- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-608-478-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-2-00040-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas
- Kaltinamasis
- K. J., J. K.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-608-478-2013
Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-65-2-00040-2009-9
2013 m. lapkričio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Rimo Švirino, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, išteisintajam K. J., išteisintųjų K. J. ir J. K. gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J. K. išteisinta pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 206478,24 Lt paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktine J. K., žinodamas, kad J. K. yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2006-02-23 iki 2008-10-16, būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) savininku, siekdamas apgaule J. K. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – VSDF), žinodamas, kad J. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuotos pagal jos draudžiamąsias 2006 metų 1 bei 2 ketvirčio pajamas, 2006-02-23 fiktyviai įdarbino savo sutuoktinę J. K. savo ūkyje juristės pareigose bei nustatė 5000 litų darbo užmokestį, 2006-03-01 įsakymu Nr. 06/03-4 darbo sutartį pakeitė (papildė) ir nustatė 7400 litų darbo užmokestį, 2006-04-01 įsakymu 06/04-05 pakeitė (papildė) darbo sutartį ir nustatė 4000 litų darbo užmokestį, 2006-04-03 užpildė ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 1-ą ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 8452,63 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, 2006-07-04 užpildė ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 2-ą ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 12000 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo;
po to J. K., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2006-08-17 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2006-08-18 sprendimu Nr. 30425 nuo 2006-08-11 J. K. paskyrė 11997,04 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-08-21 pervedė 9090,44 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2006-08-11 iki 2006-12-14;
po to, J. K., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2006-12-06 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2006-10-16, iki vaikui sueis vieneri metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2006-08-18 sprendimu Nr. 30425 už laikotarpį nuo 2006-12-15 iki 2007-10-16 J. K. paskyrė 34907,03 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą pervedė 26393,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą;
po to J. K., įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Valstybės žinios, 2007 m., Nr. 132-5346) redakcijai, pagal kurią motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas pailgintas ir mokamas iki vaikui sueis dveji metai, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2008-01-22 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2006-10-16, iki vaikui sueis dveji metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-01-23 sprendimu Nr. 8.36-763 už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-16 J. K. paskyrė 26554,95 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 20802,27 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, tokiu būdu jis apgaule J. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - VSDF biudžetui priklausančius 56285,96 Lt ir tuo VSDFV biudžetui padarė 56285,96 Lt turtinę žalą, t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., padarymu.
Be to, K. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktine J. K., žinodamas, kad J. K. yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2006-02-23 iki 2008-10-16, būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) savininku, siekdamas apgaule J. K. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – VSDF), žinodamas, kad J. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuotos pagal jos draudžiamąsias 2008 metų 2 bei 3 ketvirčio pajamas, J. K. parašius prašymą ir K. J. 2006-02-23 darbo sutartimi Nr. 01 ją fiktyviai įdarbinus K. J. ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) juristės pareigose, jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-05-30 įsakymu Nr. 08/05-2 J. K. fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu 2008 m. birželio mėnesį nustatyti J. K. darbo užmokestį - 15790 Lt, o sekančių mėnesių - 15000 Lt, 2008-06-30 užpildė ir 2008-07-03 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 2 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, 2008-10-02 užpildė ir 2008-10-03 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 3 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo;
po to, J. K., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustuosius už 2008 metų 2 ir 3 ketvirčius, 2008-10-06 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą Nr. 8.29-3764 skirti motinystės pašalpą, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-10-07 sprendimu Nr. 8.37-3730 nuo 2008-10-06 J. K. paskyrė 27495,80 Lt ir, atskaičius mokesčius, 2008-10-10 bei 2009-01-14 į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21466,71 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2009-02-08;
po to, J. K., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustuosius už 2008 metų 2 ir 3 ketvirčius, 2009-01-08 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2008-11-21, iki vaikui sueis dveji metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2009-01-13 sprendimu Nr. 8.36-1644 už laikotarpį nuo 2009-02-09 iki 2010-11-21 J. K. paskyrė 105523,22 Lt ir, atskaičius mokesčius, iki 2010-12-15 į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 84285,31 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, o Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos 2010-06-01 nutarimu ir Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi laikinai apribojus J. K. nuosavybės teises į gaunamą motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nuo 2010-05-01 mokant motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) trečdalį, nepriskaičiavo 23665,78 Lt ir neišmokėjo 18695,96 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, tokiu būdu jis apgaule J. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - VSDF biudžetui priklausančius 105752,02 Lt bei pasikėsino įgyti 18695,96 Lt, ir tuo VSDFV biudžetui padarė 105752,02 Lt ir pasikėsino padaryti 18695,96 Lt turtinę žalą, t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., padarymu.
Be to, K. J. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktine J. K., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2008-05-30 iki 2008-10-16 būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) savininku, siekdamas apgaule J. K. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, 2006-02-23 su J. K. fiktyviai sudarė darbo sutartį Nr. 01, kurioje nurodė nuo 2006-02-23 J. K. kas mėnesį mokėti 5000 Lt darbo užmokestį, ją patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-03-01 įsakymu Nr. 06/03 J. K. fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 J. K. darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu nuo 2006-03-01 kas mėnesį mokėti jai 7400 Lt darbo užmokestį, 2006-03-01 įsakymą Nr. 06/03 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 J. K. darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-04-01 įsakymu Nr. 06/04 J. K. fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 J. K. darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu nuo 2006-04-01 kas mėnesį mokėti jai 4000 Lt darbo užmokestį, 2006-04-01 įsakymą Nr. 06/04 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 J. K. darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-04-03 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 1 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 8452,63 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2006-04-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-07-04 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 2 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 12000 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2006-07-04 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, taip įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. K. darbą ūkininko K. J. ūkyje ir jos darbo užmokestį, suklastojo tikrus dokumentus: J. K. 2006-02-23 darbo sutartį Nr. 01, 2006-03-01 įsakymą Nr. 06/03, 2006-04-01 įsakymą Nr. 06/04, suklastojo ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-04-03 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02 ir 2006-07-04 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, dėl ko VSDF biudžetui padarė didelės 56285,96 Lt turtinės žalos, t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., padarymu.
Be to, K. J. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad jis, veikdamas išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktine J. K., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2008-05-30 iki 2008-10-16 būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) savininku, siekdamas apgaule J. K. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, J. K. parašius prašymą ir K. J. 2006-02-23 darbo sutartimi Nr. 01 ją fiktyviai įdarbinus K. J. ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) juristės pareigose, jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-05-30 įsakymu Nr. 08/05-2 J. K. fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu 2008 m. birželio mėnesį nustatyti J. K. darbo užmokestį – 15790 Lt, o sekančių mėnesių – 15000 Lt, 2008-05-30 įsakymą Nr. 08/05-2 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 J. K. darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2008-06-30 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 2 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2008-07-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-10-02 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 3 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2008-10-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, taip įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. K. darbą ūkininko K. J. ūkyje ir jos darbo užmokestį, suklastojo tikrus dokumentus: J. K. 2006-02-23 darbo sutartį Nr. 01, 2008-05-30 įsakymą Nr. 08/05-2, suklastojo ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-06-30 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01 ir 2008-10-02 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, dėl ko VSDF biudžetui padarė didelę 105752,02 Lt ir pasikėsino padaryti 18695,96 Lt turtinę žalą. t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., padarymu.
Be to, K. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-03-16, būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) savininku ir kasininku, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apgaulingai, turėdamas tikslą padidinti deklaruojamas iš ūkininko ūkio gaunamas pajamas, 2006-06-08 kvitu Nr. 293348, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 5010 Lt už turguje parduotas salotas, 2006-09-18 kvitu Nr. 293349, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 35000 Lt už turguje parduotą produkciją, 2006-10-20 kvitu Nr. 293350, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 40000 Lt už turguje paduotą produkciją, 2006-11-15 kvitu Nr. 293352, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 10000 Lt už turguje parduotą produkciją, 2007-09-28 kasos pajamų orderiu Nr. 0001, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 44000 Lt už turguje parduotą produkciją, 2007-10-31 kasos pajamų orderiu Nr. 0002, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 39500 Lt už turguje parduotą produkciją, 2008-09-30 kasos pajamų orderiu Nr. 0003, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 44187 Lt už turguje parduotą produkciją, 2008-10-31 kasos pajamų orderiu Nr. 0004, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 50535 Lt už turguje parduotą produkciją, įformino faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, kadangi pagal balansus ir apyvartos balansus ūkininko ūkyje užauginta produkcija neįforminta dokumentais, žemės ūkio technikos neturėjo, paslaugos, susijusios su žemės ūkio darbais, registruose neapskaitytos, sėklos ir trąšos, reikalingos produkcijos užauginimui, nepirktos ir registruose neapskaitytos, Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. XI-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 3 d. „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą daro dvejybinį įrašą“, bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“ 2 skyriaus „Ūkinių operacijų dokumentavimas“ 11 d. „Parduodami savo užaugintą produkciją turguje, ūkininkai gali sudaryti Produkcijos pardavimo rinkoje žiniaraštį (1 priedas) arba kitą laisvos formos dokumentą. Esant didelėms pardavimo apimtims, vieną žiniaraščio lapą reikėtų skirti vienai produkcijos rūšiai, pvz., pienui. Tuomet ūkininkas turės sukaupęs duomenis ne tik apie turguje per mėnesį parduotus kiekius, bet ir apie gautas pajamas pagal produkcijos rūšis. Jei pardavimo apimtys nedidelės ir ūkininkas nepageidauja sukaupti informacijos apie parduotą kiekį ir pajamas pagal produkcijos rūšis, jis gali viename žiniaraštyje registruoti visą per mėnesį parduotą produkciją. Žiniaraštis skirtas mėnesiui, tačiau įrašai jame turi būti atliekami tą dieną, kai produkcija buvo parduota“, taip apgaulingai tvarkė K. J. ūkininko ūkio apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininko K. J. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-03-01, t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. 1 d., padarymu.
J. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktiniu K. J., žinodama, kad yra nėščia, ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš VSDF biudžeto, žinodama, kad jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuotos pagal jos draudžiamąsias 2006 metų 1 ir 2 ketvirčio pajamas, būdama K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) partnere, 2006-02-23 parašė prašymą ir pasirašė darbo sutartį Nr. 01, kuria K. J. buvo fiktyviai įdarbinta K. J. ūkio juristės pareigose ir jai nustatytas 5000 litų darbo užmokestis, 2006-03-01 ūkininko K. J. įsakymu Nr. 06/03-4 darbo sutartis buvo pakeista (papildyta) ir nustatytas 7400 litų darbo užmokestis, 2006-04-01 įsakymu 06/04-05 darbo sutartis buvo pakeista (papildyta) ir nustatytas 4000 litų darbo užmokestis, kuris faktiškai nebuvo mokamas;
po to ji, K. J. pateikus VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-04-03 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 1 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 8452,63 Lt, ir 2006-07-04 pateikus pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 2-ą ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 12000 Lt, nors realiai J. K., su kuria buvo sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešimuose nurodytais ketvirčiais atlyginimo nemokėjo, 2006-08-17 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2006-08-18 sprendimu Nr. 30425 nuo 2006-08-11 J. K. paskyrė 11997,04 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-08-21 pervedė 9090,44 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2006-08-11 iki 2006-12-14;
po to, ji, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2006-12-06 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2006-10-16, iki vaikui sueis vieneri metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2006-08-18 sprendimu Nr. 30425 už laikotarpį nuo 2006-12-15 iki 2007-10-16 J. K. paskyrė 34907,03 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 26393,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą;
po to ji, įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Valstybės žinios, 2007 m. Nr. 132-5346) redakcijai, pagal kurią motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas pailgintas ir mokamas iki vaikui sueis dveji metai, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2008-01-22 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, už vaiką, gimusį 2006-10-16, iki vaikui sueis dveji metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-01-23 sprendimu Nr. 8.36-763 už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-16 J. K. paskyrė 26554,95 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 20802,27 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančius 56285,96 Lt ir tuo VSDFV biudžetui padarė 56285,96 Lt turtinę žalą, t. y. J. K. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., padarymu.
Be to, J. K. buvo kaltinama dar ir tuo, kad, veikdama išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktiniu K. J., žinodama, kad yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – VSDF), žinodama, kad jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuotos pagal jos draudžiamąsias 2008 metų 2 bei 3 ketvirčio pajamas, K. J. 2006-02-23 darbo sutartimi Nr. 01 ją fiktyviai įdarbinus K. J. ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) juristės pareigose, 2008-05-30 įsakymu Nr. 08/05-2 fiktyviai nustačius 2008 m. birželio mėnesį jos darbo užmokestį – 15790 Lt, o sekančiais mėnesiais – 15000 Lt, jos 2006-02-23 darbo sutartyje Nr. 01 įrašius apie tai pakeitimą (papildymą), bei VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-07-03 pateikus 2008-06-30 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01, kuriame K. J. melagingai nurodė, kad 2008 metų 2 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, 2008-10-03 pateikus 2008-10-02 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, kuriame K. J. melagingai nurodė, kad 2008 metų 3 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr 01, pranešimuose nurodytais ketvirčiais atlyginimo nemokėjo, ji, pasinaudodama šiais K. J. pateiktais melagingais duomenimis, 2008-10-06 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą Nr. 8.29-3764 skirti motinystės pašalpą, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-10-07 sprendimu Nr. 8.37-3730 nuo 2008-10-06 J. K. paskyrė 27495,80 Lt ir, atskaičius mokesčius, 2008-10-10 bei 2009-01-14 į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21466,71 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2009-02-08;
po to, ji, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustuosius už 2008 metų 2 ir 3 ketvirtį, 2009-01-08 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2008-11-21, iki vaikui sueis dveji metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2009-01-13 sprendimu Nr. 8.36-1644 už laikotarpį nuo 2009-02-09 iki 2010-11-21 J. K. paskyrė 105523,22 Lt ir, atskaičius mokesčius, iki 2010-12-15 į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 84285,31 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą o Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos 2010-06-01 nutarimu ir Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi laikinai apribojus J. K. nuosavybės teises į gaunamą motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nuo 2010-05-01 mokant motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) trečdalį, nepriskaičiavo 23665,78 Lt ir neišmokėjo 18695,96 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančius 105752,02 Lt bei pasikėsino įgyti 18695,96 Lt, ir tuo VSDFV biudžetui padarė 105752,02 Lt ir pasikėsino padaryti 18695,96 Lt turtinę žalą, t. y. J. K. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., padarymu.
Be to, ji buvo kaltinama dar ir tuo, kad veikdama išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktiniu K. J., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, būdama K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) partnere, siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, 2006-02-23 parašė prašymą ir pasirašė fiktyvią darbo sutartį Nr. 01, kurioje K. J., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, nurodė nuo 2006-02-23 kas mėnesį jai mokėti 5000 Lt darbo užmokestį, ją patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-03-01 įsakymu Nr. 06/03 jai fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu nuo 2006-03-01 kas mėnesį mokėti jai 7400 Lt darbo užmokestį, 2006-03-01 įsakymą Nr. 06/03 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-04-01 įsakymu Nr. 06/04 jai fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu nuo 2006-04-01 kas mėnesį mokėti jai 4000 Lt darbo užmokestį, 2006-04-01 įsakymą Nr. 06/04 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-04-03 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 1 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 8452,63 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2006-04-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-07-04 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 2 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 12000 Lt, nors realiai J. K. , su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2006-07-04 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, taip įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. K. darbą ūkininko K. J. ūkyje ir jos darbo užmokestį, suklastojo tikrus dokumentus: J. K. 2006-02-23 darbo sutartį Nr. 01, 2006-03-01 įsakymą Nr. 06/03, 2006-04-01 įsakymą Nr. 06/04, suklastojo ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-04-03 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02 ir 2006-07-04 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, dėl ko VSDF biudžetui padarė didelės 56285,96 Lt turtinės žalos, t. y. J. K. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., padarymu.
Be to, ji kaltinama dar ir tuo, kad, veikdama išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktiniu K. J., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, būdama K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) partnere, siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, jai parašius prašymą ir K. J. 2006-02-23 darbo sutartimi Nr. 01 ją fiktyviai įdarbinus K. J. ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) juristės pareigose, K. J., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-05-30 įsakymu Nr. 08/05-2 jai fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu 2008 m. birželio mėnesį nustatyti jos darbo užmokestį - 15790 Lt, o sekančių mėnesių - 15000 Lt, 2008-05-30 įsakymą Nr. 08/05-2 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2008-06-30 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 2 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2008-07-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-10-02 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 3 ketvirtį J. K. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai J. K., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2008-10-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, taip įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. K. darbą ūkininko K. J. ūkyje ir jos darbo užmokestį, suklastojo tikrus dokumentus: J. K. 2006-02-23 darbo sutartį Nr. 01, 2008-05-30 įsakymą Nr. 08/05-2, suklastojo ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-06-30 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01 ir 2008-10-02 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, dėl ko VSDF biudžetui padarė didelę 105752,02 Lt ir pasikėsino padaryti 18695,96 Lt turtinę žalą, t. y. J. K. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Raulynaitienė prašo Kauno apylinkės teismo 2013-04-30 nuosprendį panaikinti, priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį:
K. J. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:
- pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 metus laisvės atėmimo;
- pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 metus laisvės atėmimo;
- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto;
- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto;
- pagal LR BK 222 straipsnio1 dalį – 2 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant (LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą keičiant į vieną laisvės atėmimo dieną) ir paskirti galutinę bausmę – 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje;
J. K. pripažinti kalta, įvykdžius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:
- pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metus 6 mėn. laisvės atėmimo;
- pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metus 6 mėn. laisvės atėmimo;
- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto;
- pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant (LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą keičiant į vieną laisvės atėmimo dieną) ir paskirti galutinę bausmę 6 m. laisvės atėmimo. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltimams tirti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: dokumentų kopijas palikti saugoti baudžiamojoje byloje; originalus grąžinti juos pateikusiems asmenims; kompiuterius grąžinti kaltinamiesiems.
Žemesnės instancijos teismas
VSDF 206478,24 Lt civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir solidariai priteisti šią sumą iš abiejų kaltinamųjų.
Vadovaujantis LR BK 72 straipsniu, kaltinamosios J. K. socialinio draudimo įmokas VSDFV Kauno skyriui pripažinti piniginėmis lėšomis, panaudotomis nusikalstamai veikai įvykdyti, ir konfiskuoti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, informuotis savivaldybę ir vaikų teisės tarnybą.
Skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius LR BPK 20 str. pažeidimus, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismas, pažeisdamas LR BPK 20 str. reikalavimus (įrodymus vertinti visus kartu, o ne atsietai vieną nuo kito), nepagrįstai neįvertino liudytojų S. A. ir K. M. parodymų, nesirėmė specialistų išvadų Nr. 5-2/95 ir Nr. 5-2/105 duomenimis. Teismas, pažeisdamas minėto įstatymo reikalavimus (vieniems įrodymams suteikiant viršenybę prieš kitus), priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teikė prioritetą kaltinamųjų K. J. ir J. K. parodymus patvirtinantiems suinteresuotų asmenų R. J., R. V., R. P., R. M., A. N. ir A. K. parodymams, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs, nekonkretūs, nelogiški, prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, bei nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teismas nepagrindė, kodėl vienais liudytojų parodymais rėmėsi, o kitais - ne. Be to, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai nemotyvavo K. J. išteisinimo pagal LR BK 222 str. 1 d. ir nenurodė, kuo grindžia savo išvadas dėl minėtos nusikalstamos veikos požymių K. J. veiksmuose nebuvimo.
Prokurorės nuomone tiek K. J., tiek J. K. kaltė dėl sukčiavimo įrodyta. Apgaulė tiek J. K., tiek K. J. veiksmuose pasireiškė tuo, jog VSDFV Kauno skyriui K. J. sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. K. 2006 m. I ir II ketvirtį bei 2008 m. II ir III ketvirtį realiai gautą darbo užmokestį, o tuo pasinaudojusi, J. K. gavo motinystės (tėvystės) pašalpą, kurios, būdama K. J. ūkininko ūkio partnere ir dirbusi pagal verslo liudijimą, nebūtų galėjusi gauti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai kaltininkas sukčiavimo būdu siekia gauti atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2012, 2K-38/2011, 2K-331/2011, 2K-448/2010, 2K-606/2010). Jeigu kaltininkas fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei VSDFV pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Nors K. J. ir J. K. dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų kaltais neprisipažino, tačiau jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog išteisintųjų parodymai neparemti objektyviais duomenimis, prieštarauja byloje surinktų ir teismo posėdžių metu ištirtų duomenų visumai: liudytojų S. A. ir K. M. parodymams, 2010-06-14 specialisto išvadai Nr. 5-2/95 ir 2011-06-22 specialisto išvadai Nr. 5-2/105 bei teisminio nagrinėjimo metu specialisčių R. P. ir G. A. pateiktiems parodymams, taip pat liudytojos S. B. parodymams bei kitai rašytinei bylos medžiagai.
