Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir J. K. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų; suinteresuoti asmenys : antstolis N. A., išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė (toliau–UAB) „Agrokoncernas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2021 m. gegužės 27 d. priimtas pareiškėjų A. K. ir J. K. skundas dėl antstolio N. A. veiksmų; suinteresuoti asmenys : antstolis N. A., išieškotojas UAB „Agrokoncernas“, kuriuo pareiškėjai prašo panaikinti antstolio 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 16 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 16 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. balandžio 16 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes juose nurodyta J. K. nėra skolininkė, o įkaito davėja (b. l. 1–2).

Skunde nurodyta, kad vykdymo proceso bei antstolio atliekamų veiksmų pagrindą sudaro 2020 m. balandžio 15 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. atliktas notaro vykdomasis įrašas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkui A. K. žinoma, kad pagal minėtą notaro vykdomąjį įrašą jis laikomas skolininku, o J. K. su skolininku solidariai atsakingu asmeniu įkaito davėju. A. K. skolos grąžinimas buvo užtikrintas 2015 m. liepos 8 d. sutartinės hipotekos sandoriu, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kyla klausimas, kodėl antstolio dokumentuose J. K. taip pat įvardijama kaip skolininkė. J. K. 2015 m. liepos 8 d. hipotekos sandorio šalimi buvo kaip sutuoktinė ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės bendrasavininkė. Tokia hipotekos rūšis laikoma daline svetimo turto hipoteka. Svetimo turto hipoteka registruojama, kai turto įkeitimu apsaugomas ne įkeičiamo turto savininko (įkaito davėjo), bet kito asmens (skolininko) skolinio įsipareigojimo įvykdymas (Hipotekos įstatymo 18 straipsnis). Įkaito davėjas neatsako už skolininko įsipareigojimo vykdymą kitu savo turtu. Atitinkamai minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai įkaito davėjas įvykdo įkeistu turto apsaugotą skolinį įsipareigojimą arba įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių, įkaito davėjas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, kurio įsipareigojimo įvykdymui apsaugoti buvo įkeistas turtas, dėl sumokėtos sumos atlyginimo. J. K., kuriai vienašališkai, be jokių pagrindų teisinę padėtį suteikė antstolis, yra ne skolininkė, o įkaito davėja. Išlikus tokiai J. K., kaip skolininkės, padėčiai, tolimesnio skolos išieškojimo iš A. K. procese, antstoliui atsiranda papildomos galimybės (maksimalus antstolio veiksmų apskundimo terminas 90 dienų) piktnaudžiauti savo teisėmis ir skolos išieškojimą nukreipti į kitą J. K. turtą ir jos gaunamas pajamas. Vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodoma, kad bendra suma yra 258,10 Eur, ją sudaro 247,06 Eur administravimo išlaidų ir už kitų asmenų suteiktas paslaugas : 2 laiškų siuntimas – 3,10 Eur ir turto arešto akto įregistravimas – 7,94 Eur. Toks vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui A. K. nesuprantamas, kokias išlaidas antstolis skaičiuoja pagal Vykdymo instrukcijos 120 punktą, kodėl aplamai areštuotas pagal hipotekos sandorį įkeistas turtas, kurio disponavimas t.y. galimybė atlikti kokius nors veiksmus, kaip ir jam bei jo žmonai, yra apribotas.

Antstolis N. A. 2021 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 510 straipsnio 5 dalimi atnaujino terminą skundui paduoti.

Patvarkyme nurodė, kad vykdomąjį dokumentą antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti tik nustačius CPK 651 straipsnio 2 dalimi nurodytas kliūtys. Nagrinėjamu atveju tokių kliūčių nustatyta nebuvo, todėl antstolis turėjo pareigą (Antstolių įstatymo 26 straipsnio 2 dalis) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjai taip pat nenurodė kokias nors CPK 651 straipsnio 2 dalį nurodytas kliūtis, kurių pagrindu antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Iš esmės vienintelis pareiškėjų argumentas, kad patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir kitose atskirose procesiniuose dokumentuose, kai jie yra rengiami Antstolių informacinėje sistemoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas), dėl šios sistemos techninių ypatybių (techninės specifikacijos) tarp skolininkų yra nurodomi abu pagal vykdomąjį dokumentą solidariai atsakingi asmenys, negali būti pagrindu pripažinti, kad CPK 651 straipsnio 3 dalį nurodytas antstolio sprendimas priimti patį vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti būtų neteisėtu.

Antstoliui nėra suteikti įgalinimai (CPK 585 straipsnio 4 dalis) kvestionuoti notaro atliktą vykdomąjį įrašą. Vykdomajame dokumente J. K. nurodyta ne subsidiariai, o solidariai atsakingu asmeniu, todėl, sutinkamai su Civilinio kodekso ( oliau–CK) 6.1 straipsniu, ji taip pat yra laikoma skolininke, nes, kai pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 642 straipsnio 1 dalį skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Solidariai atsakingi asmenys (skolininkai) šiuo atveju visų pirma atsako savo įkeistu turtu.

