Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-523-280/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-03
Bylos Nr.
2A-523-280/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
D. A.
Trečiasis asmuo
A. A., Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Atsakovas
J. A.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-523-280-/2009Procesinio sprendimo kategorija 121.15 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,

sekretoriaujant R. Markelevičienei,

dalyvaujant ieškovui D. A., jo atstovui adv. K. Galvičiui, trečiajam asmeniui A. A., jos atstovui adv. V. Garlai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4004-589/2009 pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei J. A., tretiesiems asmenims Vaiko teisių apsaugos tarnybai, A. A., dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimu priteistą iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. A., g. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt iki sūnaus pilnametystės ir priteisti iš jo, D. A., sūnaus E. A., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimu iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė jo turtinė padėtis. Jis nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, yra registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokų negauna, o pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 600-700 Lt. Jo sutuoktinė A. A. nedirba. Be to, ieškovas taip pat turi teikti išlaikymą kitam vaikui, nepilnametei dukrai G. A. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalis). Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymui, o tėvai atsako už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus Edgaro poreikiams patenkinti skiria apie 2000 Lt sumą , kai jos vidutinis darbo užmokestis yra nuo 1 800 iki 2 100 Lt ir buto įsigijimui ji yra paėmusi iš banko 185 000 Lt dydžio paskolą, moka bankui kas mėnesį 1 650 Lt įmokas kredito grąžinimui (b. l. 12, 109-120). Atsakovė vaikui tokį skiriamą išlaikymą grindžia pateiktais paskaičiavimais, o ieškovas savo paskaičiavimo, patvirtinančio jo nurodytas aplinkybes, t.y. kad sūnaus išlaikymui turėtų būti skiriama mažesnė suma, nei yra priteista, nepateikė.

Ieškovas darbo biržoje registruotas nuo 2008-12-17 (b.l.10). Jo sutuoktinė A. A. darbo biržoje registruota nuo 2009 m. sausio 7 d.. A. A. vardu yra registruotas keturių kambarių butas, esantis Biržų m., Vytauto g. 22-6 ( b. l. 13 ). D. A. turi nepilnametę dukrą G. A., gim. 2000-09-09, kurios išlaikymui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi moka po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 42). Nurodė, kad nors ieškovas D. A. yra registruotas darbo biržoje, tačiau tai nėra pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį. Jis yra darbingas, jauno amžiaus, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog ėmėsi visų priemonių susirasti darbą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas pakankamas vaikui išlaikyti, o ne bloginti savo turtinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių gauti geresnį darbą ir pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Teismas nurodė, kad ieškovas negalėjo prisiimti įsipareigojimo teikti nepilnametės dukros Gabijos išlaikymui po 350 Lt, kadangi sūnus iš pirmosios santuokos yra penkiolikos metų amžiaus (vyresnio vaiko poreikiai yra didesni), o dukrai šiuo metu yra devyneri metai. Atsakovė gauna didesnes pajamas nei ieškovas, ieškovo išlaikymo įsiskolinimas yra 14 612,50 Lt (nuo 2000-06-21 iki 2008-10-30). Atsakovė J. A. visą laiką teikė didesnę išlaikymo sumą nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti. Pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką tenka abiems tėvams, todėl šios pareigos perkelti tik vienam iš tėvų negalima. Nustačius dar mažesnę ieškovo išlaikymo dalį sūnui, būtų pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai, nes atsakovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad negalima pripažinti, jog 300 Lt dydžio pinigų suma, kurią sutinka mokėti ieškovas, būtų pakankama vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymui, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Nurodė, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku ir sprendė, kad ieškinys atmestinas. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir sūnaus E. A. išlaikymui priteisti mokėti po 300 litų išlaikymą mokėti kas mėnesį.

Apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis ieškinyje.