Apeliantės įsitikinimu, šioje byloje nustatyta, kad 2005-08-04 ūkininko K. J. sutuoktinė J. K. parašė prašymą ir pateikė Kauno r. žemės ūkio skyriaus vedėjui dėl jos įregistravimo Ūkininkų ūkio registre ūkininko K. J. ūkio partnere. Tą pačią dieną J. K. buvo įregistruota ūkininko K. J. ūkio partnere. Aukščiau nurodytose specialisto išvadose konstatuota, jog iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad ūkininko ūkį įsiregistravęs K. J. nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 pagal Kauno apskrities VMI 2004-12-29 išduotą verslo liudijimą Nr. V 0228121 vykdė kaimo turizmo paslaugų veiklą Kauno r., (duomenys neskelbtini), sutuoktinės vardu registruotoje sodyboje ir prašyme dėl verslo liudijimo išdavimo nurodė, kad veikloje dalyvaus šeimos narys J. K.. 2006-2008 metais ūkininkas K. J. Kauno apskrities VMI deklaravo, kad gavo neapmokestinamų pajamų iš ūkininko ūkio vykdomos veiklos 2006 metais – 90010 Lt, 2007 metais – 83500 Lt, 2008 metais – 94722 Lt. Kadangi J. K. 2005-08-04 įregistruota ūkininko K. J. ūkio partnere, todėl vadovaujantis LR ūkininko ūkio įstatymo (1999 m. gegužės 4 d. Nr. VIII-1159) 5 straipsnio „Darbo ir turtiniai santykiai“ 2 dalimi: „Ūkininkas su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre, ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro“, K. J. su partnere J. K. dėl ūkyje atliekamų darbų darbo sutarties (įdarbinant J. K. juriste) sudaryti negalėjo (2011-06-22 specialisto išvada Nr. 5-2/105 dėl ūkininko K. J. ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-03-01) (b. l. 9–32, t. 7), o tam, kad sudaryti sutartį, turėjo nutraukti partnerystę (tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta specialistė G. A.). Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį „Ūkininkas ir jo partneriai, nurodyti Ūkininkų ūkių registre, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiasi savanoriškai, o sveikatos draudimu – privalomai“, todėl J. K., būdama ūkininko ūkio partnere, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialiniu draudimu nebuvo apdrausta. Teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į šiuos specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis ir nepagrįstai rėmėsi LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymu K. J., kaip kaltinamųjų kaltę paneigiančiu įrodymu, kuriame paneigti specialisto išvados teiginiai (b. l. 111, t. 4), kad Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „ūkininkas su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre ir talkininkais, darbo sutarčių nesudaro“. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodoma, kad įstatymas sudaro galimybę su nurodytais asmenimis dirbti nesudarius darbo sutarčių, tačiau šalims susitarus ir joms pageidaujant, sudaryti darbo sutartis įstatymas nedraudžia, atkreipiant dėmesį, kad tai buvo nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Pažymėtina, kad specialisto išvada yra rengiama ir pateikiama atsižvelgiant į 2010 m. rugpjūčio 12 d. FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-73 patvirtintas FNTT prie LR VRM specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimo nuostatas bei baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas, o pateiktas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas yra tik rekomendacinio pobūdžio, taip pat šis atsakymas buvo detaliai įvertintas specialistės, pateikusios 2011-06-22 specialisto išvadą Nr.5-2/105.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, bylos duomenimis nustatyta (VĮ Registrų centro Kauno filialo, Kauno apskrities VMI duomenys), kad J. K., būdama ūkininko K. J. ūkio partnere, taip pat vykdė kaimo turizmo ir patalpų nuomos veiklą pagal verslo liudijimą nuo 2005-04-24 jos vardu registruotoje sodyboje Kauno r., (duomenys neskelbtini); nuo 2005-02-18 iki 2009-12-31 J. K. parašė septynis prašymus Kauno apskrities VMI dėl verslo liudijimo išdavimo apgyvendinimo ir kaimo turizmo paslaugų teikimui ir nurodė, kad verslą vykdys minėtoje sodyboje. Pagal šiuos prašymus Kauno apskrities VMI J. K. išdavė 8 verslo liudijimus. J. K., dirbdama pagal verslo liudijimus, Kauno apskrities VMI pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose įrašė, kad iš veiklos pagal verslo liudijimus, t. y. iš apgyvendinimo ir kaimo turizmo paslaugų, gavo pajamų: 2006 m. – 95000 Lt, 2007 m. – 85000 Lt, 2008 m. – 83540 Lt, 2009 m. – 99440 Lt, tačiau J. K., dirbusi pagal verslo liudijimą ir registruota ūkininko K. J. ūkio partnere, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialiniu draudimu nebuvo apdrausta (LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 4 str. 1 d.; LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 redakcija) 4 str. 1 d.).
Skunde teigiama, jog J. K. teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą įgavo tik po to, kai 2006-02-23 ji buvo įdarbinta K. J. ūkyje juristės pareigose. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad tarp J. K. ir K. J. darbo santykiai atsirado žymiai anksčiau, nei ji sužinojo apie nėštumą, būtent 2005-08-04, kai J. K. kreipėsi į Kauno rajono žemės ūkio skyrių, prašydama ją įregistruoti ūkininko K. J. ūkio partnere, o darbo sutartis tarp jų sudaryta 2006-02-23, tačiau iš byloje esančių J. K. medicininių dokumentų: 2005-04-12 gydytojos akušerės-ginekologės N. V. pažymos (kad 2005-04-12 į ją kreipėsi J. K., kuri nurodė, kad nustojo vartoti kontraceptikus, nes rudenį norėtų pastoti); 2006-03-22 šeimos gydytojo siuntimo, kuriame nurodyta, kad J. K. yra nėščia, nėštumas devynių savaičių; pažymos apie ultragarsą, kurioje nurodyta, kad tiriant ultragarsu konstatuota, jog 2006-03-28 J. K. nėštumas atitinka dešimt savaičių) nustatyta, kad J. K. buvo įdarbinta K. J. ūkyje juristės pareigose jau būdama nėščia. Be to, iš J. K. medicininių dokumentų matyti, kad 2008-05-28 J. K. atliktas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtino, kad J. K. antras nėštumas - trylika savaičių. 2008 m. birželį J. K. grįžo į darbą iš vaiko auginimo atostogų anksčiau, nesukakus vaikui dviem metams, ir nors J. K. parodė, kad grįžo į darbą anksčiau ne todėl, kad laukėsi antro vaiko, o todėl, kad reikėjo kuo greičiau parengti verslo planą, tačiau būtent pagal 2008 m. birželio, liepos mėn. jai mokėtą atlyginimą turėjo būti paskaičiuota ir išmokama motinystės pašalpa už antrą vaiką.
Byloje nustatyta, kad 2006-02-22 ūkininko sutuoktinei ir partnerei J. K. parašius prašymą ūkininko K. J. ūkiui dėl priėmimo į darbą juristės pareigoms nuo vasario 23 dienos, 2006-02-23 ūkininkas K. J. parašė įsakymą Nr.06/01 dėl J. K. priėmimo į darbą juristės pareigoms nuo 2006-02-23, mokant 5000 Lt atlyginimą, ir tą pačią dieną surašė ir pasirašė darbo sutartį Nr. 01, kurioje įrašė darbo užmokestį 5000 Lt, išbandymo laikotarpio nėra, nustatyta darbo dienos trukmė 8 val. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. K. (duomenys neskelbtini) universitete pagrindinių studijų teisės programą baigė 2008 metais ir bakalauro diplomas jai buvo išduotas tik 2008-06-02, todėl ji neturėjo reikiamo išsilavinimo juristo darbui atlikti.