Vykdomosios bylos duomenys, t.y. 2021 m. balandžio 16 d. raginimas įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyti CPK 746 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, ir 2021 m. balandžio 16 d. turto arešto aktas, kuriuo pagal CPK 746 straipsnio 2 dalį buvo areštuotas įkaitų davėjos turtas, patvirtina, kad šiuo metu antstolis vykdymo veiksmus vykdo tik dėl įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų samprotavimai, kad neva antstoliui ateityje atsiras papildomos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis ir skolos išieškojimą nukreipti į kitą J. K. turtą ar jos gaunamas pajamas, šiuo metu yra teisiškai nereikšmingi, tuo labiau, kad pirminiai antstolio veiksmai, kurie nesukelia pareiškėjams tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, nesudaro teisinio pagrindo jų skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šiuo antstolio veiksmu įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinama raginimo informacinė paskirtis, todėl šio antstolio veiksmo neteisėtumo nėra teisinio pagrindo vertinti (Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-444-510/2013). Pastebėtina, kad imperatyvaus pobūdžio yra ir CPK 746 straipsnio 1 dalies norma, kuri nustato, jog priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas). Šiuo atveju antstolis, išsiuntęs skolininkui ir su skolininku solidariai atsakingam įkaito davėjui 2021 m. balandžio 16 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendino CPK 655 straipsnio ir 746 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio antstolio veiksmo neteisėtumą ir sutinkami su teismų praktika jis negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 746 straipsnio 2 dalį, išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka, kas ir buvo padaryta skundžiamu 2021 m. balandžio 16 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 746 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio antstolio veiksmo neteisėtumą. Pastebėtina, kad antstoliui, priėmus sprendimą dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, jo veiksmas – tą pačią dieną areštuoti skolininko ir/ar įkaito davėjo turtą – negali būti traktuojamas kaip jų teisių pažeidimas, teikiantis pagrindą panaikinti turto arešto aktą, kai buvo poreikis areštuoti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Pareiškėjai iš esmės net neginčija vykdymo išlaidų kokių nors skaičiavimu, o tik nesupranta kokias išlaidas antstolis skaičiuoja pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 120 punktą. Šiuo atveju jokių vykdymo išlaidų pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 120 punktą antstolis neskaičiavo, o Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.4 p. ir 4 priedas) vykdymo išlaidų apskaičiavimo 1 punkte buvo nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 p. numatytos vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 p. nustatyta tvarka yra indeksuojamos.

Pastebėtina, kad skolininko teisminė gynyba dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų užtikrinama CPK 611 straipsnyje įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, tačiau šiuo atveju antstolis jokių vykdymo išlaidų išieškojimo veiksmų neatlieka, todėl raginimas įvykdyti sprendimą ir prie jo pridėtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku (Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-444-510/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus ( CPK 634 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėtai išduoto vykdomojo įrašo pateikimas antstoliui, jo priėmimas vykdyti, antstolio įteiktas raginimas, jame nurodytas siūlymas sumokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas bei turto areštas patys savaime pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia. Kartu pažymėtina, jog pagal pareiškėjui taikomus apribojimus, nurodytus turto arešto akte, jiems išlieka teisė areštuotu turtu naudotis ir jį valdyti (b. l. 6–7).

2021 m. birželio 11 d. teisme gautame suinteresuoto asmens UAB „Agrokoncernas“ atsiliepime nurodyta, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Notaras, prieš atlikdamas notarinį veiksmą, išsiuntė skolininkams pranešimą, kuriame nurodė skolos duomenis ir pasiūlė sumokėti kreditoriui skolą arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumą. Šis faktas įrašytas Vykdomajame dokumente, skolininkai prieštaravimų nepateikė. Antstolis, vadovaudamasi vykdomuoju dokumentu, kuriame yra įrašas, jog su skolininku solidariai atsakingas asmuo įkaito davėjas J. K., visuose priverstinio vykdymo dokumentuose tinkamai įvardijo, jog J. K. solidari skolininkė. Kai skolininkų pareiga solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai. Skolininkui ir su skolininku solidariai atsakingu asmeniu įkaito davėju išsiųsti raginimai vykdyti sprendimą, antstolis areštavo įkaito davėjo turtą, todėl antstolio veiksmai negali būti traktuojami kaip skolininkų teisių pažeidimas (b. l. 9–10).

Bylą nutarus nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. liepos 30 d. 9 val. rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepateikė. Iki teismo posėdžio prašymų bylos nagrinėjimą atidėti nepateikta. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ( CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Vykdomąjį dokumentą antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti tik nustačius CPK 651 str. 2 d. nurodytas kliūtys. Nagrinėjamu atveju tokių kliūčių nustatyta nebuvo, todėl antstolis turėjo pareigą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Pareiškėjų argumentais, patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir kitose atskirose procesiniuose dokumentuose, kai jie yra rengiami, kaip patvarkyme nurodė antstolis, Antstolių informacinėje sistemoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 p.), dėl šios sistemos techninių ypatybių (techninės specifikacijos) tarp skolininkų yra nurodomi abu pagal vykdomąjį dokumentą solidariai atsakingi asmenys, negali būti pagrindu pripažinti, kad CPK 651 straipsnio 3 dalyje nurodytas antstolio sprendimas priimti patį vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti būtų neteisėtu.

