Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, O. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė –1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ UAB civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš O. M. „(duomenys neskelbtini)“ UAB naudai 107,94 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš O. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 186,67 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 67 ct) išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. M. nuteistas už tai, kad jis, 2021 m. gruodžio 30 d. apie 20.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas „(duomenys neskelbtini)“, UAB prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini) , prekybos salėje, matant apsaugos darbuotojai I. N., už drabužių užsikišo butelį romo ,,Bacardi Carta Blanca“ 1 l, 16,99 Eur vertės, du butelius degtinės ,,Ladoga“ 0,5 l, bendros 15,98 Eur vertės, vieną butelį viskio ,,Tullamore Dew“ 0,5 l, 14,99 Eur vertės, bei rankose nešėsi du butelius romo ,,Bacardi Carta Blanca“ 1 l, bendros 33,98 Eur vertės, kuriuos prie išėjimo iš parduotuvės paėmė apsaugos darbuotoja, o po drabužiais paslėptus alkoholinių gėrimų butelius pasišalindamas iš prekybos centro pagrobė, taip „(duomenys neskelbtini)“ UAB padarė 81,94 Eur turtinę žalą.

2. Be to, O. M. nuteistas už tai, kad 2022 m. sausio 31 d. apie 15.30 val. tyčia subraižė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančio tarnybinio automobilio ,,Dacia Duster“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini), variklio dangtį, taip sugadindamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarydamas 515,15 eurų žalą.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad O. M. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo O. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma O. M. apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas O. M. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

10. O. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, jo nusikalstami veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. O. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu. Apeliantas niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog jis yra teistas penkis kartus už įvairaus pobūdžio tiek smurtines nusikalstamas veikas, tiek ir už veikas, susijusias su svetimo turto grobimu. O. M. per vienerius metus administracine tvarka yra baustas dvidešimt septynis kartus už smulkias vagystes, paskirtų baudų nėra sumokėjęs.

11. Nuteistasis skunde teigia, kad būdamas įkalinimo įstaigoje, jis suprato savo elgesio pasekmes, todėl nusprendė gyventi dorai ir daugiau nenusikalsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo teiginiai neduoda pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir skirti nuteistajam kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar bausmės vykdymą atidėti. Kaip jau minėta, O. M. praeityje ne kartą yra teistas, daug kartų administracine tvarka baustas už smulkias vagystes iš parduotuvių. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos įvairios bausmės, už pirmuosius nusikaltimus buvo skirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda, laisvės apribojimo bausmė, vėliau jau skirtos ir griežtesnės – areštas bei terminuotas laisvės atėmimas, jų vykdymą atidedant, tačiau tai jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, dėl ko paskutiniu teismo nuosprendžiu jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantas savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, jo daromi nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog O. M. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, pagrįstai iš O. M. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytų kelių alternatyvių bausmių rūšių parinko pačią griežčiausią – laisvės atėmimą.

12. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant O. M. bausmės dydžius už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė į nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgė į pagrobto turto vertę bei padarytą žalą, ir nustatė nuteistajam mažesnes bausmes, nei numatytos jam inkriminuojamų nusikaltimų straipsnių sankcijose laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Taigi, nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir prašo teismo įvertinti jo pasirengimą ir norą pasitaisyti, tačiau aukščiau aptartas sistemingas nusikalstamų veikų darymas, netinkamas gyvenimo būdas, neduoda pagrindo pasitikėti apeliantu ir daryti išvadą, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ko pagrindu būtų galima paskirti jam mažesnę bausmę nei numato įstatymas už padarytą veiką, ar parinkti kitą, švelnesnę bausmės rūšį.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė ir BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam taikymo galimybės klausimą ir įvertinęs kaltinamojo sistemingai daromas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, bei tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas O. M. jau du kartus buvo taikytas, tačiau tai jam nepadėjo resocializuotis ir gyventi laikantis visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, nematė pagrindo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

14. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam O. M. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jos BK 63 straipsnio taisyklių pagrindu teisingai subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

15. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 83,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo O. M. išlaidas. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo informuotas, jog vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese. Nors O. M. nedirba, legalių pajamų neturi, tačiau jis yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo sveikatos būklę, dėl ko nuteistasis negalėtų dirbti, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, sudarančios 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur 33 ct), kurios atsirado teikiant nuteistajam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš nuteistojo O. M. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. M. apeliacinį skundą atmesti.

priteisti valstybės naudai iš nuteistojo O. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, kurias sudaro 83,33 Eur (aštuoniasdešimt trys Eur 33 ct), susidariusias už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.