Skunde pažymima, kad motinystės pašalpų apskaičiavimui buvo naudotas 2006 m. pirmo ketvirčio (8452,63 Lt) J. K. darbo užmokestis, o gimus vaikui, motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimui buvo naudojamas antro ketvirčio (12000 Lt) darbo užmokestis. J. K. motinystės pašalpa už antrą vaiką buvo paskaičiuota iš 2008 m. antrą ketvirtį ūkininko K. J. ūkyje priskaičiuoto ir deklaruoto 15000 Lt darbo užmokesčio ir 7237,47 Lt pašalpos, priskaitytos iš VSDF biudžeto lėšų. Tuo tarpu ūkininko K. J. įsakymu J. K. sumažintas atlyginimas nuo 2006-07-01 iki minimalios mėnesinės algos (600 Lt) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimui pagal tuo metu galiojusius Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų skaičiavimo nuostatus nebuvo naudojamas. J. K., kaip ūkininko ūkio partnerė ir dirbanti pagal jai išduotą verslo liudijimą, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialiniu draudimu nebuvo apdrausta, todėl 2006-02-23 ūkininkas K. J. su sutuoktine J. K. surašė darbo sutartį (pastarajai jau būnant nėščiai) ir savo įsakymais paskyrė didelius atlyginimus (5000 Lt, 7400 Lt, 15000 Lt, 15790 Lt) tik tais mėnesiais, kurie bus naudojami motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimui, taip sudarydamas sąlygas, kad sutuoktinei būtų paskirtos ir mokamos maksimalios motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, o nuo 2006-07-01 K. J. sutuoktinei atlyginimą sumažino ne dėl apyvartinių lėšų ir darbo apimties sumažėjimo, nes tai dokumentais pagrįsta nebuvo, o todėl, kad iš šio atlyginimo nebuvo skaičiuojamos pašalpos. Skunde pažymima, jog K. J. jo ūkininko ūkyje deklaruotų pajamų uždirbimui (pagal tyrimo metu pateiktus dokumentus) kitų darbuotojų, išskyrus J. K., nesamdė, su jais darbo sutarčių nesudarė ir atlyginimo jiems nemokėjo, o J. K. išėjus nėštumo (gimdymo) ir vaiko auginimo atostogų, kitas juristas į darbą priimtas nebuvo (tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir specialistės G. A. bei R. P.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ūkininko K. J. ūkis vykdė veiklą, kadangi K. J. ūkinė veikla, iš kurios gauti pinigai tariamam J. K. atlyginimui mokėti, nepagrįsta objektyviais, neginčijamais duomenimis. Specialisčių išvadose konstatuota, kad kasos dokumentais nėra fiksuota, kad ūkininkas K. J. mokėjo turgaus rinkliavos mokestį ar samdė transporto priemones produkcijos nuvežimui į turgų. Technika, skirta žemės dirbimui, ar jos nuoma, sėklos, trąšos ir kitos priemonės, reikalingos žemės dirbimui, ūkininko ūkio apskaitos registruose neapskaityti. FNTT specialisto išvadose nurodyta, kad K. J. ūkyje visiškai nėra dokumentų, grindžiančių ir įrodančių, kad gautos pajamos galėjo būti iš K. J. ūkininko ūkio, taip pat visiškai nėra dokumentų, grindžiančių ir įrodančių, kad gautoms pajamoms buvo patirtos sąnaudos, kadangi tyrimui nepateikti produkcijos pardavimo rinkoje žiniaraščiai ar kiti laisvos formos dokumentai apie ūkininko ūkyje užaugintą ir parduotą produkciją turguje pagal dienas ir mėnesius ar metus. Ūkininkas K. J. duomenų apie ūkyje užaugintą ir parduotą produkciją turguje neįforminęs apskaitos dokumentais, žemės ūkio technikos ar jos nuomos, sėklos bei trąšų neapskaitęs ūkio apskaitos registruose ir nepateikęs jų pirkimą pateisinančių dokumentų, nors ūkio balansus už 2007 ir 2008 metus pateikė SEB Vilniaus bankui, nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies bei LR žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“ 2 skyriaus 2 dalies ir 11 dalies nuorodomis. Kadangi pagal tyrimui pateiktus apyvartos balansus ūkininko ūkyje (2,75 ha) užauginta produkcija nebuvo apskaityta, paslaugos, susijusios su žemės ūkio darbais, registruose neapskaitytos, sėkla ir trąšos, reikalingos produkcijos užauginimui, nepirktos ir registruose neapskaitytos, o Kauno r. savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius informavo, kad K. J. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų neteikia, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ūkininko K. J. 2006-2008 metais deklaruotų pajamų pagrįstumo. Teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į specialisto išvadoje užfiksuotus faktus, ir nurodė, kad tokias išvadas paneigia LR žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266, siekiant sudaryti ūkininkams palankesnes sąlygas ūkio veiklos buhalterinei apskaitai tvarkyti, patvirtintos „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“ rekomendacijos. Šiomis rekomendacijomis gali vadovautis ūkininkai, pretenduojantys gauti ES struktūrinių fondų ir kitą investicinę paramą, taip pat parama neketinantys naudotis ūkininkai (2 straipsnis). 3 straipsnyje nurodyta, kad supaprastintosios apskaitos sistemos esmę sudaro tai, kad visi duomenys joje registruojami paprastuoju įrašu, t. y. nenaudojant buhalterinių sąskaitų ir nedarant dvejybinio įrašo. Rekomendacijų 13 straipsnyje nurodyta, kad gavus grynuosius pinigus už parduotą produkciją, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, išnuomotą žemę, pastatus, mašinas ir kitą turtą, paėmus grynuosius pinigus iš sąskaitos banke ir kitais grynųjų pinigų gavimo atvejais, kai ūkininkas neturi kitų įmonių ar asmenų išrašytų pinigų gavimą pateisinančių dokumentų, surašomas Pinigų priėmimo kvitas arba Kasos pajamų orderis. Šiuos dokumentus apie gautas pajamas ūkininkas K. J. pildė, jas deklaravo. Tačiau teismas neįvertino to, kad ūkininkas K. J. teikė paraiškas SEB bankui dėl paskolos gavimo, todėl jis privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. Tai pažymėjo ir specialistė išvadoje 2011-06-22 Nr.5-2/105.
Be to, iš liudytojų S. A. ir K. M., kurių gyvenamoji vieta yra greta K. J. tariamai dirbtos žemės, iš kurios, pasak K. J., jis gavo pajamas, parodymų matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta, priklausė K. J., nebuvo dirbamas. Liudytojas K. M. parodė, kad iki 1992 m. gyveno ir nuo 2005 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Prie jo sodybos jo tėvams priklauso apie 5-6 ha žemės. Su jo tėvų žeme ribojasi apie 2 ha sklypas, kurio šeimininkų šiame sklype nėra matęs. Minėtas sklypas visada buvo apleistas, jo niekas nedirbo, jokios daržovės po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo jame nebuvo auginamos. Iš K. M. parodymų matyti, kad tik pastaraisiais metais jo brolis R. M. išdirbo minėtą žemę. Šių liudytojų parodymai atitinka 2010-06-14 ir 2011-06-22 specialistų išvadose Nr. 5-2/95 ir 5-2/105 nustatytus duomenis, todėl netikėti jų parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo.
Apeliantės įsitikinimu, teismas, konstatuodamas, kad ūkininko K. J. ūkis vykdė veiklą, nepagrįstai rėmėsi liudytojų R. J., R. V., R. P., R. M., A. N. bei A. K. parodymais. Nors liudytojas R. M. ir parodė, kad jo žemė ribojasi su K. J. žeme, kurią K. J. dirbo 2005-2008 m. ir augino grūdines kultūras, o jis K. J. padėjo, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi liudytojo R. M. parodymai prieštarauja jo brolio, liudytojo K. M., kuris nuolat nuo 2005 m. gyvena (duomenys neskelbtini), parodymams, kurie patvirtina kitus byloje surinktus duomenis. Nors liudytoja R. V. parodė, jog jai K. J. pasakojo, kad augina grūdus, kad įsigijo darbininkę, kad pastarojo vaikai ir žmona aprūpinti, gauna didelį atlyginimą, kad K. J. rodė užaugintus grūdus, davė bulvių, tačiau šios liudytojos parodymai neinformatyvūs, nekonkretūs, be to, pagal K. J. ūkininko ūkio pateiktus dokumentus, tai K. J. ūkininko ūkyje apskaityta nebuvo, pati liudytoja dirbamos žemės nematė, dirbančios J. K. taip pat nematė. Nors liudytojas R. J., kuris yra K. J. brolis, parodė, kad K. J. užsiėmė sodininkyste ir grūdininkyste, jam žinoma, kad K. J. savo žemėje augina grūdines kultūras, matė pas jį obuolius, parodė, kad tai galėjo būti 2007-2008 metais, remtis jo parodymais nėra pagrindo. Vėliau jis jau parodė, kad K. J. pats asmeniškai nesėjo ir nearė, jam K. J. sakė, kad atvažiavo kombainas ir viską nukūlė, tačiau tokia kalba buvo apie 2005 m. Liudytojo R. J. parodymai nekonkretūs, pats šių aplinkybių nematė, tai K. J. ūkininko ūkio buhalteriniuose dokumentuose neatspindėta. Liudytojų A. N., K. K., R. P. parodymai taip pat nenuoseklūs, nekonkretūs, neparemti kita bylos medžiaga, prieštarauja 2011-06-22 specialisto išvadoje Nr.5-2/105 nurodytoms aplinkybėms. Nors liudytojas R. P. ir parodė, kad jis panaudos sutartimi išnuomojo K. J. sodą, sutarties pats neturi, matė, kad K. J. jo sode samdė žmones, tačiau jo parodymai nenuoseklūs, nekonkretūs. Jis nenurodė nei kiek žmonių, nei kada matė; šių aplinkybių išteisintieji ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009-09-25, o šios ūkinės operacijos nėra atspindėtos ir K. J. ūkininko ūkio buhalteriniuose dokumentuose bei prieštarauja 2010-06-14 ir 2011-06-22 specialisto išvadose Nr. 5-2/95 ir Nr. 5-2/105 nustatytiems faktams. Skunde taip pat pabrėžiama, kad liudytojai R. J., R. V., R. P., R. M., A. N. ir A. K. buvo iškviesti tik teisminio nagrinėjimo metu, išteisintųjų prašymu, nors ikiteisminio tyrimo metu nei vienas iš išteisintųjų šių liudytojų, kaip asmenų, galinčių pagrįsti atliktus darbus K. J. ūkyje, nenurodė. 2010-03-25 K. J. pateikė K. J. ūkininko ūkio dokumentus, tarp kurių nebuvo su R. P. sudaryta panaudos sutartis ar ūkinių santykių su R. J. bei R. M. dokumentų. Šios sutartys nerastos ir 2011-01-12 kratos K. J. namuose metu. Panaudos sutartis pateikta tik teismo posėdžio metu. Be to, pats K. J. apie panaudos sutartį su R. P. bei obuolių auginimą net neužsiminė, ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad būtų auginęs grūdus, teigė, jog augino daržoves. Pažymėtina, kad K. J. ūkyje obuoliai, grūdai apskaityti nebuvo, ūkininko K. J. kasos knygoje pajamos nurodomos tik už salotas ir žemės ūkio produkciją. Tačiau teismas nuosprendyje nei liudytojų prieštaringų parodymų, nei 2010-06-14 ir 2011-06-22 specialisto išvadose Nr.5-2/95 ir 5-2/105 nustatytų faktų neįvertino. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog byloje buvo nustatyta, kad iš ūkininko K. J. ūkio kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos buvo apmokėta paslaugų tiekėjams už telekomunikacijos paslaugas, apsaugą (ištisus metus), interneto paslaugas ir šiukšlių išvežimą 2006 m. – 6733 Lt, 2007 m. – 7493 Lt, 2008 m. – 8543 Lt, tačiau tyrimui nepateikti dokumentai apie patirtas sąnaudas, susijusias su žemės dirbimu, augalų priežiūra, technikos nuoma, sėklos įsigijimu ir išaugintos produkcijos pardavimu. Remiantis liudytojo R. B. parodymais ir kitais bylos duomenimis, apsaugos, telekomunikacijų, interneto ir šiukšlių išvežimo paslaugos galėjo susidaryti dėl kaimo turizmo sodybos apsaugos ir kaimo turizmo paslaugų teikimo pagal verslo liudijimus. Be to, iš specialisto išvados matyti, kad įvertinus K. J. buhalterinis dokumentus, nėra dokumentų, kurie patvirtintų J. K. darbą, atliktą K. J. ūkininko ūkyje, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių, kad darbo užmokestis žiniaraščiuose jai buvo apskaičiuotas už jos atliktą darbą. Kad darbas turi būti ne tik dokumentuotas, tačiau realiai atliktas, pagrįstas rezultatais, konstatuojama ir teismų praktikoje (LAT nutartis Nr. 2K-38/2011, 2011-02-15). Nors 2006-02-23 ūkininkas K. J. parašė įsakymą Nr. 06/02 dėl juristei J. K. darbo krūvio nustatymo, kuriame įrašė, kad jis J. K. įpareigoja atstovauti įmonę visais darbo klausimais su visomis institucijomis, tačiau tuo pat metu ūkininko ūkio vardu išduoto įgaliojimo J. K. tvarkyti ūkininko ūkio klausimus nepateikė. Ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė pats K. J. (jo parašai kasos knygose, kasos dokumentuose ir kituose registruose bei teiktose ataskaitose mokesčių inspekcijai ir Sodrai). Tuo tarpu J. K. savo sutuoktiniui surašė net du įgaliojimus (2005-11-11, galioja iki 2015-11-11, ir 2008-08-04, galioja iki 2015-08-04), kuriais K. J. įpareigojo tvarkyti savo indėlius bankuose, disponuoti atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, jos vardu rašyti pareiškimus, atstovauti Sodroje, mokesčių inspekcijoje, teismuose ir spręsti visus teisinius klausimus, sudaryti sutartis su advokatais ir kita. Už kokį darbą J. K. buvo mokamas atlyginimas, nenustatyta, kadangi tai nėra atspindėta buhalterinės apskaitos dokumentuose. 2010-09-15 K. J. pateikė dokumentų rinkinius, kuriuos pavadino verslo plėtros planais, tačiau jie pateikti tik po to, kai 2010-07-01 J. K. įteiktas pirmasis pranešimas apie įtarimą. Be to, iš prie 2011-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-137(11) pridėto CD, kuriame yra J. nešiojamo kompiuterio „MacBookAir“ kieto disko ir stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko kietojo disko atstatyti dokumentai, kurie apžiūrėti 2012-01-16 apžiūros protokolu, matyti, kad išteisintųjų nurodomi verslo planai, teisinių aktų sąvadai, kiti dokumentai sukurti po 2010-07-01, t. y. po to, kai J. K. jau buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Iš tyrimui pateiktų dokumentų, kurie nurodyti specialisto išvadose, matyti, kad J. K. rašė raštus, sudarė sutartis ne kaip K. J. ūkininko ūkio juristė, o kaip fizinis asmuo, dirbdama pagal jai išduotą patentą kaimo turizmo verslui. Liudytojas A. G. taip pat parodė, kad su J. K. bendravo dėl kaimo turizmo plėtros, t. y dėl tos veiklos, kuriai pastaroji turėjo įsigijusi verslo liudijimą. Sutartis buvo pasirašyta su J. K., kaip su fiziniu asmeniu, o ne su K. J. ūkininko ūkio juriste. Be to, pažymėtina, kad K. J. VSDFV Kauno skyriui, atliekančiam patikrinimą dėl J. K. draudžiamųjų pajamų pagrįstumo, nepateikė dokumentų, įrodančių priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų pagrįstumą (2009-09-23 raštas Nr.(10.1)10.V-14695).
