V. anksčiau nepažinojo ir neturi jokio suinteresuotumo jį nepagrįstai apkalbėti. Šie jo teiginiai nėra paneigti. Nors A. J. taip pat paaiškino, kad išsiaiškinti tiesą jį paskatino bendruomenė, tai jokiu aspektu nepagrindžia ir nepaneigia jo teiginių dėl to, kad neturi pagrindo nepagrįstai apkalbėti E. V.. Antra, vien tai, jog defektavimo surašytas kompiuteriu, o data įrašyta ranka, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jis negali būti pripažintas įrodymu. Kaip minėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų, bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju – teismas. A. J. teismo posėdžio metu įtikinamai paaiškino defektavimo akto surašymo aplinkybes, todėl vien ta aplinkybė, kad akto dalis surašyta ranka, o dalis – kompiuteriu, negali būti pagrindu nelaikyti šio akto įrodymu ir remtis juo priimant nutarimą byloje. Trečia, versija, kad A. J. automobilio padangas galimai pradūrė statybose, vertintina kaip prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-11-02 pastatė automobilį, o 2016-11-03 rado nuleistą. 2016-11-03 7.10-7.15 val. pamatė su žmona, kad nuleistos padangos. Šie jo paaiškinimai nėra niekaip paneigti, be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, A. J. 2016-11-03, tik įsėdęs į automobilį, pastebėjo, jog kažkas ne taip ir išlipo iš automobilio apsižiūrėti. Taigi, gyvenimiškai nelogiška ir neįtikinama, kad A. J. galėjo 2016-11-02 grįžti jau pradurtomis automobilio padangomis į namus, išlipti iš automobilio ir nepastebėti, jog automobilio padangos yra pradurtos, arba pastebėjus, jog jos yra pradurtos, tiesiog nueiti namo. Papildomai pažymėtina, jog pradurti automobilio padangų yla ar į ją panašiu daiktu netyčia nėra galima, jeigu neatliekami kokie nors veiksmai, susiję su galimu automobilio remontu. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Aukščiau aptarti ir ištirti įrodymai byloje sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl teismas daro išvadą, kad surinkti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V., veikdamas tyčia, pradūrė tyčia automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abi kairės pusės padangas, tuo padarydamas automobilio savininkui A. J. 14 Eur materialinę žalą.

E. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50³ straipsnį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 115 straipsnyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 50³ straipsnyje numatytą pažeidimą, t. y. tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, už kurio padarymą ATPK buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 28 iki 86 Eur. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 115 straipsnio sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta ATPK 50³ straipsnio sankcijoje, kadangi ANK 115 straipsnyje numatytos nuobaudos – baudos vidurkis yra 60 Eur, o ATPK 50³ straipsnio sankcijoje – 57 Eur. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, E. V. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 50³ straipsnį, neperkvalifikuotinas pagal ANK 115 straipsnį ir teisena vykdytina pagal ATPK.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas turtinis nuostolis neatlygintas), pažeidėjo asmenybę – garbaus amžiaus, dirbantis, nėra duomenų, jog baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. V. skirtina ATPK 50³ straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis negu minimalus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio nuobauda padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad A. J. dėl E. V. kaltų veiksmų patyrė 14 Eur turtinę žalą, kurią jis įpareigotinas atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 50, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje, ir skirti jam 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Iš E. V. priteisti A. J. 14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16063636225 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.