Tvirtina, kas pirmos instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidžia ieškovo D. A. ir jo nepilnametės dukros G. interesus. Sūnaus E. išlaikymui jis sutinka kas mėnesį mokėti po 300 Lt, nes yra bedarbis. Per laikotarpį nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-11 sprendimo priėmimo dienos, pasikeitė jo turtinė padėtis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. A. prašo palikti galioti 2009-07-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad sūnus turi 15 metų. Jo poreikiai su amžiumi didėja, todėl sūnui išlaikyti kas mėnesį ji skiria nuo 2000 Lt iki 2500 Lt 2009 metų rugsėjo mėnesį jam nupirko kompiuterį (mėnesinės išlaidos buvo net 3726 Lt).Vaiko motinos mėnesinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, yra 2172 L. Šių pinigų pakanka tik vaiko išlaikymui, todėl atsakovę remia jos tėvai. J. A. yra paėmusi iš banko 2006 metais už butą 18 5000 Lt paskolą ir kas mėnesį bankui moka 1650 Lt įmokų. Už vaiko treniruotes Vilniaus futbolo mokyklai kas mėnesį moka po 100 Lt. Nuo 1994 10 21, kai buvo priteisti alimentai sūnaus išlaikymui, vaiko tėvas, ieškovas D. A., slepia savo pajamas bei darbovietes ir piktnaudžiauja simboline alimentų suma, išėjo savo noru iš paskutinės oficialios darbovietės, o 1999 12 01 jis susituokė su antrąja žmona.

Po to, kai ieškovas išėjo iš paskutinės oficialios darbovietės, į darbo biržą nesikreipė 4 metus. Ieškovas vykdavo į Angliją: 2000 04 09 jis išvyko į Angliją ir grįžo 2000 12 12, vėl išvyko 2001 01 27, o grįžo 2001 06 05, vėl išvyko 2001 08 05, o grįžo 2003 06 24, dar išvyko 2003 09 03, o grįžo 2004 03 01. D. A. užsienyje praleido 41 mėnesį. Ji mano, kad ieškovas užsienyje dirbo. Ieškovas turi nuosavą namą ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje), kuriam atliko kapitalinį remontą ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje) bei jis išlaiko žmonos 4 kambarių butą Biržų mieste. Tokiu būdu D. A. savo dukrą ir žmoną aprūpino gyvenamuoju plotu ir pagerino gyvenimo sąlygas. Tai buvo atlikta nepaimant jokios paskolos iš banko. D. A. yra atsisakęs savo namo dalies ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje) motinos ir sesers naudai. Pagal jos kreipimąsi šiuo metu, t. y. 2009-09-30 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo D. A. už piktybišką vengimą išlaikyti nepilnametį vaiką E. A..

Esant tokioms aplinkybėms negalima tikėti, kad D. A., užsiregistravęs darbo biržoje 2008 12 17, šiuo metu ieško darbo. Be to, turėdamas verslo liudijimą ir užsiimdamas individualia veikla, D. A. galėjo nerodyti realių savo gaunamų pajamų mokesčių inspekcijai. Šioje situacijoje jis gali elgtis, kaip jam naudinga. Todėl tikėti D. A. rodomomis labai mažomis pajamomis mokesčių inspekcijai negalima. D. A. šiuo metu gyvena santuokoje su antrąja žmona — A. A., rūpinasi dabartine šeima, materialiai išlaiko dukrą G. ir žmoną A. A., kuri nuo santuokos pradžios t. y. 1999-12-01 niekur nedirba (jau 10 metų) ir visą tą laiką buvo išlaikoma vyro.

2009-03-23 A. A. prisiteisė alimentus iš ieškovo D. A. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai G. išlaikyti. Ieškovo sutuoktinei A. A. nebuvo jokio kito pagrindo prisiteisti dukrai išlaikyti alimentus iš D. A., kaip tik tam, kad būtų lengviau sumažinti nuo 600 Lt iki 300 Lt išlaikymą sūnui E. A. 2009-06 29 Panevėžio miesto apylinkės teisme ji paaiškino, kad alimentus dukrai G. prisiteisė tam, kad buvusi vyro žmona J. A. reikalauja savo sūnui E. priteistų alimentų ir susidariusios skolos grąžinimo.

Pagal 1998-08-20 Panevėžio miesto teismo nutarimą D. A. privalėjo skirti sūnaus E. A. išlaikymui po 1/4 dalį visų rūšių uždarbio (pajamų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau jis 2000- 04-11 savo noru išėjo iš paskutinės oficialios darbovietės ir savo gaunamas pajamas slėpė. Todėl 2008 01 11 Vilniaus miesto apylinkės teisme paaiškėjus D. A. pajamoms, kaip jis pats teigė, sudarančioms 1000 Lt per mėnesį, susidarė skirtumas tarp sumų, kurias jis skyrė išlaikyti savo sūnui E. ir kurias privalėjo skirti pagal teismo sprendimą.1/4 dalis nuo 1000 Lt yra 250 Lt, būtent tokias sumas jis ir turėjo skirti kas mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau skyrė žymiai mažesnes sumas. Dėl to D. A. jos paskaičiavimu pagal 1998-08-20 Panevėžio miesto teismo nutarimą iki 2007 m rugpjūčio mėnesio yra susidariusi 9 200 Lt skola. Pagal 2008-01-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą D. A. privalo skirti sūnaus E. išlaikymui nuo 2007-09-20 iki sūnaus pilnametystės po 600 Lt kas mėnesį, tačiau vaiko išlaikymui jis skyrė mažesnes sumas ir, jos paskaičiavimu, pagal šį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą D. A. alimentų skola sudaro 9 112 Lt. Bendra ieškovo alimentų skola sūnui E. išlaikyti nuo 2000 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. yra 18 312 Lt.