Prokurorės įsitikinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir suformuluotus kaltinimus galima konstatuoti, kad J. K. nedirbo, nėra duomenų apie J. K. realiai K. J. ūkyje atliktą darbą, rezultatus, darbo metodus, formas ir pan., išteisintieji J. K. darbo rezultatų nepagrindė, taip pat nepateikė dokumentų, įrodančių K. J. ūkininko ūkio pajamų pagrįstumą. Pačių išteisintųjų parodymai vertintini kritiškai, jų parodymai yra akivaizdžiai nelogiški, prieštaringi, klaidinantys teismą, nenuoseklūs. Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis, į tai, kad tiriamuoju laikotarpiu J. K. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, t. y. teikė kaimo turizmo ir patalpų nuomos paslaugas savo vardu registruotoje sodyboje, šių paslaugų teikimui darbuotojų nesamdė ir tuo pačiu metu surašė du įgaliojimus savo vyrui, konstatuotina, kad J. K. ūkininko ūkyje nedirbo, o vykdė veiklą savo vardu registruotoje sodyboje. Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina J. K. fiktyvaus įdarbinimo faktą. Todėl skundžiamame nuosprendyje nurodytas teiginys, kad bylos duomenimis nepaneigta, kad J. K. darbo krūvis nepadidėjo ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad J. K. darbo užmokestis buvo padidintas nepagrįstai, niekuo neparemtas, kadangi kaltinimas pareikštas dėl J. K. fiktyvaus įdarbinimo.
J. K. ir K. J. nusikalstami veiksmai pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi buvo nustatyta, jog apgaule – fiktyviai įdarbinant J. K. K. J. ūkyje, J. K. tyčia suklastojant prašymą dėl priėmimo į darbą, K. J. tyčia suklastojant 2006-02-23 darbo sutartį (atitinkamai su pakeitimais ir papildymais), siekiant gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, bei surašant ir pateikiant VSDFV Kauno skyriui fiktyvius dokumentus, patvirtinančius J. K. darbo faktą tame ūkyje, dirbtą laikotarpį, jos pajamas šiame ūkyje, kurie pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jai suteikė teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, J. K. neteisėtai buvo išmokėta 206478,24 Lt motinystės pašalpa.
Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nors kaltinamajame akte kaltinimuose K. J. pagal LR BK 300 str. 1 d. nurodytas nusikaltimo padarymo laikotarpis nuo 2008-05-30 iki 2008-10-16, tačiau tai laikytina rašybos klaida, kadangi būtų nelogiška nurodyti tik 2008 metų laikotarpį, kai tame pačiame kaltinime yra išvardinti visi dokumentai, kurių suklastojimu kaltinamas K. J. ir būtent paties pirmojo dokumento surašymo data – 2006-02-23. Todėl šiuose kaltinimuose turi būti nurodytas nusikaltimo padarymo laikotarpis nuo 2006-02-23 iki 2008-10-16.
Skunde pažymima, jog K. J. ir J. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupėje, kadangi K. J., būdamas ūkininko ūkio savininku ir turėdamas juridinio asmens atstovo įgalinimus, suteikė J. K. sąlygas, juridinę terpę apgaulės būdu imituoti teisinius darbo santykius, taip nepagrįstai J. K. įgyjant teisę į socialinio draudimo įmokas, kad ateityje ji gautų nepagrįstai dideles socialines išmokas.
K. J. buvo kaltinamas ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau teismas dėl šios veikos jį nepagrįstai išteisino. Nors K. J. dėl šios veikos neprisipažino, tačiau pagal teismų praktiką apgaulingos apskaitos tvarkymo padariniai gali būti nustatomi tiek kompetentingų įstaigų patikrinimu, tiek specialisto išvada, o ne institucijų, turinčių rekomendacinį pobūdį, raštais, kas ir buvo padaryta ikiteisminio tyrimo metu, surašant specialisto išvadas, t. y. 2010-06-14 išvada Nr.5-2/95 ir 2011-06-22 Nr. 5-2/105, bei teisminio nagrinėjimo metu apklausiant specialistes R. P. ir G. A., kurios patvirtino specialisto išvadas bei paaiškino, kad kadangi pagal tyrimui pateiktus dokumentus, balansus ir apyvartos balansus, ūkininko ūkyje (2,75 ha) užauginta produkcija neįforminta dokumentais ir neapskaityta, žemės ūkio technikos neturi, paslaugos, susijusios su žemės ūkio darbais, registruose neapskaitytos, sėkla ir trąšos, reikalingos produkcijos užauginimui, nepirktos ir registruose neapskaitytos, o Kauno r. savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius informavo, kad K. J. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų neteikia, iš dalies negalima nustatyti ūkininko K. J. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-03-01. Kadangi nustatyta, kad K. J. ir J. K. turėdami tikslą, kad J. K. neteisėtai gautų motinystės (tėvystės) pašalpą, klastojo prieš tai minėtus atitinkamus dokumentus, darytina išvada, kad K. J., būdamas K. J. ūkio savininku, sąmoningai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ūkininko K. J. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-03-01, todėl jo veiksmai pagal LR BK 222 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai. Apeliantės įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių K. J. ir J. K. kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų, todėl jie turi būti pripažinti kaltais ir nubausti.
Apeliantės nuomone, teismas, skirdamas bausmę K. J. ir J. K., turėtų atsižvelgti į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį – padaryti sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus – padaryti savanaudiški nusikaltimai, nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimai baigti, kaltininkų asmenybę – K. J. teistas vieną kartą, tačiau jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė būdamas neteistas, J. K. iki šiol neteista. K. J. kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus ir tris nesunkius nusikaltimus, J. K. kaltinama padariusi du sunkius nusikaltimus ir du nesunkius nusikaltimus. Taip pat atsižvelgti į kiekvieno iš jų atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, kiekį, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimai padaryti, veikiant bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad K. J. ir J. K. augina du mažamečius vaikus.
Išteisintieji K. J. ir J. K. atsikirtimais į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013-04-30 nuosprendį palikti nepakeistą.
Atsikirtimuose nurodo, kad prokuratūros skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, netinkamai vertinami byloje surinkti įrodymai, nepasisakoma dėl dalies byloje esančių įrodymų, neteisingai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Išteisintųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė tinkamas išvadas dėl nustatytinų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei pagrįstai konstatavo, kad kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Išteisintieji nesutinka su prokuratūros pozicija, kad teismas turėtų remtis ne teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, o duomenimis, gautais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi tik teismas pripažįsta vienus ar kitus byloje esančius duomenis įrodymais baudžiamojoje byloje ir juos vertina. Atsikirtimuose pažymima, jog vertinant visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, matyti, kad išteisintųjų pragyvenimo šaltinis yra aiškus – abu sutuoktiniai dirbo. K. J. visą gyvenimą užsiėmė verslu, vystė kaimo turizmą, turėjo ūkininko ūkį, o vėliau ir šiuo metu kartu su sutuoktine J. K. pakeitė iš dalies verslą ir įkūrė senelių priežiūros namus. J. K. dirbo K. J. ūkininko ūkyje, savaitgaliais užsiėmė kaimo turizmo verslu, o vėliau ir iki šiol vadovauja senelių priežiūros namams. Išteisintųjų nuomone, šios aplinkybės yra itin svarbios, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kaltinant asmenį, kad jis apgaule neteisėtai siekė gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbinių santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutarys Nr. 2K-243-2012, 2K-503/2011, 2K-38/2011, 2K-331/2011ir kt.). Išteisintųjų nuomone, šios aplinkybės liudija, kad tiek K. J., tiek J. K. veikė savarankiškai ir neatliko jokių nebūdingų šių asmenų gyvenimo būdui veiksmų, nepakeitė gyvenimo būdo tiek laikotarpiais, kurie kaltinamajame akte nurodomi kaip galimai nusikalstami, tiek prieš šį laikotarpį, tiek po jo, kas rodo, jog tiek K. J., kaip ūkininkas, tiek J. K., kaip darbuotoja, nesiekė fiktyvių santykių. Atsikirtimuose atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. K. turimas verslo liudijimas ir turizmo paslaugų teikimo laikas bei darbo laikas, kurio metu ji dirbo K. J. ūkininko ūkyje, nesutapo. Kaimo turizmo paslaugos teiktos savaitgaliais ir penktadienio vakarą, organizuojant šventes ir pobūvius, o K. J. ūkininko ūkyje buvo dirbama darbo dienomis įprastu darbo laiku. Šio aplinkybės prokuratūros skunde liko neįvertintos.
