- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- e2-1295-559/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00816-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- V. J.
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. J. dėl išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo V. J. 414,27 Eur išmokėtą draudimo išmoką regreso tvarka už eismo įvykio metu padarytą žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016-08-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas vairuodamas transporto priemonę VW POLO, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl ieškovė išmokėjo 414,27 Eur draudimo išmoką, kurią prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovo, kuris eismo įvykio metu pasišalino iš įvykio vietos.
Atsakovui V. J. adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu 2017-05-11 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė..
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma neviršija CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos ir nė viena iš šalių neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinį, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis).
Teismas konstatuoja:
Byloje pateiktais duomenimis bei eismo įvykio medžiaga nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini)“ įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas su kitais keleiviais iš įvykio vietos pasišalino automobilį palikę vietoje. VĮ „Regitra“ duomenimis įvykio metu kelių transporto priemonių registre minėto automobilio savininku buvo nurodytas Č. S., kuris 2016-12-20 paaiškinime nurodė, jog automobilį jis 2016 m. rugpjūčio 9 d. pardavė atsakovui V. J. 2016 m. Šią aplinkybę patvirtina ir turimo medžiagoje pateikta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas V. J. savo 2016 m. gruodžio 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis yra benamis ir jokio automobilio 2016 m. jis nėra pirkęs, apie įvykusį eismo įvykį jis nieko nežino. 2016 m. liepos ar rugpjūčio mėn. jis buvo praradęs savo piniginę, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė. Eismo įvykio metu minėtą transporto priemonę vairavusio asmens atsakovas nenurodė.
Įvertinus minėtas aplinkybes, Kauno apskrities VPK KPV Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas V. Č. 2016 m. gruodžio 27 d. nutarime Nr. 20NT-81315580-16 konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti įvykio metu automobilį vairavusio asmens, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Telšių apskrities VPK Akmenės PK 2017 m. sausio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 51N-83341541-17 atsakovas V. J. buvo nubaustas pinigine bauda už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės savininku, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų pareigų, t. y. nepateikė vairuotojo, pažeidusio KET reikalavimus, duomenų.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos, o jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.
Pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 str. 17 p.). Nagrinėjamu atveju automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas eismo įvykis nuosavybės teise nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. priklausė atsakovui V. J.. Atsakovas nenurodė asmens, kuriam buvo perduotas automobilis ir kuris jį vairavo eismo įvykio metu, todėl transporto priemonės valdytoju yra laikytinas šio atveju automobilio savininkas V. J.. Atsakovas tyrimo metu aiškino, kad jis eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytojas ir net jos savininkas, tačiau automobilio įsigijimo faktą patvirtina byloje esanti jo pirkimo pradavimo sutartis ir Kelių transporto priemonių registro duomenys.
CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus.
Teismo nustatyta, kad atsakovas yra transporto priemonės (automobilio) valdytojas, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. Iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad atsakovas (transporto priemonės savininkas) po eismo įvykio nepanešė ikiteisminio tyrimo organams apie tai, kad jis buvo praradęs galimybę valdyti transporto priemonę, t. y. kad transporto priemonė buvo tam tikrą laiką užvaldyta neteisėtai kitų asmenų ar asmens. Taip pat atsakovas neatskleidė, kas vairavo automobilį ir sukėlė žalą eismo įvykio metu, už tai buvo baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat fakto, kad atsakovas būtų praradęs galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas atsako pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytojas ir savininkas jis yra, padarytą žalą, todėl draudiko išmokėta 414,27 Eur dydžio draudimo išmoka yra priteistina regreso tvarka ieškovei iš atsakovo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kaip iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis). Kadangi atsakovas ieškovo reikalavimo atlyginti žalą tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo priteistina ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 262-270 straipsniais, 284 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. J. a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas: 10057869, buveinė: Vilnius, Konstitucijos pr. 7, a. s. Nr. LT937044060005568164 AB SEB banke, naudai 414,27 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų 27 euro centus) žalai atlyginti regreso tvarka už išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.