Po 2008-01-11 D. A. finansinė padėtis nepasikeitė, jis sąmoningai blogino savo oficialią finansinę padėtį ir dangstosi darbo biržos pažymomis, tam, kad išvengti realaus sūnaus E. išlaikymo pagal teismo sprendimą. Tokia vaiko išlaikymo proporcija, kai ji, sūnaus mama, vaikui E. per mėnesį skiriu 2000 Lt, o tėvas D. A. skiria tik 200 Lt yra nusikalstama, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai gyvena skyrium. Nepalaiko jokių tarpusavio santykių, nesutaria dėl vaiko poreikių ir jo išlaikymui reikalingų lėšų dydžio. E. A. gyvena su motina J. A., kuri jį išlaiko, juo rūpinasi. E. A. su tėvu visiškai nebendrauja dėl jo tėvų tarpusavio nesutarimų. Vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1500 Lt. Tai nustatyta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-01-11 sprendimu. Nors J. A. ir tvirtina, kad sūnaus išlaikymui būtina didesnė suma, tačiau atsižvelgus į vaiko amžių, pomėgius, sveikatos lygį, mokymosi poreikius (jis mokosi puikiai), darytina išvada, kad 1 500 Lt pakanka jo būtiniems poreikiams tenkinti. Motina uždirba vidutiniškai po 2 500 Lt kas mėnesį, moka įmokas bankui už buto pirkimui išduotą kreditą. Ji viena nepajėgi užtikrinti būtinų vaiko poreikių. Jos pajamos neleidžia mažinti ieškovo įsipareigojimų sūnui. Nustatyta, kad ieškovas D. A., gyvenantis Panevėžio m. (duomenys neskelbtini), savo tėvų name, gera valia išlaikymo sūnui neteikia, išlaikymą jis teikia priverstinai tik pagal teismo sprendimą. D. A. 39 metai, jis sveikas, darbingas, turi elektriko specialybę, visiškai nesistengia gauti daugiau darbinių pajamų, arba gauna pajamas, bet jas slepia, ir taip išlaikyti savo sūnų E.. Atvirkščiai, iš jo priteistas išlaikymas dukrai G. tik tuo tikslu, kad sūnaus išlaikymui būtų išieškota mažesnė suma, savo poreikiams tenkinti naudoja motinos vardu registruotą automobilį, namo dalį įrengė savo sesers, kuri gyvena Anglijoje, vardu. Nepateisinama, nustatytomis aplinkybėmis, kad jis nebedirba pagal verslo liudijimą, o buvo įrašytas į bedarbių sąrašą. Jo šeima 2009-03-31 deklaravo turinti turto tik už 84 100 Lt. Nenustatyta, kad jis turėtų kokių tai finansinių įsipareigojimų. D. A. turtinė padėtis yra geresnė, nei vaiko motinos J. A.. Be to, nenustatyta, kad ieškovo D. A. turtinė padėtis pablogėjo iš esmės po 2008-01-11 sprendimo priėmimo.

Teisiniai argumentai

Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.192 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu; kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D.; bylos Nr. 3K-3-79/2006).

Nagrinėjamojoje byloje įvertinti šie teisiškai reikšmingi faktai: E. A. poreikiai ir abiejų jo tėvų turtinė padėtis. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S.; bylos Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į visus orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad dėl išlaikymo teikimo sūnui iš esmės nukenčia tėvo interesai.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų kreipiasi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra ne bet koks, o esminis jo turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti priteistą išlaikymą sumažėjimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio mažinimą, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas.

Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis turi būti nustatinėjami kiekvieną kartą sprendžiant išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo klausimą.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. (2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., Nr. 3K-7-6/2007).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėZina Mickevičiūtė