Išteisintieji pažymi, jog skunde remdamasi medicininiais dokumentais, prokurorė praleidžia kitus medicininius įrašus dokumentuose, iš kurių matyti, jog 2005-10-18 J. K. vėl kreipėsi į moterų konsultaciją, įrašas medicininiuose dokumentuose patvirtina, kad ji vėl po 6 mėnesių pertraukos pradėjo vartoti kontraceptikus. 2005-10-25 medicininiuose dokumentuose yra įrašas, kad J. K. vartoja kontraceptikus, nes pastoti dar neplanuoja. Šias aplinkybės patvirtino ir liudytoja apklausta N. V..
Prokuratūra nepagrįstai remiasi dviem specialisto išvadomis, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti papildomi duomenys, kurie abiejų specialisčių nebuvo įvertinti. Atsikirtimuose prašoma atkreipti dėmesį į specialistės R. P. 2010-10-05 paaiškinimus, kuriuose be kitų aplinkybių specialistė nurodė, kad J. K. dirbo ne fiktyviai, o realiai, nors dalis darbų ne visiškai atitiko nurodytų pareigų pobūdį. Skunde neatsižvelgiama į tai, kad K. J., nutraukęs sutartį su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl verslo plano paruošimo, sutaupytas lėšas išmokėjo J. K., kaip darbo užmokestį už tokį patį darbą. Išteisintieji nesutinka su skundo argumentais, jog J. K. darbo užmokestis turėjo būti siejamas išimtinai su ūkininko ūkio veiklos rezultatais, kadangi darbo užmokestis priklauso nuo eilės kriterijų ir tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas.
Išteisintųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo specialisčių išvadomis. Išteisintieji pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu jiems nebuvo sudarytos galimybės pateikti klausimus specialistams. Nors specialistės konstatavo, kad nepakanka dokumentų pagrįsti ūkininko K. J. ūkio išlaidomis gautų pajamų, tačiau nei vieno iš išteisintųjų nekvietė, kad šie pateiktų paaiškinimus dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių. Aplinkybę, jog K. J. neturėjo žemės ir negalėjo vystyti ūkinės veiklos, specialistės grindė tuo, jog jo turtui buvo uždėtas areštas. Tačiau atsikirtimuose pažymima, jog apribojus K. J. teisę parduoti, įkeisti, dovanoti ir sudaryti kitus sandorius, žemės sklypas niekur nedingo ir juo K. J. galėjo toliau naudotis. Specialistai nustatė, kad tiriamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2006-01-01, K. J. ūkininko ūkio kasoje buvo 33915,98 Lt likutis, kas reiškia, kad K. J. užsiėmė pelninga veikla, kuri leido J. K. mokėti darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Be socialinio draudimo mokesčio ūkininko K. J. ūkis sumokėjo privalomai mokėtiną gyventojų pajamų mokestį nuo viso darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio. Kauno apskrities VMI nenustatė, kad mokesčiai būtų mokami netinkamai.
Išteisintieji nesutina su prokurorės pozicija, kad teismas privalėjo vertinti tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus ir atmesti gynėjų iniciatyva kviestų liudytojų parodymus, atkreipia dėmesį, jog prokurorė visiškai nepasisako, kaip reikėtų vertinti tą aplinkybę, kad laikraščio „Respublika“ straipsnyje buvo išdėstyta, jog K. J. yra sudaromos kliūtys užsiimti kaimo turizmo veikla ir vyko ginčai su valstybinėmis institucijomis.
Atsikirtimuose akcentuojama, kad prokurorė neteisingai vertina liudytojų parodymus, nenurodė pažeidimų, kuriems esant būtų galima bent vieno liudytojo parodymus pripažinti neteisėtais. Išteisintieji nesutinka su skundo argumentais, jog neva liudytojo S. A. parodymai patvirtina, kad K. J. priklausantis žemės sklypas nebuvo dirbamas, kadangi šis liudytojas parodė, jog K. J. nepažįsta ir net nežino, kur yra K. J. žemės sklypas. Skunde nurodomas liudytojas K. M. taip pat nežinojo, kur yra K. J. žemė. Liudytojas R. M. patvirtino padėjęs K. J. ūkininkauti, o atlygį ėmęs iš jo grūdais. Pastarojo liudytojo parodymai paneigia specialisčių išvadas, kad K. J. privalo turėti dokumentus, kurie patvirtintų patirtas išlaidas. Skunde nenurodyti svarūs argumentai, kodėl turėtų būti atmetami ir kitų liudytojų – R. P., A. N., L. K. ir R. Č. parodymai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skunde prokurorė prašo nevertinti liudytojų parodymų tuo pagrindu, kad šie liudytojai nebuvo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau nepastebima Kauno rajono apylinkės teismo 2010-12-09 nutartis, kuria buvo patenkintas K. J. skundas dėl to, kad prokuratūra atsisakė liudytoju apklausti R. Č.. Teismas įpareigojo prokuratūrą spręsti klausimą iš naujo, tačiau šis liudytojas iki ikiteisminio tyrimo pabaigos nebuvo apklaustas. Todėl akivaizdu, kad gynėjas, teikdamas teismui prašymus apklausti liudytojus, o pirmosios instancijos teismas juos tenkindamas, sudarė ginamiesiems sąlygas pasinaudoti teise į gynybą, kuri buvo apribota ikiteisminio tyrimo metu.
Atsikirtimuose nurodoma, jog liudytoju apklaustas architektas A. G. patvirtino, kad būtent K. J. kreipėsi į jį dėl Kaimo turizmo projekto padarymo, patvirtino, kad dokumentus, reikalingus ūkininko K. J. kaimo turizmo projektui, teikė J. K.. Liudytojai R. V. ir R. J. patvirtino, kad atvažiavę pas K. J., matė grūdines kultūras bei obuolius 2005-2008 metais, matė kaip dirbo J. K. kompiuteriu ir padėdavo K. J. ūkyje. Be liudytojų parodymų papildomai buvo pateiktas UAB „Verslo valdymo technologijų grupė“ raštas, kuriame nurodyta, kad J. K. paruošti verslo planai verti 26000-40000 Lt. Elektroniniai laiškai banko įstaigai patvirtina, kad K. ir K. J. kvietė banko įstaigos atstovus atvykti ir pasikalbėti dėl jiems reikalingo kredito. Skunde prokurorė nepasisakė ir dėl 2006-06-29 išrašo iš medicininių dokumentų, kuris patvirtinta, kad J. K. darbo krūvis ir darbo užmokestis sumažinti, pablogėjus jos sveikatai.
Atsikirtimuose atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo nustatyta, kad K. J. būtų neapskaitęs kokių nors išlaidų ar pajamų. Išteisintųjų manymu, prokuratūra nepagrįstai išimtinai remiasi specialisčių pateiktu teisės aktų aiškinimu ir taikymu ir ignoruoja valstybės institucijų pateiktą teisės aktų aiškinimą ir taikymą. Išteisintieji nesutinka su skundo argumentais, kad K. J. ūkyje buvo neteisingai ir ne pagal galiojančius teisės aktus vedama buhalterinė apskaita. Pažymi, jog nei specialistės, nei teismas nenustatė, kad K. J. būtų nesilaikęs imperatyvių ar kitokių teisės aktų reikalavimų. Skunde nurodytas LR žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymas NR. 3d-266 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ patvirtina, kad Rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio (Rekomendacijų 1 ir 2 punktai). Be to, Rekomendacijų 4 punkte nurodyta, kad supaprastintoje apskaitos sistemoje taikomas pinigų principas reiškia, kad pinigų įplaukos ūkininko ūkyje registruojamos tik tada, kai pinigai gauti, o pinigų išlaidos tada, kai pinigai jau sumokėti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad K. J. patyrė pinigines išlaidas, kurios nebuvo užfiksuotos, todėl nepagrįstai teigiama, kad buhalterinėje apskaitoje turėjo būti atvaizduotos išlaidas patvirtinančios ūkinės operacijos. Anot išteisintųjų, skunde prokurorė nepateikė jokių logiškų argumentų, kodėl nesutinka su darbo inspekcijos pateiktais aiškinimais dėl darbo sutarties sudarymo. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta, kodėl nereikėtų vadovautis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu Nr. (11.7-53) SD-4532, kuriame nurodyta, kad Ūkininko ūkio įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėl šio projekto nurodyta, jog „Įstatymo projektas nedraudžia bendroje žemės ūkio veikoje dalyvaujantiems asmenims pasirinkti ir kitą darbo santykių formą, t. y. šiuos santykius jie gali įforminti ir darbo sutartimis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“. LR darbo inspekcija rašte Nr. (15)SD-13222 „Dėl darbo sutarties sudarymo“ patvirtino LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą, kad su ūkininko ūkio partneriu gali būti sudaryta darbo sutartis, ir tai neprieštarauja jokiems teisės aktams.
Išteisintųjų įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nešališkai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tiek kaip jų visumą, tiek kaip atskirus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad išteisintieji neįkūrė ūkininkų ūkio, nesiekė sukurti sąlygų, kurioms esant būtų siekę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, todėl darytina išvada, kad prokuratūra pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą, kuris turi būti atmestas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Rita Raulynaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis K. J. ir išteisintųjų gynėjas advokatas Dalius Mecelica prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) pažeidimų nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė teisingą, motyvuotą ir įrodymais pagrįstą išvadą, kad nei K. J. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d, 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., požymių, nei J. K. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., požymių.