Antstoliui nėra suteikti įgalinimai (CPK 585 straipsnio 4 dalis) kvestionuoti notaro atliktą vykdomąjį įrašą. Vykdomajame dokumente J. K. nurodyta ne subsidiariai, o solidariai atsakingu asmeniu, todėl, sutinkamai su CK 6.1 straipsniu, ji taip pat yra laikoma skolininke(-u), nes, kai pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), tuo labiau, kad pagal CPK 642 straipsnio 1 dalį, skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Įkaito davėjas, iš kurio turto galės būti vykdomas priverstinis išieškojimas, šiuo atveju yra skolininkas, kuris solidariai atsako išieškotojui (kreditoriui).

Atsižvelgiant į vykdomojo dokumento turinį, kuriame nurodytas jo įvykdymo būdas (iš skolininko ir su skolininku solidariai atsakingo įkaito davėjo), konstatuotina, kad antstolis nepažeidė procesinių normų pradėdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti iš skolininkams, kaip solidariosios atsakomybės subjektams, priklausančio įkeisto turto, nes solidariosios atsakomybės principas lemia, jog solidariai atsakingi asmenys (skolininkai) šiuo atveju visų pirma atsako savo įkeistu turtu.

Vykdomosios bylos duomenys, t.y. 2021 m. balandžio 16 d. raginimas įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyti CPK 746 straipsnyje 1 dalyje numatyti terminai įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, ir 2021 m. balandžio 16 d. turto arešto aktas, kuriuo pagal CPK 746 straipsnio 2 dalį buvo areštuotas įkaitų davėjų turtas, patvirtina, kad šiuo metu antstolis vykdymo veiksmus vykdo tik dėl įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai, kad antstoliui ateityje atsiras papildomos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis ir skolos išieškojimą nukreipti į kitą J. K. turtą ar jos gaunamas pajamas, šiuo metu yra nepagrįsti. Pirminiai antstolio veiksmai, kurie nesukelia pareiškėjams tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, nesudaro teisinio pagrindo jų skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šiuo antstolio veiksmu įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinama raginimo informacinė paskirtis, todėl šio antstolio veiksmo neteisėtumo nėra teisinio pagrindo vertinti (Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-444-510/2013). Pastebėtina, kad imperatyvaus pobūdžio yra ir CPK 746 straipsnio 1 dalies norma, kuri nustato, jog priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas). Šiuo atveju antstolis, išsiuntęs skolininkui ir su skolininku solidariai atsakingam įkaito davėjui 2021 m. balandžio 16 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendino CPK 655 straipsnio ir 746 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio antstolio veiksmo neteisėtumą ir sutinkami su teismų praktika jis negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Papildomai raginimas įvykdyti sprendimas buvo priimtas 2021 m. balandžio 30 d. ir paskelbtas specialiame interneto tinklapyje.

Pagal CPK 746 straipsnio 2 dalį, išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka, kas ir buvo padaryta skundžiamu 2021 m. balandžio 16 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 746 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio antstolio veiksmo neteisėtumą. Pastebėtina, kad antstoliui, priėmus sprendimą dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, jo veiksmas – tą pačią dieną areštuoti skolininko ir/ar įkaito davėjo turtą – negali būti traktuojamas kaip jų teisių pažeidimas, teikiantis pagrindą panaikinti turto arešto aktą, kai buvo poreikis areštuoti turtą. Pareiškėjai nepagrįstai prašo panaikinti 2021 m. balandžio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes, iš esmės net neginčija kokių nors skaičiavimu, o tik nesupranta kokias išlaidas antstolis skaičiuoja pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 120 punktą. Šiuo atveju jokių vykdymo išlaidų pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 120 punktą antstolis neskaičiavo, o Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.4 punktas ir 4 priedas) vykdymo išlaidų apskaičiavimo 1 punkte buvo nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 p. numatytos vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 p. nustatyta tvarka yra indeksuojamos.

Pastebėtina, kad skolininko teisminė gynyba dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų užtikrinama CPK 611 straipsnyje įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, tačiau šiuo atveju antstolis jokių vykdymo išlaidų išieškojimo veiksmų neatlieka, todėl raginimas įvykdyti sprendimą ir prie jo pridėtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku.

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi šioje konkrečioje situacijoje pripažintina, kad teisėtai išduoto vykdomojo įrašo pateikimas antstoliui, jo priėmimas vykdyti, antstolio įteiktas raginimas, jame nurodytas siūlymas sumokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas bei turto areštas patys savaime pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia. Kartu pažymėtina, jog pagal pareiškėjams taikomus apribojimus, nurodytus turto arešto akte, jiems išlieka teisė areštuotu turtu naudotis ir jį valdyti.

Todėl, remiantis aukščiau minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjų skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 335, 443, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjų A. K. ir J. K. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui N. A..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.