Prokurorė apeliaciniu skundu nesutikdama su K. J. ir J. K. išteisinimu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Skunde nurodoma, jog teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius LR BPK 20 str. pažeidimus. Teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu nesutinka. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal LR BPK 305 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas LR BPK 20 str. nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (specialisto išvadą bei kitus įrodymus, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas). Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtus reikalavimus, vien apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
LR BK 2 str. 4 d. įtvirtinta taisyklė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. LR BK 2 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
LR BK 182 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina.
Sprendžiant, ar motinystės (tėvystės) pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, vertinama, ar tokio asmens darbo santykiai buvo fiktyvūs, ar jis realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti ir pan. Vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule LR BK 182 straipsnio prasme (Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga, AB-36-1).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog K. J. ūkininko ūkis buvo įregistruotas 2001-07-11 (b. l. 175–176, t. 1). J. K. į Kauno rajono žemės ūkio skyrių, prašydama ją įregistruoti Ūkininkų ūkio registre K. J. ūkio partnere, kreipėsi 2005-08-04 (b. l. 180, t. 1). K. J. 2001-07-09 prašyme dėl ūkio įregistravimo (b. l. 176, t. 1) buvo numatyta, kad ūkis be pagrindinės veiklos – žemės ūkio augalų auginimo, pramoninės daržininkystės, sodininkystės, vykdys ir papildomas veiklas – agroturizmą, mažmeninę turgaus prekybą, bitininkystę. Iš K. J. Metinių pajamų deklaracijų matyti, jog 2005 m.– 2008 m. ūkis realiai vykdė ūkinę komercinę veiklą ir gavo pajamų: 2005 m. – 4000 Lt (b. l. 66, t. 3), 2006 m. – 90010 Lt (b. l. 74, t. 3), 2007 m. – 83500 Lt (b. l. 75–76, t. 3), 2008 m. – 94722 Lt (b. l. 80-81, t. 3). Aplinkybę, kad ūkininko K. J. ūkis vykdė veiklą, patvirtino ir liudytojai R. J., R. V., R. P., R. M., A. N. bei A. K. (b. l. 90–92, t. 23). Darbo sutartis tarp ūkininko K. J. ūkio, atstovaujamo ūkininko K. J., ir J. K. sudaryta 2006-02-23 (b. l. 41–42, t. 1). Darbo sutartimi juriste įdarbintai J. K. buvo nustatytas 5000 Lt darbo užmokestis. 2006-03-01 dėl padidėjusių darbų apimties atlyginimas J. K. buvo padidintas iki 7400 Lt, sumažėjus ūkio pelnui, 2006-04-01 jai nustatytas 4000 Lt atlyginimas (b. l. 41–42, t. 1; b. l. 125–126, t. 7), o 2006-06-30 – 600 Lt atlyginimas (b. l. 127, t. 7). Vėliau 2008-05-30 K. J. ūkio įsakymu Nr. 08/05-1 J. K. buvo nustatytas 15790 Lt darbo užmokestis už birželio mėnesį ir 15000 Lt sekančių mėnesių darbo užmokestis (b. l. 69, t. 1). Taigi, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog J. K. įdarbinęs K. J. ūkininko ūkis vykdė ūkinę komercinę veiklą, t. y. nebuvo sukurtas fiktyviai, ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui J. K. išmokėti.
Skunde nurodoma aplinkybė, jog J. K. teisinį išsilavinimą įgijo tik 2008 m., todėl 2006 m. dar neturėjo reikiamo išsilavinimo juristo darbui dirbti, nėra reikšminga. Įdarbinimo metu J. K. jau studijavo teisę. Dirbti teisinį darbą teisės studentams nėra draudžiama. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. ūkyje realiai dirbo. Nors į ūkį J. K. buvo priimta dirbti juriste, tačiau iš 2006-02-23 įsakymo dėl darbo krūvio nustatymo matyti, jog J. K. buvo pavesta vykdyti tiek teisines, tiek kitas funkcijas: tikrinti, analizuoti, pranešti darbdaviui apie teisės aktus, važiuoti ir atstovauti visais darbo klausimais į įmones, atstovauti, rašyti pareiškimus, prašymus, susitarimus, pateikti, gauti dokumentus, pažymas, pažymėjimus, išrašus ir kitus dokumentus Registrų centrui, Sodrai, mokesčių inspekcijai, savivaldybei, Apskrities viršininko administracijai, žemėtvarkos tarnybai, valstybės saugomų teritorijų tarnybai, visoms ministerijoms, draudimo bendrovėms, bankams, teismams, elektros tinklams, kelių policijai, policijai, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, atstovauti ūkininko K. J. ūkį visose teismo įstaigose ir teisėsaugos institucijose, nagrinėjant civilines bylas, jo vardu pareikšti ieškinius, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, dubliką, tripliką, atsisakyti pareikšto ieškinio ar jį pripažinti, visiškai ar dalinai atsisakyti ieškinio reikalavimų ir kitais teisės klausimais atstovauti K. J. ūkiui, atlikti kitus procesinius veiksmus; taip pat atlikti, tvarkyti ūkio buhalteriją, ieškoti, domėtis, pateikti pasiūlymus pagal ES kaimo plėtros programas; vertinti, analizuoti, pateikti pasiūlymus įgyvendinti naujų žemės ūkio įsisavinimo būdus; esant reikalui, analizuoti, vertinti, paruošti verslo planus kaimo plėtros, žemės ūkio modernizavimui, kreditams gauti ir kitus susijusius darbus (b. l. 128, t. 7). Padidindamas darbo užmokestį, 2008-05-30 įsakyme Nr. 08/05-2 K. J. numatė darbo apimčių J. K. padidėjimą konkrečioje srityje, t. y. kad ji atliks kaimo plėtros 2007 – 2013 programų ir strategijų, paramos pagal 2007- 2013 KPP priemonių vertinimus, analizes, įgyvendinimą, problemas, teisės aktus, leader programą ir kt. (b. l. 69, t. 1). J. K. realaus darbo ūkyje faktą patvirtino ne tik patys išteisintieji (b. l. 57–58, 163–165, t. 20; b. l. 98–101, t. 23), bet ir liudytojai L. V. (b. l. 90-91, t. 23), R. Č. (b. l. 92-93, t. 23), architektas A. G. (b. l. 89, t. 23), taip pat įrodo į bylą K. J. pateikti verslo planai (b. l. 74–119, 122–144, 145–161, t. 10; b. l. 159–166, t. 16). Byloje esantys ūkininko K. J. ūkio apyvartos žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos pajamų mokesčio deklaracijos (b. l. 106-120, t. 2; b. l. 66-81, t. 3), patvirtina, jog J. K. už savo atliktą darbą gavo darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį, o K. J. mokėjo J. K. darbo sutartimi nustatytą atlyginimą, jį deklaravo bei mokėjo mokesčius.
Įvertinusi tai, kad J. K. įdarbinęs K. J. ūkininko ūkis vykdė ūkinę komercinę veiklą, t. y. nebuvo sukurtas fiktyviai, ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui J. K. išmokėti, taip pat tai, kad J. K. ūkyje realiai dirbo ir gavo darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį, o K. J. mokėjo J. K. darbo sutartimi nustatytą atlyginimą, jį deklaravo bei mokėjo mokesčius, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo vertinti, kad tarp K. J. ūkininko ūkio ir J. K. susiklostę darbo santykiai buvo fiktyvūs. Priešingai, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog darbo sutartis (su vėlesniais pakeitimais) buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir tokius santykius sukūrė. Aplinkybė, jog įdarbinimo metu J. K. jau buvo nėščia (maždaug penkių savaičių nėštumo), darbo sutarties šalių sąžiningumo bei darbo santykių realumo nepaneigia. Kasacinėse nutartyse Nr. 2K-448/2010 bei 2K-606/2010 bei Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalgoje (AB-36-1) pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Atsižvelgiant į J. K. darbo pobūdį bei rezultatus (paruoštus verslo planus), teisėjų kolegija sprendžia, jog J. K. nustatytas darbo užmokestis nors ir buvo didelis, tačiau nevertintinas kaip neprotingas, kadangi verslo planų kainos rinkoje siekia apie 20000 Lt be PVM (b. l. 18, t. 23). Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule LR BK 182 str. prasme. Nors darbo užmokestis J. K. buvo didinamas, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog toks darbo užmokesčio pakėlimas būtų buvęs neteisėtas ar neteisingas. Nesant duomenų, kurie paneigtų, jog J. K. darbo užmokesčio didėjimas bei mažėjimas atitinkamais laikotarpiais priklausė nuo darbo krūvio pokyčių, nėra pagrindo konstatuoti, kad darbo užmokestis J. K. buvo didinamas be pagrindo, o nuo 2006-07-01 sumažintas vien todėl, kad šis laikotarpis neturėjo būti įtrauktas į motinystės išmokų skaičiavimą. Kaip matyti iš 2006-06-29 medicininių dokumentų išrašo nuo 2006-06-27 iki 2006-06-29 J. K. buvo hospitalizuota dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo, jai buvo nustatytas gydymas – tausojantis režimas (b. l. 59, t. 23). Tai objektyviai paaiškina J. K. nustatyto darbo krūvio ir darbo užmokesčio sumažinimą, pablogėjus jos sveikatai, nuo 2006-07-01.
Byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių skundo teiginius, jog J. K. verslo planai buvo sukurti po 2010-07-01, t. y. po to, kai J. K. jau buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2011-01-12 kratos metu paimtuose kompiuteriuose bei USB atmintinėje buvo rastas J. K. verslo planas 2006-2031 metams kreditui gauti (b. l. 54–55, 67–72, t. 2). Iš prie 2011-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-137(11) pridėto CD matyti, kad dokumentas, kuriame išsaugotas J. K. verslo planas 2006-2031 metams kreditui gauti, buvo sukurtas 2011-09-28, t. y. vėliau, nei šis dokumentas buvo rastas 2011-01-12 kratos metu. Esant tokiam datų neatitikimui, teismas neturi pagrindo remtis skunde nurodomame CD įrašyta informacija, kaip neabejotinai patvirtinančia verslo planų sukūrimo datą.
Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Įvertinus šioje byloje nustatytą aplinkybę, kad J. K. darbo sutartis (su vėlesniais pakeitimais) su K. J. ūkininko ūkiu buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir tokius santykius sukūrė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išteisintųjų veiksmuose nėra ir būtinojo sukčiavimo požymio – apgaulės, todėl nėra ir LR BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Tuo pačiu nėra pagrindo ir tvirtinti, jog buvo suklastoti ir panaudoti kaltinime nurodyti dokumentai, kurių pagrindu J. K. buvo paskirtos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, t. y. jog buvo padarytos LR BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog K. J. su partnere J. K. dėl ūkyje atliekamų darbų darbo sutarties (įdarbinant J. K. juriste) sudaryti negalėjo. Šiuos skundo argumentus prokurorė grindžia 2011-06-22 specialisto išvada Nr. 5-2/105 dėl ūkininko K. J. ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (b. l. 9–32, t. 7) bei teismo posėdyje apklaustos specialistės G. A. paaiškinimu (b. l. 14–15, t. 23). Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. LR ūkininko ūkio įstatymo (1999 m. gegužės 4 d. Nr. VIII-1159) 5 str. 2 d. nustatyta, kad ūkininkas su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre, ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro. Tačiau draudimas ūkininkui su partneriais ir talkininkais sudaryti darbo sutartis įstatyme nenumatytas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakydama į K. J. paklausimą, 2010-07-07 raštu (b. l. 24, t. 4) išaiškino, jog LR ūkininko ūkio įstatymas sudaro galimybę su minėtais asmenimis dirbti nesudarius darbo sutarčių, tačiau šalims susitarus ir joms pageidaujant, sudaryti darbo sutartis įstatymas nedraudžia. Rašte atkreipiamas dėmesys, jog rengiant Ūkininko įstatymo projektą, aiškinamajame rašte dėl šio projekto buvo nurodyta, jog „Įstatymo projektas nedraudžia bendroje žemės ūkio veikloje dalyvaujantiems asmenims pasirinkti ir kitą darbo santykių formą, t. y. šiuos santykius jie gali įforminti ir darbo sutartimis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“. Apeliaciniame skunde prašoma minėtu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-07-07 raštu nesivadovauti, nes jis tėra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šis raštas yra pakankamai informatyvus ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos poziciją byloje aktualiu klausimu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog teisės normų aiškinimas ir taikymas priklauso teismo kompetencijai, todėl, teismo vertinimu, specialisčių pateiktas klaidingas LR ūkininko ūkio įstatymo aiškinimas teismo nesaisto ir remtis juo teismas neprivalo.
Aplinkybė, jog J. K., būdama ūkininko K. J. ūkio partnere, taip pat vykdė kaimo turizmo ir patalpų nuomos veiklą pagal verslo liudijimą nuo 2005-04-24 jos vardu registruotoje sodyboje Kauno r., (duomenys neskelbtini), taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog J. K. ūkyje dirbti negalėjo. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. K. darbo laikas K. J. ūkyje nesutapo su jos turizmo paslaugų teikimo laiku, kadangi kaimo turizmo paslaugos teiktos savaitgaliais bei penktadienio vakarą, o K. J. ūkyje buvo dirbama darbo dienomis įprastu darbo laiku.
Teisėjų kolegijos vertinimu, K. J. pagrįstai išteisintas ir dėl LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Pagal LR BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
K. J. pagal LR BK 222 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, jis apgaulingai, turėdamas tikslą padidinti deklaruojamas iš ūkininko ūkio gaunamas pajamas, įformino faktiškai neįvykusias ūkines operacijas ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 3 d. bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“ 2 skyriaus 11 d., dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininko K. J. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-03-01. Minėtas kaltinimas K. J. buvo grindžiamas 2011-06-22 specialisto išvada Nr. 5-2/105. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, specialisto išvadas paneigia LR žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266, siekiant sudaryti ūkininkams palankesnes sąlygas ūkio veiklos buhalterinei apskaitai tvarkyti, patvirtintos „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“ rekomendacijos. Šiomis rekomendacijomis gali vadovautis ūkininkai, pretenduojantys gauti ES struktūrinių fondų ir kitą investicinę paramą, taip pat parama neketinantys naudotis ūkininkai (2 str.). Rekomendacijų 3 str. nurodyta, kad supaprastintosios apskaitos sistemos esmę sudaro tai, kad visi duomenys joje registruojami paprastuoju įrašu, t. y. nenaudojant buhalterinių sąskaitų ir nedarant dvejybinio įrašo (kurį numatyto Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 3 d.). Rekomendacijų 13 str. nurodyta, kad gavus grynuosius pinigus už parduotą produkciją, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, išnuomotą žemę, pastatus, mašinas ir kitą turtą, paėmus grynuosius pinigus iš sąskaitos banke ir kitais grynųjų pinigų gavimo atvejais, kai ūkininkas neturi kitų įmonių ar asmenų išrašytų pinigų gavimą pateisinančių dokumentų, surašomas Pinigų priėmimo kvitas arba Kasos pajamų orderis. Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuos dokumentus apie gautas pajamas ūkininkas K. J. pildė (b. l. 183, t. 1; b. l. 1–3, t. 2) ir pajamas deklaravo (b. l. 66, 74, 75–76, 80-81, t. 3). Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai, nei nurodoma 2011-06-22 specialisto išvadoje Nr. 5-2/105, K. J. Rekomendacijų 2 skyriaus 11 d. nepažeidė. Rekomendacijų 2 skyriaus 11 d. numatyta, jog parduodami savo užaugintą produkciją turguje, ūkininkai gali sudaryti Produkcijos pardavimo rinkoje žiniaraštį arba kitą laisvos formos dokumentą. Taigi, Rekomendacijose numatyta ūkininko teisė, o ne pareiga sudaryti minėtus dokumentus. K. J. teiktos paraiškos SEB bankui dėl paskolos gavimo taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog K. J. privalėjo savo ūkio apskaitą vykdyti ne pagal Rekomendacijas, bet pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog K. J. veiksmuose, tvarkant ūkio apskaitą, nėra LR BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties.
Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog byloje nėra duomenų apie K. J. mokėtą turgaus rinkliavos mokestį, samdytas transporto priemones prekėms į turgų nuvežti bei patirtas išlaidas žemės dirbimui, sėkloms, trąšoms ir kt. Tačiau aplinkybės, kodėl taip nutiko, yra tiek pačių išteisintųjų, tiek liudytojų išsamiai paaiškintos pirmosios instancijos teisme. Liudytojas R. M. parodė, kad K. J. augino grūdus, jis jam padėjo. 2005 - 2008 m. K. J. dirbo žemę, atlygį už darbą iš jo pasiimdavo grūdais, nes žodžiu buvo sutarę, jog K. J. padės dirbti žemę (b. l. 91, t. 23), žemei dirbti buvo naudota R. M. sutuoktinei priklausanti žemės ūkio technika (b. l. 101, 114–119, t. 23). Liudytojas A. N. parodė, kad nuo 2006 m. iki 2008 m. yra talkinęs K. J.: sodino salotas, skynė obuolius, pylė grūdus (b. l. 92, t. 23). Liudytojas K. K. parodė, kad pas K. J. buvo nuvažiavęs į talką Seredžiuje 2006 metais. 2006–2007 metais sodino salotas, padėjo prie grūdų, skynė obuolius (b. l. 92, t. 23). Liudytojas R. P. parodė, kad dirbo kartu su K. J.. K. J. užsiėmė žemės ūkio veikla, 2006–2008 m. panaudos sutartimis buvo perdavęs jam naudotis sodu, matė sode dirbančius samdytus žmones (b. l. 29-31, 91, t. 23). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“ 4 punkte nurodyta, jog supaprastintoje apskaitos sistemoje taikomas pinigų principas reiškia, kad pinigų įplaukos ūkininko ūkyje registruojamos tik tada, kai pinigai gauti, o pinigų išlaidos tada, kai pinigai jau sumokėti. Byloje nustačius, jog minėti liudytojai už pagalbą K. J. jo ūkyje pinigų negavo, o tarp ūkininkų už pagalbą vienas kitam vyko atsiskaitymas žemės ūkio produkcija, darytina išvada, jog K. J. ūkio sąnaudos pinigine išraiška jo vestoje supaprastintoje ūkio apskaitoje ir negalėjo būti užfiksuotos dėl objektyvių, aukščiau minėtų priežasčių, o ne sąmoningai siekiant apgaulingai tvarkyti apskaitą. Byloje nebuvo nustatyta, kad K. J. būtų neapskaitęs kokių nors konkrečių išlaidų ar pajamų. Visų minėtų aplinkybių, teikdamos išvadas, specialistės neįvertino, kadangi jos paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas specialisčių išvadomis nesirėmė pagrįstai. Nors prokurorė skunde prašo teismo išteisintiesiems palankiais liudytojų parodymais nesivadovauti, tačiau svarių argumentų tam nenurodė. Vien ta aplinkybė, jog išteisintieji liudytojų R. J., R. V., R. P., R. M., A. N. ir A. K. nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nereiškia, jog šių liudytojų bylos teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nors Kauno rajono apylinkės teismas 2010-12-09 nutartimi (b. l. 21, t. 75) patenkino K. J. skundą dėl to, kad prokuratūra atsisakė liudytoju apklausti R. Č., ir įpareigojo prokuratūrą spręsti klausimą iš naujo, tačiau šis liudytojas tik pačių išteisintųjų iniciatyva bei prašymu (b. l. 17, t. 23) buvo apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu (b. l. 92-93, t. 23).
Apeliaciniame skunde be pagrindo remiamasi liudytojų S. A. ir K. M. parodymais, kadangi šių liudytojų parodymai išteisintųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neįrodo. S. A. parodė, jog K. J. nepažįsta ir net nežino, kur yra K. J. žemės sklypas (b. l. 15, t. 20; b. l. 194, t. 22). Liudytojas K. M. taip pat nežinojo, kur yra K. J. žemė (b. l. 194–195, t. 22). Todėl jų parodymais, jog K. J. priklausantis žemės sklypas nebuvo dirbamas, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai. Kadangi nenustatyta, kad K. J. būtų apgaulingai įforminęs faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko nebūtų galima nustatyti ūkininko K. J. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl K. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., pirmosios instancijos teismo išteisintas pagrįstai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su K. J. ūkio įgaliojimo J. K. neišdavimu, K. J. ir R. P. sudarytų panaudos sutarčių pateikimo momentu, skunde nurodyti J. K. medicininiai dokumentai, yra mažareikšmiai ir jokios įtakos vertinant apeliacine tvarka skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą neturi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą atmesti.